- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- 2-5284-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00798-2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- G. Z.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos transporto saugos administracijai
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų- Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui Mariui Laurinėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui G. Z. ir trečiajam asmeniui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Ieškovas pateiktu ieškiniu nurodo, kad prieš 2023 m. Velykas su Atsakovu G. Z. veikiančiu pagal Pažymą Nr. 945255 susitarėme, kad jis atliks automobilio MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, t. y. 2023-04-05 UAB „Automobilių industrija“ pagal 2023-04-05 Variklio perdavimo aktą Nr. V-938 perdavė G. Z. įmonei variklį, o 2023-04-06 į G. Z. transporto priemonių remonto dirbtuves adresu (duomenys neskelbtini), tralu buvo atgabentas ir minėtas lengvasis automobilis, su kuriuo buvo sutarta šį variklį įdėti, pajungti ir užtikrinti jo tinkamą funkcionavimą pagal minėtą perdavimo aktą, ką jis įsipareigojo garantuoti, nes kaip nurodyta pastarajame dokumente, priešingu atveju aš prarasiu teisę į variklio garantiją. Jokio priėmimo-perdavimo akto ir užsakymo paraiškos G. Z. nepildė ir man neišdavė, kaip tai numato Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 16 ir 20 punktai.
Sekančią dieną, t. y. 2023-04-07 apsilankiau pas šį meistrą ir jis iš manęs pareikalavo užstato 400 Eur, kurį jam daviau grynais pinigais po 20 Eur nominalo kupiūromis. Pirma jis norėjo paimti šiuos pinigus be jokio patvirtinančio įrodymo. Tačiau aš kategoriškai atsisakiau duoti pinigus be kvito, tuomet jis ant balto maždaug 8x8 cm dydžio lapelio savo ranka mėlynu šratinuku užrašė, kad už transporto priemonės MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą ima užstatą 400 Eur. Žodiškai sutarėme, kad variklio keitimas kainuos nuo 500 Eur, priklausomai nuo įvairių šalutinių darbų poreikio pobūdžio. Atsisakyti G. Z. remonto paslaugų jau neturėjau galimybės, nes maža to, kad patyriau automobilio tralu į remonto dirbtuves atgabenimo išlaidas, neturėdamas krovininio automobilio iš G. Z. remonto dirbtuvių neturėjau galimybės atsiimti ir UAB „Automobilių industrija“ atgabento variklio, kurį pristatė tiesiai į Atsakovo servisą. Be to, G. Z. mane įspėjo, jog remontą jau pradėjo, todėl remonto atšaukimo paslauga pasinaudoti negaliu.
Užbaigus remontą, 2023-04-28 Z. paskambino, kad galiu atvykti atsiimti sutaisytą automobilį. Paviršutiniškai apžiūrėjus, automobilis lyg buvo sutvarkytas. Z. pranešė, jog automobilio remontui jis savo nuožiūra ėmė naujas detales iš maždaug už 500 metrų nuo serviso esančios parduotuvės pas Tomą, todėl prieš paimant automobilį reikia nuvykti ir susimokėti už detales (tikslios sumos jis nežinojo), kurią mano vardus turi išrašyti Tomo parduotuvė. Papildomai Z. dar pareikalavo iš manęs sumokėti 418 Eur už darbus (sumokėta 100 Eur nominalo 4 vienetai seno pavyzdžio kupiūromis + 20 Eur kupiūra, gaunant 2 Eur grąžos). Tuomet aš jam priminiau, kad jau 400 Eur jam sumokėjau 2023-04-07 ir šią sumą jis turi įskaičiuoti į galutinę kainą. Taip pat paprašiau parašyti sąskaitą ir pinigų paėmimo kvitą. Į šiuos mano žodžius G. Z. labai pasipiktino ir atrėžė, jog pirmiausia privalau atiduoti jam tą baltą jo ranka rašytą lapelį be jokių rekvizitų, kur jis savo vardu mėlynu šratinuku pasirašė, kad už MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą paėmė 400 Eur avansą. Antra, jeigu jis sąskaitą rašys, tai tik 418 Eur sumai, nes 400 Eur atidavė už turbinos remontą kitai įmonei ir todėl sąskaitos nėra. Trečia, šioje sąskaitoje jis kategoriškai atsisakė įvardinti visus darbus, kuriuos atliko MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sąskaitą su pinigų paėmimo kvitu sutiko parašyti tik su sąlyga, jog dokumentuose įrašys tik variklio keitimo paslaugą, o kitų darbų kuriuos atliko, nenurodinės. Kitaip tariant, kaip numato Aprašo 24 punktas, už 2023-04-07 priimtą apmokėjimą grynais pinigais 400 Eur sumai nebuvo ne tik išrašyta, bet nebuvo ir man išduota jokia sąskaita ar kasos kvitas arba kitoks pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, išskyrus minėtą apie 8x8 cm balto popieriaus lapelį be rekvizitų, kurį G. Z. 2023-04-28 išrašydamas Sąskaitą faktūrą GZ Nr. 0274 ir Pinigų priėmimo kvitą G Nr. 39 ir iš manęs dar paimdamas grynais pinigais 418 Eur, iš manęs atsiėmė, įspėdamas, kad jeigu šio lapelio jam neatiduosiu, jis iš viso nerašys ir minėtos faktūros su pinigų paėmimo kvitu. Taigi dar 2023-04-07 buvau Atsakovo ne tik pažemintas, kad turiu nesiginčydamas sutikti su jo vienašališkai diktuojamomis sąlygomis, bet ir įsakmiai įspėtas, jog reikšdamas prieštaravimus arba reikalavimus, kurie nepriimtini Atsakovui, turėsiu nepageidaujamų pasekmių.
Remiantis 2023-04-05 UAB „Automobilių industrija“ Variklio perdavimo akte nurodytomis sąlygomis, kad įvykdyti reikalavimą po pirmo variklio užkurinio pakeisti tepalą ir tepalo filtrą po 300 km, pabandžiau važiuoti su MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), deja, nuvažiavęs apie 100 kilometrų po automobiliu aikštelėje ant asfalto pastebėjau skysčio dėmes. Iš pradžių maniau, jog tai kitų automobilių paliktos dėmės, nes masiško nuotėkio nesimatė, prietaisų skydelis klaidų taip pat nerodė. Tačiau važiuojant ant prietaisų skydelio pasirodė geltonos spalvos įspėjamieji ženklai dėl priekinio tilto ir ABS sutrikimų. Sustojau ir išjungiau variklį. Kiek palaukęs pradėjau judėti, bet po keliolikos kilometrų minėti ženklai ant prietaisų skydelio vėl pasirodė. Visai šalia Atsakovo serviso prietaisų skydelyje rodomi ženklai iš geltonos spalvos pasikeitė į raudoną, kas reiškia pavojų, jog judėti rizikinga. Džiugino tiktai, kad esu šalia G. Z. automobilių remonto dirbtuvių ir tuoj automobilis bus apžiūrėtas, o atliktų paslaugų trūkumai pašalinti kol automobilis dėl jų nesugedo. Deja, Atsakovo darbuotojas (tas pats, kuris tvarkė šį automobilį) man prašant pašalinti trūkumus jau iš tolo pranešė, kad skystis teka ne iš variklio, o iš paskirstymo dėžės bėga tepalai (dėl to ir užsidegė prietaisų skydelyje įspėjamieji ženklai), nes galbūt kažkas praleidžia tuos tepalus. Toliau važiuoti su šiuo automobiliu neįmanoma, juo naudotis negaliu nepaisant to, kad jis yra apdraustas ir jam dalyvavimas eisme leidžiamas. Meistras pasakęs šiuos žodžius demonstratyviai prieš mane uždarė serviso vartus, duodamas suprasti, kad esu čia nepageidaujamas ir atsakė, kad galimybė šį automobilį apžiūrėti būtų tik maždaug birželio 8-11 d., nepaisant to, kad čia ne kažkoks naujas gedimas, o Atsakovo darbų trūkumai, paaiškėję automobiliui atliekant bandomąjį važiavimą ir net nenuvažiavus 150 kilometrų pagal minėtą 2023-04-05 Variklio perdavimo akto garantiją, kad pakeisti tepalus. Iš UAB „Tvalda“ sąskaitos matyti, kad G. Z. iš šios parduotuvės savo nuožiūra ėmė prekes, tame tarpe ir tepalus, t. y. atliko darbus su ta paskirstymo dėže, nes keitė alyvą joje. Kitaip tariant G. Z. veika turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Sukčiavimas) numatytų nusikalstamos veikos požymių, nes veikdamas tiesiogine tyčia jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo (išvengti turtinės prievolės neatlygintinai garantinio laikotarpio metu pašalinti remonto trūkumus dėl to ir nesuteikė Aprašo 16, 17, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų - priėmimo- perdavimo aktų; užsakymo paraiškų; garantinio lapo; sąskaitos ir pinigų paėmimo kvito, kuriuose detaliai būtų nurodyti paslaugų pavadinimai ir kainos).
