Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-351/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
2A-351/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-351/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 42.6; 42.8; 63.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant: ieškovui V. V.,atsakovui A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-391-40/2009 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. V. prašė priteisti iš atsakovo A. P. 210 000 Lt skolą, 7 686 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 11 d. su atsakovu A. P. pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu A. P. paskolino 210 000 Lt. Pinigai paskolinti vienerių metų terminui, t.y. iki 2008 m. liepos 11 d. Ieškovas 140 000 Lt pervedė į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, o 70 000 Lt sumokėjo grynais. Paskola negrąžinta iki šiol. Iš atsakovo priteistini delspinigiai už pusę metų, kurie sudaro 7 686 Lt. Kadangi piniginė prievolė neįvykdyta, o A. P. naudojasi pinigais, jis taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas iki prievolė bus visiškai įvykdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš atsakovo A. P. 210 000 Lt skolą, 7 686 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 210 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovas V. V. ir atsakovas A. P. 2007 m. liepos 11 d. pasirašė paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas V. V. perdavė paskolos gavėjui A. P. 210 000 Lt, o A. P. įsipareigojo juos grąžinti V. V. iki 2008 m. liepos 11 d. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėjas V. V. perduoda paskolos gavėjui A. P. 210 000 Lt, pervesdamas nurodytą pinigų sumą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Paskolos dalies, t. y. 140 000 Lt perdavimą paskolos gavėjui patvirtina ieškovo sąskaitos išrašas. Kitą pinigų dalį, t. y. 70 000 Lt, V. V. perdavė A. P. grynais savo namuose paskolos sutarties surašymo momentu. A. P. pripažįsta, kad iš V. V. pasiskolino 140 000 Lt, tačiau neigia gavęs 70 000 Lt grynais pinigais.

Teismas pažymėjo, kad 70 000 Lt perdavimo A. P. faktą patvirtino liudytoja L. V., nurodydama, jog ginčijamą sumą, t. y. 70 000 Lt, jos vyras V. V. perdavė A. P. grynais jų namuose 2007 m. liepos 11 dieną, o sekančią dieną pavedimu į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė likusią paskolos sumą – 140 000 Lt. Teismas nesivadovavo liudytojos L. V. parodymais, nes ji yra suinteresuotas asmuo byloje, tačiau pažymėjo, kad jos parodymai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš 2007 m. liepos 11 d. paskolos sutarties matyti, kad ją pasirašė V. V. ir A. P., patvirtindami joje esančių duomenų teisingumą. Paskolos sutarties gale šalys ranka įrašė, jog A. P. su ieškovu atsiskaitys eurais - 61 000 eurų. Ši eurų suma pagal tuo metu galiojusį lito ir euro santykį atitinka paskolos sumą, t.y. 210 000 Lt. Toks įrašas ant paskolos sutarties leidžia daryti prielaidą, kad A. P. iš ieškovo yra gavęs ne tik 140 000 Lt, bet ir 70 000 Lt, t.y. visą paskolos sumą - 210 000 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. yra verslininkas, besiverčiantis žemės pardavimu, jis surašė paskolos sutartį, o iš jos teksto matyti, kad jis neblogai išmano teisinius dalykus ir geriau negu ieškovas orientuojasi paskoliniuose santykiuose, todėl teismas laikė jį stipresne šių santykių šalimi. Nors A. P. neigia skolinęsis ir gavęs iš ieškovo 70 000 Lt, tačiau nei po sutarties pasirašymo, nei dabar jis nereiškė ieškovui pretenzijų, neragino sumokėti likusią paskolos sumą t.y. 70 000 Lt, nereiškė ieškinio dėl paskolos sutarties nuginčijimo, todėl teismas nusprendė, jog dalį paskolos sumos - 70 000 Lt jis gavo. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjamos aplinkybės buvo, o atsakovo įrodinėjamų aplinkybių nebuvo.

Teismo manymu, įrodyta, kad paskolos sutartis tarp V. V. ir A. P. dėl 210 000 Lt paskolos buvo sudaryta 2007 m. liepos 11 d., kuomet A. P. buvo perduoti pinigai. A. P. 210 000 Lt paskolos V. V. iki sutartyje nurodyto termino negrąžino. Paskola nėra grąžinta ieškovui iki šiol, todėl jis turi teisę reikalauti iš A. P. grąžinti pagal paskolos sutartį paskolintus 210 000 Lt. Paskolos sutarties 2.3.2. punkte numatyta, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs visos paskolos sumos, įsipareigoja paskolos davėjui atlyginti visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Ieškovas prašė priteisti 7 686 Lt delspinigių, kuriuos skaičiavo po 0,02 procento už dieną. Teismas konstatavo, jog šie delspinigiai atitinka teismų praktikoje taikomų delspinigių dydį, paskaičiuoti vadovaujantis protingumo kriterijumi, todėl priteisė juos iš A. P..

