Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Algimantui Smolskui, advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Jolanta Garmuvienė, Kauno apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą Solveigai Gradzevičienei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys byloje: Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. CSPR-294.

Pareiškėjos teigimu, klausimas dėl Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo apskundimo termino atnaujinimo jau išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, kurio atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) skundas dėl Komisijos sprendimo atsisakyti priimti skundą, ir jis yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, įskaitant Komisiją, Inspekciją ir prokurorą, ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos nuomone, Komisija, o taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi jau yra išnagrinėję klausimą dėl termino skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo atnaujinimo, jis turi prejudicinę reikšmę, todėl prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, terminas skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo, atnaujintas neturėjo būti ir prokuroro skundas negalėjo būti priimtas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėja kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Pareiškėjos teigimu, Komisija 2021 m. spalio 8 d. sprendime viešojo intereso turinio neatskleidė, o toks sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama Sprendimą viršijo savo kompetenciją, nes sprendė registratoriui pateiktų dokumentų apie ginčo aikštelę teisėtumo klausimą, nors nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, o nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Komisija 2021 m. spalio 8 d. sprendimu vertino 2016 m. Kadastro tvarkytojui pateiktų dokumentų apie 667,29 kv. m. aikštelę teisėtumą ir nurodė, kad nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, kuris patvirtintų Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į 667,29 kv. m. aikštelę, todėl laikė, kad yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė – asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

Atsakovas Registrų centras pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad nors teismas ir priėmė skundą, tačiau šioje byloje turi būti įvertinta, ar pareiškėja tikrai yra tinkamas subjektas tokiam skundui paduoti. Atsakovo teigimu, Marijampolės pl. (unikalus Nr. 4400-0409-8833) (toliau – ir Kelias) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. prašymu Kadastro tvarkytojas 2016 m. birželio 2 d. patikslino Kelio kadastro duomenis ir į Kelio sudėtį buvo įtraukta 667,29 kv. m. aikštelė, kurios nuosavybės teisę įrodančių ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikta. Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimu šis patikslinimas buvo panaikintas.

Pareiškėja nėra Kelio savininkė, taip pat Nekilnojamojo turto registre nėra registruota jokių jos teisių į Kelią, todėl teismui priėmus sprendimą panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir Registrų centrui vėl įrašius savavališkai pastatytos 667,29 kv. m. aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

Atsakovės teigimu, Komisija pagrįstai atnaujino Prokurorui terminą skundui paduoti ir teisėtai panaikino Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą.

Dėl Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimo atnaujinti Prokurorui terminą skundui paduoti paaiškino, kad Komisija, nagrinėdama termino skundui paduoti klausimą aiškinasi ir tiria konkretaus skundą padavusio subjekto sužinojimo apie ginčijamą sprendimą momentą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad Prokuroras apie Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 12 d.

Dėl Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimo panaikinti Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą atsakovas nurodo, kad Komisija nenagrinėjo aplinkybių dėl galimos 667,29 kv. m. aikštelės savavališkos statybos ir dėl jų nepasisakė. Kadastro tvarkytojas, registruodamas naują nekilnojamojo turto objektą (šiuo atveju – Kelio sudėtinę dalį – 667,29 kv. m. aikštelę), turėjo patikrinti ar yra pateikti dokumentai nekilnojamajam daiktui įregistruoti ir ar yra nuosavybės teisę į statinį patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju Kadastro tvarkytojui nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, kuris patvirtintų Savivaldybės nuosavybės teisę į 667,29 kv. m. aikštelę, taip pat nebuvo pateikti dokumentai dėl 2011 metais atliktų aikštelės paprastojo remonto darbų užbaigimo įforminimo.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Savivaldybei buvo išsiųstas ginčijamas Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimas ir ji, būdama Kelio savininke, su juo sutiko ir jo neskundė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad res judicata galią įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja tik ginčo (proceso) šalims. Pareiškėjos nurodomu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl konkretaus subjekto (Inspekcijos) teisės skųsti teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti ginčo objektą ir šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią ginčo šalims – Inspekcijai ir VĮ Registrų centrui, tačiau jokiu būdu neapriboja ir neatima suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, taip pat ir teisė ginti viešąjį interesą subjektams, turintiems tokią teisę. Kadangi prokuroras nebuvo pareiškėjos nurodyto teismo proceso šalis, nurodytas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios prokuroro, ginančio viešąjį interesą, teisėms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, skundo padavimo terminas prokurorui skaičiuojamas nuo sužinojimo apie viešojo intereso pažeidimą, dienos. Prokuroras, apie tai, kad yra pažeistas viešasis interesas ir kad kompetentinga institucija nesiėmė reikiamų priemonių viešajam interesui apginti sužinojo 2021 m. rugpjūčio 12 d. gavęs Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 2D-13495. Skundas Centriniam registratoriui buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y., nepraleidus vieno mėnesio skundo padavimo termino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad viešojo intereso pažeidimas nagrinėjamu atveju pasireiškė savavališkai valstybinėje žemėje pastatyto statinio įregistravimu Kauno miesto savivaldybės vardu, nurodant šį statinį kito, registre jau registruoto statinio sudėtine dalimi, todėl pažeistos ne tik teisės normos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, bet ir statybą reglamentuojančių teisės aktų, užtikrinančių statybos santykių teisėtumą, nuostatas, taip pat apimančias ir valstybinės žemės naudojimo teisėtumą. Statybos teisinių santykių, valstybinės žemės naudojimo teisėtumo užtikrinimas neabejotinai yra viešasis interesas.

Inspekcija, kaip institucija, kurios srityje yra padaryti teisės aktų pažeidimai, pažeidžiantys viešąjį interesą, nors ir ėmėsi priemonių viešajam interesui apginti, tačiau darė tai netinkamai, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad kompetentinga institucija, nesiėmė reikiamų priemonių tinkamai apginti viešąjį interesą. Tik nustačius, kad kompetentinga institucija nesiėmė reikiamų priemonių viešajam interesui apginti, prokurorui, atsirado pagrindas imtis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytų viešojo intereso gynimo priemonių.

Pažymi, kad Prokuroras, kreipdamasis į Komisiją ir prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, savo prašymą grindė tuo, kad kadastro tvarkytojo sprendimas įregistruoti nekilnojamojo objekto kadastro duomenis ir nuosavybės teisę į jį buvo priimtas nesant dokumentų, privalomų tokiam sprendimui priimti, o dokumentai, kurie buvo pateikti kadastro tvarkytojui nesudarė pagrindo tokiam sprendimui priimti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja neturi jokių daiktinių teisių į Marijampolės plentą, o Savivaldybė, būdama Marijampolės kelio savininke, neskundė Komisijos sprendimo, todėl, Inspekcijos nuomone, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Inspekcijos nuomone, pareiškėja jokiais leistinais įrodymais neįrodo savo suinteresuotumo, t. y. neįrodo kaip Komisijos sprendimas konkrečiai pažeidžia/suvaržo pareiškėjos teises ir/ar teisėtus interesus. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjos reikalavimą ir panaikintų Komisijos sprendimą ir paliktų galioti teritorinio registratoriaus 2016 m. įrašą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl pareiškėjos reikalavimas turėtų būti atmestas.

Inspekcija nurodo, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktu Nr. 82 yra konstatuota savavališka automobilių aikštelės statyba nesuformuotoje valstybinėje žemės Marijampolės pl. 18, Kaune. Taigi pareiškėja valstybinėje žemėje atliko savavališkus automobilių aikštelės statybos darbus ir taip pažeidė Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų (galiojusių tiek savavališkos statybos metu, tiek jos konstatavimo metu) nuostatas, reglamentavusias statinio projekto parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo privalomumą bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimą/susitarimą dėl valstybinės žemės naudojimo privalomumą, o Savivaldybė šį savavališkai pastatytą statinį 2016 m. kovo 10 d. kadastro bylos pagrindu įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teise. Nurodo, kad pareiškėja jau beveik devyniolika metų naudojasi savavališkai pastatyta automobilių aikštele, taip ne tik pažeisdama CK 4.103 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas, pamatinius teisinės valstybės principus, bet ir akivaizdžiai vilkindama savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, tapdama privilegijuota.

Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Registrų centro 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. CSPR-294 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Registrų centro Kauno filialas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) Nekilnojamojo turto registre patikslino kelio – Marijampolės pl. (unikalus Nr. 4400-0409-8833) (toliau – ir Kelias) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ saugomos 2016 m. kovo 10 d. Kelio kadastro duomenų bylos (toliau – ir ND byla) pagrindu, vykdydamas Kelio savininkės Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija), 2016 m. gegužės 31 d. prašymą Nr. 60-2-749 (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 11492753).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Registrų centrą prašydama pateikti duomenis, kokiu pagrindu buvo pakeisti Kelio kadastro duomenys ir įregistruota 667,29 kv. m. aikštelė, kaip Kelio sudėtinė dalis.

