- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-831-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10088-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., UAB „Bankroto administravimo paslaugos“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-831-252-2017
2017 m. spalio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2348-860/2017 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotiems asmenims J. J. ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. antstolei B. P. pateiktu skundu prašė: panaikinti antstolės B. P. padėjėjo I. J. 2017 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo ir antstolės administravimo/vykdymo išlaidų; antstolės vykdymo išlaidas sumažinti iki 50 Eur ir išdėstyti jų mokėjimą po 5 Eur kas mėnesį; teismo nutartimi paskirstyti skolos išieškotojui mokėjimą - išieškotojui kas mėnesį mokėti po 10 Eur iki visiško skolos padengimo; antstolei netenkinus reikalavimo, stabdyti priverstinį vykdymą iki teisme bus išspręstas ginčas. Skunde nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 890,26 Eur likusios išieškotinos sumos (skola, delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos) išieškojimo iš skolininko A. B. trečios eilės išieškotojui J. J. ir 351,85 Eur vykdymo išlaidų; iš viso išskaičiuoja – 2 242,11 Eur. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas patvarkymas yra neprotingas, todėl turi būti panaikintas nuo jo priėmimo dienos. Pažymėjo, kad dėl vykdomo genocido Lietuvoje jis prarado 55 procentus darbingumo, todėl gali minimaliai pragyventi tik iš neįgaliojo 96 Eur dydžio pensijos, o vaistai jam paskirti vartoti iki gyvos galvos. Dėl sunkios ligos nuo 2017 m. vasario 27 d. yra nedarbingas, neįgaliojo 96 Eur pensijos nepakanka vaistams įsigyti, todėl tenka pinigus skolintis. Darbo birža jam suteikti darbo negali.Nesutiko su antstolio vykdymo išlaidų apskaičiuota suma. Pareiškėjo nuomone, ji turėtų būti sumažinta iki 50 Eur, išdėstant mokėjimą po 5 Eur į mėnesį. Nurodė, kad neatsižvelgta į kitus kreditorius, kuriems pareiškėjas yra skolingas, kad galėtų nusipirkti vaistų. CK numato, kad priimami procesiniai sprendimai turi būti protingi, skundžiamas patvarkymas šio reikalavimo neatitinka. Nors CPK numato išieškojimo proporcingumą ir sąrašą, iš kokių lėšų negalima išieškoti, tačiau antstolei tokios įstatymo normos negalioja.Atkreipė dėmesį, kad vykdomasis raštas išduotas 1 600 Lt sumai, o antstolė skundžiamame patvarkyme žinomai melagingai įvardija 1 890,26 Eur, taip nusikalstamai siekdama praturtėti. Antstolė B. P. 2017 m. kovo 6 d. patvarkymu skolininko A. B. skundą atsisakė tenkinti ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė apylinkės teismui.Antstolė nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 2017 m. vasario 1 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti panaikinamas tuo pagrindu, jog skolininkui yra mokama neįgaliojo pensija. Skolininkas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jog jam yra paskirtos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos išmokų įstatymą, todėl antstolė vertino, kad pagrindo skundžiamam patvarkymui panaikinti, nėra.Pažymėjo, kad vykdymo išlaidos, jos žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos vadovaujantis Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriaus nuostatomis. A. B. nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose yra per didelės ar turėtų būti mažinamos. Antstolė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu skolos mokėjimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti po 10 Eur, kiekvieną mėnesį išieškotojui mokant po 10 Eur iki visiško skolos padengimo. Nurodė, kad tokiu būdu gautos lėšos skolos dengimui vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) būtų skirstomos neproporcingai ir neužtikrinant kreditorių interesų, siekiant kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimus. Antstolė pažymėjo, kad pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Todėl sprendė, kad skolininko prašymas sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, netenkinus jo reikalavimo iki kol ginčas bus išspręstas teisme, nenustačius CPK 626 - 627 straipsniuose įtvirtintų privalomųjų bei fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjui, patvirtina, kad jam skirta 96,33 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 31 d. vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Teismas konstatavo, kad ši pensija prilygsta darbo užmokesčiui ir jokių ribojimų išieškoti iš šių pajamų įstatymas nenumato. Todėl sprendė, kad išieškojimas į šias lėšas nukreiptas pagrįstai ir naikinti antstolės padėjėjo I. J. 2017 m. vasario 1 d. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nėra pagrindo. Teismas atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, į tai, jog vykdymo išlaidas turi padengti skolininkas bei nesant jokių duomenų, kad vykdomosiose bylose antstolės vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisėtai ar netinkamai, skolininko prašymą dėl vykdymo išlaidų sumažinimo ir mokėjimo išdėstymo atmetė.Teismas atkreipė dėmesį, kad išieškojimas iš skolininko A. B. vykdomas jau nuo 2004 m. Todėl siekiant užtikrinti išieškotojų ir skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais bei nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą išdėstyti skolos mokėjimą pareiškėjo nurodoma tvarka, pareiškėjo prašymą dėl skolos mokėjimą išdėstymo, apylinkės teismas atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl antstolės B. P. 2017 m. kovo 6 d. patvarkymo sustabdymo, neargumentuotas CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, bei įvertinęs, kad šio patvarkymo sustabdymas jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes skundas dėl 2017 m. vasario 1 d. patvarkymo panaikinimo atmestas, sprendė, kad toks prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
A. B. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skubiai sustabdyti 2017 m. kovo 6 d. antstolės B. P. patvarkymo vykdymą ir kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant ištirti, ar antstolio taikytas įstatymas, kurio pagrindu išieškoma iš valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai.Pažymėjo, kad apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepasisakė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, t.y. dėl visų reikalavimų, todėl yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apelianto vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti susiklosčiusią situaciją, todėl apeliacinės instancijos teismui būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino socialinės pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus, todėl jau vien dėl to klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes kreditorius yra pelninga įmonė, o skolininkas socialiai remtinas. Todėl bent jau skurdo laikotarpiu, teismas, atstovaudamas valstybei privalėtų atsižvelgti ir į skolininko interesus, į tai, kad jis badauja ir kreipėsi į valstybę pagalbos. Suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti A. B. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra motyvuota, aiški ir teisiškai pagrįsta. Antstolė tinkamai vykdė savo procesines pareigas ir išskaitos iš pareiškėjo gaunamų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų buvo atliekamos pagal įstatymo nuostatas. Antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2017 m. kovo 6 d. antstolės patvarkymas yra laikytinas atsiliepimu į skolininko 2017 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolės veiksmų. Todėl prašymas sustabdyti 2017 m. kovo 6 d. patvarkymo vykdymą negali būti tenkinamas, kadangi skolininkas nei teismui, nei antstolei nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu minėto patvarkymo vykdymas turėtų būti stabdomas. Nurodo, kad antstoliai vykdydami vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tik teismui suteikta teisė esant pagrindui kreipti į Konstitucinį Teismą siekiant nustatyti ar antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančią netekto darbingumo pensiją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu nepažeidė apelianto minimos Konstitucijos nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas pateikė 2017 m. gegužės 5 d. prašymą skirti neįgaliojo pašalpą (b.l. 77), kuriuo grindžia savo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad šis prašymas, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo padėjėjai yra surašytas ne tik, kad po atskirojo skundo pateikimo, bet ir neturi registracijos žymos, kuri patvirtintų, kad toks prašymas atitinkamai įstaigai buvo pateiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, pagrįstumo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.Skundžiamame 2017 m. vasario 1 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1890,26 Eur likusios išieškotinos sumos (skolos/delspinigių/palūkanų/bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo trečios eilės išieškotojui J. J. ir 351,85 Eur vykdymo išlaidų. Skirtingai nei nurodo apeliantas 2005 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismas vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (Vykdomoji byla nr. (duomenys neskelbtini)) išdavė ne 1600 Lt sumai, o 6780 Lt kas atitinka 1963,62 Eur. Todėl argumentus, kad išieškojimas vykdomas dėl didesnės nei išduotas vykdomasis raštas sumos, teismas vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ajam poskyris buvo įpareigotas išskaičiuoti viso 2242, 11 Eur iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios 1 MMA. Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. B. geranoriškai neįvykdė reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui. Todėl nustačius, kad pareiškėjas gauna nuolatines išmokas buvo priimtas ginčijamas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ąjį poskyrį, įpareigojant pastarąjį atskaityti dalį A. B. priklausančių išmokų. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus visų kitų išieškoms ne daugiau kaip 20 procentų, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, įskaitant ir netekto darbingumo pensiją, minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad ginčijamo patvarkymo turinys ir nustatytas įpareigojimas atlikti atitinkamas procentines išskaitas iš skolininko A. B. atitinka 32, 34 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką. Vertinti tokius antstolės veiksmus kaip neprotingus ar teisiškai nepagrįstus nėra pagrindo. Taigi antstolė B. P., taikydama priverstinio pobūdžio priemones – nukreipdama išieškojimą į pareiškėjui priklausančią netekto darbingumo pensiją, teisės aktų nepažeidė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vykdymo proceso trukmė bei išieškotojo ir skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros kriterijaus vertinimas byloje esančių duomenų kontekste, nepagrindžia reikalavimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Juolab, kad pagal CPK 284 straipsnį teismas gali išdėstyti tik teismo spendimus ir pakeisti teismo sprendimų vykdymo tvarką.Išieškotojo geresnė finansinė padėtis neeliminuoja teismo sprendimo privalomumo, bendros jo vykdymo tvarkos bei nepaneigia išieškotojo teisės į kiek įmanoma greitesnį jo reikalavimų patenkinimą. Pareiškėjas neįrodė, kad vykdymo procesui trunkant daugiau nei 13 metų, skolininko interesai nusveria išieškotojo interesą gauti teismo sprendimu priteistą sumą kiek įmanoma greičiau. Apeliantas iš esmės neginčydamas vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisingumo, prašo sumažinti jas iki jo pageidaujamos – 50 Eur sumos, išdėstant jų mokėjimą dalimis. Toks prašymas negali būti tenkintinas, nes vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimą ir apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis), kurios antstolė nepažeidė, o įstatymas nenumato teisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumažinimo.Antstolė vykdydama CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą 2017 m. kovo 6 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir dėl to priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Skundo padavimas teismui pagal to paties straipsnio 8 dalį, vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Tokių pagrindų šiuo atveju nėra nustatyta, antstolė priimdama patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) jokių CPK normų nepažeidė, todėl prašymas sustabdyti šio patvarkymo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad ginčijama nutartis naikintina ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame įtvirtinta, jog absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apelianto vertinimu, teismas nepasisakė dėl jo reikalavimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pirmiausia pažymėtina, kad toks reikalavimas nei antstolei adresuotame skunde, nei 2017 m. kovo 18 d. pareiškime teismui dėl 2017 m. kovo 6 d. patvarkymo nebuvo suformuluotas. Kitą vertus, pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl CPK 611, 688, 733-743 straipsnių neatitikimo Konstitucijai, teismas nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliantas iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti nurodytų nuostatų atitiktimi Konstitucijai, kurios suponuotų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta. Todėl A. B. atskirajame skunde suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.