Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis R. K. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo, kadangi nėra jokių liudytojų. B. S. pažinojo prieš porą metų, buvo tiesiog pažįstami, susitikdavo nedažnai. Kai susitikdavo, jis jai padėdavo prie ūkio darbų. S. tuo metu dėl savo sveikatos negalėjo girtis, nes moteris buvo virš 80 metų, šiaip rami močiutė ir tiek. Protiniu atžvilgiu B. S. atrodė normaliai, ramaus būdo. Nepamena, kada paskutinį kartą B. S. matė, galėjo būti 2018 metų spalio 17 d. Tada pabendravo kaip pažįstami ir viskas, lankėsi dienos metu. Tą kartą gal ir vartojo alkoholinius gėrimus, neprisimena, ir anksčiau kartais būdavo, kad vartodavo. Paskutinį kartą, kai buvo susitikęs su B. S., gal dar buvo atėjusi tokia jos draugė, benamė, bet vardo ir pavardės neatsimena. Neatsimena, kiek tą dieną vartojo alkoholio. Išėjo iš B. S. gal apie 16-17 val. ir nuėjo namo. Po to karto su B. S. nesimatė, pas ją nebeužsukdavo, nes kai išgirdo, kad jam pareikštas nepasitenkinimas, kad tai jis sumušęs, tai ir nesilankė daugiau. Sužinojo apie tai greičiausiai iš pažįstamų, o iš ko konkrečiai, – nežino. Su B. S. susišnekėdavo. Kalbos dėl pinigų su B. S. nebuvo, jis neprašydavo iš jos pinigų, jo tai nedomino, manė, kad ji jų nedaug turi, nesiskolindavo. Girdėjo, kad ji turi žemės sklypą, bet konkrečiai nieko negali pasakyti, nesidomėjo, pinigų jos neprašė. Jis asmeniškai su B. S. jokių konfliktų niekada neturėjo, užeidavo senam žmogui padėti ir viskas, kartais butelį išgerdavo. Alkoholiu ir jis kartais vaišindavo, ir ji kartais nupirkdavo. B. S. jam už darbą butelį nupirkdavo, pinigais niekada neatsilygindavo. Prieš B. S. niekada nėra naudojęs jokio smurto. Pas ūkininką A. jis yra dirbęs, bet kada konkrečiai, negali pasakyti. Nežino, ar B. S. bendravo su kokiu kitu vyru, draugai pas ją užeidavo, bet konkrečiai nieko negali pasakyti. Ji gal ir turėjo kokių konfliktų su savo pažįstamais, užeidavo ten tokia bedarbė, bet ji jam niekada nesakė, kad su kuo nors būtų susipykusi. Jis iš karto dėl kaltinimų nežinojo, čia jos dukra pareiškė taip, pati B. S. to nesakė. Iš B. S. niekada pinigų nesiskolino. Pas S. užeidavo maždaug kartą į savaitę. Po to įvykio daugiau neužėjo, nes girdėjo kalbas, kad dėl įvykusio yra kaltas. Negali nurodyti, iš ko sužinojo.

3. Po vaizdo ir garso įrašų ištyrimo kaltinamasis parodė, kad nieko konkretaus įraše negirdėjo, ji nieko neatsako. Gal ją pastūmė išeidamas, jai tas spyrimas iš kojos greičiausiai rodosi. Pastūmė todėl, kad išeiti galėtų. Negali pasakyti, ar prašė skolinti pinigų, nes daug laiko praėjo. Dėl medicininių išvadų jis nieko negali atsakyti. Pas B. S. buvo, bet nevartojo alkoholio, neprisimena. Galėjo būti, kad galėjo pastumti, kad pasitrauktų nuo praėjimo. Tai buvo ryto metas. Nebuvo susipykęs tą rytą. Jis jai atnešdavo sukapotų malkų, nes ji iki malkinės nenueidavo, jis jai malkas sukapodavo. Nežino, kodėl B. S. jį apkalba, jis po tos dienos su ja jokio susitikimo neturėjo. Pastumti ją galėjo prie stalo sėdinčią ant taburetės. Jis pastūmė į šoną, bet nematė, kad virstų ir išėjo. Pastumti galėjo jau išeidamas, kad neužstotų praėjimo. Ar ji galėjo nuo pastūmimo nukristi, nemano. Kai jis išėjo, tai buvo pas ją tokio S. sugyventinė atėjusi, bet jos (duomenys neskelbtini) dabar nėra, nes S. mirė ir jos nėra (duomenys neskelbtini). Vardo tos moters nežino.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltės neprisipažįsta. Psichikos centro įskaitoje neįrašytas, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, galvos traumų neturėjęs. 2018 m. spalio mėn., kokia diena buvo nežino, tačiau mano, kad sekmadienį, apie pietus, tikslios valandos nepamena, jis nusipirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje degtinės butelį ir nuėjo pas B. S. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jis ėjo pas ją su tikslu, kad kartu išgertų degtinės. Nuėjus rado B. su kita moterimi, kurios vardo ir pavardės nežino, tik žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir galėtų parodyti, kuriame name. Žino, kad ji buvo vyro pravarde „macholis“ sugyventinė, jis mirė lyg prieš pusę metų. Ji yra valkataujanti, todėl ją išprašė iš B. namų. Likę dviese su B. virtuvėje sėdėdami prie stalo gėrė degtinę. B. yra virš 80 metų, ji sunkiai vaikšto, tačiau po kambarius pavaikšto. Begeriant jis B. neprašė paskolinti jam pinigų ir tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų. Jis pats turėjo pinigų, nes dirba privačiai pas žmogų vardu D. A. (duomenys neskelbtini), jo numerį turi užsirašęs namie. Jis jį parsiveža, ten dirba ir gyvena. Išgėrus degtinės butelį jis buvo stipriai apgirtęs ir ne viską tiksliai atsimena, žino, kad parėjo namo. Pirmadienį ryte jį pasiėmė D. A. ir išvažiavo pas jį dirbti, ten prabuvo apie porą savaičių kol grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini) sutiko tą pačią moterį, kuri buvo pas B. namie, ji kaltino jį, kad jis sumušė B.. Jis su B. yra seniai pažįstamas, juos sieja draugiški santykiai, konfliktų su ja nėra turėjęs. Jis pas ją dažniausiai lankydavosi savaitgaliais, kai būdavau grįžęs po darbų ir kai turėdavo vartodavo kartu alkoholį. Jis nemušė B. ir nežino, kas galėjo ją sumušti. Jis nežino, kodėl ji kaltina jį, ji turinti psichikos sutrikimų, vartoja alkoholį ir pati nesupranta ką kalba. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l 137-140).

5. Tvirtindamas ankstesnius parodymus papildė, kad nežino, kodėl ūkininkas D. A. nurodo, kad pas jį dirbo tik kelias dienas ir dingo. Nurodo, kad jis tikrai pas jį dirbo, spalio mėn., tikslios dienos nepamena, bet žino, kad pirmadienį apie 7.30 val., iš jo namų adresu (duomenys neskelbtini) paėmė ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten prabuvo dvi savaites ir kitos savaitės penktadienį D. A. jį parvežė į namus. Jis niekam nebuvo sakęs, kad dirba pas jį, gyvena vienas ir niekas negali patvirtinti, kada jis išvažiavo, ir kada grįžo. Pas D. A. yra jo asmens dokumentas, ten yra ir paliktų jo daiktų, jo odinės striukės kišenėje yra įdėta asmens tapatybės kortelė. Jis gali ir nežinoti, kad pas jį yra palikęs dokumentą. Savo daiktus ten paliko, nes dar turėjo pas jį dirbti. Šį pirmadienį jis turbūt neatvažiavo jo pasiimti, neatsimena tiksliai, nes buvo vartojęs alkoholio ir galėjo jo neįsileisti. Pamena, kad 2018 m. spalio mėn., sekmadienį, tikslios dienos nepamena, buvo pas B.. Pas ją galėjo prabūti apie 3 ar 4 valandas. Jis niekam nebuvo sakęs, kad eis pas B. ir eidamas pas ją nebuvo nieko sutikęs. Išgėrus degtinę jis išėjo namo, nes jau turbūt buvo po 15 val., ir alkoholio nepardavinėjo ir daugiau nebuvo grįžęs pas B.. Pas B. buvo radęs moterį, dabar pamena ji vardu J., jos pavardės nežino, bet mano, kad gali būti V.. Paaiškina, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) jau senai negyvena. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 143-146).

6. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. Jis nieko naujo paaiškinti negali, lieka prie anksčiau surašytos apklausos. Jis nemušė B. ir nežino, kas galėjo ją sumušti, taip pat nežino, kodėl ji jį tuo kaltina (t. 2, b. l. 156-158).

7. Papildomai apklaustas kaltinamasis nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo gali pasakyti, kad jis kaltu neprisipažįsta, nusikaltimo nepadarė, prieš nukentėjusiąją B. S. jokio smurto nepanaudojo. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nieko daugiau papildyti neturi. Kiek jam žinoma, B. S. (duomenys neskelbtini) nebegyvena, ji gyvena kažkur pas gimines, su ja nebendrauja. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), prižiūri savo pažįstamo namą ir aplinką. Šeimininkas leido jam ten gyventi, pats susimoka tik už elektrą. Oficialiai niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jei pasitaiko, dirba pavienius darbus (t. 2, b. l. 182-184).

8. Nukentėjusioji B. S. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) viena. Ją lanko bei padeda Z. V.. 2018 m. spalio 17 d. namuose buvo viena, ryte (laiko nepamena) pas ją į namus atėjo pažįstamas R. K.. Jis su savimi atsinešė degtinės butelį, jie dviese susėdo namo virtuvėje, gėrė degtinę, kalbėjosi. Išgėręs degtinę jis paprašė jos duoti pinigų, tačiau ji pasakė, kad neturi, neduos. Tada R. K. ją pastūmė (ji sėdėjo ant kėdės) ir ji nugriuvo ant grindų, galvą trenkė į žemę, kojose pajuto stiprų skausmą. Daugiau R. K. nieko nedarė, išėjo iš namų. Dėl silpnos sveikatos negalėjo pajudėti ir pragulėjo ant grindų kol kitą dieną ją rado atvykusi aplankyti Z. V.. Griuvimo metu patyrė abiejų kojų lūžius, dėl to turi pretenzijų R. K. (t. 1, b. l. 55-56).

9. Apklausta papildomai nurodė, kad ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Buvo nuo seniau pažįstama su R. K., jis ateidavo pas ją į namus. Kadangi yra jau sena, o vaikai gyvena toli, nusprendė parduoti jai priklausančią žemę ir apie tai buvo sakiusi pažįstamiems, tačiau dar jos nėra pardavusi. 2018 m. spalio mėn., tačiau tikslios dienos neprisimena, tačiau buvo diena, pas ją atėjo R. K., jis atsinešė butelį degtinės ir jį kartu gėrė. Begeriant R. K. ją prašė paskolinti pinigų. Tai nebuvo pirmas kartas, kaip jis prašė paskolinti pinigų. Anksčiau taip pat prašydavo paskolinti pinigų, tačiau visada grąžindavo. Ji tada jam pasakė, kad pinigų neturi, todėl toliau sėdėjo ir gėrė degtinę. Po kurio laiko jis vėl ją paprašė paskolinti pinigų, todėl vėl pasakė, kad neturi, tačiau R. K. ėmė sakyti, kad paskolink, visada atiduodu ir dabar atiduosiu, tačiau ji tada tikrai neturėjo pinigų. R. K. jai pasakė, kad turi pinigų, nes pardavei žemę. Ji sakė, kad dar nepardavė, tik žadėjo, todėl dar pinigų neturi. Ji tuo metu su R. K. sėdėjo savo namų virtuvėje, jai atrodo kad virė pusryčius. Kai atsisakė duoti pinigų, R. K. jau buvo išgėręs butelį degtinės. Jis pinigų prašė, nes norėjo nusipirkti dar degtinės, nes sakė kad nuo to vieno butelio, tik „susismardino“ ir nori dar. Kaip atsisakė duoti pinigų, R. K. supyko ir spyrė vieną kartą jai į kairę koją. Pataikė į blauzdikaulį. Ji tuo metu sėdėjo ant taburetės ir su ja virto ant grindų. Po to kaip nuvirto, R. K. jai dar kartą spyrė į tą pačią kairę koją ir išėjo iš jos namų, o ji liko gulėti ant grindų. R. K. dar kažką kalbėjo, bet ji nesuprato, ką jis kalbėjo. Krisdama ant grindų ji susimušė veidą, R. K. jos daugiau nemušė, tik du kartus spyrė į kairę koją. R. K. buvo apsiavęs batukais. Ji liko gulėti ant grindų, tačiau kiek laiko ten išgulėjo, negali pasakyti, nes neprisimena, jai atrodė kad gulėjo gerą valandą. Kas ją rado gulinčią ant grindų, ji neprisimena. Kaip R. K. ją spardė, jai skaudėjo. Po to ji buvo gydoma ligoninėje, tačiau kas jai yra padaryta, ji tiksliai nežino. Ji pageidauja reikšti R. K. civilinį ieškinį dėl jai padarytų sužalojimų, tačiau kokio dydžio, dar negaliu nurodyti, nes dar vyksta gydymas. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kaip baigsis gydymas (t. 1, b. l. 63-66).

10. 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-225/2019 nurodoma, kad B. S. 2018 m. spalio 17 d. sirgo kita kraujagysline demencija, kuri netrukdė suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo priešintis tokiems veiksmams. B. S., sirgdama kita kraujagysline demencija, 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. apklausiama byloje liudytoja negalėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas išsamius ir nuoseklius parodymus, galėjo nurodyti tik bendrą faktą, kad patyrė fizinį smurtą iš konkretaus asmens. Šiuo metu B. S. taip pat serga kita kraujagysline demencija, dėl kurios ji negali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. B. S. dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose nėra prasmingas, nes ji negali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus (t. 1, b. l. 190-195). Nurodytos aplinkybės be kita ko sudarė pagrindą į teisiamąją posėdį nukentėjusiosios nekviesti.

11. Liudytoja R. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiosios taip pat nepažįsta. Greitoji pagalba kviesta pas B. S.. Pasitiko juos moteriškė, kuri ją rado, ir pasakė, kad namuose buvo gerai jaunesnis vyras. Pacientė buvo rasta gulinti lovoje ant dešinio šono ir vizualiai matėsi, kad pažeistas šlaunikaulis. Mobilizavus koją, atvertė ant nugaros, pamatė, kad ir kita koja lūžusi. Mobilizavus abi kojas, moteris buvo išvežta tiesiai į Kauno klinikas. Nukentėjusioji teigė, kad jos niekas nesužalojo ir nieko jai neskauda, nors pagal traumą, jaunesniam žmogui turėjo būti potrauminis šokas. Tai buvo prieš du metus, tačiau tikslios datos nepamena. Tai buvo Šiluvos miestelyje, kokia gatvė taip pat nepamena. B. S. buvo nei prakaituota, nei išbalusi, nesiskundė, galbūt dėl amžiaus buvo išretėję kaulai ir to skausmo tokio nejautė, kokį justų jaunesnis žmogus. Ji nesakė iš viso, kad ją kas sužalojo. Dabar po dviejų metų mažiau prisimena, nei pirmoje apklausoje. Galbūt ji sakė, kad pati nuvirto nuo kėdės, dabar prisimena, kad buvo kažkokia kalba apie kėdę, bet dabar tiksliai jau nepamena. Dėl pavardės įrašymo nieko negali pasakyti. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni ir teisingi.

12. Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2018 m., spalio 18 d., dirbo kartu su vairuotoju – paramediku A. A.. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Nuvykus namuose rado gulinčią ant grindų, ant šono, kurio tiksliai nepamena, šalia lovos moterį, kurios vardo ir pavardės šiuo metu neatsimena. Ji skundėsi skausmu dešinio klubo ir dešinės kojos srityje. Ji buvo sąmoninga, kalbanti. Neatsimena, ar buvo sužalojimų ant jos veido. Kambaryje buvo netvarka, tačiau neatsimena, kad prie jos buvo padėta kėdė. Nukentėjusioji aiškino, kad ji pati nuvirto ir susižalojo, taip pat paaiškino, kad prieš ją niekas nenaudojo seksualinės prievartos. Jiems atvykus buvo kita moteris, kuri galimai iškvietė greitąją, ji aiškino, kad jai dar viena moteris sakė, kad pas nukentėjusiąją buvo vyriškis, kuris pas ją dažnai lankosi ir kad ji gali būti išprievartauta. Dešinę koją įdėjo į įtvarą, nes įtarė kojos lūžį, nukentėjusiąją pavertė ant nugaros ir pamatė, kad sužalota ir kairė koja, kuri irgi galimai lūžusi, ties keliu. Kairę koją įdėjo į įtvarą. Kadangi buvo galimai lūžusios abi kojos, todėl nukentėjusioji buvo išvežta į Kauno klinikas. Neatsimena, ką nukentėjusioji buvo apsirengusi, ar ji buvo su kelnėmis. Ant nukentėjusiosios seksualinės prievartos požymių neužfiksuota. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką paaiškinti (t. 2, b. l. 29-32).

13. Papildomai apklausta R. Ž. nurodė, kad jai atvykus į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su paramediku A. A., kartu su nukentėjusiąja buvo dar viena moteris (jos vardo, pavardė nežino), kaip suprato, ji buvo kaimynė. Aiškinantis nukentėjusios moters sužalojimo aplinkybes, pati nukentėjusioji nurodė, kad ji nuvirto nuo kėdės ir niekas jos nesužalojo. GMP kvietimo kortelę pildė ji. Kiek pamena, kaimynė, buvusi kartu su nukentėjusiąja, jiems nurodė, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti R. K. (jo pavardę ji parašė GMP kortelėje, bet po to nubraukė), nes jai tai pasakiusi kita kaimynė, įtarusi, kad R. K. ją galėjo sužaloti, nes pas ją lankydavosi, tačiau pačio įvykio nemačiusi. Kaip ir minėjo, pati nukentėjusioji jo vardo, pavardės jiems nenurodė, teigė, kad susižalojo pati, nuvirtusi nuo kėdės. Kokie buvo matyti sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno nurodė savo pirminėje apklausoje, smulkių aplinkybių neprisimena. GMP kortelėje nubraukė R. K. vardą, pavardę, nes aplinkybės buvo neaiškios, ji iš pradžių suprato, kad nukentėjusiąją rado R. K., o paaiškėjo pokalbio metu, kad ją rado kaimynė. Daugiau jokių papildymų neturi (t. 2, b. l. 33-36).

14. Liudytoja K. N. (kartu yra nukentėjusiosios atstovė) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos mama B. šiuo metu gyvena kartu, po įvykio jos sveikata nėra gera, sėdi ir viskas. Iki įvykio kaltinamąjį yra mačiusi, kartais jis ateidavo pas mamą, malkas atnešdavo. Ar dažnai jis ateidavo, nežino. Mama išgerdavo su K.. Ar mama K. skolindavo pinigus, nežino. Mama sakė, kad jos K. prašė pinigų. Ji pažįsta jį kaip žmogų, tai negalėtų patikėti, kad jis galėjo taip padaryti. Kai mamą išvežė iš namų, nematė, ją aplankė Kaune. Ji tik sakė, kad K. prašė jos pinigų, o ar sumušė ir kaip, nesakė. Dabar ji tik senus laikus prisimena, K. nemini iš viso. Mamos sveikata pablogėjo po atliktų jai operacijų, prieš tai ji normaliai bendravo, psichinė būklė buvo normali. Turėjo tris operacijas, gulėjo slaugos ligoninėje, dabar ją pasiėmė į namus, tiksliai nepamena, gal pavasarį. Iš pradžių mama sakė, kad ją sužalojo K., bet paskui jau nebešnekėjo, ligoninėje kalbėjo, kad jai kažkas nupjovė kojas su benzopjūklu. Dabar ji jau nieko neatsakytų. Ji minėjo tik K. pavardę.

16. Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną, tiksliau iš vakaro, tiksliai dienos nepasakys, bet galėjo būti 2018 m. spalio 17 d., važiavo melžti karvės ir matė, kaip B. S. sėdėjo tarpduryje, o kai grįžo pamelžusi karvę, jos jau prie durų nebuvo. Tai galėjo būti apie pusę šešių. Ryte išėjo į darbą ir dukra paskambino į darbą, pranešė, kad pas B. S. yra atvažiavusi greitoji pagalba ir policija. Tą dieną K. matė, t. y. tą dieną kai matė B. S., matė ir jį. Jis pas ją dažnai ateidavo, du, tris kartus į dieną. Jis atėjęs ten išgerdavo. Po to įvykio daugiau K. niekada nebuvo atėjęs. Pas B. S. durys būdavo paprastai nerakintos. Su B. S. pakalbėdavo. B. S. niekada nekalbėdavo ko nereikia, neišsigalvodavo. Su B. S. visada normaliai kalbėdavo, jos psichinė būklė buvo gera. Kai važiavo pro šalį ir ją matė, tai ji buvo blaivi, kitų žmonių nematė. Pas ją ateidavo daug tų žmonių, ateidavo pavalgyti išgerti, bet tą dieną nieko nematė. Negirdėjo, kad iš jos K. skolinosi pinigus, ji tų pinigų nelabai turėdavo.

17. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad yra B. S. kaimynė. Su ja buvo kaimyniški santykiai, nebuvo piktuoju. Pamena, kaip 2018 metų spalį, apie 17.30 val. ji vyko su dviračiu prie savo gyvulių. Kieme, ant laiptų, esančių prie laukinių durų, pamatė sėdinčią vieną pačią B. S.. Pasisveikino, ji pasirodė sveika. Prie gyvulių užtruko apie valandą laiko. Grįžus S. jau nebuvo. Gerai prisimena, kaip 2018 m. spalio 17 dieną, būdama namuose, iš savo kiemo, pro namo langą matė ateinantį pas B. S. R. K.. Laikas galėjo būti pirma dienos pusė, iki pietų. Įprastai tuo metu apie 13.30 val. ji išeidavo į darbą. R. K. matė einantį gatvę, ir įeinantį į B. S. namų kiemą. Nepastebėjo, kokiu laiku R. K. išėjo iš B. S. namų. Gali pasakyti, kad R. K. pas B. S. lankydavosi dažnai, būdavo, kad net kelis kartus per dieną jis ateidavo ir vėl išeidavo. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), netoli B. S. namų. B. S. jai niekada nesiskundė netinkamu R. K. elgesiu. Ji pati su juo jokių konfliktų nėra turėjusi. Su juo tik pasisveikindavo. B. S. namų kieme laikydavo pririštą šunį, kuris dažnai lodavo, ir į jį nekreipdavo dėmesio. Jos namuose dažnai būdavo girtaujama, triukšmaujama. 2018 metų spalio 17 dieną negirdėjo jokio triukšmo kaimynės namuose. Sekančią dieną nuo 7.00 val. dirbo, būnant darbe, dienos metu, jai paskambino dukra K. T. (14 metų amžiaus), kuri pasakė, kad kažkas atsitiko pas kaimynę B., mato prie jos namų atvykusią policiją ir greitąją. Vėliau teko bendrauti su B. S. anūke, kuri pasakė, kad B. buvo rasta namuose sužalota. Kas konkrečiai jai atsitiko, nežino. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (t. 2, b. l. 63-66).

18. Liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Kas sužalojo S., nežino. Nieko nežino, kaip buvo sužalota. R. K. nepažįsta. Tas vyriškis (parodo į R. K.) yra K., vardo nežino.

19. Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas B. S.. Kadangi gyvena skurdžiomis sąlygomis, kartais nueina pas ją pažiūrėti televizoriaus, kurio pati namuose neturi. Tą kartą taip pat nuėjo šiuo tikslu. Vos įėjusi pro duris, kurios buvo neužrakintos (durys paprastai nebūna rakinamos, nes moteris gyvena viena ir sunkiai vaikšto), pamatė B. S. gulinčią ant žemės šalia savo lovos. Ji iškart, vos tik ją pamatė, pradėjo garsiai sakyti, kad eitų namo, nes ir ją sumuš. Ėmė jos klausinėti, apie ką ji čia kalba, tai B. S. pasakė, kad ją vakar sumušė R. K., kurį ji pažįstu kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Ji matė, kad jos veidas yra sumuštas, tiksliau buvo užraudusi viena akis (po viena akimi, nepasakys, kuria, tarsi buvo „mėlynė”). Ji gulėjo nusmauktomis iki kelių kelnėmis, todėl ji ją apklojo antklode, kurią paėmė nuo jos lovos. Nedrįso jos judinti ir kelti, nes senutė garsiai šaukė, kad greičiau eitų lauk, matė, kad jai yra negera, buvo labai išsigandusi. Ji sakė, kad jai skauda kojas, pati negali pasikelti. Ji iškart, vos tik ją apklojusi, išėjo į miestelį, kur turgaus aikštėje sutiko Z. V., dirbančią viešuosius darbus. Kadangi ji žinojo, jog Z. kažkiek rūpinasi B. S., ją lanko, paprašė, kad nueitų pažiūrėti, kas moteriai nutiko, pasakė, kad ji jaučiasi labai prastai. Pati daugiau ten nėjo ir nežino, kaip viskas baigėsi. Paskutinį kartą pas B. S. lankėsi prieš kelias dienas, tačiau konkrečios datos nepamena, tada dar viskas buvo gerai, ji gulėjo savo lovoje ir buvo sveika. Daugiau paaiškinti neturi ką (t. 2, b. l. 6-9).

20. Papildomai apklausta J. V. tvirtino ankstesnius parodymus ir papildė, kad rado B. gulinčią ant grindų, šalia lovos, nukritusios kėdės nematė. Ji gulėjo nusmauktomis kelnėmis, todėl ją užklojo. Ji jos neklausė, kodėl ji be kelnių. Ji sake bėgti iš namų, nes irgi sumuš K.. Pamena buvo radusi K. pas B. namie, tačiau tai buvo seniau, nepamena kada, bet ne tą pačią dieną kai ją rado ant grindų. Ji buvo sutikusi K. maždaug prieš savaitę, ji jam pasakė, kad jo ieško policija, tačiau jis sake, kad moka pasislėpti ir išsisuks. Ji B. paliko ant grindų, nes galvojo, kad ji girta, buvo tuščių butelių. Matė sumuštą jos veidą, pagalvojo kad virto. Miestelyje pasakė Z. (t. 2, b. l. 10-12).

21. 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-219/2019 matyti, kad liudytoja J. V. atsižvelgiant į jos psichikos būseną, individualias psichologines savybes, ribotai gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. J. V. nustatytas psichikos sutrikimas netrukdo jai atgaminti teismą dominančių aplinkybių atskirus faktus (t. 1, b. l. 197-199).

22. Liudytoja Z. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji tą dieną dirbo viešuosius darbus, atėjo V. į darbo vietą ir pasakė, kad labai blogai su B. – ji nevaikšto, negali paeiti. Tai buvo spalį, dienos nepasakys, seniai buvo. Galėjo būti 2018 m. spalio 17 d. Pradarė duris, ir paklausė „B., kaip tu?“. Išgirdo iš virtuvės balsą, šaukė „jei gali, man padėk“. Ji pirmiausia paprašė vandens. Vandenį padavė, ji tą vandenį išliejo ant žemės ir prieinant dar sykį, suskambo telefonas. Skambino duktė Z., tada ji gyveno (duomenys neskelbtini), ir paklausė, kodėl negali prisiskambinti mamai. Pasakė, kad reikia greitąją kviesti. Ji gulėjo ant žemės ir „kaldra“ buvo užsiklojusi. Paskambino greitajai ir dukrai kitai, tuo tarpu ši paskambino brolio dukrai I.. Belaukiant greitosios – I. atbėgo – anūkė jos. Pasakė jai eiti namo, nes turi mažą vaiką. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo ir pasakė, kad pati taip susilaužyti negalėjo. Paprašė pagalbos ją išnešti. Išbėgo pas kaimyną, paprašė padėti išnešti. Atvažiavo greitoji, ją išsivežė, tik tiek žino. B. apie sužalojimus nieko nesakė. K. anksčiau lankydavosi pas B., malkų atnešdavo, bet tuo metu, kai ją rado, jo ten nebuvo tikrai, ji gulėjo viena ant žemės ir prašė pagalbos, vandens. Kada paskutinį kartą matė K., negali pasakyti, jau ilgas laiko tarpas praėjo.

23. Ikiteisminio tyrimo metu Z. V. nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d., apie 12 val., jai būnant (duomenys neskelbtini) Turgaus aikštėje ir dirbant viešuosius darbus, prie jos priėjo pažįstama miestelio gyventoja J. V. ir pasakė, kad nueitų pas B. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nes jai labai blogai, kad kažkas yra negerai su kojomis. Ji pabaigusi darbus apie 15.30 val. nuėjo pas minėtą pilietę ir pamatė ją gulinčią virtuvėje ant grindų prie šaldytuvo. Ji buvo užklota antklode, tačiau, kas ją užklojo, ji nežino. Paklausė, kas atsitiko, tai moteris jai pasakė, kad guli čia nuo praeitos dienos 9 val. ryto ir labai nori gerti. Padavė jai atsigerti vandens, tačiau ji rankose nenulaikė puoduko. Tada suskambo laidinis telefonas, ji pakėlė ragelį. Kitame laido gale kalbėjo B. S. dukra, vardu Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji paklausė, kodėl niekaip nepriskambina mamai, tai atsakė, kad mama guli ant žemės ir nevaldo kojų, kad jai kažkas atsitiko, liepė kviesti greitąją. Paprašė, kad ji iškviestų medikus ir informuotų kitą dukrą vardu K. P. bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė medikus. Tuo metu klausinėjo B. S., kas jai atsitiko, tačiau moteris konkrečiai nieko taip ir nepaaiškino sakydama, kad ją kažkas pastūmė, paskui teigė, kad griuvo pati. Ji matė, kad dešinė moters akis buvo su hematoma, o kažkuri ranka taip pat buvo pamėlusi, daugiau kitų akivaizdžių sužalojimo žymių nepastebėjo. Ji per daug ir neklausinėjo, kas jai nutiko, nes matė, kad jai ir taip negera. Netrukus atėjo moters anūkė I. S., gyvenanti netoliese. Tada atvyko GMP ir B. S. išsivežė į ligoninę. Iki minėto incidento pas B. S. paskutinį kartą lankėsi maždaug prieš savaitę ar dvi, tada viskas buvo gerai. Kiek jai žinoma, pas ją nuolatos lankydavosi J. V. bei R. K., tačiau, kada jie lankėsi paskutinį kartą pas B. S., ji nežino, nematė. Kas atsitiko B. S., ji nežino ir daugiau neturi ką paaiškinti (t. 2, b. l. 15-16).

24. 2019 m. balandžio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir nuotraukose matyti, kad Z. V. iš esmės patvirtino apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 2 b. l. 19-26).

25. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ūkininkas D. A. nurodė, kad ūkininkauja (duomenys neskelbtini). 2018 m. rudenį jam reikėjo darbininko kuris mokėtų mūryti, todėl kažkas parekomendavo R. K., kuris gyvena Šiluvos mstl. Buvo pas jį nuvažiavęs ir susitarė, kad jis pas jį dirbs. Viso bendrai paėmus, R. K. pas jį dirbo apie tris savaites. Kada tiksliai jį parsivežė, negali pasakyti, tik žino, kad tada buvo spalio mėnesio pirma pusė. R. K. pas jį dirbdavo savaitę, po to jį parveždavo į namus ir duodavo pinigų. Vieną kartą, pirmadienį, nuvažiavęs pas jį į namus rado duris užrakintas. Nors jam atrodė, kad viduje kažkas yra, nes durys atrodė užrakintos iš vidaus, jo niekas neįleido, todėl išvažiavo atgal į savo namus, pagalvojo kad R. K. namuose yra girtas. Prisimenu kad R. K. prašė prieš tai parvežti jį į (duomenys neskelbtini), nes jis turi pasiimti „sausą davinį“, kurį dalija socialiai remtiniems asmenims. Kadangi jau praėjo daug laiko, negali pasakyti, kada tiksliai R. K. neįsileido į namus. Po to praėjus maždaug savaitei, R. K. paskambino iš kažkokio telefono, nes jis pats neturi, ir pasakė, kad jį reikia parsivežti, nes jis gali dirbti toliau. Jį parsivežė, tačiau kai po to vėl išvažiavo atgal į namus savaitgaliui, vėl nuvažiavęs pirmadienį jo nerado, todėl pasakė, kad daugiau nepriims jo dirbti. R. K. pas jį buvo palikęs savo daiktus, žadėjo juos pasiimti, tačiau taip ir nepasiėmė, todėl nuvežė jau gruodžio mėnesio pradžioje. Dar prieš tai R. K. buvo atvykęs su pareigūnu, nes pasirodo savo daiktuose buvo palikęs savo asmens dokumentą. Apie tai kad R. K. kažką yra sumušęs jis nieko nežino (t. 2, b. l. 49-52, 54).

26. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. S. parodė, kad yra B. S. anūkė. Gyvena netoli jos buvusių namų, esančių (duomenys neskelbtini). Su močiute iki 2018 metų spalio mėnesį įvykusio sužalojimo bendravo minimaliai, labai retai pas ją lankydavosi. Pamena kaip 2018 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, sulaukė skambučio iš savo tetos Z. A., kad kažkas nutiko močiutei, ir paprašė, kad nueitų į namus, pažiūrėti, kas atsitiko. Ji viena pati dienos metu, laikas galėjo būti pavakarys, tačiau tiksliai nepamena, nuėjo pas močiutę. Lauke stovėjo iš matymo pažįstama moteris vardu Z. (pavardė gali būti V.), kuri pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir laukia jos atvykstant, taip pat pasakė, kad močiutė yra nukritusi ant žemės, guli ant grindų. Į namo vidų nėjau, nes skubėjo, namie trumpam buvo palikusi savo kūdikį (jam tuo metu buvo 2 mėnesiai laiko). Kaip atrodė močiutė, nematė. Pakalbėjusi trumpai su Z., iš karto grįžo namo. Neįtarė, kad ji gali būti patyrusi rimtus sužalojimus. Nematė, kaip buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kokios būklės močiutė buvo išvežta į ligoninę. Vėliau Raseinių ligoninėje ją buvo aplankiusi vieną kartą. Neklausė, kaip ji susižalojo, kas nutiko, ji pati taipogi apie tai nieko nepasakojo. Pasirodė, kad ji tuo momentu nesuprato, kad jai yra nupjauta viena koja, ji blogai orientavosi aplinkoje. Asmens vardu R. K. nepažįsta, nėra tekę su juo bendrauti, nežino, ar jis lankydavosi pas mano močiutę. Močiutė apie jį nieko nėra pasakojusi. Kiek žinoma, pastaruoju metu močiutės sveikatos būklė patenkinama, ji gyvena pas savo dukrą K. N.. Paskutinį kartą su ja gyvai bendravo šių metų vasario 16 d., per jos gimtadienį. Apie savo sužalojimą ji nieko nepasakojo. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (t. 2, b. l. 69-72).

27. VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos iškvietimo kortelės kopijoje matyti, kad kortelėje buvo įrašyta „R. K.“ bei vėliau šis įrašas nubrauktas (t. 2, b. l. 76-77).

28. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos 2019 m. vasario 13 d. rašto Nr. (1.8E)4-9 bei 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. (1.8E)4 matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. R. K. buvo Šiluvos mstl., Šiluvos sen., Raseinių r. bei pasiėmė produktus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenims (t. 2, b. l. 94-98).

29. 2018 m. spalio 18 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose ir nuotraukose matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 20-32; 33-42). Užfiksuota, kad namas yra vieno aukšto, mūrinis, baltų plytų, iš išorės netvarkingas: langai seni, nedažyti, dalis stiklų išdaužyti, užkalti plėvele, durys senos, kreivos. Įėjimai į namą yra du: vienas nuo gatvės pusės pro verandą, kitas iš kiemo pusės. Iš kiemo pusės durys užrakintos kabama spyna, įsibrovimo ar kitokių požymių ant jų nėra. Durys nuo gatvės pusės senos medinės, kreivos, jos nerakintos. Už durų yra veranda, kurioje stovi sena spinta bei palei kraštą pridėta malkų. Tiesiai yra durys į gyvenamas patalpas. Durys medinės, purvinos, su vidine spyna, jos nerakintos. Už šių durų yra gyvenamos patalpos: du kambariai – tik įėjus didesnis kambarys, o kairiau virtuvė. Didžiajame kambaryje didelė netvarka, grindys purvinos, lovos nepaklotos, patalynė labai purvina, mėtosi visokie namų buities daiktai, šiukšlės, jaučiamas stiprus specifinis šlapimo kvapas. Virtuvėje taip pat visur purvina, netvarkinga. Ant grindų virtuvėje mėtosi antklodė, šalia lazda, kitokie daiktai, maisto produktų likučiai. Dėmių panašių į kraujo ar kitokių pėdsakų neaptikta. Užfiksuotas medinis suoliukas, lova, stalas, prie stalo iš kairės prie sienos stovinti medinė kėdutė be atlošo, prie stalo dešinės stovinčios dvi medinės kedės su siauru ir plačiu atlošais.

30. 2020 m. kovo 20 d. kitų daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2018 m. spalio 18 d. 15 val. 23 min. garso įrašas, įrašytas į kompaktinę plokštelę (t. 2, b. l. 82-85).

31. 2018 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G488/2018(10) (t. 1, b. l. 92-93) daromos išvados, kad 1. B. S. nustatyta abiejų šlaunikaulių kūnų spiraliniai lūžimai. Medicinos dokumentuose kokie nors išorinių sužalojimų požymiai nenurodomi. Sužalojimai, remiantis lūžimų pobūdžiu – spiraliniai su kaulų sutrumpėjimu, kampinėmis ir ašinėmis dislokacijomis, padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti, ar kokiu tai pagrindu, vykstant sukimosi momentui per išilgines šlaunikaulių ašis bei tuo pačiu metu, galimai, vykstant kampinei dislokacijai. 2. Sužalojimai, neatmetama, galėjo gautis ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. 3. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo gautis vienmomenčiai. 4. Tokio pobūdžio, kaip nurodoma išvados 1. punkte, sužalojimai gali gautis kompleksiškai – tiek smūgiuojant, tiek griūnant, krentant ir pan. 5. Pateiktuose medicinos dokumentuose, duomenų, leidžiančių teigti, kad nustatyti susirgimai (bendrinė komplikuota kojų arterijų aterosklerozė, siaurinanti blauzdos arterijų spindžius 50-90 proc.) turėjo kokią tai įtaką šlaunikaulių lūžimams, nėra. Kairės blauzdos amputacija ryšio su trauma (abiejų šlaunikaulių lūžimai) neturi. Blauzdos amputaciją sąlygojo kojos arterijų komplikuota aterosklerozė (siaurina spindžius 50-90 proc.), skersaruožių raumenų židininė atrofija, gangrena. 6. Abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

33. Remiantis 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 14/2020 nustatyta, kad B. S. po 2018 m. spalio 17 d. įvykio nustatyti sužalojimai: kraujosruva ties dešine akimi, abiejų šlaunikaulių kūnų spiraliniai lūžiai. Šlaunikaulių lūžiai paaiškinami šoninės krypties spyriu / pakirtimu į sėdinčiosios nukentėjusios blauzdų sritį (mechanizmas detaliai išdėstytas apibendrinimo dalyje). Kraujosruva ties dešine akimi galėjo atsirasti griuvimo nuo kėdės metu, kontaktuojant veidu su kietu paviršiumi. B. S. nustatyti šlaunikaulių lūžiai nebūdingi griuviminei traumai dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio. Neatmetama galimybė, kad kraujosruva ties dešine akimi galėjo atsirasti griuvimo nuo kėdės metu. Šlaunikaulių lūžiams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio, kraujosruva ties dešine akimi padaryta vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 130-133).

34. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.