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti paskolos sutarties dydį tik faktiškai perduotai ir gautai sumai – 140 000 Lt bei tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pripažinti atsakovo, kaip skolininko, prievolę grąžinti skolą ieškovui su visais įsipareigojimais, numatytais įstatymų bei paskolos sutartyje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dalis paskolos pinigų – 140 000 Lt buvo pravesti į sutartyje numatytą sąskaitą, tačiau daugiau piniginių operacijų su ieškovu neįvyko. Ieškovas prašė priteisti visą paskolos sumą – 210 000 Lt, tačiau pats nebuvo įvykdęs savo, kaip kreditoriaus, prievolės. Ieškovo faktiškai atsakovui perduota suma yra 140 000 Lt o ne 210 000 Lt. Įrodymų, kad atsakovas gavo 210 000 Lt, nėra pateikta. Neįrodyta, kad atsakovas buvo gavęs papildomai 70 000 Lt. Teismas 70 000 Lt patvirtinimo faktą vertino pagal ieškovo žmonos paliudijimus. Pagal CK 6.875 straipsnio 2 dalį negalima remtis liudytojų parodymais, jeigu paskolos sutartis yra rašytinė. Ieškovo žmona suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai vertintini šališkai. Sutarties 1.1. punkte nurodyta visus pinigus pervesti pavedimu į gavėjo nurodytą sąskaitą, o ne dalimis ar suteikti grynais. Aplinkybė, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti eurais analogišką sumą (61 000 eurų) pagal tuometinį euro/lito santykį, nedaro įtakos bylos ginčo esmei. Sutarties įsipareigojimai bei atsakomybė atsirado sutarties pasirašymo metu, prieš pinigų gavimo momentą. Atsakovas neginčijo paskolos sutarties, nes žinojo, kokią sumą yra gavęs ir tą gautą sumą planavo grąžinti. Pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, gavus mažiau pinigų ar daiktų negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama tik dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų, todėl atsakovui nebuvo reikalo kreiptis dėl sutarties ginčijimo. Teisme neįrodytas 70 000 Lt pinigų perdavimo-gavimo faktas. Teismas įrodymus vertino šališkai, rėmėsi sutuoktinių paliudijimais, o ne kitais bylos įrodymais. Pats ieškovas neįvykdė sutarties 2.1.1 punkte numatytos prievolės. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to pagrįstai skolininkas stabdo prievolės vykdymą. Todėl atsakovo prievolės nevykdymas yra pagrįstas. Kol ieškovas galutinai neįvykdė savo prievolės atsakovui, nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių, kuriuos prašo priteisti ieškovas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei atlyginti ieškovo išlaidas už teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Ieškovas V. V. atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma, kad negalima sutikti su atsakovo teiginiais, jog jis negavo 70 000 Lt. Teismas pagrįstai konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovo įrodinėjamos aplinkybės buvo, o atsakovo įrodinėjamų aplinkybių nebuvo. Teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovas yra verslininkas, geriau išmano teisinius dalykus ir laikomas stipresniąja santykių šalimi. Apeliantas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl paskolos dalyko, neragino sumokėti likusią dalį paskolos, nereiškė ieškinio dėl paskolos sutarties nuginčijimo. Apeliantas skundu prašo pakeisti sutarties vykdymo tvarką, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Byloje kilęs ginčas dėl paskolos grąžinimo ieškovui, t.y. iš esmės dėl to, kokią pinigų sumą ieškovas paskolino atsakovui ir kokią pinigų sumą šis turi grąžinti. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, tenkindamas visus ieškovo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog buvo ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, t.y. atsakovui buvo perduota 210 000 Lt, o ne atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis yra gavęs tik 140 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro priešingą išvadą, jog bylos duomenų pagrindu labiau tikėtina, kad atsakovas yra gavęs 140 000 Lt paskolą, todėl tik šią sumą turi grąžinti ieškovui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 11 d. A. P. (paskolos gavėjas) ir V. V. (paskolos davėjas) sudarė paskolos sutartį. Joje nurodoma, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 210 000 Lt sumą pavedimu į konkrečią sąskaitą Hanza banke (210 000 Lt), o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą (1.1., 1.2. p.). Paskolas davėjas įsipareigoja sutarties pasirašymo metu pervesti paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą (2.1.1. p.). Paskolos davėjas turi teisę suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui reikalauti grąžinti visą paskolos sumą, o praleidus paskolos grąžinimo terminą, reikalauti iš paskolos gavėjo atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (2.2. p.). Paskolos gavėjas įsipareigoja suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, grąžinti paskolos davėjui visą paskolą, o laiku negrąžinus visos paskolos sumos, atlyginti visus paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius arba sumą grąžinti nekilnojamuoju turtu (2.3. p.). Pagal paskolos sutartį paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui (3.1. p.). Sutartyje yra prierašas – „atsiskaitymas eurais – 61 000 eurų“ (b. l. 7-8). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 m. liepos 12 d. buvo pervesta 140 000 Lt dydžio suma į A. P. sąskaitą (b. l. 10).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), neteisingai kvalifikuodamas atsakovo prievolės mastą dėl šalis siejančių paskolos teisinių santykių, netinkamai vertino bylos įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priima byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.).

Įstatymas numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.). Būtent tokia forma aptariamos ir sutarties sąlygos. Kaip jau nurodyta, sutartimi buvo sutarta, kad skolinami pinigai turi būti pervesti į konkrečią sutartyje nurodytą sąskaitą. Byloje pateikti įrodymai, kad į sąskaitą banke pervesta tik 140 000 Lt. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Nors šalys ir sudarė paskolos sutartį dėl 210 000 Lt, tačiau įrodymų, kad likusi sumos dalis (70 000 Lt) būtų pervesta į atsakovo sąskaitą, nėra pateikta. Ieškovas likusios sumos (70 000 Lt) perdavimą atsakovui motyvavo tuo, kad ši sumos dalis buvo perduota grynais bei grindė šią aplinkybę savo sutuoktinės parodymais. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama sudarytos paskolos sutarties sąlygas, pažymi, jog paskolos sutartyje nėra padaryta jokio įrašo, kad 70 000 Lt sumą atsakovas gavo grynais, taip pat nėra pateikta jokio kito rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų tokius teiginius. Ieškovo sutuoktinės parodymai, kad ieškovas perdavė atsakovui 70 000 Lt grynais, vertintini kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi ieškovo naudai, todėl jais vadovautis būtų neobjektyvu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nustatyta, jog jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 straipsnis), pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Paskolos sutartyje ranka padarytas įrašas „atsiskaitymas eurais 61 000 eurais (šešiasdešimt vienas tūkstantis eurų)“ taip pat neleidžia daryti išvados apie tai, kad atsakovas iš ieškovo gavo 210 000 Lt paskolą, o ne 140 000 Lt. Minėta eurais nurodyta suma iš esmės atitinka sutartyje minimą sumą litais pagal lito ir euro kursą, tačiau, kaip jau išdėstyta, nėra įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs visą paskolos sumą - 210 000 Lt. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad jis iš ieškovo yra gavęs 140 000 Lt. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sutartyje esantis įrašas apie atsiskaitymą eurais leidžia teigti, jog atsakovas iš ieškovo gavo visą 210 000 Lt paskolą.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nuspręsta, kad A. P. yra stipresnė paskolos santykių šalis, nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad jis atsakovui perdavė ir pervedė 210 000 Lt. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi, teisėjų kolegija, vertindama paskolos sutarties sąlygas, kurios pagrindu reiškiami reikalavimai, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad jis perdavė atsakovui iš viso 210 000 Lt, t.y. papildomai 70 000 Lt sumą, dėl kurios perdavimo ir yra kilęs ginčas byloje. Bylos medžiagos pagrindu darytina išvada, kad ieškovas atsakovui faktiškai yra perdavęs 140 000 Lt, todėl būtent tokio dydžio sumą turi teisę reikalauti grąžinti iš atsakovo. Ta aplinkybė, kad atsakovas neginčijo paskolos sutarties dėl to, jog jis gavo mažiau pinigų nei nurodyta sutartyje, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis tikrai gavo paskolos sutartyje nurodytą visą sumą, taip pat nesudaro pagrindo iš atsakovo reikalauti didesnės pinigų sumos už tą, kurią jis faktiškai gavo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovui perdavė viso 210 000 Lt paskolą, todėl nėra pagrindo priteisti visą šią sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas sutartyje nustatyta tvarka, t.y. iki 2008 m. liepos 11 d. neįvykdė savo prievolės grąžinti jam perduotą 140 000 Lt dydžio paskolos sumą, todėl ši suma priteistina iš jo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą visą apimtimi, t.y. priteisdamas visą prašomą 210 000 Lt sumą, netinkamai aiškino šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatas, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl visos (210 000 Lt) reikalaujamos sumos priteisimo. Vadovaujantis išdėstytais motyvais iš atsakovo ieškovui priteistina paskolos suma mažintina iki 140 000 Lt. Su pirmosios instancijos teismo priteista 210 000 Lt paskolos suma buvo siejamas ir kitų ieškovo reikalavimų patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina paskolos suma mažintina iki 140 000 Lt, atitinkamai pasisakoma ir dėl kitų ieškovo reikalavimų patenkinimo masto.

