Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovui A. K. dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

19. Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Vilniaus apskrities valdytojas A. M., veikiantis pagal LR apskrities valdymo įstatymą ir LR Vyriausybės 1995-03-01 nutarimą Nr. 286 ir AB „Vilniaus mėsos kombinatas“, atstovaujamas generalinio direktoriaus Z. E., vadovaujantis Vilniaus apskrities administracijos 1995-11-15 įsakymu, 1995-12-29 sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjas 2012-08-13 įsakymu iš dalies pakeitė Sutartį, papildant Sutarties 3 ir 4 punktus, numatant galimybė keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei galimybe keisti pastatų paskirtį, atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus. Šiuo įsakymu pakeistas Sutarties 15 punktas, nustatant, jog Sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo pobūdžio keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytas atvejais. Ieškovas su UAB „Euroconsult group“ 2016-05-27 sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo kitos paskirties pastatą – gyvulių supirkimo punktą, sandėliavimo paskirties pastatą – sandėlį, garažų paskirties pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2016-06-16 atsakovei pateikė 2016-06-16 prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (dalies) nuomos sutarties pakeitimo. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2016-07-27 įsakymu „Dėl 1995-12-29 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“ pripažino, jog UAB „Euroconsult Group“ pagal Sutartį, 2009-10-28 susitarimą Nr. 16 ir 2016-04-28 susitarimą turėtos teisės ir pareigos pereina A. K.. Ieškovas ir atsakovė 2016-10-06 susitarimu „Dėl 1995-12-19 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“ susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkas yra A. K.. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-12 įsakymu pritarta Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui iš pramonės sandėliavimo objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

22. Ginčo objektas yra valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų vykdymas ir dėl jų nevykdymo atsiradusio pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo iniciatyva.

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti atsakovės priešieškinį, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus – nutraukti 1995 m. gruodžio 29 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 85, bei įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinių (pastatų) pamatus ir statybos padarinius, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

24. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

25. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu. Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija. Išvadą dėl to, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties, teismas daro įvertinęs visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų kriterijų: naudojamo daikto pobūdį (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtį, naudojimo specializaciją (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybes ir realų jo naudojimą, naudojamo objekto dydį, jo naudojamos dalies santykį su nenaudojama dalimi ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 550/2013).

28. Ištyrusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovo atliktus veiksmus nuo Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-05-27) iki 2017-09-08, kuomet buvo parengtas atsakovės raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuomos sutarties nutraukimo“. Teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovo veikimą (neveikimą) būtų galima laikyti pakankamu pagrindu nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Su minėta išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

29. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, iki 2017-09-08, kuomet buvo parengtas atsakovės raštas, atsakovė jokių pretenzijų ieškovui dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė. Priešingai, atsakovės argumentų, susijusių su Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį nepagrįstumą atskleidžia pačios atsakovės priimti individualūs administraciniai aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Trakų skyriaus vedėjui priėmus 2016-07-27 įsakymą „Dėl 1995-12-29 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“, pagal kurį buvusio nuomotojo UAB „Euroconsult Group“ pagal Sutartį, 2009-10-28 susitarimą Nr. 16 ir 2016-04-28 susitarimą turėtos teisės ir pareigos pereina ieškovui, akivaizdu, jog atsakovė sutiko, kad ieškovas atitinka Valstybinės žemės nuomotojui ne aukciono tvarka keliamus reikalavimus, o 2016-10-06 sudarydama su ieškovu susitarimą dėl Žemės sklypo nuomos, savo veiksmais patvirtinimo, jog Žemės sklypo nuomos sutartis ankstesnio pastatų savininko buvo vykdoma tinkamai ir todėl yra pagrindas toliau tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius. Be to, iš byloje esančio atsakovės 2016-12-12 NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriui, matyti, jog ieškovui pateikus reikalaujamus įrodymus atsakovei, NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis 2016-12-08 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ieškovo atžvilgiu, kadangi buvo nustatytos aplinkybės darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, t. y. nuomos teisę turintis ieškovas aktyviais veiksmais (gauti statinių rekonstrukcijų leidimai, žemės sklypas sutvarkytas ir parengtas statinių rekonstrukcijai) tinkamai valdo išsinuomotą Žemės sklypą, pagal nustatytą naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti Valstybės žemės nuomos sutarties CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė laikė, kad ieškovas valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dar iki ieškovui tampant Sklypo nuomininku atsakovė 2012-08-13 įsakymu iš dalies pakeitė Sutartį, papildant Sutarties 3 ir 4 punktus, numatant galimybę keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei galimybę keisti pastatų paskirtį, atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus, o Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-12 įsakymu buvo pritarta Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui iš pramonės sandėliavimo objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad atsakovė siekė išsaugoti nuomos santykius su Sklype esančių pastatų savininku – suteikiant teisė keisti pastatų paskirtį ir juos rekonstruoti, todėl ieškovas, savo ruožtu, siekdamas rekonstruoti gyvulių supirkimo punktą į motelį, siekia Žemės sklypą naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Taigi išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti esminį valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimą ir taikyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią atsakovei nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.

30. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad 2016-11-09 vykusio Žemės sklypo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, t. y. žemės sklypas nenaudojamas pramonei ir sandėliavimui, o ieškovas savo parašu patvirtino tokios išvados teisingumą, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skunde išdėstyta pozicija, kad toks atsakovės įrodymų vertinimas yra padarytas neatsižvelgiant į tuo metu buvusias faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien faktas, jog nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nelaikytinas pakankamu tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą. Esant tokiam išsinuomoto valstybinės žemės sklypo ilgalaikio nenaudojimo pagal paskirtį faktui taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015-08-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?464?969/2015; kt.). Taigi, šiuo atveju svarbu papildomai įvertinti ieškovo atliktus veiksmus, siekiant tinkamai vykdyti nuomos sutartį, ir priežastis, dėl ko valstybinės žemės nuomos sutarties tikslai nebuvo pasiekti.

31. Remiantis į bylą pateiktu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2018-02-13 raštu nustatyta, jog ginčo žemės sklypas patenka į Ūkinės ir gyvenamosios zonos Komunalinių ir gamybinių pastatų teritoriją, kurios tikslas yra aptarnauti miestą, teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, plėtoti verslus. Ginčo žemės sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Vadinasi, pramoninė veikla Sklype yra draudžiama, todėl ir Sklype esantis gyvulių supirkimo punktas negalėjo būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį ir privalėjo būti rekonstruotas. Kaip minėta, ieškovas Žemės sklype esančius pastatus įsigijo 2016-05-27. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas 2016-09-05 sudarė sutartį su rangovu UAB „Stvima“, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, statinių avarinių dalių ardymo darbus, statinių rekonstravimo darbus pagal užsakovo pateiktus projektinius pasiūlymus ir gautą statybos leidimą, o ieškovo kartu su ieškiniu pateikti atliktų darbų aktai pagrindžia, jog laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2017-07-10 vyko Žemės sklypo tvarkymo darbai. Byloje taip pat nėra ginčo, jog 2016-11-09 vykusio patikrinimo metu, Žemės sklype esantys pastatai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį dėl ženklaus jų fizinio nusidėvėjimo.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog Žemės sklype tam tikrą laiką negalėjo būti vykdoma jokia ūkinė komercinė veikla, o buvo vykdomi sklypo tvarkymo bei pasiruošimo rekonstrukcijos darbai. Ieškovo veiksmai, susiję su sklypo tvarkymu, rekonstrukcijos projekto rengimu bei projektinių pasiūlymų derinimu patvirtina, jog Žemės sklypas šiuo metu yra naudojamas bei ateityje bus naudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. komercinei veiklai vykdyti. Šių išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliantės argumentus, jog Žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, o ieškovas savo parašu patvirtino tokios išvados teisingumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

33. Apeliantė skunde reiškia abejones ir dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismas teisės vertinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-05-18 nurodymą sutvarkyti ginčo teritoriją. Atsakovės teigimu, teismas neturėjo teisės vertinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-05-18 nurodymą sutvarkyti ginčo teritoriją, kadangi toks nurodymas buvo duotas ankstesniam pastatų savininkui ir Žemės sklypo nuomininkui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

34. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovui su UAB „Euroconsult group“ 2016-05-27 sudarius Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo kitos paskirties pastatą – gyvulių supirkimo punktą, sandėliavimo paskirties pastatą – sandėlį, garažų paskirties pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui, kaip teisę į žemės nuomą įgijusiam asmeniui, atsirado pareiga vykdyti visas prievoles, įskaitant ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-05-18 nurodymą sutvarkyti teritoriją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pasikeitė Žemės sklype esančių pastatų savininkas ir tai, kad nuomos teisė buvo perleista, nereiškia, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-05-18 nurodymas neteko galios. Pažymėtina, kad teisiniu pagrindu žemės naudojimo ir valdymo teisei perėjus kitam savininkui, žemės nuomos sutartis lieka galioti naujajam žemės naudotojui ir valdytojui su sąlyga, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį nuomininką pakeitęs naujasis nuomininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas priklausiusias pareigas ir teises. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog minėtas nurodymas buvo panaikintas, todėl ieškovas turėjo pakankamą pagrindą imtis aktyvių veiksmų ir dėti pastangas sutvarkyti išsinuomotą Žemės sklypą, ką jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir padarė, todėl apeliantės argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

35. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą atmesti atsakovės priešieškinį taip pat nurodo, jog teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodoma aplinkybe, jog ieškovas siekia rekonstruoti žemės sklype esančius statinius (pastatus). Apeliantės nuomone, ieškovas atliks ne statinių (pastatų) rekonstrukciją, o vykdys naują statybą, kadangi ginčo žemės sklype statinių (pastatų) nėra, o ieškovas siekia atstatyti visiškai sugriuvusius, sunykusius statinius (pastatus).

36. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka atsižvelgusi į ieškovo į bylą pateiktą gyvulių supirkimo punkto rekonstravimo į motelį ir sandėlio bei garažo griovimo projektą, kurį parengė UAB „Z. B. projektavimo įmonė“. Minėto projekto 1.2. pastraipoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad planuojama vykdyti dviejų rūšių statybą – rekonstrukciją ir griovimą. Projekte nėra nurodyta, kad Žemės sklype planuojama naujo statinio statyba. Tokio tikslo neturi ir ieškovas. Priešingų įrodymų apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė netinkamai aiškina LR Statybos įstatymo normas ir daro neteisingą išvadą, kad Žemės sklype nėra pastatų, todėl rekonstrukcija nėra galima.

37. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje 3K-3-404-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo, bei įpareigojimo pastato savininkams išregistruoti pastatą iš nekilnojamojo turto registro suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.

38. Nagrinėjamu atveju paties atsakovės surašytame 2016-11-29 žemės naudojimo patikrinimo akte bei 2016-12-12 rašte dėl informacijos pateikimo yra nurodyta, kad Žemės sklype yra išlikę statinių pamatai, atraminė betonuota sienelė su betonuota aikštele. Byloje liudytoju apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. P. patvirtino, jog Žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys gyvulių supirkimo punkto ir sandėlio pamatai ir grindys, garažo duobė ir pamatų fragmentai, kurie, be kita ko, yra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis matyti, jog Sklype yra trys nekilnojamojo turto objektai - gyvulių supirkimo punktas, sandėlis ir garažas. Šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra užginčyti, todėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas yra užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus Žemės sklypo užstatymo faktą ir nepaneigus į bylą pateikto ieškovo iniciatyva parengto rekonstrukcijos projekto, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl naujo statinio statybos tėra pačios atsakovės nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

39. Apeliantė savo skunde taip pat cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių, tačiau nenurodo, kaip cituojamos nutartys patvirtina apeliantės skundo argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą nurodė, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

40. Apeliantei nenurodžius konkrečios cituojamų kasacinio teismo nutarčių teisinės reikšmės ir res judicata galios nagrinėjamo ginčo išsprendimui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), ginčo teisiniam santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tinkamai atskleidė bylos esmę, nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, ieškovas A. K. turi teisę į jo patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Ieškovas A. K. pateikė prašymą priteisti 1087,79 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-25 sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2018-06-21 PVM sąskaitą – faktūrą DV Nr. 1899/18 ir pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1001410.

47. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškovui A. K. 1.087,79 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1.087,79 Eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.