Neturėdamas Aprašo 21 ir 23 punktuose numatytos garantijos lapo, nežinau koks garantinis terminas už MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą man priklauso, kad nepraleisdamas garantijos lape nustatyto termino turėčiau galimybę kreiptis pas remontą atliekantį asmenį dėl neatlygintinų remonto paslaugų trūkumų pašalinimo. 2023-05-23 man tokios garantijos ir prireikė. O Z. siekdamas už remonto paslaugų trūkumus imti papildomą mokestį kaip už naują paslaugą, tokių garantijų tyčia ir neteikia (nors detales remontui naudojo tik naujas ką patvirtina UAB „Tvalda“ sąskaita-faktūra, kurią apmokėjau pats atskirai). Remiantis MAĮ 127 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindo įtarti, kad G. Z., vykdydamas transporto priemonių remonto veiklą ir tiesiogine tyčia apgaulingai tvarkydamas Aprašo 24 punktu reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko negalima nustatyti jo veiklos atliktų MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kontekste, padarė baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ir jam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Apgaulingas apskaitos tvarkymas).
G. Z. slepia ne tik mokesčius vengdamas teisingo mokestinių prievolių apskaičiavimo ir vykdymo, bet neįrašydamas sąskaitoje atliktų paslaugų (darbų) sąrašo ir kainų už jų atlikimą, akivaizdžiai slepia darbus, kuriuos darė, taip vengdamas atsakomybės už atliekamų paslaugų kokybę suteikti garantiją. Tai patvirtina faktas, jog po sutarto remonto pas Atsakovą MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) man buvo atiduota tokios būklės su kuria neįmanoma važiuoti (paslaugų trūkumai pastebėti privalomo bandomo važiavimo metu, kurį atlikau 2023-05-23 ir iš karto dėl to kreipiausi pas Atsakovą dėl jų ištaisymo, bet jis nesutiko tai padaryti gera valia per protingą terminą ir mane siekė pastatyti į bendrą laukimo eilę kartu su kitais klientais, kad už apžiūrą ir trūkumo pašalinimą pareikalauti užmokesčio kaip už naujai užsakytą ir atliktą paslaugą), kurios eksploatavimas kelia pavojų eismo dalyviams, nes prietaisų skydelyje dega raudonai priekinis tiltas, iš automobilio sunkiasi tepalai ir/ar kažkokie kiti skysčiai, kas kelia pavojų aplinkai, o pinigus už neva kokybiškai atliktas paslaugas Atsakovui esu sumokėjęs. Negana to, Atsakovas man atiduodant suremontuotą automobilį perdavimo-priėmimo akto ir garantinio lapo remonto paslaugoms ir atsarginėms dalims pagal Aprašo 17 ir 21 punktus taip pat nepildė ir neišdavė. Todėl susiklosčius tokiai situacijai bei nesant Aprašo 16, 17, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų, nėra aišku kokias konkrečiai paslaugas servisas atliko MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2023-04-06 iki 2023-04-28, kuomet šis automobilis buvo jo žinioje, o tai reiškia, kad 2023-05-23 atliekant MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bandomąjį važiavimą, kurio metu paaiškėjo Atsakovo atlikto remonto trūkumai, negaliu iš Atsakovo reikalauti kokybės garantijos ir neatlygintino jų pašalinimo šioms paslaugoms (Atsakovas 2023-05-23 man pas jį nuvykus kategoriškai atsisakė taikyti garantiją, t. y. siekė užrašyti į laukiančiųjų klientų remonto eilę) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹⁴ straipsnio 1 dalį ir Aprašo 23 