Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, byloje trečiaisiais asmenimis esant A. P. ir Vilniaus miesto savivaldybei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu kiekviena ginčo šalis palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus. Ieškovė nesutiko keisti atsakovą kitu asmeniu, todėl byla nagrinėjama pagal pareikštą ieškinį, nukreiptą į atsakovę savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 str. 3 d.).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, teismas prašymą tenkino, išnagrinėjo bylą šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl reikalavimo esmės.

Byloje reiškiamas reikalavimas dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Kitų reikalavimų šioje byloje nėra reiškiama.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra A. P. ir A. P. dukra, gimusi 1978 metais. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

1977 m. spalio 19 d. tuometinis Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas išdavė šeimai orderį Nr. 02791 dėl A. P. ir A. P. šeimos apgyvendinimo adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 8 d. buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis pagal tipinę gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. 2001 m. balandžio 3 d. ieškovės tėvas su tuometiniu UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2014 m. balandžio 26 d. tokia sutartis buvo sudaryta su šios bylos atsakove. Nėra jokių duomenų, ir bylos atsakovė neginčijo, kad šiame bute kartu su tėvais gyveno ir ieškovė. Gyventojų registro duomenimis ieškovė buvo deklaravusi šiame bute savo gyvenamąją vietą 1995 m. sausio 31 d. iki 2010 m. kovo 16 d.

2020 m. balandžio 11 d. A. P. mirė. Minėtą butą pripažinus avariniu ir netinkamu gyventi, Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. liepos 23 d. įsakymu trečiajam asmeniui A. P. skirtas kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. pastaroji su šios bylos atsakove sudarė šio buto nuomos sutartį, 2020 m. rugpjūčio 20 d. aktu butas perduotas naudotis A. P.. Neterminuotos nuomos faktas išviešintas registre. Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiuoju asmeniu byloje esančiais Vilniaus miesto savivaldybei.

Nors byloje nėra duomenų, kada ieškovė grįžo į Lietuvą, teismui nekyla abejonių, kad tai galėjo įvykti jos nurodomu laikotarpiu – 2020 m. pavasarį, po tėvo mirties. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiuoju asmeniu byloje esanti jos motina. Tikėtina, kad grįžimo priežastimi buvo ieškovės tėvo mirtis ir dėl to atsiradęs poreikis rūpintis motina. Ieškovės šiuo išreikšti paaiškinimai nuoseklūs ir logiški, netikėti jais pagrindo nėra.

2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė iškėlė klausimą dėl gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), deklaravimo, tačiau jai buvo atsakyta neigiamai, 2021 m. birželio 3 d. Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje nuspręsta neleisti ieškovei deklaruoti gyvenamosios vietos, kol nebus pateiktas teismo sprendimas pripažinti ieškovę jos motinos šeimos nare.

Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio mėnesio moka už butui suteiktas komunalines paslaugas, perka namų apyvokos daiktus. Byloje esantis atsakovės teismo įpareigojimu pateiktas 2023 m. kovo 31 d. surašytas buto patikrinimo aktas Nr. 3645 nedviprasmiškai rodo (jame konstatuota), kad bute be A. P. gyvena ieškovė su savo mažamečiu vaiku M. Š.. Iš prie akto pateiktų buto nuotraukų matosi bute padarytas gerbūvis – yra nauja buitinė technika, šiuolaikiški baldai, naujai įrengtas vonios kambarys, virtuvė. Nustatyti faktai suponuoja pakankamai tvirtą prielaidą, kad tuo rūpinosi ieškovė, kurios finansinė padėtis, tikėtina, geresnė nei pensininkės motinos. Todėl nėra pagrindo nepritarti dėl šio išsakytiems ieškovės ir trečiojo asmens A. P. teiginiams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms.

Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės ir bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. <...> Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015 ir kt. ).

Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Taigi nagrinėtinoje byloje asmeniui siekiant įrodyti pagrindų jai būti pripažintai nuomininko šeimos nariu buvimą, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ją su nuomininku sieja giminystės ryšys, kad ji kartu su nuomininku gyveno ir gyvena ne mažiau nei metus laiko ir kad kartu veda bendrą ūkį.

Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, laiko, kad visos šios sąlygos dėl sprendime virš konstatuotų nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių duomenų yra visiškai įrodytos, todėl nėra pagrindo atsisakyti patenkinti ieškovės reikalavimą.

Dėl atsakovo tinkamumo.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl netinkamo atsakovo.

Pirma, šis klausimas atsakovės keltas viso proceso metu, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje priimtoje nutartyje panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, tuo faktiškai pripažindamas, kad tokio pagrindo ieškinio atmetimui nebuvo.

CK 6.577 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnis numato, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (1 dalis). Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (2 dalis).

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų, įtrauktų į savivaldybės tarybos patvirtintus savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, nuomos sąlygas ir tvarką nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašas (1 punktas). Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija – savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal įmonės direktoriaus patvirtintus nuostatus, nagrinėjanti klausimus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma (4.4 punktas). Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ apraše nurodoma kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administratorė. Aprašo 26 punkte numatytais atvejais socialinis būstas išnuomojamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarus komisijai (31 punktas). Socialinis būstas savivaldybės tarybos sprendimu nuomojamas kitais įstatyme neįvardytais atvejais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir kitais teisės aktais, vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (32 punktas). Savivaldybės būstas išnuomojamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarus komisijai (43 punktas). Šio aprašo 42.2–42.4, 42.6 punktuose numatytais atvejais savivaldybės būstas išnuomojamas savivaldybės tarybos sprendimu pritarus komisijai (44 punktas). Nuomininko prašymu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl savivaldybės būsto su bendrojo naudojimo patalpomis gali būti pratęsiama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas sutarties pratęsimo terminas, išskyrus aprašo 51 punkte numatytus atvejus (57 punktas). Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama, nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais (59 punktas).

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 įsakymu Nr. 30-130, nuostatos numato, kad: įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise (2 punktas); įmonės veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant savivaldybės interesams, kai turimi tam būtini įgaliojimai, yra ši: savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, išskyrus nuosavybės teisių perleidimą kitiems asmenims, jo įkeitimą ar kitą daiktinių teisių suvaržymą, taip pat garantavimas, laidavimas ar kitu būdu savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimas minimu turtu, suteikimas panaudos pagrindais ar perdavimas jo kitiems asmenims naudoti kitu būdu. Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (9.14 punktas); atstovavimas savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims (toliau – patalpos) pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovavimas kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (9.15 punktas); socialinio būsto, savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas, įregistravimas viešajame registre, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių administravimas (9.18 punktas).

Šį teisinį reglamentavimą būtent tokiu aspektu kaip virš pateiktas aptarė apeliacinės instancijos teismas ir jo pagrindu darė išvadą, kad patenkinus reikalavimą pripažinti ieškovę trečiojo asmens šeimos nare, teisinės pasekmės kiltų tiek savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas byloje teisingai pažymėjo, kad jokio ginčo dėl nuomos sutarties sudarymo ar nuomininko teisių perkėlimo byloje nekyla.

Todėl, teismo giliu įsitikinimu, sprendžiant pareikšto turinio reikalavimą, susijusį tik su nuomininko artimojo pripažinimo šeimos nariu, atsakovė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ byloje yra tinkama. Tokia išvadą patvirtina ir teismų praktika.

Dėl pareikšto reikalavimo sprendimo būdo ir formos.

Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje apeliacine tvarka priimtoje nutartyje teisingai nurodė, kad šioje byloje faktiškai nėra ginčo elemento, nes ieškovė iš esmės yra pareiškusi reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau ieškovė pasirinko bylos nagrinėjimą ginčo teisena, įrodinėdama būtent CK 6.588 straipsnio nuostatoje įtvirtintų sąlygų buvimą, kurias atsakovė, kaip seka iš jos pateiktų procesinių dokumentų turinio, nebuvo linkusi pripažinti ir laikyti įrodytomis. Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje priimtoje nutartyje nėra nurodęs, kad toks materialinio intereso gynimas (ieškinio reiškimo forma) nėra galimas ar yra ydingas, kad ieškovė negali įrodinėti savo reikalavimo teisės jos pasirinktu būdu ir forma.

Todėl, teismo giliu įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad tokia ieškovės pasirinkta nagrinėjamo ginčo specifika, nepaisant to, kad jokie išvestiniai reikalavimai dėl nuomos santykių sudarymo ar jų tęstinumo nėra reiškiami, nėra galima. Be to, gausi teismų praktika rodo, kad analogiško turinio reikalavimai svarstytini ir juos nagrinėjant ginčo teisena.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas tenkino ieškovės ieškinį, todėl ji įgijo teisę į patirtų išlaidų kompensavimą.

Byloje pateikti duomenys rodo, kad ieškovė mokėjo žyminį mokestį už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą – viso 168 Eur, 1 618 Eur advokatui. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Iš atsakovės išieškotina 44,48 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis minėtomis teisės normomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovę J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuomininkės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Priteisti ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 1 786 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 44,48 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.