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Ginčo šalys paskolos sutartimi sutarė, kad paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui (Sutarties 3.1. p.). Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku negrąžinus visos paskolos sumos, atlyginti visus paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ar netiesioginius nuostolius (2.3.2. p.). Įstatymai ar sutartys gali numatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (CK 6.872 str. 1, 3 d.). Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą dėl 7 686 Lt delspinigių priteisimo, kuriuos skaičiavo pagal 210 000 Lt dydžio sumą nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2009 m. sausio 12 d. (ieškovo pareikštas ieškinys datuojamas 2009 m. sausio 10 d. data), taikydamas 0,02 procentų dydį (b. l. 14). Kadangi teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu nusprendė, kad iš atsakovo turi būti priteista ne 210 000 Lt, o 140 000 Lt paskolos suma, priteistini delspinigiai skaičiuotini būtent nuo 140 000 Lt paskolos sumos dydžio. Pats netesybų dydis 0,02 procento už uždelstą dieną atitinka teismų praktikos kriterijus ir nėra per didelis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą byloje 3K-3-86/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-106/2010; ir pan.). Taigi, pagal sumažintą priteistiną paskolos sumą iš atsakovo turi būti priteisti 5 096 Lt dydžio delspinigiai, o ne 7 686 Lt, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas (iš atsakovo priteistini delspinigiai mažinami iki 5 096 Lt).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad nebuvo pagrindo apskritai skaičiuoti delspinigius. Paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui, todėl praėjus šiam terminui ir atsakovui negrąžinus gautos paskolos sumos, ieškovas įgijo teisę reikalauti netesybų (delspinigių) už praleistą terminą įvykdyti prievolę. Atsakovo prievolė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti gautą paskolą siejama su šalių sudaryta sutartimi ir joje numatytu paskolos grąžinimo terminu, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą ir tik nuo sprendimo įsiteisėjimo momento pripažinti jo, kaip skolininko, prievolę grąžinti skolą ieškovui su visais įsipareigojimais, numatytais įstatymų bei paskolos sutartyje. Tokio reikalavimo tenkinimas iš esmės reikštų ginčo šalis siejančios paskolos sutarties nuostatų pakeitimą, tačiau atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų pirmosios instancijos teisme, todėl minėti skundo motyvai laikytini nepagrįstais ir yra atmestini. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad kol ieškovas galutinai neįvykdė savo prievolės atsakovui (perduoti likusią 70 000 Lt paskolos sumą), nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei atlyginti ieškovo teisinės pagalbos išlaidas. Toks pagrindas kyla tiek iš įstatymo, tiek iš sutarties, tačiau jis siejamas su atsakovo gauta paskolos suma. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sietinas su pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykiu.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d.). Šiuo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistina suma sumažintina iki 145 096 Lt (140 000 Lt paskolos suma + 5 096 Lt delspinigiai). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 145 096 Lt dydžio sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistiną paskolos ir delspinigių atlyginimo dydį. Vertinant sumine išraiška, ieškovo reikalavimai patenkinami 66,65 procento dydžiu (pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus buvo patenkinęs 100 procentų dydžiu). Atsižvelgiant į šiuo procesiniu sprendimu pakeistą ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, keistinas ir pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (b. l. 25, 101). Iš atsakovo ieškovui priteista žyminio mokesčio suma už ieškinį mažintina iki 2 176 Lt (b. l. 6), o jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai iki 2 799,30 Lt (b. l. 9).

Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 str.). Kadangi iš esmės atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovo atsakovui priteistinas jo sumokėtas 1 050 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 90, 94). Į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, o ieškovo prašymas priteisti jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.

Sumažinti iš A. P. priteistą V. V. skolos sumą iki 140 000 Lt, delspinigių sumą iki 5 096 Lt, žyminio mokesčio sumą iki 2 176 Lt, o išlaidas teisinei pagalbai apmokėti - iki 2 799,30 Lt.

Sprendimo dalį dėl priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų valstybei išdėstyti taip: „ Priteisti iš A. P. V. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas už 145 096 Lt dydžio sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš A. P. 28,75 Lt, o iš V. V. 14,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą“.

Priteisti iš V. V. 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų A. P., o į valstybės biudžetą - 2,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis