- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- eAN2-285-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00798-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Advokatai
- Giedrė Dainorė, Giedrė Daironė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (A. J.) atstovės skundą dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir šio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti Institucijos viršininkei (aukštesniajam pareigūnui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos vyriausioji tyrėja Jurga Daukintaitė-Sluckuvienė 2024 m. liepos 5 d. A. J. atžvilgiu priėmė nutarimą, kuriame nustatyta, kad jis 2024 m. gegužės 6 d., 1.04 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, ties sankirta su Laisvės prospektu, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 111 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 51 km/val. Tokiu būdu A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 540 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 5 mėnesiams.
2. A. J. 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Instituciją prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Institucijos vyriausioji tyrėja Neringa Dainauskienė 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu, vadovaudamasi ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. J. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių netenkino ir atsisakė pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24241477652.
3. Nesutikdama su 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu, A. J. atstovė advokato padėjėja Giedrė Dainorė 2025 m. gegužės 13 d. padavė skundą Vilniaus miesto apylinės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti ir jo priėmimo klausimą perduota spręsti Institucijos viršininkei (aukštesniajam pareigūnui).
II. Atskirojo skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Institucija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – A. J. atstovės skundą dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių priimti ir perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4.1. Skunde nurodoma, jog ginčas šioje byloje kyla dėl to, kas šiuo konkrečiu atveju – Institucija ar teismas kompetentingas spręsti dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. ANK 661 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie jį išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o išnagrinėjusios šį skundą aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimas – per septynias kalendorines dienas nuo sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos apylinkės teismui. Kai aukštesniosios institucijos (pareigūno) nėra, institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per šioje dalyje nurodytą terminą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. ANK 661 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „aukštesnioji institucija (pareigūnas)“. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams įgyvendinti. Tai reiškia, kad Policijos departamento atžvilgiu nėra aukštesnės institucijos, kuri galėtų revizuoti žemesnės institucijos pareigūno priimtus sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Policijos generalinis komisaras turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad net ir pačiam aukščiausiam Policijos departamento pareigūnui – policijos generaliniam komisarui – nesuteikta teisė revizuoti pavaldžių pareigūnų priimtų sprendimų tiriant administracinius nusižengimus.
4.2. Skunde teigiama, kad Institucijos viršininkė J. V. yra aukštesnio rango pareigūnas, lyginant jos užimamas pareigas su sprendimą priėmusios vyriausiosios tyrėjos pareigomis, ji yra sprendimą priėmusios pareigūnės tiesioginis vadovas. Visgi ji nėra aukštesnysis pareigūnas ANK prasme – ir jos pareigybės aprašyme nėra kalbama apie teisę peržiūrėti ir pakeisti pavaldžių pareigūnų sprendimus administracinių nusižengimų bylose.
4.3. Institucijos atstovas nurodo, kad apylinkės teismas galėjo būti suklaidintas tuo, jog Institucijos viršininkės pareigybės aprašymo 6.18 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis pareigūnas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus, pagal kompetenciją teikia informaciją kelių eismo saugumo užtikrinimo klausimais, susijusiais su Valdybos 2-ojo skyriaus veikla. Šiame kontekste asmenų prašymai, skundai ir pareiškimai, suprantami kaip asmenų kreipimaisi, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir tokia funkcija numatyta visų Policijos departamento struktūrinių padalinių, net ir tų, kuriems apskritai nėra pavesta vykdyti administracinę teiseną, vadovų pareigybių aprašymuose.
4.4. Institucijos atstovas daro išvadą, kad atsižvelgiant į struktūrinio padalinio vadovo, kuriam pavaldi pareigūnė priėmė sprendimą, pareigybės aprašymo turinį, bei tai, kad nei ANK, nei Policijos departamento veiklos principus ir teisinius pagrindus reglamentuojantys teisės aktai skyrių vadovams nesuteikia teisės ir pareigos tikrinti, revizuoti administracinių nusižengimų bylose pagal pavaldumą žemesniųjų pareigūnų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, Institucijoje nėra aukštesnio pareigūno, kuriam būtų pavesta įvertinti kito pareigūno priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, tai padaryti gali tik teismas.
4.5. Skunde remiamasi teismų praktika, akcentuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-177-1072/2025 nurodyta, jog aplinkybė, kad asmuo yra sprendimą priėmusio pareigūno vadovas, savaime nereiškia, kad jis yra aukščiausias pareigūnas, turintis įgaliojimus revizuoti pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus administracinių nusižengimų bylose, ir tai, kad nors struktūrinį padalinį sudarančios pareigybės struktūriškai tarpusavyje turi tam tikrus pavaldumo santykius ir hierarchiją, savaime nereiškia, kad šiame padalinyje aukštesnioji institucija (pareigūnas), kaip tai numatyta ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punkte, privalo būti. Analogiškus A. J. atstovės skundus dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių analogiškose administracinių nusižengimų bylose (ROIK 23219283555, ROIK 23224437113) teismas priėmė (administracinių nusižengimų bylos Nr. eII-898-1128/2025 ir Nr. eII-848-369/2025) ir jau paskirtos teismo posėdžių datos. Taigi, analogiškoms byloms turėtų būti taikoma ir analogiška jų nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir skundu, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti priimti A. J. atstovės skundą ir jo priėmimo klausimą perduoti spręsti Institucijos viršininkei (aukštesniajam pareigūnui) yra neteisėtas – priimtas netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymą ir neatsižvelgus į kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo procesą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių reglamentuoja ANK 661 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o kai tokio pareigūno nėra, – teismui. Aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali skųsti teismui, skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad teismine sprendimo apskundimo galimybe tiesiogiai gali būti pasinaudojama tuo atveju, kai nėra aukštesniosios institucijos (pareigūno), turinčio įgaliojimus tikrinti pareigūnų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Nagrinėjamu atveju iš Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (funkcijos kodas – 33140), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-21, matyti, jog Institucijos viršininkui (šiuo atveju J. V.) nėra suteikta įgaliojimų tikrinti Institucijoje dirbančių pareigūnų priimtų procesinių sprendimų administracinių nusižengimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo, juos naikinti ar keisti. Sutiktina, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas pagal pareigybės aprašymą (funkcijos kodas – 33140), patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-21, yra tiesiogiai pavaldus Institucijos viršininkui, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad viršininkė yra aukštesnioji pareigūnė, turinti įgaliojimus revizuoti tyrėjų priimtus sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Institucijos viršininko pareigybės aprašymo 6.18 punkte numatyta funkcija nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus, pagal kompetenciją teikti informaciją kelių eismo saugumo užtikrinimo klausimais, susijusiais su Institucijos veikla, atitinka įgaliojimus, reglamentuojamus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tačiau teisės naikinti ar keisti pavaldžių pareigūnų proceso sprendimų nesuteikia. Taigi, konstatuotina, kad Institucijoje nėra aukštesniojo pareigūno, kuriam būtų suteikti įgaliojimai spręsti dėl kitų pareigūnų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nors ir buvo susipažinęs su pareigybių aprašymais, netinkamai įvertino jų turinį ir klaidingai konstatavo, kad buvo pažeista ikiteisminio apskundimo tvarka.
9. Pažymėtina, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu nėra visiškai nuosekli ir vienoda. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-148-576/2022, kurioje konstatuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo sprendimas skųstinas šio skyriaus viršininkui. Visgi vėlesnėse Vilniaus apygardos teismo nutartyse panašiose bylose laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais sprendimai skųstini ne aukštesniajam pareigūnui (skyriaus viršininkui), o apylinkės teismui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-177-1072/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-267-873/2025 ir kt.). Įvertinus tai, kad visos paminėtos nutartys panašiose bylose yra priimtos to paties teismo, spręstina, kad tikslinga vadovautis vėlesne teismų praktika.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis naikintina, A. J. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių priimtinas ir perduodamas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – A. J. (A. J.) atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių priimti ir perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.