punktą, negaliu pareikšti pretenzijų dėl netinkamos remonto paslaugos teikimo tvarkos, kaip tai numato Aprašo 29.3 punktas, bei naudotis kitomis transporto priemonės valdytojo teisėmis, kurias numato pvz., Aprašo 29.7, 29.8 punktai, nes Atsakovas nepateikė dokumentų (atsisakė juos pateikti) ir dėl to neįmanoma nustatyti jo atliktų remonto darbų. Dėl tokių Atsakovo veiksmų pažeidus Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus iki šiol patiriu nuolatinį stresą, baimę dėl MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gedimo ir jo šalinimo galimybių (juo labiau, kad Varėnoje ir rajone remonto dirbtuvių, atliekančių panašias paslaugas nėra daug), išgyvenu emocinę depresiją dėl variklio garantijos, nes laikas eina, pagal pridedamą 2023-04-05 Variklio perdavimo aktą varikliui suteiktos garantijos terminas iš suteikto 12 mėnesių, 2 mėnesių jau faktiškai išnaudotas, o automobilis dar negali išvažiuoti j kelią, kad būtų išbandomas (po Atsakovo remonto nepravažiavo nei 150 kilometrų ir sugedo, važiuoti su juo negalima, garantijos Atsakovas darbams ir detalėms nesuteikė).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose neturtinę žalą įvardija kaip pakankamai intensyvius veiksnius, kurie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr A-556-1001-07; 2012-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1958-12; 2017-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr A-1267-66-2017). Atsakovo veiksmai mano atžvilgiu kaip matyti buvo ir yra pakankamai intensyvūs, pažeidžiantys mano teisę gauti paslaugas užtikrintas kokybės garantija kaip tai numato Aprašo nuostatos, nes dėl Aprašo nuostatų pažeidimų, kuriuos padarė Atsakovas, ateityje galiu netekti variklio garantijos, kurią suteikė UAB „Automobilių industrija“, dėl ko Atsakovas negali būti apibūdinamas teigiamai.
Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadomis, kuriomis neretai konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais gali būti priteisiamas tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr A-146-194- 12; 2017-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575-2017). Tačiau Ieškovas laiko, jog vien teisės pažeidimo pripažinimas yra itin menka satisfakcija jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, nes Atsakovas, veikdamas kaip pelno siekiantis asmuo, jau ir taip būdamas geresnėje padėtyje prieš Ieškovą, tuo naudojosi savo naudai sąmoningai siekdamas gauti papildomų neapskaitytų pajamų, ir jas gavo, suvokdamas savo veiksmų teisei priešingumą ir pavojingą pobūdį, ir taip iš Ieškovo atimdamas Ieškovui galimybę pas Atsakovą kreiptis remonto paslaugų garantijos, kas pats savaime laikoma pažeidimu. O 2023-05-23 tokie Atsakovo veiksmai ir paaiškėjo, kai Ieškovas atvyko pas jį į servisą po bandomojo važiavimo. Ieškovas laiko, kad jo pažeminimai yra žymūs, pasikartojantys ir tęstiniai, todėl jo prašoma iš Atsakovo priteisti 500 Eur neturtinė žala yra pagrįsta, įrodyta ir priteistina. Panašios nuomonės laikosi ir teismas, konstatuodamas, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai <...> dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-234-438-2017; 2017-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1267-662-2017; 2018-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662-2018).
Atsakovas, vykdydamas transporto priemonių remonto paslaugų veiklą pagal Pažymą Nr. 945255 yra mokesčių mokėtojas, turintis pareigą vadovautis „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėmis“, „Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu“ ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, man už MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą 2023-04-07 paimdamas 400 Eur grynais pinigais sąmoningai neišdavė jokio pinigų paėmimą patvirtinančio įrodymo kaip tai numato Aprašo 24 punktas, o savo ranka išrašytą baltą lapelį iš manęs išreikalavo panaudodamas psichologinį smurtą, kad priešingu atveju iš viso nerašys jokių dokumentų, kas patvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 40 straipsnio 4 ir 6 punktų pažeidimus, nes pažeistas reikalavimas teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus, o pastarųjų reikalavimų nesilaikymas įtakojo tyčinį neteisingą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, turint tikslą veikti priešinga teisei, tyčine kalta veika apskaičiuoti mažiau pajamų, jų neapskaitant ir taip nuo mokesčių administratoriaus nuslėpti gautų pajamų realų dydį, tikslu sumokėti mažiau pelno mokesčio į valstybės biudžetą, t. y. pažeidė finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtine žala įvardijamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2428-520-2017). Dėl tyčinių Atsakovo veiksmų esu priverstas kreiptis į teismą, kad bent iš dalies kompensuoti savo emocinius sukrėtimus, kuriuos vertinu 500 Eur. Šią sumą apskaičiuoju remdamasis 400 Eur suma, kurią sumokėjau Atsakovo reikalavimu 2023-04-07 grynais pinigais ir už kurią Atsakovas man nedavė jokio rašytinio įrodymo, o duotą savo ranka rašytą 8x8 cm baltą lapelį iš manęs faktiškai atėmė, nes nesitikėjau, kad man vietoj jo nebus išduotas pinigų priėmimo kvitas ir šį baltą lapelį atidaviau Atsakovo reikalavimu tam, kad išduotų sąskaitą-faktūrą. 100 Eur neturtinę žalą vertinu Atsakovo veiksmais pažeidus Aprašo 16, 17, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų nustatytų dokumentų neužpildymą ir neišdavimą, kurie pagrįstų MITSUBISHI OUTLANDER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų atlikimą. Akcentuodamas, jog <...> neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1468-624/2017), atsižvelgdamas į
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą praktiką, jog <...> neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos galima įvertinti tik sąlyginai ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (reslitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. <...>' (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-604), iš viso patirtą neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje vertinu 500 Eur, kurią teismo prašau priteisti iš Atsakovo tenkinus šį ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti, bei prašo ieškovui paskirti 250 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Atsiliepimu atsakovas nurodė, kad Ieškovas pareikštą ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 str., „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių", „Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo" ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.
Dėl faktinių aplinkybių
2023 m. balandžio 4-5 dienomis ieškovas pristatė atsakovui, veikiančiam pagal Pažymą Nr. 945255, transporto priemonę Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vidaus degimo variklį. Automobilis bei variklis buvo pristatyti į paslaugos teikimo vietą- remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini).
Suteikus paslaugą- automobilio variklio keitimą, transporto priemonė Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 28 d. buvo grąžinta ieškovui. Apžiūrėjęs transporto priemonę ieškovas jokių pretenzijų dėl automobilio remonto kokybės nepareiškė ir atsiimtu automobiliu išvyko.
Po dviejų-trijų savaičių ieškovas minėtu automobiliu vėl atvyko į remonto dirbtuves ir pareikalavo, kad jam būtų suteiktos papildomos automobilio remonto paslaugos. Po pirminės automobilio apžiūros nustačius galimas gedimų priežastis ieškovui buvo pasiūlyta automobilį pristatyti 2023 m. birželio antrą savaitę. Tačiau ieškovas siūlomomis dienomis pristatyti automobilį remontui atsisakė ir sakydamas, „aš jums už tai dar padarysiu, jūs dėl to dar pasigailėsit“, išvyko.
Po šio ieškovo apsilankymo, atsakovo veiklą pagal ieškovo skundus tikrino Lietuvos transporto saugos administracija bei Valstybinė mokesčių inspekcija.
Dėl ieškinio teisinio pagrindo
Pagrindinės sąlygos civilinei atsakomybei kilti yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau- LAT) praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad „pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos ( LAT civ. byla 3K-3-221-2019/2015).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.245 straipsnyje yra įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšis. Civilinė atsakomybė tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Deliktinės atsakomybės atvejai yra reglamentuojami CK 6.264-6.287 straipsniuose. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tik esant visų šių sąlygų visetui, bus galima reikalauti, jog asmuo, padaręs žalą, ją atlygintų.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių- teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).
Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Todėl teisminio nagrinėjimo dalykas yra nustatinėjamas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Pareikštame ieškinyje ieškovas visiškai nepagrindė neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, nemotyvavo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau deklaratyviai nurodė, kad neturtinę žalą (emocinius sukrėtimus) jis tariamai patyrė dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau- Inspekcija) viršininko įsakymu patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) 16, l 7, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų nustatytų dokumentų neužpildymo ir neišdavimo. Tačiau nei šis teisės aktas, nei ieškovo minimi kiti teisės aktai- Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės" ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas neturtinės žalos atlyginimo net nenumato.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovo gausiai cituojamos Vyriausiojo administracinio teismo nutarčių nuostatos yra ištrauktos iš konteksto ir visiškai nesusijusios su nagrinėjama situacija, kadangi visose cituojamose bylose buvo sprendžiami neturtinės žalos priteisimo iš valstybės klausimai pagal suimtųjų ir nuteistųjų skundus dėl netinkamų suėmimo ar kalinimo sąlygų.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.
Dėl procesinės baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus- objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju- nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Aukščiau išdėstyti argumentai rodo, jog pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Šiuo ieškiniu, kaip ir skundais Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Lietuvos transporto saugos administracijai siekiama kaip įmanoma daugiau pakenkti atsakovui, sukelti jam kuo daugiau nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Todėl ieškovui skirtina 50 procentų dydžio nuo pareikšto nepagrįsto reikalavimo bauda.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais bei paskirti ieškovui 250 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė be jokio teisinio pagrindo ir nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių papildomų įrodymų ar teisinių argumentų, kurie nors iš dalies patvirtintų ieškovo ieškinio pagrįstumą. Nurodė, kad ieškovas nurodomą buvo atvykęs prie autoserviso, kuriame be atsakovo dirba pagal individualios veiklos pažymą kitas asmuo ir ieškovas būtent reikalavo iš šio asmens, kad jis be eilės priimtų ieškovo automobilį remontui. Atsakovas tą dieną nurodomam autoservise nebuvo ir su ieškovu nekontaktavo, o ieškovas tik telefonu skambino ir rašė žinutę atsakovui reikalaudamas, kad ieškovas priimtų jo automobilį remontui. Atsakovas neturi samdomų darbuotojų ir jis nėra atsakingas už kitą asmenį, kuris vykdo individualią veiklą nurodytam servise ir kuris atsisakė iš karto priimti ieškovo automobilį remontui.
Tretysis asmuo pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovas 2023-06-01 kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją(toliau-LTSA), kad ši įvertintų atsakovo veiksmus, remontuojant ieškovui priklausantį automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) LTSA, išnagrinėjusi prašymą, 2023-06-23 raštu Nr. 15B-4320 informavo ieškovą, kad nustatė atsakovo veiksmus, kuriais pažeisti remonto paslaugos teikimą nustatančio teisės akto reikalavimai(Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 „Dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). LTSA nustatė, kad atsakovas, suteikęs automobilio remonto paslaugą, netinkamai įformino paslaugą, t.y. prieš automobilio remontą atsakovas neužpildė remonto paslaugos užsakymo paraiškos ir automobilio perdavimo–priėmimo akto dviem egzemplioriais bei vieno iš egzempliorių neįteikė ieškovui. Atsakovo atžvilgiu LTSA pradėjo administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl atsakovo padaryto nusižengimo 2023-06-27 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kur atsakovas šį nurodymą įvykdė 2023-07-10 ir administracinio nusižengimo teisena yra baigta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui iš atsakovo mano, jog nėra teisinio pagrindo tokios žalos priteisimui.
Teismas konstatuoja:
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.”
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonių taikymą bei per ilgą procesą.
Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Neturtinė (moralinė) žala – žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė gina turtiniais būdais.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalies įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Tam, kad tam tikri atsakovo padaryti veiksmai (arba neveikimas) ieškovo atžvilgiu būtų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintinos neturtinės žalos asmeniui atsiradimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai CK 6.250 straipsnio taikymo prasme būtų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.). Ieškovas nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus. Bet reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1306/2014 ir kt.). Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nes jie turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių svarių įrodymų, išskyrus jo tvirtinimą patyrus pergyvenimus, nepateikė.
Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent ieškovui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Ieškovo pateikti įrodymai –vien tik jo tvirtinimas neleidžia daryti išvados, kad dėl jo nurodomos aplinkybės, kad atsakovui nepriėmus remontuoti jo automobilį jis patyręs didelius išgyvenimus ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala .
Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kur iš ieškovo pateikto ieškinio ir jo teiktų paaiškinimų teismo posėdyje galima suprasti, kad jis esą patyrė neturtinę žalą dėl jo atlikto automobilio remonto pas atsakovą, kai jam atsakovas neišdavė nustatytos formos dokumento dėl atlikto remonto ir po to buvusio atsakovo atsisakymo ( po ieškovo kreipimosi) priimti iš karto jo automobilį remontuoti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų matosi, kad dėl nustatytos formos dokumento neišdavimo buvo pažeista tik valstybės nustatyta tvarka dėl nustatytos formos dokumento išdavimo dėl paslaugų atlikimo užsakovui, t.y. šiuo atveju dėl to nebuvo padaryta kokia tai žala tiesiogiai ieškovui . Dėl ieškovo nurodomo antrojo atvejo, kai nebuvo priimtas iš karto remontuoti jo automobilis 2023 m gegužės 23 d., tai ieškovas neįrodė, jog jis automobilį pateikė atsakovui ir būtent iš atsakovo reikalavo priimti remontuoti jo automobilį. Šiuo atveju matosi, kad ieškovas bendravo visai su kitu asmeniu vykdančiu individualią veiklą tam pačiam autoserviso pastate, kur šis asmuo iš viso nebuvo susijęs su ieškovo automobiliui anksčiau atliktu remontu. Todėl to asmens nurodymas, kad jis ieškovo automobilį remontui gali priimti tik vėliau, nes jau yra sudaryta eilė kitų asmenų transporto priemonių remontui , negali sąlygoti neturtinės žalos kilimo atsakovui.
Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovo 2023 m balandžio mėn. atliktas jo automobilio remontas(variklio įdėjimas) būtų sąlygojęs jo automobilio gedimus 2023 m gegužės 23d. ,kai ieškovas kreipėsi dėl jo automobilio remonto. Taigi šiuo atveju ieškovas neįrodo, jog atsakovas būtų padaręs jam turtinę žalą ir atsakovui būtų kilusi sutartinė materialinė atsakomybė dėl blogai atlikto automobilio remonto, o matosi, kad ieškovas norėjo gauti iš atsakovo paslaugą dėl automobilio remonto, t.y. norėjo iš naujo sudaryti paslaugų teikimo susitarimą dėl automobilio remonto ir šalis būtų sieję tik paslaugų teikimo santykiai. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju netgi ieškovui tariantis su atsakovu tiesiogiai atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti susitarimą su ieškovu dėl paslaugų atlikimo, o ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl paslaugų gavimo pas kitus asmenis teikiančius automobilio remonto paslaugas. Kadangi ieškiniu nėra pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos padarymo ir nenustatoma atsakovo sutartinė ar deliktinė kaltė dėl turtinės žalos padarymo ieškovui, tai šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą ieškovui.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo skirti 250 Eur baudą ieškovui už jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Iš ieškinio turinio bei pateiktų kitų dokumentų prie ieškinio matosi, kad ieškinį rengė pats ieškovas bei jis nesinaudojo kvalifikuoto atstovo(advokato)paslaugomis. Iš ieškovo nurodytų motyvų ir argumentų dėl ieškinio tenkinimo matosi, kad jis klaidingai supranta neturtinės žalos atlyginimo institutą ir mano, jog neturtinė žala atsiranda bet kokiu atveju, kai yra kliento nepasitenkinimas dėl atliktos paslaugos apimties ar kokybės arba dėl atsisakymo sudaryti sutartį dėl prašomų paslaugų atlikimo. Šiuo atveju teismas laiko, kad atsakovas nebuvo pajėgus įsigilinti į neturtinės žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą ir būdamas klaidingai įsitikinęs dėl savo teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą pareiškė ieškinį manydamas, kad jis pagrįstai gina savo pažeistas teises , bei dėl to laiko, kad nėra pagrindo skirti ieškovui atsakovo atstovo prašomą baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovo atstovas prašė priteisti atsakovui iš ieškovo 810,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro atsakovo susipažinimas su byla , atsiliepimo į ieškinį rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teisme. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos patvirtinamos advokato kvitais Nr.1104991 ir 1104977. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai ir dėl to priteistinos.
Kadangi ieškinys atmetamas pilnai, todėl iš ieškovo priteistinos visos atsakovo patirtos 810 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis,88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. K. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui G. Z. 810(aštuonis šimtus dešimt) Eur jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.