Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį – areštas 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo dienos.

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, jos terminą skaičiuojant visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš K. B. konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. B. (toliau – ir K. B.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) iki namo Nr. x, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,48 promilių neblaivumas.

2. Taip pat, K. B. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., žinodamas, kad 2021 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y., nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą BK 68 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistajam K. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausmės rūšimi ir jos trukme. Skundo autoriaus teigimu, nuteistajam K. B. paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašoma taikyti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, sutrumpinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas K. B. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat 40 parų arešto bausme už padarytą baudžiamąją nusižengimą, paskirtąsias bausmes bendrindamas apėmimo būdu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažindamas nuteistajam paskirta bausmę bei galiausiai skirdamas dalinio sudėjimo būdu subendrintą galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

8. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas bylos duomenis, teismas nurodė, kad K. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo atliktos piktybiškai, grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nustatytam neblaivumui gerokai viršijant leistiną alkoholio koncentraciją, taip sukeliant pavojų visų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis sunkių padarinių nesukėlė, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste, gatvėje, kurioje transporto priemonių srautas yra pakankamai intensyvus, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir taip sukėlė eismo įvykį. Taip pat, nuosprendžiu buvo tinkamai įvertinta ir K. B. asmenybė - teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą skirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis nėra linkęs laikytis nustatytų apribojimų ir draudimų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, su tuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas K. B. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, todėl šiuo atveju nuteistajam galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų). Nors K. B. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau tokia nuteistojo pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. B. prisipažino ir gailėjosi kad jis vartojo alkoholinius gėrimus bei girtas vairavo transporto priemones, kuo iš dalies prisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo, taip sušvelnino savo teisinę padėtį, dėl ko jo pagrindu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vis dėlto, minėtai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei BK 54 straipsnio prasme neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę, pažymėjo ir visumą kitų bylai reikšmingų duomenų, sudarančių pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo bausmės skyrimo klausimą. Neatkartojant visų nuosprendžio argumentų bei išvadų, šiuo aspektu pasakytina, kad K. B. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – intensyvioje gatvėje vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliais nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat, piktybiškai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise. Be to, K. B., kaip rodo jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, būdamas daugelį kartų baustas tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka dėl anksčiau padarytų analogiškų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Taigi, nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, priešingas teisei elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, asmuo nusikalto arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, teisėjų kolegijos manymu, su laisvės atėmimu nesusijusi ir (arba) arešto bausmė nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad K. B. moka išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, dirba, turi įsipareigojimų draudimo kompanijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. B. skunde akcentuojamos aplinkybės dėl šeimyninės padėties ir finansiniai įsipareigojimai nėra kažkuo išskirtinės, todėl savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. B. dirbo, prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo dar iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė jam vartoti alkoholį ir po to, būnant neblaiviam, vairuoti automobilius. Nors nuteistasis nurodo, kad neturi santaupų, tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad K. B., jau po to, kai ankstesniu nuosprendžiu jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, įsigijo automobilį, kuriuo padarė naują nusikalstamą veiką. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikos pavojingumui bei K. B. asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis nurodė, kad pradėjo gydytis priklausomybės ligas, tačiau abejotina, ar tai jis darė nuoširdžiai ir savarankiškai, kadangi dėl pagalbos gydantis priklausomybes kreipėsi tik 2022 m. sausio 20 d. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ribas, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Nors K. B. teigimu, dėl paskirtos arešto bausmės, jis praras darbą, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis gali būti atleistas iš darbo. Atkreiptinas K. B. dėmesys, kad nuteistojo interesai, išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, nėra laikytini prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus.

11. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija nors ir sutinka, jog nuteistasis atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau nesutinka, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant šį institutą.

12. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016 ir kt.).

13. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju K. B. padarė kelias nusikalstamas veikas, dėl jo neteisėtų veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių KET reikalavimus, kilo realus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei saugumui ir skaudžių padarinių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka. K. B. praeityje teistas už nusikalstamas veikas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, valdymo tvarkai, transporto eismo saugumui, anksčiau jam net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat, K. B. ne kartą baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu K. B. buvo paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus – tęsti darbą; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nustatytu laiku būti namuose, tačiau nuteistasis ne tik kad nesilaikė jam paskirtų griežtų įpareigojimų, tačiau arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos keliems mėnesiams po bausmės paskyrimo, dar kartą nusikalto. Akcentuotina ir tai, kad K. B. atžvilgiu pradėjus naują ikiteisminį tyrimą dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, K. B. savo elgesio nekeitė ir toliau nesilaikė jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų -2021 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. sausio 17 d. namuose buvo rastas neblaivus, dėl ko 2022 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas anksčiau taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo K. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis atitinka formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, visgi byloje nėra duomenų, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė K. B. gynėja, faktas, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, įtakos skundžiamu nuosprendžiu paskirtai galutinei bausmei neturi, kadangi nuteistasis jam paskirtos arešto bausmės vykdyti nepradėjo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, taip pat į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kolegijos nuomone, atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes ankstesni nuosprendžiai nuteistajam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.