Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-1138/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
1-72-1138/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51319-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
B. S.
Advokatai
Lionė Užubalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-1138/2021
(buvęs bylos Nr. 1-1201-1138/2020)
Proceso Nr. 1-01-1-51319-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorui A. P.,kaltinamajam R. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,nukentėjusiosios B. S. atstovei K. N., atstovei advokatei V. L.,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. kaltinamas tuo, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. spalio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia spyrė vieną kartą ant kėdės sėdinčiai nukentėjusiajai B. S. į kairės kojos blauzdą dėl ko B. S. nukrito nuo kėdės ant grindų ir trenkėsi veidu į grindis. Iš karto po to, R. K. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus vėl spyrė vieną kartą nukentėjusiajai B. S. į kairę koją ir tokiais bendrais veiksmais padarė B. S. sunkų sveikatos sutrikdymą – abiejų šlaunikaulių kūnų spiralinius lūžius, kraujosruvą ties dešine akimi, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis R. K. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo, kadangi nėra jokių liudytojų. B. S. pažinojo prieš porą metų, buvo tiesiog pažįstami, susitikdavo nedažnai. Kai susitikdavo, jis jai padėdavo prie ūkio darbų. S. tuo metu dėl savo sveikatos negalėjo girtis, nes moteris buvo virš 80 metų, šiaip rami močiutė ir tiek. Protiniu atžvilgiu B. S. atrodė normaliai, ramaus būdo. Nepamena, kada paskutinį kartą B. S. matė, galėjo būti 2018 metų spalio 17 d. Tada pabendravo kaip pažįstami ir viskas, lankėsi dienos metu. Tą kartą gal ir vartojo alkoholinius gėrimus, neprisimena, ir anksčiau kartais būdavo, kad vartodavo. Paskutinį kartą, kai buvo susitikęs su B. S., gal dar buvo atėjusi tokia jos draugė, benamė, bet vardo ir pavardės neatsimena. Neatsimena, kiek tą dieną vartojo alkoholio. Išėjo iš B. S. gal apie 16-17 val. ir nuėjo namo. Po to karto su B. S. nesimatė, pas ją nebeužsukdavo, nes kai išgirdo, kad jam pareikštas nepasitenkinimas, kad tai jis sumušęs, tai ir nesilankė daugiau. Sužinojo apie tai greičiausiai iš pažįstamų, o iš ko konkrečiai, – nežino. Su B. S. susišnekėdavo. Kalbos dėl pinigų su B. S. nebuvo, jis neprašydavo iš jos pinigų, jo tai nedomino, manė, kad ji jų nedaug turi, nesiskolindavo. Girdėjo, kad ji turi žemės sklypą, bet konkrečiai nieko negali pasakyti, nesidomėjo, pinigų jos neprašė. Jis asmeniškai su B. S. jokių konfliktų niekada neturėjo, užeidavo senam žmogui padėti ir viskas, kartais butelį išgerdavo. Alkoholiu ir jis kartais vaišindavo, ir ji kartais nupirkdavo. B. S. jam už darbą butelį nupirkdavo, pinigais niekada neatsilygindavo. Prieš B. S. niekada nėra naudojęs jokio smurto. Pas ūkininką A. jis yra dirbęs, bet kada konkrečiai, negali pasakyti. Nežino, ar B. S. bendravo su kokiu kitu vyru, draugai pas ją užeidavo, bet konkrečiai nieko negali pasakyti. Ji gal ir turėjo kokių konfliktų su savo pažįstamais, užeidavo ten tokia bedarbė, bet ji jam niekada nesakė, kad su kuo nors būtų susipykusi. Jis iš karto dėl kaltinimų nežinojo, čia jos dukra pareiškė taip, pati B. S. to nesakė. Iš B. S. niekada pinigų nesiskolino. Pas S. užeidavo maždaug kartą į savaitę. Po to įvykio daugiau neužėjo, nes girdėjo kalbas, kad dėl įvykusio yra kaltas. Negali nurodyti, iš ko sužinojo.

3. Po vaizdo ir garso įrašų ištyrimo kaltinamasis parodė, kad nieko konkretaus įraše negirdėjo, ji nieko neatsako. Gal ją pastūmė išeidamas, jai tas spyrimas iš kojos greičiausiai rodosi. Pastūmė todėl, kad išeiti galėtų. Negali pasakyti, ar prašė skolinti pinigų, nes daug laiko praėjo. Dėl medicininių išvadų jis nieko negali atsakyti. Pas B. S. buvo, bet nevartojo alkoholio, neprisimena. Galėjo būti, kad galėjo pastumti, kad pasitrauktų nuo praėjimo. Tai buvo ryto metas. Nebuvo susipykęs tą rytą. Jis jai atnešdavo sukapotų malkų, nes ji iki malkinės nenueidavo, jis jai malkas sukapodavo. Nežino, kodėl B. S. jį apkalba, jis po tos dienos su ja jokio susitikimo neturėjo. Pastumti ją galėjo prie stalo sėdinčią ant taburetės. Jis pastūmė į šoną, bet nematė, kad virstų ir išėjo. Pastumti galėjo jau išeidamas, kad neužstotų praėjimo. Ar ji galėjo nuo pastūmimo nukristi, nemano. Kai jis išėjo, tai buvo pas ją tokio S. sugyventinė atėjusi, bet jos (duomenys neskelbtini) dabar nėra, nes S. mirė ir jos nėra (duomenys neskelbtini). Vardo tos moters nežino.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltės neprisipažįsta. Psichikos centro įskaitoje neįrašytas, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, galvos traumų neturėjęs. 2018 m. spalio mėn., kokia diena buvo nežino, tačiau mano, kad sekmadienį, apie pietus, tikslios valandos nepamena, jis nusipirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje degtinės butelį ir nuėjo pas B. S. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jis ėjo pas ją su tikslu, kad kartu išgertų degtinės. Nuėjus rado B. su kita moterimi, kurios vardo ir pavardės nežino, tik žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir galėtų parodyti, kuriame name. Žino, kad ji buvo vyro pravarde „macholis“ sugyventinė, jis mirė lyg prieš pusę metų. Ji yra valkataujanti, todėl ją išprašė iš B. namų. Likę dviese su B. virtuvėje sėdėdami prie stalo gėrė degtinę. B. yra virš 80 metų, ji sunkiai vaikšto, tačiau po kambarius pavaikšto. Begeriant jis B. neprašė paskolinti jam pinigų ir tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų. Jis pats turėjo pinigų, nes dirba privačiai pas žmogų vardu D. A. (duomenys neskelbtini), jo numerį turi užsirašęs namie. Jis jį parsiveža, ten dirba ir gyvena. Išgėrus degtinės butelį jis buvo stipriai apgirtęs ir ne viską tiksliai atsimena, žino, kad parėjo namo. Pirmadienį ryte jį pasiėmė D. A. ir išvažiavo pas jį dirbti, ten prabuvo apie porą savaičių kol grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini) sutiko tą pačią moterį, kuri buvo pas B. namie, ji kaltino jį, kad jis sumušė B.. Jis su B. yra seniai pažįstamas, juos sieja draugiški santykiai, konfliktų su ja nėra turėjęs. Jis pas ją dažniausiai lankydavosi savaitgaliais, kai būdavau grįžęs po darbų ir kai turėdavo vartodavo kartu alkoholį. Jis nemušė B. ir nežino, kas galėjo ją sumušti. Jis nežino, kodėl ji kaltina jį, ji turinti psichikos sutrikimų, vartoja alkoholį ir pati nesupranta ką kalba. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l 137-140).