Registrų centras 2020 m. kovo 2 d. pateikė Inspekcijai prašomą informaciją, taip pat paaiškino, kad priimant sprendimą įregistruoti (patikslinti) Kelio kadastro duomenis buvo vadovautasi ND byla ir Savivaldybės pateiktu 2016 m. kovo 10 d. Kelio planu, kuris 2016 m. balandžio 16 d. suderintas su Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriumi ir 2016 m. balandžio 12 d. suderintas su Administracijos Miesto tvarkymo skyriumi.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. kovo 23 d. gavo Inspekcijos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą, t. y. spręsti klausimą dėl 667,29 kv. m. aikštelės įregistravimo panaikinimo, nes savavališkai įrengta aikštelė Nekilnojamojo turto registre buvo registruota be teisinio pagrindo.

Inspekcija taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydama, kad apie aikštelės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu

Komisija 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu atsisakė Inspekcijai atnaujinti terminą 2020 m. kovo 23 d. skundui paduoti ir atsisakė jį priimti. Inspekcijai, nesutikdama su Komisijos sprendimu, jį apskundė teismui. Teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3907-821/2020 Inspekcijos 2020 m. birželio 4 d. skundą atmetė (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2281-662/2021 nurodytas teismo sprendimas paliktas galioti).

2021 m. rugsėjo 8 d. Komisija gavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (toliau – Prokuroras) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą. Skunde Prokuroras nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo įregistruotas savavališkai pastatytas statinys – 667,29 kv. m. aikštelė, kuri patenka į Kelio ribas ir yra Kelio – Marijampolės pl. sudėtinė dalis, jo priklausinys. Prokuroras manė, kad automobilių stovėjimo aikštelės, kaip Kelio sudėtinės dalies, įrašymas į kadastro duomenis, vykdant jų keitimo (tikslinimo) procedūrą, yra neteisėtas. Prokuroro teigimu, automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys, kuris gali būti kelio, kaip statinio, dalis, tačiau kaip ir bet kuris statinys, ji turi būti pastatyta ar suformuota teisėtai, laikantis tokiam statiniui pastatyti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba, o savavališkai pastatytas statinys negali būti laikomas pastatytu (sukurtu) teisėtai, todėl negali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, kol nėra atliktos jo įteisinimo procedūros. Nurodė, kad Kadastro tvarkytojui kartu su ND byla nebuvo pateikta naujo statinio (aikštelės), kaip sudėtinės kelio dalies, įrengimo (statybos) ar įsigijimo teisės aktuose numatytais pagrindais patvirtinančių dokumentų, todėl Kadastro tvarkytojas privalėjo atsisakyti įregistruoti patikslintus Kelio kadastrinius duomenis. Teigė, kad termino skundui paduoti Prokuroras nėra praleidęs, nes apie ginčo situaciją sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 12 d., gavęs iš Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštišką pranešimą.

Komisija 2021 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. CSPR-294 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas) atnaujino Prokurorui terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo paduoti ir išnagrinėjusi skundą panaikino Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo Kelio kadastro duomenys buvo patikslinti vien tik 2016 m. kovo 10 d. Kelio kadastro duomenų bylos pagrindu, įvertinusi, kad Kadastro tvarkytojui 667,29 kv. m. aikštelės įregistravimui nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir nei vienas iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) 84¹.2. papunktyje nurodytų dokumentų.

Dėl pareiškėjo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsiliepimuose atsakovė VĮ Registrų centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija nurodė, kad byloje turi būti įvertinta, ar pareiškėja yra tinkamas subjektas tokiam skundui paduoti, nes Kelias nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o patikslinus registrų duomenis į Kelio sudėtį įtrauktos 667,29 kv. m. aikštelės dalies nuosavybės teisę įrodančių ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikta, todėl nėra aišku, kaip Sprendimo panaikinimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, jog aikštelės, kurios dalis Kadastro tvarkytojo sprendimu buvo įtraukta į Kelio sudėtį kaip jo priklausinys, statytoja yra pareiškėja. Nors nei visos, nei (po Komisijos sprendimo) dalies aikštelės nuosavybės teisės ne(bė)ra įregistruotos, pareiškėjos kaip statytojos ryšys su aikštele nėra paneigtas. Priešingai, iš bylos medžiagos ir Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-1151-752/2022 pareiškėjai yra pareikšti reikalavimai dėl savavališkos statybos (įskaitant aikštelę) padarinių pašalinimo.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip aikštelės statytoja, gali turėti interesą dėl šios aikštelės (ar jos dalies) (ne)įtraukimo į kitų nekilnojamų daiktų (Kelio) sudėtį (taip kartu nulemiant jos nuosavybės teisių priklausomybę Kauno miesto savivaldybei) ir šio fakto įregistravimo ar registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad posėdžio metu proceso dalyvių išdėstyti argumentai, jog pareiškėjai yra naudingesnė būtent dabartinė situacija, kuomet aikštelės dalies kaip Kelio priklausinio teisinė registracija yra panaikinta, nes visa aikštelė tebėra be savininko, ir todėl pareiškėja turi geresnes galimybes, lyginant su situacija iki Komisijos sprendimo, kai dalies aikštelės savininke buvo įregistruota Kauno miesto savivaldybė, nėra teisiškai reikšmingi.

Teismas, nagrinėdamas bylą, teturi patikrinti, ar jo priimamas sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, tačiau neturi vertinti, ar pareiškėjos reiškiamas skundas ir siekiamas rezultatas yra palankus jai pačiai.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisinis suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje egzistuoja.

Dėl teismų sprendimų prejudicinės galios

Byloje nėra ginčo, kad Inspekcija kreipėsi į Komisiją dėl Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti Kelio kadastro duomenys, aikštelės dalį nurodant kaip Kelio priklausinį. Komisija Inspekcijos skundą priimti atsisakė, nurodydama, kad buvo praleistas jo padavimo terminas. Inspekcija, nesutikdama su Komisijos sprendimu, jį apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3907-821/2020 Inspekcijos 2020 m. birželio 4 d. skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2281-662/2021 nurodytas teismo sprendimas paliktas galioti.

Nagrinėjamoje byloje skundą Komisijai dėl to paties dalyko (Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti Kelio kadastro duomenys) padavė kitas subjektas – Prokuroras, ginantis viešąjį interesą.

Pareiškėjos teigimu, kadangi Inspekcija buvo praleidusi skundo padavimo terminą, ir teismai tai patvirtino, toks sprendimas yra privalomas ir kai skundą paduoda prokuroras, ginantis viešąjį interesą, todėl Komisija privalėjo skundą atsisakyti priimti.

Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška administracinėse bylose yra įtvirtinta ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2702-261/2021).

Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-3907-821/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2281-662/2021 nebuvo nustatinėjami faktai, susiję su prokuroro, ginančio viešąjį interesą teise skųsti Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą, tokio skundo padavimo terminai ar jų atnaujinimas, todėl nagrinėjamoje byloje minėti teismo sprendimai prejudicinės galios šiam ginčui nesukūrė.

Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Taigi, esant situacijai, kai tą patį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą gali apskųsti skirtingi asmenys, ir dėl vieno jų konstatavus, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, toks sprendimas neturi įtakos kitų asmenų teisei kreiptis dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo panaikinimo, nes, be kita ko, skirtingiems subjektams gali būti skaičiuojami skirtingi skundo padavimo terminai. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai sprendimas įsiteisėja per tam tikrą laiką nuo jo įteikimo dienos, subjektas, kuriam sprendimas buvo įteiktas anksčiau, gali būti laikomas praleidusiu terminą skundui paduoti, tačiau tai neturės jokios įtakos kito asmens, kuriam tas pats sprendimas buvo įteiktas vėliau ir jam skaičiuojamo apskundimo terminas nėra pasibaigęs, teisei apskųsti sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, neturėjo būti įteiktas, taigi, jam taikomas vieno mėnesio nuo sužinojimo terminas. Nagrinėjamoje byloje prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apie Kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojo 2021 m. rugpjūčio 12 d. Skundas Komisijai dėl šio sprendimo buvo paduotas 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio nuo sužinojimo termino. Konstatavus, kad terminas nėra praleistas, jo atnaujinimo klausimas nėra aktualus, todėl dar ir dėl to nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomose administracinėse bylose priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios ir nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo.

Dėl viešojo intereso ir Komisijos įgaliojimų apimties

Pareiškėjos teigimu, Komisija ginčijamame 2021 m. spalio 8 d. sprendime viešojo intereso turinio neatskleidė, ir tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktikai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimą viršijo savo kompetenciją, nes sprendė registratoriui pateiktų dokumentų apie ginčo aikštelę teisėtumo klausimą. Pareiškėjos teigimu, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų dėl daiktinės teisės ar jos turinio, o tik perkelia duomenis iš jam pateiktų dokumentų į registrą.

Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

Daiktinės teisės išviešinimas pasireiškia ne tik pačios teisės ir jos turėtojo, bet ir šios teisės objekto išviešinimu. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020).

Nagrinėjamu atveju Komisija, priešingai nei teigia pareiškėja, registratoriui pateiktų dokumentų apie ginčo aikštelę teisėtumo klausimo nesprendė, o tik nustatė, kad reikalingi dokumentai pateikti nebuvo.

Kaip nurodyta Komisijos Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84 punktu, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Kadastro nuostatų 84¹.2 papunktį, norint įrašyti statinio, suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 1) statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 2) deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir Inspekcijos; surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti; 3) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis dėl pripažinimo teisės asmeniui, pateikusiam prašymą, valdyti statinį, kiti viešojo administravimo subjekto sprendimai; 4) pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos arba statinio) galimybę naudoti pagal paskirtį; 5) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kai: Nekilnojamojo turto registre registruojamas nebaigtas statyti ar atnaujinti (modernizuoti) ir rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys (pirminis nebaigto statyti, atnaujinti (modernizuoti) ar rekonstruoti statinio registravimas); keičiamas nebaigto statyti ar atnaujinti (modernizuoti) ir rekonstruoti ypatingo ar neypatingo statinio, taip pat nebaigto rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingo statinio baigtumo procentas (paskesni nebaigto statyti, atnaujinti (modernizuoti) ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų pakeitimai).

Vadovaudamasi šiomis teisės normomis Komisija konstatavo, kad Kadastro tvarkytojui nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, kuris patvirtintų Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į 667,29 kv. m. aikštelę, taip pat nei vienas iš Kadastro nuostatų 84¹.2 papunktyje nurodytų dokumentų.

Taigi, Komisija panaikino kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą dėl dokumentų trūkumo, o ne dėl jų turinio. Pažymėtina ir tai, kad nei teikdama procesinius dokumentus, nei teismo posėdžio metu pareiškėja neįrodė, jog reikalingi dokumentai buvo pateikti, priešingai, jos atstovai teismo posėdžio metu sakė informacijos apie pateiktus dokumentus neturintys. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog reikalingi dokumentai buvo pateikti, o jos nurodyti argumentai dėl Komisijos veikimo ultra vires neatitinka faktinės situacijos, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Vertindama, ar viešasis interesas apima kadastro duomenų įrašo, kuris buvo atliktas neturint tam reikalingų dokumentų, panaikinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, viešasis interesas suprantamas kaip bendras visuomenės ar jos dalies interesas, kuris grindžiamas Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis visuomenės vertybėmis ir kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota ginti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-866-430/2019).

Nagrinėjamu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi dėl valstybės įmonės, atsakingos už viešojo registro duomenų teisingumą, padarytos klaidos ištaisymo. Tai, atsižvelgiant į visą byloje esančios medžiagos kontekstą, laikytina viešuoju interesu. Pažymėtina, jog tai kad institucijos gali ginti viešąjį interesą inter alia žemėtvarkos planavimo dokumentų, kadastro duomenų administravimo srityse, pripažįstama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-866-430/2019).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad sisteminiu ir lingvistiniu metodu aiškinant teisės normas, numatančias prokuroro ir valstybės institucijos teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, darytina išvada, kad prokuroro teisė yra platesnė, nes prokuroras tokią teisę turi ne tik tais atvejais, kai tai specialiai numato įstatymai, bet ir visais kitais atvejais, kai įstatymai nenumato, tačiau yra pagrindas ginti viešąjį interesą, ginant asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės institucijos gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų nustatytais atvejais.

Kadangi nagrinėjamu atveju iki prokurorui kreipiantis į Komisiją viešasis interesas nebuvo apgintas kitų institucijų, darytina išvada, kad prokuroras turėjo teisę pats kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių viešojo intereso neapgynė kitos institucijos. Aiškinant priešingai ir sutinkant su pareiškėjos atstovų teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog prokuroras negali taisyti kitos institucijos (Inspekcijos) padarytų klaidų, susidarytų situacija, kai prokuroro galimybės įgyvendinti jam patikėtą užduotį ginti viešąjį interesą būtų apribotos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o tai, be abejonės neatitiktų paties viešojo intereso gynimo instituto tikslų.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.