Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 19 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), sudarytą tarp atsakovės E. B. ir ieškovės O. L.; 2) nustatyti tarp ieškovės O. L. ir atsakovų E. B. bei R. B. naudojimosi tvarką 0,5235 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus A. K. parengtą 2019 m. sausio 10 d. žemės sklypo planą tokiu būdu: ieškovei O. L. paskirti naudotis 1 000 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“; atsakovams E. B. ir R. B. paskirti naudotis 4 235 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“; 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovei E. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo 847/1047 dalis 0,5235 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės E. B. buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pagal kurį ieškovės naudojimui buvo paskirta 1 000 kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėta 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „Archigrupė“ matininko parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane indeksu „B“, o atsakovės naudojimui buvo paskirta 4 235 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“. Žemės sklypas ties jo riba (žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais 4 ir 5) ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu, 2005 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo plane pažymėtu indeksu 40, į kurį galima patekti tik pro atsakovams ir ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Tikslu patekti į kitą ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ji dalį savo turimo žemės sklypo padovanojo atsakovei, sau pasiliekant 200/1047 dalį žemės sklypo. 2018 m. liepos 19 d. susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovei naudojimui paskiriant dalį žemės sklypo ties žemės sklypo riba žemės sklypo plane pažymėta indeksais 5 ir 6 (t. y. išilgai per žemės sklypą), taip pat buvo sudarytas siekiant ieškovei užtikrinti patekimą į kitą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš V. g. pusės. Sudarant 2018 m. liepos 19 d. susitarimą nebuvo pastebėta, kad į ieškovės naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį neįeina žemės sklypo plotas ties žemės sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 1-6, ko pasėkoje ieškovei buvo panaikinta galimybė patekti iš V. g. pusės tiek į jos naudojimui pagal susitarimą priskirtiną dalį žemės sklypo, tiek į kitą jai priklausantį žemės sklypą. Jeigu, sudarant susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, būtų suvokusi šias aplinkybes, niekada nebūtų sutikusi sudaryti tokio susitarimo.

3. Atsakovai E. B. ir R. B. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pakeisti 2018 m. liepos 19 d. tarp O. L. ir E. B. sudarytu susitarimu nustatytą 0,5235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. balandžio 10 d. M. V. individualios įmonės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį: 1.1. O. L. paskirti naudotis 951 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“; 1.2. E. B. ir R. B. paskirti naudotis 4186 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“; 1.3. O. L., E. B. ir R. B. paskirti bendrai naudotis 98 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C“; 2) priteisti iš O. L. atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad pagal jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą yra suformuojama bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta raide „C“. Būtent šioje vietoje yra susiformavęs įvažiavimas į žemės sklypą, kuriuo naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovai. Žemės sklypo ribų nustatymas įvyko vienašališkai ieškovės sprendimu. Po tokios žemės naudojimosi tvarkos įteisinimo notarine tvarka, atsakovams trečią kartą teko keisti namo projektą, kadangi pasikeitė ribos. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia atsakovų interesus, nes ieškovė siekia asmeniniam naudojimui priskirti teritoriją, pažymėtą taškais 1-6-7, nors ją, kaip patekimą į jiems priskirtą žemės sklypo dalį, naudoja atsakovai. Minėtoje teritorijoje yra susiformavusi įvaža nuo V. gatvės, ši vieta yra pažymėta kaip įvažiavimas į žemės sklypą gyvenamojo namo projektinėje dokumentacijoje, kurios pagrindu išduotas statybos leidimas, todėl siekiant pakeisti įvažiavimo į žemės sklypą vietą, atsakovai būtų priversti keisti gyvenamojo namo projekto sprendinius.

Šalies argumentai

9. Ieškovei nurodžius, kad ji dirba buhaltere, teismas sprendžiant suklydimo faktą, darė išvadą, kad būdama apdairi ir rūpestinga ieškovė nesuklydo, o tiesiog pasirinko tokį sprendinį, kurį ginčo atveju nori pripažinti negaliojančiu asmeniniais sumetimais ir patogumais.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė O. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys yra atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmoje instancijoje bei 900 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas neįvertino ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano bei jo suformavimo duomenų, kurie yra vieši ir nenuginčyti. Iš viešajame registre įregistruoto ginčo sklypo duomenų, neginčytinai nustatyta, jog vienintelis įvažiavimas į šį sklypą yra iš V. g. (A-4-16) (l t. bl.1.20-22). Ši aplinkybė reiškia, kad tiek ieškovė, tiek kiti atsakovai į ginčo žemės sklypą galime įvažiuoti tik per minėtą įvažą. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė per šį įvažiavimą patenka ir kitą jai toliau priklausančią valdą. Tačiau ginčijamu susitarimu įvažiavimo dalis yra iš ieškovės atimta, kas yra nenormalu ir nepateisinama. Teismas plačiai analizuodamas dokumentaciją dėl teoriškai egzistuojančio kito patekimo į ieškovės nuosavybės teise priklausantį šalimais esantį žemės sklypą, “pamiršo” išanalizuoti ginčijamo sandorio sudarymo tikslo ir tikrosios šalių valios. Iš ieškovės teismui pateikto 2020-02-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad teismo minėtas kelias faktiškai neegzistuoja ir juo patekti į ieškovės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra galimybių, o atsakovai šiuo metu minėtu keliu važinėja iki statomo namo. Taigi teismas, konstatuodamas, jog ieškovė neva klaidinau teismą, kad negali patekti į savo nuosavybę pro kitų kelių (įvažiavimų), akivaizdžiai nesigilino į bylos medžiagą ir darė neteisingas išvadas. Teismas, neatlikdamas nuoseklaus įrodymų vertinimo, t. y. dalies įrodymų nevertindamas, o dalį įrodymų vertindamas tendencingai, išimtinai atsakovų naudai, neatskleidė bylos esmės.

14.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškinio CK 1.90 straipsnio nuostatą faktiniu aplinkybių kontekste ir nukrypo nuo LAT praktikos analogiškose bylose dėl suklydimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog aplinkybė – kokia tikslia ir apibrėžta žemės sklypo dalimi naudosis atsakovė ir ieškovė, yra esminė 2018-07-19 susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sąlyga. Priešingai teismo sprendimo motyvams, bylos aplinkybių nuosekli analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčijamu susitarimu ieškovės naudojimui buvo palikta 1000 kv. m. ginčo žemės sklypo, tikslu iš V. g. pusės patekti į susitarimu paskirto žemės sklypo dalį bei į šalia ieškovės priklausantį žemės sklypą. Taigi sudarant ginčijamą sandorį buvo suklysta dėl ieškovės naudojimui paskirtos ginčo žemės sklypo dalies. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali LAT praktika analogiškoje byloje - 2019-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019.

14.3. Teismas nepasisakė dėl CK 1.81 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo, kuriuo taip pat buvo prašoma pripažinti ginčijama susitarimą negaliojančiu. Atsakovė E. B., žinodama, kad ieškovė ja pasitiki, sąmoningai parengė ydingą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, tokiu būdu siekiant ieškovę suklaidinti, kas ir buvo padaryta. Tokie E. B. veiksmai prieštarauja gerai moralei, dėl ko yra pagrindas 2018-07-18 susitarimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pripažintini negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

14.4. Teismas nepagristai ex officio nenustatė, jog 2018-07-19 susitarimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi žemės sklypo planas, pagal kuri patvirtintas susitarimas, prieštarauja bendriesiems Žemės įstatyme įtvirtintiems principams ir reikalavimams. Teismas visiškai neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, kurios numato būtinybę kiekvienam žemės sklypo savininkui turėti įvažiavimą į žemės sklypą. Sklypo formavimo metu įvažiavimas į sklypą buvo suprojektuotas ir numatytas iš kelio V.g. ir tokia įvaža buvo ir yra vienas iš esminių sklypo sprendinių. Pagal teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, sudarant susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, privalo būti parengtas planas, kuris atitinka Žemės įstatyme keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą, kad kiekvienas bendraturtis turėtų patekimą į jo naudojimui priskirtiną žemės sklypo dalį, siekiant valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį.

14.5. Teismas netinkamai vertino patį ieškovės pateiktą žemės sklypo planą byloje esančiu duomenų kontekste bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamus teisminės praktikos. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu nėra atimama atsakovams galimybė patekti i ginčo žemės sklypą pro plane pažymėta įvažą, taip pat nebūtų formuojama jokiu naujų įvažų, o būtu naudojama ta pati viena įvaža, tik viena įvažos pusė būtu paskirta ieškovės naudojimui, o kita - atsakovams. Tačiau teismas nevertino ir neanalizavo aukščiau nurodytų duomenų, susikoncentruojant į institucijų išvadas dėl dviejų įvažiavimų įrengimų ginčo žemės sklype galimumo, kas nėra aktualu šiai bylai. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka atitinka kasacinio teismo praktikoje išdėstytus kriterijus ir tokia tvarka yra užtikrinama visų bendraturčių interesų pusiausvyra.

15. Apeliaciniu skundu atsakovai E. B. ir R. B. prašo iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų patikslintą priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Ginčo situacijoje atsakovai prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuomet bendram naudojimuisi paskirta naudoti įvažos į žemės sklypą teritorija. Taigi 2020-04-10 M. V. individualios įmonės parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pagrįstai nustatyta, kad patekimo į žemės sklypą teritorija (98 kv. m. ploto įvaža, pažymėta raide „C“), yra paskirta šalims naudotis bendrai, ieškovei ir atsakovams paskiriant naudotis įvažiavimo teritoriją lygiomis dalimis po 49 kv. m.

Šalies argumentai

16.1. Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019 nėra susiję su šia byla, šios bylos ir cituojamos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi nesutampa, nes minėtoje byloje proceso dalyviai suklydo ta apimtimi, jog manė dovanojantys mažiau žemės nei paaiškėjo vėliau. tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje nekilo jokio ginčo dėl atsakovei perleistos Žemės sklypo dalies dydžio, juolab, kas ieškovė pati apsitvėrė jos naudojamą Žemės sklypo dalį tvora, aiškiai suvokdama ir matydama, kad tvora nėra tveriama iki pat V. g., t. y. tokiu būdu faktiškai matydama jai tenkančios naudotis Žemės sklypo dalies plotą ir teritoriją.

16.2. Ieškovė nurodo neva teismo minimas šalia žemės sklypo rytinės kraštinės faktiškai neegzistuoja, nes minėta teritorija apaugusi mišku ir krūmais. Su tokiais ieškovės teiginiais atsakovai kategoriškai nesutinka, nes jie neatitinka tikrovės, kadangi faktiškai minėtas kelias egzistuoja ir yra tinkamas naudotis.

16.3. Ieškovė turėjo pareigą, tačiau neįrodė, jog jai yra trukdoma privažiuoti prie jos neteisėtai pastatytų vartų. Ieškovė nė karto nebuvo susisiekusi su atsakovais dėl neva negalėjimo privažiuoti prie vartų, jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nebuvo – ieškovė pati pageidavo, kad jai būtų paskirta naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią ji yra aptvėrusi ir pastačiusi vartus.

16.4. Teismas nurodydamas, jog ginčijamas susitarimas yra sudarytas ieškovei aiškiai suvokiant jo turinį, naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta pagal ieškovės pageidavimus, jai ne vieną kartą atmetus kitus atsakovų siūlymus, tuo pačiu pateikė motyvus, kodėl susitarimas negalėtų būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

16.5. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo 2020-02-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris neva patvirtina faktą, jog įvaža į žemės sklypą yra labai plati, ja galėtų naudotis visi sklypo bendraturčiai ir neva dėl to nereikėtų projektuoti antro įvažiavimo į sklypą. Pažymėtina, kad šia pozicija ieškovė iš esmės sutinka su atsakovų priešieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią jame formuojama bendro naudojimo teritorija (įvažos dalis). Nepaisant to, kad minėta atsakovų siūloma naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, ieškovė iš principo su ja nesutinka, kategoriškai laikydamasi tik savo siūlomo varianto, kad įvažos teritorija būtų priskirta išimtinai tik jos naudojimuisi.