Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-26 · Byla Nr. 2KT-31-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2KT-31-943/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. G.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-31-943/2015
2KT-32-943/20152KT-33-943/2015
Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo J. G. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-537-173/2015; 2-538-413/2015 ir 2-18-259/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekiant išspręsti Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą, Kauno apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui: civilinę bylą Nr. 2-537-173/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams BUAB ,,Adagrus” ir BUAB ,,Torlina” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo (bylą nagrinėjantis teisėjas L. J.); civilinę bylą Nr. 2-538-413/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams BUAB ,,Adagrus“, V. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo (bylą nagrinėjantis teisėjas G. K.); civilinę bylą Nr. 2-18-259/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiasis asmuo BUAB ,,Adagrus”, dėl piniginių lėšų priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nesudarytais (bylą nagrinėjantis teisėjas A. Ž.).

Nustatyta, jog J. G. 2014 m. gruodžio 3 d. buvo pareiškęs nušalinimą civilines bylas Nr. 2-882-173/2014; Nr. 2-883-413/2014 ir Nr. 2-30-259/2014 (atitinkamai 2015 metų bylų numeriai: Nr. 2-537-173/2015; Nr. 2-538-413/2015 ir Nr. 2-18-259/2015) nagrinėjantiems teisėjams ir visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2KT-99/2014; Nr. 2KT-100/2014 ir Nr. 2KT-101/2014 nušalinimo pareiškimų netenkino, išaiškinęs, jog bylos nagrinėjimo metu teisėjų atliekami ar priimami procesiniai sprendimai ir subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylas nagrinėjančių teisėjų šališkumą, nesudaro nušalinimo pagrindo.

2015 m. vasario 24 d. J. G. pakartotinai pareiškė nušalinimą nuo civilinių bylų Nr. 2-537-173/2015; Nr. 2-538-413/2015 ir Nr. 2-18-259/2015 (atitinkamai 2014 metų bylų numeriai: Nr. 2-882-173/2014; Nr. 2-883-413/2014 ir Nr. 2-30-259/2014) nagrinėjimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

Šalies argumentai

J. G. teigimu, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-537-173/2015 (2014 metų bylos Nr. 2-882-173/2014) teisėjas L. J. nesant tam jokio teisinio pagrindo neskundžiamos protokolinės nutarties pagrindu iš FNTT išreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-2-00435-08. 2014 m. rugsėjo 29 d. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-882-173/2014, advokatas A. G. informavo teismą apie tai, kad jis susipažino su prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir raštu paprašė iš jos į civilinę bylą nukopijuoti ir prijungti ikiteisminio tyrimo procesinius dokumentus. Byloje buvo iškeltas klausimas dėl galimybės šalims susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tokio prašymo teisėtumu, po ko paaiškėjo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas neteisėtai leido susipažinti su nevieša ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidimą pasirašydamas atgaline data.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog bylą nagrinėjantis teisėjas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ bylos nagrinėjimui, jo manymu, būtiną medžiagą, nurodęs, jog toks prašymas bus tenkintas tik tuomet, jei ieškovo atstovui nepavyks gauti prašomų išreikalauti duomenų, nors iki tol atsakovų teiktus prašymus dėl įrodymų rinkimo teismas tenkino.

Civilinę bylą Nr. 2-538-413/2015 (2014 metų bylos Nr. 2-883-413/2014) nagrinėjantis teisėjas G. K., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-862-510/2012, kurioje taip pat kaip šalys dalyvavo J. G. ir BUAB „Adagrus“, buvo nušalintas kaip keliantis abejonių dėl nepriklausomumo ir objektyvumo. Nepaisant to, civilinė byla 2-883-413/2014, kurioje šalimi yra J. G., pavesta nagrinėti tam pačiam teisėjui.

Teisėjo G. K. šališkumas, pareiškėjo nuomone, taip pat pasireiškia jo atliekamais šališkais veiksmais – kitoms bylos šalims palankių teismo sprendimų priėmimu, apie jų svarstymą ieškovo net neinformavus.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-259/2015 (2014 metų bylos Nr. 2-30-259/2014), prieš bylą perduodant teisėjui A. Ž., buvo sustabdyta 2009 m. vasario 4 d. nutartimi kol bus užbaigti ikiteisminiai tyrimai Nr. 20-2-00435-08 ir Nr. 20-1-00841-08. Nors bylos sustabdymo pagrindai ir neišnyko, tačiau perdavus bylą teisėjui A. Ž., šis ją nedelsiant atnaujino. Be to, teisėjas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovui sužinojus, jog jo dėl užimtumo kitose bylose negalės atstovauti advokatas, bei neišsprendė klausimo dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Teisėjas 2015 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu netenkindamas pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą replikavo, jog ieškovas tokiais veiksmais siekia sužlugdyti teismo posėdį. Pareiškėjo manymu, tokie neteisėti teisėjo veiksmai užkerta kelią teisingam bylos nagrinėjimui ir akivaizdžiai rodo priešiškumą ieškovui.

J. G. manymu, išdėstytų aplinkybių visuma įrodo, kad Kauno apygardos teisme ieškovo inicijuotos civilinės bylos nebus išnagrinėtos teisėtai ir teisingai, dėl ko yra pagrindas jas perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui.

2015 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas A. G. (atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-18-259/2015) prašymas skirti pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 5 792 Eur baudą, pusę jos pervedant atsakovui, taip pat išreikalauti iš Kauno apygardos teismo elektroniniu būdu J. G. pateiktus prašymus dėl bylos kopijų, kurios įrodytų, kad ieškovui aplinkybė, jog advokatas neatstovaus jo 2015 m. vasario 12 d. posėdyje, buvo žinoma iš anksto.

Nušalinimo pareiškimai netenkinami.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. G. nušalinimo pareiškimą pateikė visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, kadangi teigia, jog aptarta situacija civilinėse bylose Nr. 2-537-173/2015; 2-538-413/2015 ir 2-18-259/2015 (atitinkamai 2014 metų bylos Nr. 2-882-173/2014; Nr. 2-883-413/2014 ir Nr. 2-30-259/2014), rodo viso teismo poziciją - priimti išimtinai J. G. oponentams priimtinus procesinius sprendimus.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2KT-99/2014; Nr. 2KT-100/2014 ir Nr. 2KT-101/2014 buvo išspręstas pareiškėjo pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, dalis argumentų, kuriais buvo grindžiamas pirmasis nušalinimo pareiškimas, kartojami šiame nušalinimo pareiškime. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo J. G. nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pakartotinai grindžiamas aplinkybe, kad: teisėjas L. J. nesant tam jokio teisinio pagrindo neskundžiamos protokolinės nutarties pagrindu iš FNTT išreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą; teisėjas G. K., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-862-510/2012, kurioje taip pat kaip šalys dalyvavo J. G. ir BUAB „Adagrus“, buvo nušalintas kaip keliantis abejonių dėl nepriklausomumo, tačiau nepaisant to, civilinė byla 2-883-413/2014, kurioje šalimi yra J. G., pavesta nagrinėti tam pačiam teisėjui; teisėjas A. Ž. neužtikrino greito ir operatyvaus bylos nagrinėjimo. Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, šioje nutartyje neanalizuojami tie pareiškėjo argumentai apie išvardintų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-537-173/2015; 2-538-413/2015 ir 2-18-259/2015, kurie buvo aptarti sprendžiant dėl ankstesniojo pareiškėjo nušalinimo pareiškimo pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-7/2014).

Be aptartų ir pakartotinai nevertinamų nušalinimo pagrindų, pareiškėjas vardija ir papildomus nušalinimo pagrindus, dėl kurių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pasisako. Pareiškėjo manymu, teisėjo L. J. atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; teisėjo G. K. neinformavimas apie gautus šalių prašymus išaiškinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaygos piemonių taikymo ir teisėjo A. Ž. posėdžio neatidėjimas, ieškovui nurodžius, kad jis neturi advokato, kuris galėtų atstovauti jo interesus teisme, rodo akivaizdų šių teisėjų nusistatymą prieš ieškovą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, išvardinti pagrindai nesudaro pagrindo nušalinti nuo civilinių bylų Nr. 2-537-173/2015; Nr. 2-538-413/2015 ir Nr. 2-18-259/2015 nagrinėjimo tiek nurodytų konkrečių teisėjų, nagrinėjančių bylas, kuriose pareikšti nušalinimo pareiškimai, tiek ir visus Kauno apygardos teismo teisėjus.

Šalies argumentai

J. G. teiginius dėl bylas nagrinėjančių teisėjų ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nusistatymą prieš pareiškėją, grindžia išimtinai procesiniais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Dėl to, kad pareiškėjo nušalinimo pareiškimai, grindžiami išimtinai procesiniais pagrindais, nesudaro nušalinimo pagrindo, buvo išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje, civilinėse bylose Nr. 2KT-99/2014; Nr. 2KT-100/2014 ir Nr. 2KT-101/2014. Be to, 2015 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi, kurioje taip pat buvo vertinami nušalinimo, pareikšto teisėjui A. Ž., pagrindai, buvo aiškinama, kad nušalinimo pareiškimus nagrinėjantis subjektas neturi teisės revizuoti teismo procesinių veiksmų ir spręsti ar teismas pagrįstais tenkino, ar atmetė, tam tikrus šalių procesinius prašymus.

Kitų pagrindų, kuriais pareiškėjas grįstų nušalinimo pareiškimus, nenurodyta, o aptartos aplinkybės, pareiškėjo manymu, keliančios abejones dėl teisėjų, nagrinėjančių aptariamas bylas šališkumo, grindžiamos tik subjektyvia jo nuomone, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. 2-537-173/2015; Nr. 2-538-413/2015 ir Nr. 2-18-259/2015 gali būti išnagrinėtos Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Prašymas nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus L. J., G. K. ir A. Ž., o kartu ir kitus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo, netenkintinas.

Vertinant A. G. prašymą skirti pareiškėjui už nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimą baudą, pusę jos pervedant atsakovui, pažymima, kad siekiant įvertinti pareikšto nušalinimo pareiškimo pagrįstumą, subjektui vertinančiam šį klausimą perduodama visa bylos medžiaga, todėl prašyti teismo, kuriam pareikštas nušalinimas, pateikti tam tikrą informaciją iš bylos, nėra poreikio. Be to, prašymas išreikalauti iš Kauno apygardos teismo įrodymus apie tai, kada pareiškėjui tapo žinoma, kad 2015 m. vasario 12 d. teismo posėdyje jo neatstovaus advokatas, laikytinas nepagrįstu ir dėl to, kad, kaip minėta, ši aplinkybė yra susijusi išimtinai su teisėjo procesinių veiksmų, netenkinant prašymo, vertinimu, kuris sprendžiant nušalinimo pareiškimus, neatliekamas.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo reiškiamų nušalinimų skaičių (viso aptartose bylose nušalinimai buvo reiškiami 8 kartus), jų motyvavimą analogiškais pagrindais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo (tai, kad nušalinimas negali būti grindžiamas procesiniais pagrindais buvo pareiškėjui akcentuotas ne kartą), leidžia manyti, kad J. G. įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, neleidžia teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu, o apkrauna papildomais nereikalingais prašymais ir bylos medžiaga, todėl jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 150 Eur bauda.

Atsakovas A. G. prašydamas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašė pusę skirtos baudos skirti jam, tačiau ši įstatyminė nuostata (skirtos baudos dalies pervedimas priešingai bylos šaliai) taikoma tuomet, kai nustatoma ir įrodoma, kad šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pažeidžia priešingos šalies teises ir interesus, sukelia jai nuostolius. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas nemano, kad nušalinimų pareiškimai galėjo įtakoti priešingos bylos šalies teisių pažeidimą, už kurį jam turi būti kompensuojama, kadangi nušalinimo pareiškimų nagrinėjimas vykdomas skubos tvarka (CPK 69 str.) ir nelemia bylos nagrinėjimo vilkinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo J. G. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-537-173/2015; Nr. 2-538-413/2015 ir Nr. 2-18-259/2015 nagrinėjimo.

Skirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Išaiškinti J. G., kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė