- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-629-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02956-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- J. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo J. L. (I. L.) priešieškinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas J. L. kreipėsi į teismą su priešieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 99-103) ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Priešieškinyje pareiškė prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą. Ieškovė L. L. prašė netenkinti atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 vasario 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino (e. b. 1 t., b. l. 139-140). Teismas taikė atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Šalies argumentai
3. 2019 vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu (e. b. 1 t. b. l. 153-155) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą netaikyti atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kurį matė ir nepilnamečiai jų vaikai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 vasario 13 d. nutartimi (e. b. 1 t., b. l. 178-179) ieškovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties panaikinimo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės 2019 m. vasario 7 d. pateiktame prašyme pirmasis punktas (prašymas panaikinti 2019 vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones) identiškas prašymui atskirąjame skunde, dėl šio ieškovės prašymo teismas nepasisako. Paaiškino, kad abu gyvenantys skyrium tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su vaikais, todėl gyvenimo skyrium nustatymas ar nenustatymas nereiškia, kad atsakovui yra apribota galimybė matytis su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, teikti jiems materialinį išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05752-19 pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 113-117) apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyt laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyvent skyriumi iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
6. Ieškovė nurodė, kad teismas nenagrinėjo jos 2019 m. vasario 7 d. prašymo panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl jo pagrįstumo nepasisakė, kadangi ieškovė dėl šios nutarties panaikinimo pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui. Nepaisant to, kad paduotas atskirasis skundas, teismas neturėjo teisės nepasisakyti dėl prašyme išdėstyto reikalavimo, jo pagrįstumo, tačiau teismas, netenkindamas prašymo, to nenagrinėjo, nevertino argumentų ir įrodymų, nepateikė motyvų, o tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio teismo nutartis neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų ir turi būti panaikinta, esant absoliučiam jos negaliojimo pagrindui.
7. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones– įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Teismas neišsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą ir nevertino argumentų, kuriais remiantis prašoma taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo prašoma siekiant ne apriboti atsakovo galimybes bendrauti su vaikais, bet siekiant apsaugoti vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje.
8. Pažymėjo, kad aplinkybė, kad dėl atsakovo veiksmų yra dar tik pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis dar nėra pripažintas kaltu dėl padaryto smurtinio nusikaltimo ieškovės atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę nėra pagrindo. Teismas turėjo pareigą atsižvelgti į byloje esančius duomenis ir įrodymus apie atsakovo prieš ieškovę naudotą fizinį smurtą ir vaikams daromą žalą tokiu atsakovo elgesiu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (e. b. 2 tomas, b. l. 156–157) atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-13 nutartį. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neteisingai pateikė faktus. Atsakovas, sužinojęs apie priimtą nutartį, norėjo įsikelti į šalių bendrą namą, tačiau nesėkmingai. Nurodo, kad faktinę situaciją jis detaliai išdėstė 2019 m. vasario 21 d. atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2019 m. vasario 4 d. nutarties. Mano, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad dėl 2019 m. vasario 4 d. nutarties ieškovė 2019 m. vasario 12 d. pateikė atskirąjį skundą, todėl teismas, priimdamas 2019 m. vasario 13 d. nutartį pagal ieškovės 2019 m. vasario 7 d. prašymą, jeigu tokį prašymą tenkintų, prieštarautų savo anksčiau priimtai nutarčiai taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.)
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nenagrinėjo prašymo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika ir netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą. 2019 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Būtinybę panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. 2019 vasario 12 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 vasario 4 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus regiono teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė tenkint ieškovės 2019 m. vasario 7 d. prašymą, nurodė, kad nepasisako dėl prašymo dalies, kuria prašoma panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi dėl analogiško klausimo ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą paliko nepakeistą.
13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
14. Įstatymas byloje dalyvaujantiems asmenims, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustato teisę kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 str.), taip pat teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 151 str.). Šių procesinių prašymų paskirtis ir nagrinėjimo tvarka yra skirtinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 str. nustatyta tvarka, tačiau nepagrįstai suvienodino minėtą prašymą su atskiruoju skundu ir dėl šio prašymo visiškai nepasisakė. Kaip buvo minėta, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra tapatus atskirajam skundui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjo, nors rezoliucinėje dalyje nurodė, jog visa apimtimi prašymas atmestinas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 2 d. ).
15. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neišsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą, nevertino prašymo argumentų.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė prašymo atmetimo motyvus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismo nutartis nemotyvuota.
17. Sprendžiant dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgtina į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės objektyviai konstatuoti, jog dėl šalių konfliktiškų santykių kaltas tik atsakovas. Pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019-03-21 nutartyje, kurioje palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis (šia nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę - iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo ieškovę L. L. netrukdyti atsakovui Y. L. naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika ir netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą) konstatavo, jog aplinkybės, susijusios su policijos kvietimu ir kaltinimu vienas kitą padarius tam tikrą nusižengimą, patvirtina tik šalių konfliktiškus santykius ir kiekvieno iš sutuoktinių tam tikrų faktų išdėstymą sau naudinga linkme. Tačiau tai nepagrindžia, kad atsakovui likus gyventi tame pačiame būste, kur jis anksčiau gyveno, jis kelia grėsmę ieškovei ir vaikams.
18. Taigi, apeliantė neįrodė, jog šiuo atveju jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, ekonomiškos ir būtinos, todėl šioje dalyje nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 p.,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir šioje dalyje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.