Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jai priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 4) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) ji buvo laikoma perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų, kamerose nebuvo galimybės judėti, buvo drėgna, šalta, nuo lubų krito tinkas, tualetas neatitvertas. Teigia, kad dėl tokių sąlygų buvo pažeminti jos garbė ir orumas, ji patyrė nepatogumus. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b.l. 8-10) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, jog pareiškėja Areštinėje buvo laikoma periodiškai laikotarpiu nuo 2015-08-30 iki 2015-12-28. Pripažįstama, jog pareiškėjos buvimo Areštinėje metu teisės aktais nustatytas 5 kv.m. minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam laikomam asmeniui, buvo pažeistas. Pažymima, jog ginčo laikotarpiu Areštinė atitiko 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2015-03-30 ir 2015-10-02 atlikus Areštinės patikrinimus, buvo konstatuota, kad oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra. Nurodo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvarka ir tokiu būdu užtikrina privatumą. Siekiant charakterizuoti pareiškėjos garbės ir orumo lygį, pažymima, kad pareiškėja ne kartą buvo bausta už narkotinių medžiagų vartojimą intraveniniu būdu. Pabrėžia, jog pareiškėja nėra reiškusi pretenzijų dėl netinkamų jos laikymo Areštinėje sąlygų. Nesutinka, kad pareiškėjos laikymo Areštinėje metu ji buvo kankinama, žiauriai su ja elgiamasi ar žeminamas jos žmogiškasis orumas. Argumentuojama, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti laikoma tinkamomis sąlygomis.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2016-06-15 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (b.l. 32), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų jos laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjos teigimu, jos patirta neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, kankinimu bei garbės ir orumo pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškęs pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto 2016-03-29 tarnybinis pranešimas (b.l. 11) patvirtina, jog pareiškėja Areštinėje buvo laikoma įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015-08-30 iki 2015-12-28. Iš minėto pranešimo matyti, pareiškėjos laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo, nes nuo 2015-09-06 iki 2015-09-15 pareiškėja buvo laikoma kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,83 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,88 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015-11-20 iki 2015-11-27 – kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,75 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,18 kv.m., nuo 2015-12-02 iki 2015-12-05 – kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,17 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,99 kv.m., nuo 2015-12-12 iki 2015-12-28 – kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,17 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,74 kv.m.

Iš to, kas nustatyta, matyti, jog pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą pareiškėja buvo laikoma 35 paras. Nors konstatuota, jog pareiškėjos teisė būti kalinamai teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir buvo pažeista, vertintina, jog laikotarpiais nuo 2015-11-20 iki 2015-11-27 ir nuo 2015-12-02 iki 2012-12-05 pažeidimas buvo itin nežymus (pareiškėjai teko atitinkamai 4,18 kv.m. ir 4,99 kv.m. kameros ploto) ir tik laikotarpiais nuo 2015-09-06 iki 2015-09-15 ir nuo 2015-12-12 iki 2015-12-28 vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto pažeidimas laikytinas žymiu (nuo 3,74 kv.m. iki 3,88 kv.m.).

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009 ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte (b.l. 12-13) nurodyta, kad 2015-03-30 atlikus patikrinimą kamerose Nr. 23, 34, 39, nustatyta, jog dirbtinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Nurodoma, kadangi minėtose kamerose reikia atlikti apšvietos sistemos pakeitimus, o tam reikia atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Tai nevertinta kaip pažeidimas, nes nurodyta, kad pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymima, kad oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė kamerose Nr. 23, 34, 39 atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte (b.l. 14-15) nurodyta, kad 2015-10-02 atlikus patikrinimą kameroje Nr. 23, nustatyta, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; nenustatyta, kad nuo lubų byra tinkas. Pažymėta, kad oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 23 atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, dirbtinė apšvieta, natūralaus apšvietimo koeficientas ir oro judrumas neatitika HN 37:2009 reikalavimų. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.

Vertinant minėtais patikrinimo aktais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad patikrinimų metu pareiškėjos nurodyti pažeidimai nenustatyti, o nustatyti pažeidimai pareiškėjai galėjo sukelti t.t. nepatogumus, tačiau jie nebuvo tokiais, kurie būtų galėję nulemti tas pasekmes, kurias įvardina pareiškėja. Byloje duomenų kad buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėja kreipėsi Areštinės administraciją, su pretenzijomis dėl netinkamų jos laikymo Areštinėje sąlygų.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka minėtus reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kameroje, kurioje buvo laikoma pareiškėja, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjos teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasi tualetu, ji galėjo patirti nepatogumus.

Nustačius, kad 35 paras pareiškėjos laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo (iš jų 10 parų nežymiai), o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjos teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasi tualetu, ji galėjo patirti nepatogumus, vertintina, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjai sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėja patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjos patirta žala vertintina pinigais. Įrodymų apie pareiškėjos sveikatos būklę bei jos reikštus nusiskundimus, kurie pasireiškė dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų, ir kitas pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, ar atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, byloje nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškėjos patirta neturtinė žala vertintina 300,00 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą K. B..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.