- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 2-1078-912/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22392-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- UAB „TRANSTEDA“
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės UAB „TRANSTEDA“ atstovui advokato padėjėjui K. Ž., atsakovės UAB „TRANSTEDA“ vadovui T. R., trečiajam asmeniui A. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms UAB „TRANSTEDA“, UAB „Transteca“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovių solidariai 5810,34 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. vasario 2 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens A. V., vairavusio atsakovei UAB „Transteca“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes B. A. 1841“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo A. V. eismo įvykio dieną buvo samdomas UAB „TRANSTEDA“ darbuotojas. Automobilis „Mercedes B. A. 1841“ nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas išmokėjo 5810,34 Eur Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, kuris atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, prašo, kad atsakovės solidariai atlygintų nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „TRANSTEDA“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovei kyla abejonių dėl kaltininko nustatymo šiame eismo įvykyje. Nebuvo sudarytas eismo įvykio planas, į eismo įvykio deklaraciją neįtraukti liudininkai, nebuvo apklaustas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotojas A. Ž.. Trečiasis asmuo A. V. po eismo įvykio bandė aiškintis aplinkybes su pareigūnais, tačiau be vertėjo to padaryti nesugebėjo. Trečiasis asmuo kaltės nepripažino. Nurodė, kad prieš keli kilometrus buvo įspėjamasis ženklas dėl abiejų pusių kelio susiaurėjimo ir riboto greičio. Du sunkvežimiai važiavo maksimaliu leistinu greičiu. Juos lenkęs automobilis „VW Touran“ stipriai viršijo greitį, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio susiaurinimo konstrukcijas. Kontakto su sunkvežimiu žalą patyręs vairuotojas neturėjo. Trečiasis asmuo nemokėjo vietinės kalbos, todėl negalėjo apginti savo galimai pažeistų teisių. Ieškovas turi įrodyti, kad kaltė buvo nustatyta pagal Vokietijoje galiojančias materialines ir procesines teisės normas.Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Kadangi atsakingas už žalą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažintas pakankamu ir pagrindžiančiu padarytos žalos sudedamąsias dalis ir, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biuro tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Žalos dydis pagal patirtus apgadinimus nėra proporcingas.
Atsiliepimas
Ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais dėl šių aplinkybių:
Ieškovas neturi jokios dėl 2014 m. vasario 28 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio jo dalyvių užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos, o atsakovė jos nepateikė.Prie ieškinio pridėtas Dortmundo policijos nuovados pranešimas apie 2014 m. vasario 28 d. eismo įvykį, iš kurio matyti, kad įvykio kaltininkui A. V. paskirta 35 Eur bauda. Eismo įvykis įvyko, kai trečiojo asmens vairuojamas vilkikas keitė eismo juostą. Vokietijos policijos dokumentai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai.Teiginys, kad tarp trečiojo asmens vairuojamo vilkiko ir lengvojo automobilio jokio kontakto nebuvo neatitinka tikrovės, nes tą patvirtina ekspertų, apžiūrėjusių transporto priemonę, nuotraukos, kuriose matomi keleivio bamperio pusės sugadinimai.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės apginti galimai pažeistų savo teisių. Trečiasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo Vokietijos policijos išvados dėl nustatytos kaltės ir paskirtos nuobaudos.Atsakovė teigia, kad žalos dydis yra neproporcingas automobilio apgadinimams, tačiau nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad reikalaujamą grąžinti 5810,34 Eur sumą sudaro: 3852,46 Eur – transporto priemonės „VW Touran“ remonto išlaidos; 682,47 Eur ekspertų biuro vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidos, 25 Eur – vienkartinė išmoka smulkioms išlaidoms, 49254 Eur – mokestis advokatui už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą, 757,87 Eur – bylos administravimo išlaidos.Dėl užsienio teisės taikymo. Kai atlyginama ne Lietuvoje, o kitose valstybėse įvykusių eismo vykių metu padaryta žala reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai skiriasi. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro fakto klausimą, o TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata – teisinį reikalavimo pagrindą. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu.Atsakovė turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, turėjo ir galėjo pasidomėti darbuotojo padaryta žala, jos aplinkybėmis, o esant prieštaravimas, teikti argumentuotus paaiškinimus Vokietijos kompetentingoms institucijoms.
Šalies argumentai
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, 2015 m. gruodžio 28 d. prašyme nurodė, kad palaiko ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovė UAB „Transteca“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 168, 169, 176, 177, 183, 185).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės UAB „TRANSTEDA“ atstovas advokato padėjėjas K. Ž., su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir atsiliepime išdėstytieji, argumentais. Papildomai paaiškino, kad lengvasis automobilis, dalyvavęs įvykyje, neturi įbrėžimų dešinėje pusėje. Dėl to tai atitinka trečiojo asmens paaiškinimą, kad automobiliai nesusidūrė, o lengvasis automobilis atsitrenkė į kelio stulpelius. Didžiausi įbrėžimai yra vairuotojo pusėje. Trečiasis asmuo nesuprato, kad yra apkaltintas policijos. Atsakovo atstovas paaiškino, kad yra dokumentas, panašus į įvykio deklaraciją, bet jame nėra įvykio schemos. Taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrintas vertimas į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, todėljis negalėjo suprasti, kad jam paskirta bauda ir negalėjo jos ginčyti.
Teismo posėdyje atsakovės UAB „TRANSTEDA“ vadovas T. R. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad apie įvykį buvo iš karto informuotas telefonu. Trečiasis asmuo paaiškino, kad buvo kelio susiarėjimas, vilkikas bandė rikiuotis į kairę, pro veidrodėlį automobilio nesimatė, iš paskos važiavo kitas vilkikas. Nurodė, kad dideliu greičiu atlėkė lengvasis automobilis, kuris lenkė abu vilkikus ir rėžėsi į stulpelius. Policija su vairuotoju nebendravo, kito vairuotojo neapklausė. Vairuotojas suprato, kad turi sumokėti už policijos iškvietimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. V. 2015 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje prašė teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad automobiliai nesusidūrė, nes jo kabina yra ryškiai geltona, o ant lengvojo automobilio nebuvo matyti jokios šviesios spalvos dažų pėdsakų. Pamačiau atlekiantį automobilį prie pat vilkiko, staigiai mečiausi į dešinę, jis metėsi į kairę, į remontininkų stulpelius. Sustojus automobiliui, sustojo ir jis bei paskui važiavęs vilkikas, vairuojamas Žemaičio. Pirmiausia prie „VW Touran“ privažiavo kitas automobilis su dviem vokiečiais, o vėliau policijos ekipažas. Policininkai angliškai nešnekėjo, tik vokiškai, policija pasišnekėjo su trim vokiečiais ir liepė man sumokėti 35 Eur. Trečiais asmuo manė, kad 35 Eur reikia mokėti už policijos atvykimą. Policininkai surašė lapą ir visi išsiskirstė. Pareigūnai apžiūrėjo priekabą – ant geltonos spalvos tamsių dažų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. Vokietijoje dėl atsakovo A. V., vairavusio transporto priemonę „Mercedes B. A. 1841“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Eismo įvykio dieną transporto priemonės „Mercedes B. A. 1841“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke įregistruota atsakovė UAB „Transteca“, o naudotoja – UAB „TRANSTEDA“ (b. l. 4). Trečiais asmuo A. V. eismo įvykio dieną buvo UAB „TRANSTEDA“ darbuotojas (b. l. 5). Patirtos žalos dydis nustatytas vadovaujantis E&S ekspertų biuro Huseinovic ataskaita (b. l. 12-38). Ieškovas reikalauja grąžinti 5810,34 Eur sumą (3852,46 Eur – už transporto priemonės „VW Touran“ remonto išlaidas; 682,47 – už Eur ekspertų biuro vertinimo ataskaitos sudarymą, 25 Eur vienkartinę išmokę smulkioms išlaidoms, 492,54 Eur mokestį advokatui už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą, 757,87 Eur bylos administravimo išlaidų), kurią ieškovas atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (b. l. 12-49, 64). Trečiasis asmuo paaiškinime nurodo, kad, važiuodamas Hanoverio link, pateko į eismo įvykį, t. y., rikiuodamasis į kairę pusę, pamatė dideliu greičiu atvažiuojančią transporto priemonę, todėl, kad jos nekliudytų, staigiai pasuko į dešinę. Tarp automobilių jokio kontakto nebuvo, bet lengvasis automobilis kliudė keleivio pusėje stovinčius plastmasinius kelio bokštelius. Iškvietus policiją, nebuvo iškviestas vertėjas, nebuvo apklausti liudininkai, eismo įvykio deklaracijoje nebuvo nubraižyta eismo įvykio schema.
Dėl pareikšto atgręžtinio reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jos yra įregistruotos. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Nacionaliniam biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl trečiojo asmens A. V., dirbusio UAB „TRANSTEDA“ ir vairavusio Lietuvoje registruotą transporto priemonę „Mercedes B. A. 1841“, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės Vokietijoje 2014 m. vasario 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (ieškovui) reikalavimą sumokėti 5810,34 Eur sumą. Ieškovas, sumokėjęs reikalautą išmoką, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos išmokos iš atsakovių. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2014). Ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti iš atsakovo, kaip iš kalto asmens, kitos valstybės draudikų biurui išmokėtą išmoką.
Pagal Direktyvos 2009/103/EB 2 straipsnio a punktą, Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Kaip pirmiau nurodyta, eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl žalą administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis eismo įvykio valstybėje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims. Iš teismui pateikto Dotmundo policijos nuovados pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens, kuriam paskirta 35 Eur bauda, kaltės. Nagrinėjamu atveju kaltė buvo nustatyta pagal Vokietijos teisę ir šioje šalyje galiojančias procedūras. Teismas šios aplinkybės nenustatinėja, tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie Vokietijos civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, jų taikymo praktiką byloje. Atsakovė UAB „TRANSTEDA“ ir trečiasis asmuo teigia, eismo įvykis įvyko ne dėl trečiojo asmens kaltės, trečiasis asmuo negalėjo apginti savo teisių, nes policijos pareigūnai kalbėjo vietine kalba, kurios jis nesuprato, manė, kad 35 Eur reikia sumokėti už policijos iškvietimą, be to, tarp automobilių nebuvo jokio kontakto. Teismas pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktas numato, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba. Trečiasis asmuo teigia nesupratęs, kad yra kaltinamas sukėlęs eismo įvykį ir dėl to jam paskirta bauda, bet apie įvykį jis iš karto informavo darbdavę atsakovę UAB „TRANSTEDA“. Analizuojamu atveju ieškovas 2014 m. rugsėjo 2 d. pateikė atsakovei pretenziją 5810,34 Eur sumai, o 2015 m. sausio 29 d. pateikė pakartotinę pretenziją. Atsakovė UAB „TRANSTEDA“, atstovaujama advokato K. Ž., 2014 m. lapkričio 4 d. prašyme ieškovei nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens kalte šiame eismo įvykyje ir paprašė nurodyti, kokiais argumentais ir aplinkybėmis remiantis buvo nustatyta kaltė. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi pretenziją, turėjo galimybę kreiptis į ieškovą ir susipažinti su visa ieškovui Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikta medžiaga. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnai surašė ir padavė lapą, o jis sumokėjo 35 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo būtų domėjęsi, kodėl eismo įvykyje nedalyvavęs asmuo turi mokėti už policijos iškvietimą ar kodėl buvo sumokėti 35 Eur, jei trečiasis asmuo nekaltas dėl eismo įvykio. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad buvo pažeistos trečiojo asmens teisės, nes nebuvo užtikrintas vertimas į jam suprantamą kalbą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl administracinio pažeidimo, už kurį trečiajam asmeniui paskirta bauda, proceso atnaujinimo, siekė užginčyti sprendimą išmokėti draudimo išmoką. Nesant šių duomenų, darytina išvada, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro padaryta išvada dėl eismo aplinkybių ir kaltininko pagrįsta, o atsakovės ir trečiojo asmens argumentas dėl pažeistų teisių atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko nes trečiasis asmuo, vairuodamas neapdraustą automobilį „Mercedes B. A. 1841“, rikiuodamasis į kitą eismo juostą, nesilaikė pareigos vairuoti saugiai. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios transporto priemonės „Mercedes B. A. 1841“ valdytojo civilinės atsakomybės ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 straipsnis).
Dėl žalos dydžio
Atsakovės UAB „TRANSTEDA“ argumentas, kad žalos dydis pagal patirtus automobilio sužalojimus nėra proporcingas, atmestinas kaip nepagrįstas dėl šių argumentų.
Ieškovas prašo jam priteisti 5810,34 Eur sumą, kurią sudaro: 3852,46 Eur – transporto priemonės „VW Touran“ remonto išlaidos; 682,47 Eur ekspertų biuro vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidos, 25 Eur – vienkartinė išmoka smulkioms išlaidoms, 49254 Eur – mokestis advokatui už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą, 757,87 Eur – bylos administravimo išlaidos. Į bylą pateikta transporto priemonės „Mercedes B. A. 1841“ remonto išlaidų sąmata, kiti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad žala buvo administruojama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Vokietijoje), todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal Vokietijos teisę, atsižvelgiant į ten esančius remonto darbų įkainius.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 5810,34 Eur išmoką. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad biuras turi teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-253/2010). Analizuojamu atveju ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakoves kaip eismo įvykio kaltininkę ir kaip transporto priemonės savininkę (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos už priteistą 5810,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 376,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (174 Eur žyminio mokesčio ir 202,35 Eur už dokumentų vertimus). Teismas tenkino ieškovo reikalavimus, todėl valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 376,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 188,18 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms UAB „TRANSTEDA“, UAB „Transteca“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo A. V..
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovių UAB „TRANSTEDA“ (juridinio asmens kodas 302571292) ir UAB „Transteca“ (juridinio asmens kodas 300055811) 5810,34 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 34 ct) nuostolių, 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą 5810,34 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų dešimt eurų 34 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 376,35 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 188,18 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 18 ct).
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.