5. Tvirtindamas ankstesnius parodymus papildė, kad nežino, kodėl ūkininkas D. A. nurodo, kad pas jį dirbo tik kelias dienas ir dingo. Nurodo, kad jis tikrai pas jį dirbo, spalio mėn., tikslios dienos nepamena, bet žino, kad pirmadienį apie 7.30 val., iš jo namų adresu (duomenys neskelbtini) paėmė ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten prabuvo dvi savaites ir kitos savaitės penktadienį D. A. jį parvežė į namus. Jis niekam nebuvo sakęs, kad dirba pas jį, gyvena vienas ir niekas negali patvirtinti, kada jis išvažiavo, ir kada grįžo. Pas D. A. yra jo asmens dokumentas, ten yra ir paliktų jo daiktų, jo odinės striukės kišenėje yra įdėta asmens tapatybės kortelė. Jis gali ir nežinoti, kad pas jį yra palikęs dokumentą. Savo daiktus ten paliko, nes dar turėjo pas jį dirbti. Šį pirmadienį jis turbūt neatvažiavo jo pasiimti, neatsimena tiksliai, nes buvo vartojęs alkoholio ir galėjo jo neįsileisti. Pamena, kad 2018 m. spalio mėn., sekmadienį, tikslios dienos nepamena, buvo pas B.. Pas ją galėjo prabūti apie 3 ar 4 valandas. Jis niekam nebuvo sakęs, kad eis pas B. ir eidamas pas ją nebuvo nieko sutikęs. Išgėrus degtinę jis išėjo namo, nes jau turbūt buvo po 15 val., ir alkoholio nepardavinėjo ir daugiau nebuvo grįžęs pas B.. Pas B. buvo radęs moterį, dabar pamena ji vardu J., jos pavardės nežino, bet mano, kad gali būti V.. Paaiškina, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) jau senai negyvena. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 143-146).

6. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. Jis nieko naujo paaiškinti negali, lieka prie anksčiau surašytos apklausos. Jis nemušė B. ir nežino, kas galėjo ją sumušti, taip pat nežino, kodėl ji jį tuo kaltina (t. 2, b. l. 156-158).

7. Papildomai apklaustas kaltinamasis nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo gali pasakyti, kad jis kaltu neprisipažįsta, nusikaltimo nepadarė, prieš nukentėjusiąją B. S. jokio smurto nepanaudojo. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nieko daugiau papildyti neturi. Kiek jam žinoma, B. S. (duomenys neskelbtini) nebegyvena, ji gyvena kažkur pas gimines, su ja nebendrauja. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), prižiūri savo pažįstamo namą ir aplinką. Šeimininkas leido jam ten gyventi, pats susimoka tik už elektrą. Oficialiai niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jei pasitaiko, dirba pavienius darbus (t. 2, b. l. 182-184).

8. Nukentėjusioji B. S. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) viena. Ją lanko bei padeda Z. V.. 2018 m. spalio 17 d. namuose buvo viena, ryte (laiko nepamena) pas ją į namus atėjo pažįstamas R. K.. Jis su savimi atsinešė degtinės butelį, jie dviese susėdo namo virtuvėje, gėrė degtinę, kalbėjosi. Išgėręs degtinę jis paprašė jos duoti pinigų, tačiau ji pasakė, kad neturi, neduos. Tada R. K. ją pastūmė (ji sėdėjo ant kėdės) ir ji nugriuvo ant grindų, galvą trenkė į žemę, kojose pajuto stiprų skausmą. Daugiau R. K. nieko nedarė, išėjo iš namų. Dėl silpnos sveikatos negalėjo pajudėti ir pragulėjo ant grindų kol kitą dieną ją rado atvykusi aplankyti Z. V.. Griuvimo metu patyrė abiejų kojų lūžius, dėl to turi pretenzijų R. K. (t. 1, b. l. 55-56).

9. Apklausta papildomai nurodė, kad ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Buvo nuo seniau pažįstama su R. K., jis ateidavo pas ją į namus. Kadangi yra jau sena, o vaikai gyvena toli, nusprendė parduoti jai priklausančią žemę ir apie tai buvo sakiusi pažįstamiems, tačiau dar jos nėra pardavusi. 2018 m. spalio mėn., tačiau tikslios dienos neprisimena, tačiau buvo diena, pas ją atėjo R. K., jis atsinešė butelį degtinės ir jį kartu gėrė. Begeriant R. K. ją prašė paskolinti pinigų. Tai nebuvo pirmas kartas, kaip jis prašė paskolinti pinigų. Anksčiau taip pat prašydavo paskolinti pinigų, tačiau visada grąžindavo. Ji tada jam pasakė, kad pinigų neturi, todėl toliau sėdėjo ir gėrė degtinę. Po kurio laiko jis vėl ją paprašė paskolinti pinigų, todėl vėl pasakė, kad neturi, tačiau R. K. ėmė sakyti, kad paskolink, visada atiduodu ir dabar atiduosiu, tačiau ji tada tikrai neturėjo pinigų. R. K. jai pasakė, kad turi pinigų, nes pardavei žemę. Ji sakė, kad dar nepardavė, tik žadėjo, todėl dar pinigų neturi. Ji tuo metu su R. K. sėdėjo savo namų virtuvėje, jai atrodo kad virė pusryčius. Kai atsisakė duoti pinigų, R. K. jau buvo išgėręs butelį degtinės. Jis pinigų prašė, nes norėjo nusipirkti dar degtinės, nes sakė kad nuo to vieno butelio, tik „susismardino“ ir nori dar. Kaip atsisakė duoti pinigų, R. K. supyko ir spyrė vieną kartą jai į kairę koją. Pataikė į blauzdikaulį. Ji tuo metu sėdėjo ant taburetės ir su ja virto ant grindų. Po to kaip nuvirto, R. K. jai dar kartą spyrė į tą pačią kairę koją ir išėjo iš jos namų, o ji liko gulėti ant grindų. R. K. dar kažką kalbėjo, bet ji nesuprato, ką jis kalbėjo. Krisdama ant grindų ji susimušė veidą, R. K. jos daugiau nemušė, tik du kartus spyrė į kairę koją. R. K. buvo apsiavęs batukais. Ji liko gulėti ant grindų, tačiau kiek laiko ten išgulėjo, negali pasakyti, nes neprisimena, jai atrodė kad gulėjo gerą valandą. Kas ją rado gulinčią ant grindų, ji neprisimena. Kaip R. K. ją spardė, jai skaudėjo. Po to ji buvo gydoma ligoninėje, tačiau kas jai yra padaryta, ji tiksliai nežino. Ji pageidauja reikšti R. K. civilinį ieškinį dėl jai padarytų sužalojimų, tačiau kokio dydžio, dar negaliu nurodyti, nes dar vyksta gydymas. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kaip baigsis gydymas (t. 1, b. l. 63-66).

10. 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-225/2019 nurodoma, kad B. S. 2018 m. spalio 17 d. sirgo kita kraujagysline demencija, kuri netrukdė suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo priešintis tokiems veiksmams. B. S., sirgdama kita kraujagysline demencija, 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. apklausiama byloje liudytoja negalėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas išsamius ir nuoseklius parodymus, galėjo nurodyti tik bendrą faktą, kad patyrė fizinį smurtą iš konkretaus asmens. Šiuo metu B. S. taip pat serga kita kraujagysline demencija, dėl kurios ji negali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. B. S. dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose nėra prasmingas, nes ji negali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus (t. 1, b. l. 190-195). Nurodytos aplinkybės be kita ko sudarė pagrindą į teisiamąją posėdį nukentėjusiosios nekviesti.

11. Liudytoja R. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiosios taip pat nepažįsta. Greitoji pagalba kviesta pas B. S.. Pasitiko juos moteriškė, kuri ją rado, ir pasakė, kad namuose buvo gerai jaunesnis vyras. Pacientė buvo rasta gulinti lovoje ant dešinio šono ir vizualiai matėsi, kad pažeistas šlaunikaulis. Mobilizavus koją, atvertė ant nugaros, pamatė, kad ir kita koja lūžusi. Mobilizavus abi kojas, moteris buvo išvežta tiesiai į Kauno klinikas. Nukentėjusioji teigė, kad jos niekas nesužalojo ir nieko jai neskauda, nors pagal traumą, jaunesniam žmogui turėjo būti potrauminis šokas. Tai buvo prieš du metus, tačiau tikslios datos nepamena. Tai buvo Šiluvos miestelyje, kokia gatvė taip pat nepamena. B. S. buvo nei prakaituota, nei išbalusi, nesiskundė, galbūt dėl amžiaus buvo išretėję kaulai ir to skausmo tokio nejautė, kokį justų jaunesnis žmogus. Ji nesakė iš viso, kad ją kas sužalojo. Dabar po dviejų metų mažiau prisimena, nei pirmoje apklausoje. Galbūt ji sakė, kad pati nuvirto nuo kėdės, dabar prisimena, kad buvo kažkokia kalba apie kėdę, bet dabar tiksliai jau nepamena. Dėl pavardės įrašymo nieko negali pasakyti. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni ir teisingi.

12. Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2018 m., spalio 18 d., dirbo kartu su vairuotoju – paramediku A. A.. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Nuvykus namuose rado gulinčią ant grindų, ant šono, kurio tiksliai nepamena, šalia lovos moterį, kurios vardo ir pavardės šiuo metu neatsimena. Ji skundėsi skausmu dešinio klubo ir dešinės kojos srityje. Ji buvo sąmoninga, kalbanti. Neatsimena, ar buvo sužalojimų ant jos veido. Kambaryje buvo netvarka, tačiau neatsimena, kad prie jos buvo padėta kėdė. Nukentėjusioji aiškino, kad ji pati nuvirto ir susižalojo, taip pat paaiškino, kad prieš ją niekas nenaudojo seksualinės prievartos. Jiems atvykus buvo kita moteris, kuri galimai iškvietė greitąją, ji aiškino, kad jai dar viena moteris sakė, kad pas nukentėjusiąją buvo vyriškis, kuris pas ją dažnai lankosi ir kad ji gali būti išprievartauta. Dešinę koją įdėjo į įtvarą, nes įtarė kojos lūžį, nukentėjusiąją pavertė ant nugaros ir pamatė, kad sužalota ir kairė koja, kuri irgi galimai lūžusi, ties keliu. Kairę koją įdėjo į įtvarą. Kadangi buvo galimai lūžusios abi kojos, todėl nukentėjusioji buvo išvežta į Kauno klinikas. Neatsimena, ką nukentėjusioji buvo apsirengusi, ar ji buvo su kelnėmis. Ant nukentėjusiosios seksualinės prievartos požymių neužfiksuota. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką paaiškinti (t. 2, b. l. 29-32).

13. Papildomai apklausta R. Ž. nurodė, kad jai atvykus į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su paramediku A. A., kartu su nukentėjusiąja buvo dar viena moteris (jos vardo, pavardė nežino), kaip suprato, ji buvo kaimynė. Aiškinantis nukentėjusios moters sužalojimo aplinkybes, pati nukentėjusioji nurodė, kad ji nuvirto nuo kėdės ir niekas jos nesužalojo. GMP kvietimo kortelę pildė ji. Kiek pamena, kaimynė, buvusi kartu su nukentėjusiąja, jiems nurodė, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti R. K. (jo pavardę ji parašė GMP kortelėje, bet po to nubraukė), nes jai tai pasakiusi kita kaimynė, įtarusi, kad R. K. ją galėjo sužaloti, nes pas ją lankydavosi, tačiau pačio įvykio nemačiusi. Kaip ir minėjo, pati nukentėjusioji jo vardo, pavardės jiems nenurodė, teigė, kad susižalojo pati, nuvirtusi nuo kėdės. Kokie buvo matyti sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno nurodė savo pirminėje apklausoje, smulkių aplinkybių neprisimena. GMP kortelėje nubraukė R. K. vardą, pavardę, nes aplinkybės buvo neaiškios, ji iš pradžių suprato, kad nukentėjusiąją rado R. K., o paaiškėjo pokalbio metu, kad ją rado kaimynė. Daugiau jokių papildymų neturi (t. 2, b. l. 33-36).

14. Liudytoja K. N. (kartu yra nukentėjusiosios atstovė) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos mama B. šiuo metu gyvena kartu, po įvykio jos sveikata nėra gera, sėdi ir viskas. Iki įvykio kaltinamąjį yra mačiusi, kartais jis ateidavo pas mamą, malkas atnešdavo. Ar dažnai jis ateidavo, nežino. Mama išgerdavo su K.. Ar mama K. skolindavo pinigus, nežino. Mama sakė, kad jos K. prašė pinigų. Ji pažįsta jį kaip žmogų, tai negalėtų patikėti, kad jis galėjo taip padaryti. Kai mamą išvežė iš namų, nematė, ją aplankė Kaune. Ji tik sakė, kad K. prašė jos pinigų, o ar sumušė ir kaip, nesakė. Dabar ji tik senus laikus prisimena, K. nemini iš viso. Mamos sveikata pablogėjo po atliktų jai operacijų, prieš tai ji normaliai bendravo, psichinė būklė buvo normali. Turėjo tris operacijas, gulėjo slaugos ligoninėje, dabar ją pasiėmė į namus, tiksliai nepamena, gal pavasarį. Iš pradžių mama sakė, kad ją sužalojo K., bet paskui jau nebešnekėjo, ligoninėje kalbėjo, kad jai kažkas nupjovė kojas su benzopjūklu. Dabar ji jau nieko neatsakytų. Ji minėjo tik K. pavardę.

Šalies argumentai

15. K. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji yra B. S. dukra. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio mama gyvena jos namuose, ji ją prižiūri. Dabartinės mamos sveikatos būklė yra labai sunki, ji guli lovoje, reikalinga nuolatinė priežiūra. Yra susitvarkiusi dokumentus dėl jos slaugos pašalpos gavimo. Retkarčiais mama orientuojasi aplinkoje, tačiau tarpais jai sutrinka orientacija, jai atrodo, kad jos koją nupjovė kareiviai ir panašiai. Ji patyrė tris operacijas su narkozėmis. Nei ji pati, nei sesuo Z. A. neturi galimybių tinkamai atstovauti mamos interesus byloje. Abi gyvena ūkiškai, be to, neturi teisinių žinių tinkamai ją atstovauti, būtų sudėtinga atvykti į policiją, teismą, kitas institucijas. Pageidautų, kad mamai būtų paskirtas valstybinis advokatas. Ji pati R. K. anksčiau pažinojo, buvo žinoma, kad jis lankydavosi pas mamą. Jai mama tiek ligoninėje, tiek namuose buvo minėjusi, kad ją sužalojo būtent R. K.. Mama jai sakė, kad jis sudavė jai smūgius į abi kojas su kažkokia lazda (t. 2, b. l. 37-38).

16. Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną, tiksliau iš vakaro, tiksliai dienos nepasakys, bet galėjo būti 2018 m. spalio 17 d., važiavo melžti karvės ir matė, kaip B. S. sėdėjo tarpduryje, o kai grįžo pamelžusi karvę, jos jau prie durų nebuvo. Tai galėjo būti apie pusę šešių. Ryte išėjo į darbą ir dukra paskambino į darbą, pranešė, kad pas B. S. yra atvažiavusi greitoji pagalba ir policija. Tą dieną K. matė, t. y. tą dieną kai matė B. S., matė ir jį. Jis pas ją dažnai ateidavo, du, tris kartus į dieną. Jis atėjęs ten išgerdavo. Po to įvykio daugiau K. niekada nebuvo atėjęs. Pas B. S. durys būdavo paprastai nerakintos. Su B. S. pakalbėdavo. B. S. niekada nekalbėdavo ko nereikia, neišsigalvodavo. Su B. S. visada normaliai kalbėdavo, jos psichinė būklė buvo gera. Kai važiavo pro šalį ir ją matė, tai ji buvo blaivi, kitų žmonių nematė. Pas ją ateidavo daug tų žmonių, ateidavo pavalgyti išgerti, bet tą dieną nieko nematė. Negirdėjo, kad iš jos K. skolinosi pinigus, ji tų pinigų nelabai turėdavo.

17. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad yra B. S. kaimynė. Su ja buvo kaimyniški santykiai, nebuvo piktuoju. Pamena, kaip 2018 metų spalį, apie 17.30 val. ji vyko su dviračiu prie savo gyvulių. Kieme, ant laiptų, esančių prie laukinių durų, pamatė sėdinčią vieną pačią B. S.. Pasisveikino, ji pasirodė sveika. Prie gyvulių užtruko apie valandą laiko. Grįžus S. jau nebuvo. Gerai prisimena, kaip 2018 m. spalio 17 dieną, būdama namuose, iš savo kiemo, pro namo langą matė ateinantį pas B. S. R. K.. Laikas galėjo būti pirma dienos pusė, iki pietų. Įprastai tuo metu apie 13.30 val. ji išeidavo į darbą. R. K. matė einantį gatvę, ir įeinantį į B. S. namų kiemą. Nepastebėjo, kokiu laiku R. K. išėjo iš B. S. namų. Gali pasakyti, kad R. K. pas B. S. lankydavosi dažnai, būdavo, kad net kelis kartus per dieną jis ateidavo ir vėl išeidavo. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), netoli B. S. namų. B. S. jai niekada nesiskundė netinkamu R. K. elgesiu. Ji pati su juo jokių konfliktų nėra turėjusi. Su juo tik pasisveikindavo. B. S. namų kieme laikydavo pririštą šunį, kuris dažnai lodavo, ir į jį nekreipdavo dėmesio. Jos namuose dažnai būdavo girtaujama, triukšmaujama. 2018 metų spalio 17 dieną negirdėjo jokio triukšmo kaimynės namuose. Sekančią dieną nuo 7.00 val. dirbo, būnant darbe, dienos metu, jai paskambino dukra K. T. (14 metų amžiaus), kuri pasakė, kad kažkas atsitiko pas kaimynę B., mato prie jos namų atvykusią policiją ir greitąją. Vėliau teko bendrauti su B. S. anūke, kuri pasakė, kad B. buvo rasta namuose sužalota. Kas konkrečiai jai atsitiko, nežino. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (t. 2, b. l. 63-66).

18. Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Kas sužalojo S., nežino. Nieko nežino, kaip buvo sužalota. R. K. nepažįsta. Tas vyriškis (parodo į R. K.) yra K., vardo nežino.

19. Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas B. S.. Kadangi gyvena skurdžiomis sąlygomis, kartais nueina pas ją pažiūrėti televizoriaus, kurio pati namuose neturi. Tą kartą taip pat nuėjo šiuo tikslu. Vos įėjusi pro duris, kurios buvo neužrakintos (durys paprastai nebūna rakinamos, nes moteris gyvena viena ir sunkiai vaikšto), pamatė B. S. gulinčią ant žemės šalia savo lovos. Ji iškart, vos tik ją pamatė, pradėjo garsiai sakyti, kad eitų namo, nes ir ją sumuš. Ėmė jos klausinėti, apie ką ji čia kalba, tai B. S. pasakė, kad ją vakar sumušė R. K., kurį ji pažįstu kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Ji matė, kad jos veidas yra sumuštas, tiksliau buvo užraudusi viena akis (po viena akimi, nepasakys, kuria, tarsi buvo „mėlynė”). Ji gulėjo nusmauktomis iki kelių kelnėmis, todėl ji ją apklojo antklode, kurią paėmė nuo jos lovos. Nedrįso jos judinti ir kelti, nes senutė garsiai šaukė, kad greičiau eitų lauk, matė, kad jai yra negera, buvo labai išsigandusi. Ji sakė, kad jai skauda kojas, pati negali pasikelti. Ji iškart, vos tik ją apklojusi, išėjo į miestelį, kur turgaus aikštėje sutiko Z. V., dirbančią viešuosius darbus. Kadangi ji žinojo, jog Z. kažkiek rūpinasi B. S., ją lanko, paprašė, kad nueitų pažiūrėti, kas moteriai nutiko, pasakė, kad ji jaučiasi labai prastai. Pati daugiau ten nėjo ir nežino, kaip viskas baigėsi. Paskutinį kartą pas B. S. lankėsi prieš kelias dienas, tačiau konkrečios datos nepamena, tada dar viskas buvo gerai, ji gulėjo savo lovoje ir buvo sveika. Daugiau paaiškinti neturi ką (t. 2, b. l. 6-9).

20. Papildomai apklausta J. V. tvirtino ankstesnius parodymus ir papildė, kad rado B. gulinčią ant grindų, šalia lovos, nukritusios kėdės nematė. Ji gulėjo nusmauktomis kelnėmis, todėl ją užklojo. Ji jos neklausė, kodėl ji be kelnių. Ji sake bėgti iš namų, nes irgi sumuš K.. Pamena buvo radusi K. pas B. namie, tačiau tai buvo seniau, nepamena kada, bet ne tą pačią dieną kai ją rado ant grindų. Ji buvo sutikusi K. maždaug prieš savaitę, ji jam pasakė, kad jo ieško policija, tačiau jis sake, kad moka pasislėpti ir išsisuks. Ji B. paliko ant grindų, nes galvojo, kad ji girta, buvo tuščių butelių. Matė sumuštą jos veidą, pagalvojo kad virto. Miestelyje pasakė Z. (t. 2, b. l. 10-12).

21. 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-219/2019 matyti, kad liudytoja J. V. atsižvelgiant į jos psichikos būseną, individualias psichologines savybes, ribotai gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. J. V. nustatytas psichikos sutrikimas netrukdo jai atgaminti teismą dominančių aplinkybių atskirus faktus (t. 1, b. l. 197-199).

22. Liudytoja Z. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji tą dieną dirbo viešuosius darbus, atėjo V. į darbo vietą ir pasakė, kad labai blogai su B. – ji nevaikšto, negali paeiti. Tai buvo spalį, dienos nepasakys, seniai buvo. Galėjo būti 2018 m. spalio 17 d. Pradarė duris, ir paklausė „B., kaip tu?“. Išgirdo iš virtuvės balsą, šaukė „jei gali, man padėk“. Ji pirmiausia paprašė vandens. Vandenį padavė, ji tą vandenį išliejo ant žemės ir prieinant dar sykį, suskambo telefonas. Skambino duktė Z., tada ji gyveno (duomenys neskelbtini), ir paklausė, kodėl negali prisiskambinti mamai. Pasakė, kad reikia greitąją kviesti. Ji gulėjo ant žemės ir „kaldra“ buvo užsiklojusi. Paskambino greitajai ir dukrai kitai, tuo tarpu ši paskambino brolio dukrai I.. Belaukiant greitosios – I. atbėgo – anūkė jos. Pasakė jai eiti namo, nes turi mažą vaiką. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo ir pasakė, kad pati taip susilaužyti negalėjo. Paprašė pagalbos ją išnešti. Išbėgo pas kaimyną, paprašė padėti išnešti. Atvažiavo greitoji, ją išsivežė, tik tiek žino. B. apie sužalojimus nieko nesakė. K. anksčiau lankydavosi pas B., malkų atnešdavo, bet tuo metu, kai ją rado, jo ten nebuvo tikrai, ji gulėjo viena ant žemės ir prašė pagalbos, vandens. Kada paskutinį kartą matė K., negali pasakyti, jau ilgas laiko tarpas praėjo.

23. Ikiteisminio tyrimo metu Z. V. nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d., apie 12 val., jai būnant (duomenys neskelbtini) Turgaus aikštėje ir dirbant viešuosius darbus, prie jos priėjo pažįstama miestelio gyventoja J. V. ir pasakė, kad nueitų pas B. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nes jai labai blogai, kad kažkas yra negerai su kojomis. Ji pabaigusi darbus apie 15.30 val. nuėjo pas minėtą pilietę ir pamatė ją gulinčią virtuvėje ant grindų prie šaldytuvo. Ji buvo užklota antklode, tačiau, kas ją užklojo, ji nežino. Paklausė, kas atsitiko, tai moteris jai pasakė, kad guli čia nuo praeitos dienos 9 val. ryto ir labai nori gerti. Padavė jai atsigerti vandens, tačiau ji rankose nenulaikė puoduko. Tada suskambo laidinis telefonas, ji pakėlė ragelį. Kitame laido gale kalbėjo B. S. dukra, vardu Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji paklausė, kodėl niekaip nepriskambina mamai, tai atsakė, kad mama guli ant žemės ir nevaldo kojų, kad jai kažkas atsitiko, liepė kviesti greitąją. Paprašė, kad ji iškviestų medikus ir informuotų kitą dukrą vardu K. P. bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė medikus. Tuo metu klausinėjo B. S., kas jai atsitiko, tačiau moteris konkrečiai nieko taip ir nepaaiškino sakydama, kad ją kažkas pastūmė, paskui teigė, kad griuvo pati. Ji matė, kad dešinė moters akis buvo su hematoma, o kažkuri ranka taip pat buvo pamėlusi, daugiau kitų akivaizdžių sužalojimo žymių nepastebėjo. Ji per daug ir neklausinėjo, kas jai nutiko, nes matė, kad jai ir taip negera. Netrukus atėjo moters anūkė I. S., gyvenanti netoliese. Tada atvyko GMP ir B. S. išsivežė į ligoninę. Iki minėto incidento pas B. S. paskutinį kartą lankėsi maždaug prieš savaitę ar dvi, tada viskas buvo gerai. Kiek jai žinoma, pas ją nuolatos lankydavosi J. V. bei R. K., tačiau, kada jie lankėsi paskutinį kartą pas B. S., ji nežino, nematė. Kas atsitiko B. S., ji nežino ir daugiau neturi ką paaiškinti (t. 2, b. l. 15-16).

24. 2019 m. balandžio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir nuotraukose matyti, kad Z. V. iš esmės patvirtino apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 2 b. l. 19-26).

25. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ūkininkas D. A. nurodė, kad ūkininkauja (duomenys neskelbtini). 2018 m. rudenį jam reikėjo darbininko kuris mokėtų mūryti, todėl kažkas parekomendavo R. K., kuris gyvena Šiluvos mstl. Buvo pas jį nuvažiavęs ir susitarė, kad jis pas jį dirbs. Viso bendrai paėmus, R. K. pas jį dirbo apie tris savaites. Kada tiksliai jį parsivežė, negali pasakyti, tik žino, kad tada buvo spalio mėnesio pirma pusė. R. K. pas jį dirbdavo savaitę, po to jį parveždavo į namus ir duodavo pinigų. Vieną kartą, pirmadienį, nuvažiavęs pas jį į namus rado duris užrakintas. Nors jam atrodė, kad viduje kažkas yra, nes durys atrodė užrakintos iš vidaus, jo niekas neįleido, todėl išvažiavo atgal į savo namus, pagalvojo kad R. K. namuose yra girtas. Prisimenu kad R. K. prašė prieš tai parvežti jį į (duomenys neskelbtini), nes jis turi pasiimti „sausą davinį“, kurį dalija socialiai remtiniems asmenims. Kadangi jau praėjo daug laiko, negali pasakyti, kada tiksliai R. K. neįsileido į namus. Po to praėjus maždaug savaitei, R. K. paskambino iš kažkokio telefono, nes jis pats neturi, ir pasakė, kad jį reikia parsivežti, nes jis gali dirbti toliau. Jį parsivežė, tačiau kai po to vėl išvažiavo atgal į namus savaitgaliui, vėl nuvažiavęs pirmadienį jo nerado, todėl pasakė, kad daugiau nepriims jo dirbti. R. K. pas jį buvo palikęs savo daiktus, žadėjo juos pasiimti, tačiau taip ir nepasiėmė, todėl nuvežė jau gruodžio mėnesio pradžioje. Dar prieš tai R. K. buvo atvykęs su pareigūnu, nes pasirodo savo daiktuose buvo palikęs savo asmens dokumentą. Apie tai kad R. K. kažką yra sumušęs jis nieko nežino (t. 2, b. l. 49-52, 54).

26. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. S. parodė, kad yra B. S. anūkė. Gyvena netoli jos buvusių namų, esančių (duomenys neskelbtini). Su močiute iki 2018 metų spalio mėnesį įvykusio sužalojimo bendravo minimaliai, labai retai pas ją lankydavosi. Pamena kaip 2018 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, sulaukė skambučio iš savo tetos Z. A., kad kažkas nutiko močiutei, ir paprašė, kad nueitų į namus, pažiūrėti, kas atsitiko. Ji viena pati dienos metu, laikas galėjo būti pavakarys, tačiau tiksliai nepamena, nuėjo pas močiutę. Lauke stovėjo iš matymo pažįstama moteris vardu Z. (pavardė gali būti V.), kuri pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir laukia jos atvykstant, taip pat pasakė, kad močiutė yra nukritusi ant žemės, guli ant grindų. Į namo vidų nėjau, nes skubėjo, namie trumpam buvo palikusi savo kūdikį (jam tuo metu buvo 2 mėnesiai laiko). Kaip atrodė močiutė, nematė. Pakalbėjusi trumpai su Z., iš karto grįžo namo. Neįtarė, kad ji gali būti patyrusi rimtus sužalojimus. Nematė, kaip buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kokios būklės močiutė buvo išvežta į ligoninę. Vėliau Raseinių ligoninėje ją buvo aplankiusi vieną kartą. Neklausė, kaip ji susižalojo, kas nutiko, ji pati taipogi apie tai nieko nepasakojo. Pasirodė, kad ji tuo momentu nesuprato, kad jai yra nupjauta viena koja, ji blogai orientavosi aplinkoje. Asmens vardu R. K. nepažįsta, nėra tekę su juo bendrauti, nežino, ar jis lankydavosi pas mano močiutę. Močiutė apie jį nieko nėra pasakojusi. Kiek žinoma, pastaruoju metu močiutės sveikatos būklė patenkinama, ji gyvena pas savo dukrą K. N.. Paskutinį kartą su ja gyvai bendravo šių metų vasario 16 d., per jos gimtadienį. Apie savo sužalojimą ji nieko nepasakojo. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (t. 2, b. l. 69-72).

27. VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos iškvietimo kortelės kopijoje matyti, kad kortelėje buvo įrašyta „R. K.“ bei vėliau šis įrašas nubrauktas (t. 2, b. l. 76-77).

28. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos 2019 m. vasario 13 d. rašto Nr. (1.8E)4-9 bei 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. (1.8E)4 matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. R. K. buvo Šiluvos mstl., Šiluvos sen., Raseinių r. bei pasiėmė produktus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenims (t. 2, b. l. 94-98).

29. 2018 m. spalio 18 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose ir nuotraukose matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 20-32; 33-42). Užfiksuota, kad namas yra vieno aukšto, mūrinis, baltų plytų, iš išorės netvarkingas: langai seni, nedažyti, dalis stiklų išdaužyti, užkalti plėvele, durys senos, kreivos. Įėjimai į namą yra du: vienas nuo gatvės pusės pro verandą, kitas iš kiemo pusės. Iš kiemo pusės durys užrakintos kabama spyna, įsibrovimo ar kitokių požymių ant jų nėra. Durys nuo gatvės pusės senos medinės, kreivos, jos nerakintos. Už durų yra veranda, kurioje stovi sena spinta bei palei kraštą pridėta malkų. Tiesiai yra durys į gyvenamas patalpas. Durys medinės, purvinos, su vidine spyna, jos nerakintos. Už šių durų yra gyvenamos patalpos: du kambariai – tik įėjus didesnis kambarys, o kairiau virtuvė. Didžiajame kambaryje didelė netvarka, grindys purvinos, lovos nepaklotos, patalynė labai purvina, mėtosi visokie namų buities daiktai, šiukšlės, jaučiamas stiprus specifinis šlapimo kvapas. Virtuvėje taip pat visur purvina, netvarkinga. Ant grindų virtuvėje mėtosi antklodė, šalia lazda, kitokie daiktai, maisto produktų likučiai. Dėmių panašių į kraujo ar kitokių pėdsakų neaptikta. Užfiksuotas medinis suoliukas, lova, stalas, prie stalo iš kairės prie sienos stovinti medinė kėdutė be atlošo, prie stalo dešinės stovinčios dvi medinės kedės su siauru ir plačiu atlošais.

30. 2020 m. kovo 20 d. kitų daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2018 m. spalio 18 d. 15 val. 23 min. garso įrašas, įrašytas į kompaktinę plokštelę (t. 2, b. l. 82-85).

31. 2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G488/2018(10) (t. 1, b. l. 92-93) daromos išvados, kad 1. B. S. nustatyta abiejų šlaunikaulių kūnų spiraliniai lūžimai. Medicinos dokumentuose kokie nors išorinių sužalojimų požymiai nenurodomi. Sužalojimai, remiantis lūžimų pobūdžiu – spiraliniai su kaulų sutrumpėjimu, kampinėmis ir ašinėmis dislokacijomis, padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti, ar kokiu tai pagrindu, vykstant sukimosi momentui per išilgines šlaunikaulių ašis bei tuo pačiu metu, galimai, vykstant kampinei dislokacijai. 2. Sužalojimai, neatmetama, galėjo gautis ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. 3. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo gautis vienmomenčiai. 4. Tokio pobūdžio, kaip nurodoma išvados 1. punkte, sužalojimai gali gautis kompleksiškai – tiek smūgiuojant, tiek griūnant, krentant ir pan. 5. Pateiktuose medicinos dokumentuose, duomenų, leidžiančių teigti, kad nustatyti susirgimai (bendrinė komplikuota kojų arterijų aterosklerozė, siaurinanti blauzdos arterijų spindžius 50-90 proc.) turėjo kokią tai įtaką šlaunikaulių lūžimams, nėra. Kairės blauzdos amputacija ryšio su trauma (abiejų šlaunikaulių lūžimai) neturi. Blauzdos amputaciją sąlygojo kojos arterijų komplikuota aterosklerozė (siaurina spindžius 50-90 proc.), skersaruožių raumenų židininė atrofija, gangrena. 6. Abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

32. 2019 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 3030/2019 (10) - G 488/2018 (10) (t. 1, b. l. 99-101) daromos išvados, kad 1. B. S. nustatyta abiejų šlaunikaulių kūnų spiraliniai lūžimai. Tokio pobūdžio sužalojimai – spiraliniai su kaulų sutrumpėjimu, kampinėmis ir ašinėmis dislokacijomis, padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti, ar kokiu tai pagrindu, vykstant sukimosi momentui per išilgines šlaunikaulių ašis bei tuo pačiu metu, galimai vykstant kampinei dislokacijai. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo gautis vienmomenčiai. Tokio pobūdžio sužalojimai gali gautis kompleksiškai – tiek smūgiuojant, kas mažiau tikėtina, tiek griūnant, krentant ir pan. 2. Pateiktuose medicinos dokumentuose kokie nors išorinių sužalojimų požymiai nenurodomi. 3. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poreikių pasekoje.

33. Remiantis 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 14/2020 nustatyta, kad B. S. po 2018 m. spalio 17 d. įvykio nustatyti sužalojimai: kraujosruva ties dešine akimi, abiejų šlaunikaulių kūnų spiraliniai lūžiai. Šlaunikaulių lūžiai paaiškinami šoninės krypties spyriu / pakirtimu į sėdinčiosios nukentėjusios blauzdų sritį (mechanizmas detaliai išdėstytas apibendrinimo dalyje). Kraujosruva ties dešine akimi galėjo atsirasti griuvimo nuo kėdės metu, kontaktuojant veidu su kietu paviršiumi. B. S. nustatyti šlaunikaulių lūžiai nebūdingi griuviminei traumai dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio. Neatmetama galimybė, kad kraujosruva ties dešine akimi galėjo atsirasti griuvimo nuo kėdės metu. Šlaunikaulių lūžiams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio, kraujosruva ties dešine akimi padaryta vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 130-133).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

34. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

35. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad R. K. 2018 m. spalio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame Vingio g. 14, Šiluva, Raseinių r., asmeninio konflikto metu tyčia spyrė vieną kartą ant kėdės sėdinčiai nukentėjusiajai B. S. į kairės kojos blauzdą dėl ko B. S. nukrito nuo kėdės ant grindų ir trenkėsi veidu į grindis. Iš karto po to, R. K. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus vėl spyrė vieną kartą nukentėjusiajai B. S. į kairę koją ir tokiais bendrais veiksmais padarė B. S. sunkų sveikatos sutrikdymą – abiejų šlaunikaulių kūnų spiralinius lūžius, kraujosruvą ties dešine akimi, t. y. padarydamas nukentėjusiajai sužalojimą, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo R. K., liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, įskaitant išvadas ir ekspertizės aktus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą.

36. Nors gynėja ir nurodė, kad ginamojo R. K. kaltė nėra įrodyta patikimais įrodymais, ir jos vertinimu tai, kad R. K. buvo pas B. S. ir jie bendravo, nėra įrodymas, kad jis ją sužalojo, o asmenų, mačiusių patį momentą, kad R. K. sužalojo B. S., šioje byloje nėra, taip pat nors R. K. teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad nepripažįsta kaltinimo, kadangi nėra jokių liudytojų, tačiau nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad R. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu nepadarė.

37. Teismas pažymi, kad pati nukentėjusioji B. S. apklausiama nurodė, kad ją sužalojo būtent R. K.. Nors viso ikiteisminio tyrimo metu B. S. parodymai ir negali būti laikomi nuosekliais, tačiau ji nurodė vienintelį jai sužalojimus padariusį asmenį – R. K.. Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-225/2019 nurodoma, kad B. S. 2018 m. spalio 17 d. sirgo kita kraujagysline demencija, kuri netrukdė suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo priešintis tokiems veiksmams, 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. apklausiama byloje liudytoja negalėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas išsamius ir nuoseklius parodymus, galėjo nurodyti tik bendrą faktą, kad patyrė fizinį smurtą iš konkretaus asmens. Taigi ir ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusiojo galėjo nurodyti, kad patyrė smurtą iš konkretaus asmens, šiuo atveju – R. K.. Svarbu ir tai, kad teismui, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus B. S. apklausos vaizdo įrašą, remiantis vidiniu teismui įsitikinimu, nekilo abejonių, kad B. S. tiksliai nurodo asmenį jos atžvilgiu padariusį nusikalstamą veiką. Peržiūrėtame vaizdo įraše apklausiama nukentėjusioji mintis dėsto pakankamai aiškiai ir nuosekliai, jai užduodamus klausimus supranta. Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti nuolat bendraudavę su nukentėjusia liudytojai nenurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo būtų pastebėję nukentėjusiosios psichikos sveikatos problemų, nenurodė, kad su nukentėjusia B. S. būtų buvę sunku bendrauti, su ja būtų nesusišnekama.

38. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltę patvirtina ir tai, kad liudytoja A. T. nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. matė R. K. pas B. S.. Pažymėjo, kad jis pas ją dažnai ateidavo, du, tris kartus į dieną, tačiau po to įvykio daugiau R. K. niekada nebuvo atėjęs. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d B. S. lankė kitas vyras, kurį su kaltinamuoju galėjo sumaišyti nukentėjusioji ar liudytoja A. T.. Tuo tarpu pats kaltinamasis nebuvo nuoseklus, apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodė skirtingas versijas, kas tą dieną pas B. S. buvo atėję: „benamė, kurios vardo ir pavardės neatsimena“, „S. sugyventinė“, „vyro pravarde „macholis“ sugyventinė“, „moteris vardu Janina, gali būti V.“, o vienu atveju dar nurodė, kad apsilankiusią viešnią išprašė. Teismas pažymi, kad pati nukentėjusioji nenurodė, kad ją galėjo sužaloti moteris, o ir teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis galiausiai teigė, kad galėjo būti, kad nukentėjusiąją pastūmė išeidamas, kad galėjo pastumti, kad pasitrauktų nuo praėjimo. Pastumti ją galėjo prie stalo sėdinčią ant taburetės. Ir nors kaltinamasis nurodo, kad nematė, jog nukentėjusioji virstų, nemano, kad nuo pastūmimo nukentėjusioji galėjo nukristi, tačiau tiek B. S. nurodytos aplinkybės, tiek 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 14/2020 daroma išvada, kad B. S. nustatyti šlaunikaulių lūžiai nebūdingi griuviminei traumai dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio, sudaro pagrindą daryti byloje esančiais ir ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis tyčia spyrė vieną kartą ant kėdės sėdinčiai nukentėjusiajai B. S. į kairės kojos blauzdą dėl ko B. S. nukrito nuo kėdės ant grindų ir trenkėsi veidu į grindis, po to vėl spyrė vieną kartą nukentėjusiajai B. S. į kairę koją, kas lėmė abiejų šlaunikaulių kūnų spiralinius lūžius. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju aptariamame ekspertizės akte ir nurodoma, kad šlaunikaulių lūžiams galėjo užtekti vieno trauminio poveikio, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, kitus nagrinėjamos bylos duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė du kartus.

39. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad veika padaryta itin senyvo amžiaus asmens atžvilgiu (gim. (duomenys neskelbtini)), šlaunikaulių lūžiai lėmė ne vieną operaciją, buvo reikalingos narkozės, galiausiai nukentėjusiajai buvo amputuota koja (2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G488/2018(10) nurodoma, kad kairės blauzdos amputacija ryšio su trauma (abiejų šlaunikaulių lūžimai) neturi), šiuo metu ji sunkiai protauja (nėra duomenų, kad tai lėmė trauma). Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pažymi, kad sunkių padarinių atsiradimas dėl padarytos veikos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, negali būti pripažintas padarius BK 135 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įvardyti padariniai visada atsiranda sunkiai sutrikdžius kitam asmeniui sveikatą ir įstatymų leidėjas atsižvelgė į tokią aplinkybę, nustatydamas sankcijos dydį (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-317/2016). Be to, ir bylos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra pagrindas konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors kaltinamasis ir padarė sveikatos sutrikdymą, kuris yra laikomas sunkiu. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nukentėjusioji su R. K. iš tiesų kartu vartojo alkoholį, o vėliau kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kiek alkoholio būtent R. K. iš tiesų buvo išgėręs (ikiteisminio tyrimo metu to nustatyti objektyviai nebuvo galima), jo neblaivumas nebuvo tikrintas alkotesteriu, todėl vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), teismas nenustato ir šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl bausmės skyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo

40. Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą (padarė tyčinį smurtinį sunkų nusikaltimą, sunkiai sužalojo senyvo amžiaus nukentėjusiąją, kaltinamasis B. S. paliko gulinčią ant grindų, liudytoja Z. V. nurodė, kad rasta nukentėjusioji prašė vandens, neišlaikė įpilto puodelio, dėl nusikaltimo nukentėjusioji buvo ne kartą operuota ir gydyta ligoninėje, žalos kaltinamasis neatlygino, savo kaltės nepripažino), kaltinamojo asmenybę (sunkų smurtinį nusikaltimą padarė būdamas teistas pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d. (t.2, b. l. 99-100, 102-104), paskutinį kartą 2016 metais baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 105-107), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 111-112), turto neturi (t. 2, b. l. 121-122), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad kaltinamasis šešis kartus gydėsi VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m., diagnozė – F 10.4 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru) (t. 2, b. l. 120), konsultuotas psichiatro VšĮ „Raseinių psichikos sveikatos centras“ (t. 2, b. l. 161), tačiau remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-96/2019, nėra pagrindo skirti kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 118). Teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis yra ar veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė senyvo amžiaus nukentėjusiajai, paliko ją gulinčią ant grindų, tačiau nukentėjusiosios atžvilgiu naudoti smurtiniai veiksmai nebuvo itin intensyvūs, nukentėjusiajai įspirta du kartus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje truko pakankamai ilgo laiko tarpą (du metus), ir nors ilgą tyrimo trukmę iš dalies lėmė kaltinamojo neprisipažinimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patyrė reikšmingų teisų apribojimų (jam buvo taikomos dvi kardomosios priemonės). Teismo vertinimu būtent tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą, bus proporcinga valstybės prievartos priemonė nepažeidžianti ir nukentėjusiosios teisių ir interesų.

41. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas, nes padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas šio kodekso XVIII skyriuje (Nusikaltimai žmogaus sveikatai), dėl kurio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas (BK 75 straipsnio 3 dalis). Be to, net ir tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidedamas, teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, R. K. 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 2 b. l. 102-104) buvo nuteistas už dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą, savo elgesio nepakeitė, išvadų nepadarė.

42. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. K. asmenybę ir jam paskirtą bausmę, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, R. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas (t. 2, b. l. 185 – 194) neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

43. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. 8 val. 55 min. iki 2018 m. lapkričio 21 d., 8 val. 44 min. (t. 2, b. l. 127-128, 141-142), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių

44. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 9 924,67 Eur civilinį ieškinį dėl žalos PSDFV biudžetui gydant nukentėjusiąją atlyginimo (t. 1, b. l. 139-140). Nukentėjusioji B. S. atstovaujama advokatės pareiškė civilinį ieškinį 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 35-37).

45. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

46. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys yra pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. K. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. K. priteisiama civiliniam ieškovui reikalaujamas 9 924,67 Eur dydžio žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).

47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

48. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą senyvos moters atžvilgiu, veiką padarė tyčia, nukentėjusiajai padaryti du šlaunikaulių lūžiai, ji buvo operuota ne vieną kartą, ilgą laiką gulėjo viena, kol ją rado atėjusi J. V., taigi yra pagrindas spręsti, kad B. S. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, kurie atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti įvertinti civiliniame ieškinyje nurodoma pinigų suma, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio suma apskritai gali būti laikoma nedidele, nes pavyzdžiui eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013), tuo tarpu nagrinėjamu atveju padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (tyčinis sunkus nusikaltimas), sukėlęs nukentėjusiajai tiek fizinį skausmą, tiek reikšmingus dvasinius išgyvenimus. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji galėjo patirti 5 000,00 Eur suma vertinamus išgyvenimus, ir nagrinėjamu atveju jie neturėtų būti laikomi įvertinti pernelyg didele pinig suma.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

49. Proceso išlaidos, susidariusios nukentėjusiajai teikiant teisinę pagalbą, teisinės pagalbos išlaidos kaltinamojo gynėjai, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir išlaidos specialistams ir ekspertams vadovaujantis tuo, kad kaltinamasis neturi turto, todėl proceso išlaidų išieškojimas nebūtų realus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad dalis išlaidų susidarė iki įsigaliojant BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimams, iš kaltinamojo nėra priteisiamos ir atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis.

50. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su GMP pateiktu garso įrašu, kompaktinis diskas su nukentėjusiosios B. S. apklausos įrašu, du kompaktiniai diskai su nukentėjusiosios B. S. radiologiniais tyrimais, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 19 d. 8 val. 55 min. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 8 val. 44 min. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos (kodas 188783839) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 9 924,67 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 67 ct) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios B. S. gydymo.

B. S. (gim. 1930 m. vasario 16 d.) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos naudai 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti ir grąžinti kaltinamojo asmens tapatybės kortelę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su greitosios medicinos pagalbos pateiktu garso įrašu, kompaktinį diską su nukentėjusiosios B. S. apklausos įrašu, du kompaktinius diskus su nukentėjusiosios B. S. radiologinių tyrimų skaitmeniniais vaizdais, prisegtus voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas