Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-237-269/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1-237-269/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50645-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-237-269/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50645-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.7.;2.1.16.1.13.;2.1.16.2.12.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.; 2.3.4.3.;2.3.4.6.; 2.3.4.7.1.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.13.; 2.3.4.15.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.3.6.7. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Justinui Pladui,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam N. P.,laiduotojai T. P.,vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-237-269/2019 (toliau-byla), kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, vedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", pagalbinis darbininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

jis, 2018 m. spalio 21 d., apie 01:30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 23, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį ,,Renault Clio", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,98 promilės etilo alkoholio), (b.l. 18, 20, 46).

Kaltinamasis N. P. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis išgėrinėjo alkoholinius gėrimus pas savo pažįstamą J. (duomenys neskelbtini). Per vakarą jis išgėrė apie 300 gramų degtinės. Pasisėdėjus, maždaug apie 1.00 val. nakties, jis sėdo į savo automobilį ,,Renault Clio", valtybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo draugo namų, per mišką, nuvažiavo link savo namų. Jam jau privažiavus savo namus jį sustabdė policijos pareigūnai ir liepė pasitikrinti alkoholio matuokliu. Jis pripūtė daugiau kaip 1,5 promilės, tačiau kiek tiksliai rodė alkoholio matuoklis neatsimena. Alkoholio matuoklio parodymų jis neginčija, vėliau jis buvo pristatytas į ligoninę, kur davė kraują tyrimams. Dėl savo poelgio labai gailisi, ankščiau niekada nėra vairavęs išgėręs. Prašys teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka ir nori jo žmona T. P., ji tikrai galės daryti jam teigiamą poveikį (b. l. 19, 21, 65-66).

Šalies argumentai

T. P. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Vyras labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jos prašymą ir atleis kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, ji bus atsakinga už vyro elgesį. Vyro elgesį vertina kritiškai.

Be kaltinamojo N. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

L. R. M. parodė, jog 2018-10-21, apie 01:30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G.T., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 23, tikrindami panešimą, dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris važiuoja link (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairuoja N. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus automobilio Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad su draugais gėrė degtinę, su pažeidimu sutinka ir labai gailisi. Automobilį pastatė šalia pažeidimo vietos esančioje aikštelėje. Po to vairuotoją pristatė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys ( b. l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10470/2018(01) konstatuota, jog N. P. kraujyje, paimtame 2018-10-21, 02.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis nustatyta automobilis ,,Renault Clio", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam N. P. (b. l. 10).

Išraše iš VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad vidutinė automobilio ‚,Renault Clio" kaina Lietuvoje su (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b. l. 4-6, 8, 12, 35-36).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad N. P. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojo R. M. ir kaltinamojo parodymai, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 54-56).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Taip pat, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (2017-07-12 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-8436/2017; 2017-06-02 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; 2017-06-30 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; 2017-06-16 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017 ir kt.).

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti N. P. pasitikėjimą. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos T. P. laidavimą. N. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 37), administracine tvarka baustas, bet ne už KET pažeidimus (b. l. 38), tačiau galiojančių nuobaudų bylos nagrinėjimo metu nėra, legaliai dirba ir darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, vedęs (b. l. 55-56).

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad T. P. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje nėra teista, nors administracine tvarka bausta, tačiau bylos nagrinėjamo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip legaliai dirba ir darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 58-62). Teisiamojo posėdžio metu tiek T. P., tiek kaltinamais parodė, kad jie yra vyras ir žmona, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja. Tokios trukmės laikotarpis laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad asmuo, su kuriuo dažnai bendraujama gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog T. P. turi įtaką kaltinamojo elgesiui, jis ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad N. P. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl T. P. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas N. P. elgesio pasekmes.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja T. P. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nei tiesiog bendraudama kartu su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie T. P. asmenybę, tiek jos bei N. P. parodymus, turi pagrindo manyti, kad T. P. turi galimybę daryti teigiamą įtaką N. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos T. P. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam N. P. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, nusikalstama kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamasis nėra baustas už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. N. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę Renault Clio" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam N. P. (b. l. 10). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- automobilio Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (b. l. 37-69).

Procesiniai klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2018-10-23 nutarimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-10-26 nutarimu ir turto apyrašu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2019-04-23 automobiliui Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-31). Kadangi kaltinamajam nutarta taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo teismo įsakymo dėl šio automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. R0691695) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“ (b. l. 26-27, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, N. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos T. P. laidavimą ir nustatyti vienerių metų laiduotojos T. P. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo taikymo pradžios, t. y. nuo 2018-10-21.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Renault Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

N. P. skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. P. ir laiduotojai T. P. kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo ir šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat, jai išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Be to, jai išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis