- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-171-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28225-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Nuteistasis
- A. P. V.
- Pareiškėjas
- "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Jonas Čebelis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties ir susipažinusi teismui pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas 200 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. P. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, transporto priemonę – automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą S. V. vardu, kartu su registracijos liudijimu bei užvedimo rakteliu nuspręsta konfiskuoti. 2021 m. kovo 19 d. nuosprendis įsiteisėjo.
2. 2022 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimas, kuriuo buvo prašoma pakeisti automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją į nuteistojo A. P. V. 1 720 Eur (automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė) piniginių lėšų konfiskaciją. Teikime nurodyta, kad gavus iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato informaciją apie konfiskuotiną iš A. P. V. automobilį, 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. pranešimais dėl konfiskuotos transporto priemonės perdavimo suderinimo Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į A. P. V., tačiau pastarasis, nurodė, jog automobilį maždaug prieš 2 metus pardavė, todėl perduoti negali. Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams civiline tvarka pateikė ieškinį dėl žalos priteisimo iš A. P. V. neišsaugojus automobilio, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarymo įrankiu pripažintas automobilis Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovo žmonai S. V., automobilis buvo įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, ką patvirtina šalių 2011 m. spalio 19 d. sudaryta Vedybų sutartis. Pažymėjo, kad byloje nenustatyti A. P. V. neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, A. P. V. nebuvo pritaikytas automobilio „Nissan Terrano“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas, ir A. P. V. nebuvo įpareigotas saugoti minėtą automobilį iki teismo nuosprendžio priėmimo, o automobilis buvo parduotas dar iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios. Dėl to, negalint realizuoti konfiskuotos transporto priemonės, Valstybinė mokesčių inspekcija įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimą nuteistasis A. P. V. nurodė, kad su teikimu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Nuteistojo manymu, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms (dėl automobilio savininko ir automobilio pardavimo) yra akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimą, nes Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK nuostatas, nusprendęs konfiskuoti turtą, kuris niekada nepriklausė kaltininkui, o tuo atveju, kai netinkamai pritaikytas įstatymas ir priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis, jį ištaisyti (pakeisti jo esmę), nuteistojo manymu, gali tik aukštesnysis teismas, tokį nuosprendį apskundus apeliacine tvarka. Nuteistojo įsitikinimu, Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pakeisti nuosprendžio esmę – įsiteisėjus nuosprendžiui iš naujo spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo jam (A. P. V.) – konfiskuoti ne S. V., o jo turtą, t. y. turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ir tokiu būdu, anot nuteistojo, pasunkinti jo teisinę padėtį, pakeičiant nuosprendžio esmę, kas yra draudžiama. Taip pat pažymėjo, kad nei vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, turto vertės nustatymo pagal skelbimus dėl turto pardavimo, kitaip sakant tik pagal pasiūlos kainas, nenumato. Šiuo atveju, pasak nuteistojo, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta kaina yra nustatyta ne sandorių kainomis, bet būtent spaudoje, internete pateiktais pasiūlymais, taip, nuteistojo manymu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą A. P. V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą – pakeitė į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios sumos – 1720 Eur – išieškojimą iš nuteistojo A. P. V..
5. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Vykdymo metu nustačius, kad konfiskuotino turto nebėra, teismas turi pašalinti neaiškumus, kylančius vykdant nuosprendį, ir išaiškinti, jog konkrečiu atveju išieškojimas turi būti nukreiptas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas, ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės rūšis – turto konfiskavimas nekeičiama, o keičiamas tik jo turinys. Teismas taip pat nurodė, jog šiuo atveju, sprendžiant dėl konfiskuotinos turto vertės, yra atsižvelgiama į vidutinę automobilio rinkos kainą Lietuvoje, o ne į automobilio pardavimo tretiesiems asmenims kainą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvio prašymai
6. Nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, nuteistasis ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimo netenkinti.
7. Savo skundą A. P. V. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepime, adresuotame Panevėžio apygardos teismui. Nuteistasis skunde akcentavo, jog kadangi automobilis „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. (N.) V. asmeninė nuosavybė, šį turtą, nuteistojo teigimu, teismas galėjo konfiskuoti tik tuo atveju, jei būtų nustatęs, kad S. V., leisdama A. P. V. naudotis turtu, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, tačiau, pasak nuteistojo, teismas tokių aplinkybių nesiaiškino ir nuosprendyje nekonstatavo, dar daugiau – apie galimą sprendimą – turto konfiskavimą net neinformavo automobilio savininkės S. V., nesiaiškino, kur turtas yra, kas juo disponuoja. Taip pat nurodo, jog nuosprendžio priėmimo metu S. V. aptariamo automobilio nebeturėjo, nes automobilis 2020 m. kovo 9 d., dar iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, buvo parduotas už 150 eurų. A. P. V. skunde taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas konstatuoja, kad A. P. V. apie taikomą baudžiamojo poveikio priemonę buvo žinoma paskelbiant nuosprendį, o jis šio nuosprendžio neskundė, tačiau, pasak nuteistojo, teismas 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu konfiskavo turtą, kuris A. P. V. nepriklausė, todėl jį (nuteistąjį) šis sprendimas visiškai tenkino, nes jo teisėms jokios įtakos neturėjo.
8. A. P. V. skunde nesutinka ir su konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžiu. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai, vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ pažyma, nusprendė konfiskuoti 1720 Eur. Taip pat teigia, jog ši suma neatitinka konfiskuotino turto vertės. Nuteistojo manymu, nustatant automobilio rinkos kainą, atliktas vertinimas negali būti grindžiamas skelbimuose apie transporto priemonių pardavimą internete pateikta informacija, nes turto vertė, anot nuteistojo, nėra nustatoma pagal skelbimus dėl turto pardavimo pagal pasiūlos kainas. Pasak nuteistojo, nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, palyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Teigia, jog analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: 1) pirkimo-pardavimo sandorius; 2) turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; 3) pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; 4) kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (Įstatymo 5 str. 3 d.). Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Vertinimo metodikos 57 p.). Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 5 p.). Nuteistojo vertinimu, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta kaina yra nustatyta ne pagal įvykusių sandorių kainas, bet būtent spaudoje, internete pateiktais pasiūlymais, taip pažeidžiant visus pirmiau aptartus teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad transporto priemonių pardavimo skelbimuose, kaip taisyklė, yra nurodomos kur kas aukštesnės kainos, nei vėliau realiai yra sudaromi pardavimo sandoriai, todėl, pasak nuteistojo, ir VšĮ „Emprekis“ pateikiama transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra aukštesnė, nei ta vertė, kuri būtų apskaičiuota lyginant įvykusius pardavimo sandorius. Teigia, jog įmonė vertina vidutines transporto priemonių rinkos vertes, kas nėra konkretaus automobilio vertinimas, kurio vertė gali svyruoti 30-40 proc. ribose dėl tam tikrų automobilio techninių savybių. Pasak nuteistojo, įmonė, skaičiuodama vidutinę vertę laiko, kad vertinamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturintis jokių nei techninių, nei kosmetinių nusidėvėjimų, kai šiuo atveju daugiau nei 20 metų senumo automobilis gali reikalauti pakankamai didelio remonto. Nuteistojo įsitikinimu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotino turto negalima paimti dėl tam tikrų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų sumą, t.y. ne vidutinę analogiško turto rinkos vertę, o konkretaus turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistojo teigimu, VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta suma yra ne automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, o vidutinis analogiškų gamybos metų ir panašios komplektacijos automobilių skelbiamų padavimo kainos dydis, nevertinant, kad „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai nudėvėtas, buvo būtinas jo remontas. Kad automobilis buvo blogos būklės, pasak nuteistojo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog iš viešai prieinamų VĮ Regitra duomenų matyti, kad po pardavimo automobilis nebedalyvauja eisme, yra išregistruotas, todėl, anot nuteistojo, tiksliausiai transporto priemonės vertę atitinka pirkimo pardavimo sandoryje nurodyta suma, už kurią automobilis buvo perleistas. Nurodo, jog iš pateikiamos pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad S. V. automobilį pardavė už 150 Eur, ši suma, nuteistojo vertinimu, ir laikytina automobilio vertę atitinkančia pinigų suma.
9. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotos atstovės atsiliepimas į nuteistojo A. P. V. skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teigiama, kad teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo būdas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino turto vertė pagal specializuotą informaciją apie transporto priemonės vertę teikiančios VšĮ „Emprekis“ duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi labai panašių transporto priemonių rinkos vertę, todėl ja vadovautasi teisėtai ir pagrįstai.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. P. V. skundas atmetamas.
10. Panevėžio apygardos teismas, nusprendęs išieškoti iš A. P. V. konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, iš esmės baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.
11. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčių padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018, 2K-67-942/2019). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, 2K-143-976/2019).
12. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.
13. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, skundžiamos nutarties ir nuteistojo skundo argumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. P. V. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus, laikotarpiu nuo nenustatyto laiko, bet ne anksčiau, kaip 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. liepos 5 d. automobilyje „Nissan Terrano“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame S. V., ir gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose, esančiose Panevėžio r., Karsakiškio sen. Vilkapjūvių k., Vilktupio g. 8A, įvairiose talpyklose neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes - viso 926,9 litrus denatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio tūrinė koncentracija sudaro 77,7% - 96,6% tūrio, ir kurio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 19621,41 Eur dydžio sumą, t.y. viršijo 250 MGL: Be to, šiuo nuosprendžiu buvo konfiskuotas automobilis „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, nes be automobilio tokio kiekio – 40 vnt. butelių su 38,8 litrais denatūruoto etilo alkoholio A. P. V. nebūtų galėjęs gabenti. Pats nuteistasis skunde patvirtino, kad automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo S. (Navikienė) Vaitekaitienė, kuri leisdama A. P. V. naudotis šiuo automobiliu, nežinojo, neturėjo bei negalėjo žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo Panevėžio apygardos teismas, automobiliui „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo, todėl S. V., kaip jo savininkė, galėjo juo laisvai disponuoti, ir automobilis dar iki bylos perdavimo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui buvo parduotas. Esant šiai aplinkybei, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo negalėjo būti įvykdyta.
14. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018 2K-286-976/2018, 2K-72-489/2020). Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia A. P. V., teismas, nusprendęs iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagrindo teigti, kad tokiu sprendimu yra bloginama A. P. V. padėtis, nėra. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju sutiktina su žemesniojo teismo argumentais, kad toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia, nes yra keičiamas tik taikomo turto konfiskavimo turinys.
15. Dėl nuteistojo A. P. V. skundo argumentų, kad teismas netinkamai nustatė konfiskuotino automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020), todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
16. Byloje yra pateiktos trys VšĮ „Emprekis“ pažymos, iš kurių matyti, kad automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina su PVM nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. liepos mėnesį) buvo 1900 Eur (t.6, b.l. 100), 2021 m. rugpjūčio mėnesį šio automobilio kaina su PVM – 1710 Eur (t.6, b.l. 104), o 2022 m. balandžio mėnesį – 1720 Eur (t.6, b.l. 107).
17. Nagrinėjamo skundo kontekste pripažintina, kad bylą nagrinėjusio teismo sprendimas nustatant automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką – bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog nuosprendžio priėmimo metu S. V. automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebeturėjo, nes automobilis iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo parduotas už 150 eurų, nesudaro pagrindo abejoti VšĮ „Emprekis“ 2022 m. balandžio mėnesio pažymos patikimumu. Kita vertus, aukštesnysis teismas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas išieškoti iš A. P. V. konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio mėnesio vertę atitinkančią pinigų sumą (1720 Eur) neatitinka aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, kadangi nagrinėjamu atveju iš nuteistojo A. P. V. turėjo būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2019 m. liepos mėnesį automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkanti suma – 1900 Eur (t 6, b.l. 100).
18. BPK 320 straipsnio, reglamentuojančio teismo įgaliojimų nagrinėjant apeliacinę bylą ribas, 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje paduotas tik nuteistojo A. P. V. skundas, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, net ir nustačius netinkamo įstatymo taikymo požymius žemesnės instancijos teismo sprendime, jo koregavimas yra negalimas.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo A. P. V. skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo A. P. V. skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti galioti
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.