Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. U. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės O. U. ieškinį atsakovui A. S. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

nutraukti santuoką su atsakovu A. S. U. dėl jo kaltės ir priteisti ieškovei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą – 46,07 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 232 Eur vertės, ir 14/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini); atsakovo asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą – 0,0580 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2370 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotą mūrinį garažą, 2000 Eur vertės, transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti U. pavardę, atsakovui – U.;priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje išgyveno 50 metų, užaugino tris vaikus, kurie yra suaugę ir gyvena atskirai. Gyvenimas nebuvo lengvas, atsakovas nuolat ją palikdavo vieną su vaikais namuose, nepadėjo vaikų prižiūrėti ir auginti, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nebuvo ištikimas, susitikinėdavo su kitomis moterimis, prieš ją vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie du metus su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės ir jai dėl patirtų išgyvenimų priteistini 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Santuokos metu šalys įgijo 0,0580 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), butą, 10/100 dalis ūkinio pastato ir 14/100 dalis ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį VW Golf bei garažą kooperatyve (dabar garažų bendrija) „Žaibas“, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centras. Ieškovės nuomone, bendras sutuoktinių turtas padalintinas natūra. Atsižvelgiant į tai, kad yra keletas dalintino nekilnojamojo turto objektų bei į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai, po santuokos nutraukimo jos asmeninėje nuosavybėje tikslinga palikti butą ir ūkinių pastatų dalis. Bute yra du kambariai, iš kurių vienas yra pereinamas, per jį patenkama į tualetą, virtuvė yra labai mažos kvadratūros. Nėra jokios galimybės kiekvienam turėti po atskirą kambarį, nes kažkuriam teks gyventi kambaryje per kurį reikia vaikščioti į tualetą, tai tik kels nuolatinius konfliktus. Ieškovė nurodo, kad ji iš savo lėšų įsivedė į butą vandenį bei kanalizaciją, įsirengė bute vandens šildytuvą, atsakovas prie to visiškai neprisidėjo. Butas apšildomas viena krosnimi, kūrenama iš vieno kambario. Po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje prašo palikti 0,0580 ha žemės sklypą, neregistruotą mūrinį garažą bei automobilį VW GOLF. Garaže atsakovas laiko automobilį, jame yra įrengtas kambarys, garažas apšildomas metaline krosnele. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, dėl ieškovės charakterio ir pavydo. Jis buvo ištikimas, o ieškovė buvo neištikima su jo broliu. Su ieškove šeimyninių santykių nėra nuo 2015 m. kovo mėnesio, nuo to laiko neveda bendro ūkio – gyveno atskirai tik viename bute. Jis materialiai padėjo savo vaikams. Visą atlyginimą, vėliau ir pensiją, jis atiduodavo žmonai. Paskutinius du metus žmonai pinigų nedavė, nes ji negamino valgyt, neskalbė, gyveno tarsi atskirai. Jis norėjo išsaugoti šeimą, todėl nekreipė dėmesio. Automobilis VW Golf yra 1995 metų, jo vertė 150 Eur, juo naudojasi jis, todėl sutinka, kad automobilis būtų priteistas jam. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nesaugomas, neįregistruotas, nežinoma jo vertė, sutinka, kad būtų priteistas jam. Sodo sklypas (duomenys neskelbtini), menkos vertės. Dėl patirto infarkto jo prižiūrėti negali, mano, kad jis priteistinas ieškovei. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui A. Buto vertė yra apie 12 000 Eur. Mano, kad butas turi būti padalintas abiem po lygiai, nes yra du kambariai, jie dabar nekonfliktuoja, nes nesikalba, o jis neturi kito būsto ir neturi kur gyventi, nusipirkti negali, nes neturi santaupų, gyvena iš pensijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės O. U. ir atsakovo A. S. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – U.; santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei priteisė ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 820 Eur vertės, ½ dalį 10/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės, ir ½ dalį 14/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,0580 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisė ½ dalį, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 820 Eur vertės, ½ dalį 10/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės, ir ½ dalį 14/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0, 0580 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 370 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Eur piniginę kompensaciją už natūra tenkančią didesnę turto dalį; grąžino ieškovei 254 Eur žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Šių dvasinių vertybių nebuvo O. U. ir A. S. U. šeimoje. Nors ieškovė kaltina, kad atsakovas jai buvo nelojalus, kad jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė dokumentais t. y., kad buvo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad kreipėsi dėl patirtų sužalojimų ir psichologinio smurto į gydymo įstaigą ar teismo medicinos ekspertus. Teismo vertinimu, atsakovo neva fizinio ir psichologinio smurtinio elgesio toleravimas visą santuokinį laikotarpį, t. y. penkiasdešimt metų, tikintis, kad atsakovas pasikeis ir ieškovė išsaugos šeimą, duoda pagrindą abejoti, kad šeimoje galimai buvę smurto atvejai yra šalių santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė jau nuo 2015 metų kovo mėnesio negyvena kaip sutuoktiniai, nors ir gyvena viename bute, tačiau jų nesiejo artimas ryšys ir supratimas, jie nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, atsakovas neduodavo ieškovei pinigų, nes ji negamindavo valgyt, neskalbė, abu nesikalba. Nors atsakovas neigė, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį su savo drabužiais išėjo iš namų ir turėjo planų kurti tolesnį gyvenimą su kita moterimi, o nurodo, kad pusantro mėnesio pagyveno pas draugą, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šalys 2016 metų rugsėjo mėnesį nebegyveno kaip darni šeima ir jų šeima jau faktiškai buvo iširusi. Šalių teismo posėdžio metu subjektyviai nurodytas aplinkybes dėl kiekvieno jų elgesio po faktinio šeimos iširimo teismas vertino kaip neturinčias įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko teismas padarė išvadą, kad gyvenimas atskirai tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas, pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendė (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).Teismas, spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, konstatavo, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą. Nurodė, kad visi ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai gali būti padalyti natūra, nėra nustatytos jokios CK 3.123 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad sutuoktiniams priklausantis turtas yra nelygiavertis – jį sudaro butas, sodo žemės sklypas, t. y. besiskiriantys tiek savo paskirtimi, tiek praktinio pritaikymo galimybėmis. Todėl, vadovaudamas teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas nepažeisti nei vieno iš sutuoktinių, kaip savininkų, interesų, bei atsižvelgdamas į tai, kad buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo natūra, pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, kad butas ir žemės sklypas dalintinas natūra po ½ dalį. Iš bylos duomenų teismas nustatęs, kad garažas neįregistruotas VĮ Registrų centre, neinventorizuotas, šio mūrinio garažo padalijimo klausimo nesprendė. Atsižvelgdamas į tai, jog automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojasi išimtinai atsakovas, teismas šį automobilį natūra priteisė atsakovui. Šalims nesutariant dėl transporto priemonės vertės, teismas vadovavosi ieškovės pateikta jo verte, kadangi atsakovas nepagrindė transporto priemonės vertės, jos nusidėvėjimo, o VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilis VW Golf dalyvauja viešajame eisme. Todėl po santuokos nutraukimo atsakovui priteisęs natūra ginčo automobilį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė O. U. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. U. ir A. S. U. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant santuoką iširus dėl atsakovo kaltės; pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei ir atsakovui priteista po ½ dalį turto, ir ieškovei priteisti 46,07 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės, ir 14/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 0,0580 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 370 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotą mūrinį garažą; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas teikiant nemokamą teisinę pagalbą už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs abu sutuoktinius kaltus dėl santuokos iširimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai apeliantės pasiaukojimą bei atsidavimą šeimai vertino, kaip pagrindą abejoti, kad šeimoje galimai buvę smurto atvejai yra šalių santuokos iširimo priežastis. Apeliantė nurodo, kad su atsakovu gyveno penkiasdešimt metų bei kentė jo psichologinį bei fizinį smurtą, turėdama viltį, kad jis ateityje su amžiumi bei savo branda pasikeis. Visomis išgalėmis siekė išsaugoti šeimą, nes atsakovą mylėjo bei puoselėjo jam šiltus jausmus. Niekada apie santuokos nutraukimą nesvarstė, nerinko bei nefiksavo nei atsakovo neištikimybės faktų, nei kreipėsi dėl jo smurto į policiją, nes buvo gėda, be to, nenorėjo pakenkti atsakovui, kad nenukentėtų jo reputacija, neprarastų darbo ir pan. Atsakovas, gyvendamas santuokoje, viešai demonstruodavo savo santykius su kitomis moterimis, niekuomet nesislapstė nuo aplinkinių žmonių, renginiuose pasirodydavo su kitomis moterimis, apeliantės niekuomet į renginius su savimi kartu nekviesdavo. Teismas nevertino, kad būtent atsakovo iniciatyva šalys nebeveda bendro ūkio bei negyvena sutuoktinių gyvenimo. Jis pradėjo šalintis apeliantės kaip moters, nusprendęs gyvenimą susieti su kita moterimi, apie tai viešai pareiškęs policijos komisariate. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. spalio 14 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė norėjo gyventi su atsakovu sutuoktinių gyvenimą, vesti bendrą ūkį, tačiau atsakovas visus sprendimus priimdavo vienasmeniškai, apie savo ateities planus apeliantės neinformuodavo, šeimos išsaugoti nesistengė. Todėl būtent dėl atsakovo neištikimybės, nesirūpinimo ir iširo šeima, apeliantė buvo ištikima, paklusni bei atsidavusi šeimai, jokios kaltės dėl santuokos iširimo jos veiksmuose nėra. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, apeliantei priteistina neturtinė žala už sugriautas viltis turėti šeimą, nelikti senatvėje vienai.Teismas, parinkdamas santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino teismų praktikoje suformuluotų reikšmingų aplinkybių, t. y. padalindamas ginčo butą kiekvienam iš šalių po ½ dalį, neatsižvelgė į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nesugebėjimą bendradarbiauti bei taikiai spręsti iškylančius klausimus. Atsakovas visiškai neprisideda prie buto išlaikymo, mokesčių mokėjimo, užrakina sandėliuką, neleidžia pasiimti malkų, pats po keletą savaičių negyvena namuose, todėl ginčo turto padalijimas natūra neišvengiamai sudarys sąlygas konfliktams kilti ir ateityje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesutikdamas su apeliantės prašomu turto padalijimo būdu, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų realiai sprendžiami turto padalijimo klausimai, t. y. neteikė realaus buto padalijimo projekto ar naudojimosi tvarkos nustatymo galimybių, nenurodė konkrečių pasiūlymų, kaip galima šį turtą padalyti natūra ir kas būtų atsakingas už projekto vykdymą ar finansavimą. Ginčo butas yra mažos kvadratūros, du kambariai, iš kurių vienas yra pereinamas, labai maža virtuvė, apšildomas krosnimi, kuri randasi viename iš kambarių. Šio kambario durys yra rakinamos, tokiu atveju atsakovui eilinį kartą išvykus iš buto kelėtai savaičių ir užrakinus duris, apeliantė neturėtų galimybės įeiti į kambarį bei kūrenti krosnį. Atsakovas elgiasi piktybiškai būdamas namuose, netaupydamas leidžia vandenį iš krano, nugriovė šiltnamį, kuriame apeliantė užsiaugindavo daržovių, teisme savo poelgį motyvuodamas, kad būtent jis statė šiltnamį, todėl turėjo teisę jį nugriauti. Jis visiškai nepaiso atsakovės interesų ir elgiasi piktybiškai.Teismui nebuvo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Byloje nesant atsakovo priešieškinio, buvo teisinis pagrindas santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kaip buvo prašoma ieškinyje. Be to, atsakovas pripažino, kad santuokos metu buvo įsigytas garažas, kurio pakeistas stogas, įdėtos durys, tik garažas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Atsakovas posėdžio metu sutiko, kad garažas būtų priteistas jam, o apeliantei priteistas žemės sklypas. Tačiau teismas mūrinio garažo padalijimo klausimo nesprendė apskritai, neįpareigojo atsakovo pateikti visus dokumentus, susijusius su apeliantės prašomu padalinti garažu, juolab, kad atsakovas yra kooperatyvo, kuriame yra garažas, pirmininkas. Iš pateiktų teismui dokumentų akivaizdu, kad garažas santuokos metu buvo paskirtas atsakovui, t. y. šeimai. Įregistruoti mūrinio garažo VĮ Registrų centre apeliantė neturėjo galimybės, nes visi su garažu susiję dokumentai randasi pats atsakovą, kurių atsakovas piktybiškai nepateikė teismui, taip pat piktybiškai neįregistruoja garažo, nes jam taip yra patogiau. Akivaizdu, kad atsakovui atiteko didesnė santuokos metu įsigyta turto dalis, ir už tai nepriteisiant apeliantei kompensacijos.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. S. U. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovo nuomone, teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būt padalintas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. kai konkretus turtas yra nedalus, kai techniškai neįmanoma paskirstyti turto objektų ar atskirti turto dalių. Atsakovo nuomone, teismas, padalindamas dviejų kambarių butą po ½ dalį, pasielgė teisingai. Ginčo butas yra dviejų nepereinamų kambarių, byloje nėra duomenų, kad ginčo butą neįmanoma techniškai paskirstyti ar atskirti buto dalis. Ginčo butas kūrenamas krosnimi, kuri yra apeliantės kambaryje. Kito gyvenamojo ploto atsakovas neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo, įrodinėjant, kad ji iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė šias aplinkybes byloje: ieškovė O. U. ir atsakovas A. S. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t. b. l. 14). sudarė 1966-11-05. Santuokos metu O. U. ir A. S. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir 14/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); 0.0580 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės. Ieškovė O. U. pareikštame ieškinyje prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. S. U. dėl jo kaltės ir priteisti ieškovei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą – 46,07 kv. m. bendro ploto butą, 4 820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato, 232 Eur vertės, ir 14/100 dalis ūkinio pastato, 60 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini); atsakovo asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą – 0,0580 ha žemės sklypą, 2370 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotą mūrinį garažą, 2000 Eur vertės, transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės O. U. ir atsakovo A. S. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – U.; santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei priteisė ½ dalį buto 4 820 Eur vertės, ½ dalį 10/100 dalies ūkinio pastato 232 Eur vertės ir ½ dalį 14/100 dalies ūkinio pastato 60 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,0580 ha žemės sklypo 2370 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisė ½ dalį, buto 4 820 Eur vertės, ½ dalį 10/100 dalies ūkinio pastato 232 Eur vertės, ir ½ dalį 14/100 dalies ūkinio pastato 60 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0, 0580 ha žemės sklypo 2 370 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Eur piniginę kompensaciją už natūra tenkančią didesnę turto dalį. Apeliaciniu skundu dalį teismo sprendimo skundžia ieškovė, prašo pakeisti sprendimo dalį, kuriuo santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant santuoką iširus dėl atsakovo kaltės; pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei ir atsakovui priteista po ½ dalį santuokoje įgyto turto, jai priteisti turtą natūra (išskyrus žemės sklypą, automobilį ir neįregistruotą garažą), o atsakovui iš jos priteisti piniginę kompensaciją. Skundą grindžia tais argumentais, jog teismas neteisingai išsprendė kaltės klausimą dėl santuokos iširimo, neatsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius, parenkant turto padalinimo būdą, byloje nesant atsakovo priešieškinio, buvo teisinis pagrindas santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kaip buvo prašoma ieškinyje, teismas be pagrindo nepadalino neįregistruoto garažo.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad teismas neįvertino ieškovės siekio išsaugoti šeimą, gyventi su atsakovu sutuoktinių gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nors atsakovas santuokoje buvo jai neištikimas su kitomis moterimis. Nagrinėjamoje byloje šalys sutiko, kad santuoka faktiškai yra iširusi nuo 2015 metų kovo mėnesio, ieškovė ir atsakovas nuo to laiko neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, mažai bendrauja, juos sieja tik gyvenimas viename bute. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šalių kaltinimus vienas kitam dėl neištikimybės, nes jų nepatvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas yra vartojęs prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įstatymo įrodymais – išrašais iš medicininių dokumentų, pareiškimais policijai, liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno penkiasdešimt metų, gyvena ir šiuo metu viename bute, nėra sukūrę kitų faktinių santuokų, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokinių ryšių iširimą lėmė abiejų sutuoktinių nenoras ir nesugebėjimas išsaugoti santuokos. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šis būstas šalių teigimu yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Šiame bute buvę sutuoktiniai gyvena ir šiuo metu. Ieškovė pageidavo, kad ginčo butas butų priteistas jai. Atsakovas nesutiko, kad ginčo butas būtų priteistas ieškovei ir prašė butą dalyti natūra. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir parinktu bendro turto – ginčo buto, žemės sklypo ir ūkio pastatų dalių padalijimo būdu – natūra, paskiriant šalims po ½ idealinę dalį įgyto jungtinės nuosavybės teise turto. Atsižvelgiant į tai, kad šis būdas kaip prioritetinis yra įtvirtintas įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jis nepažeidžia šalių teisių ir turtinių interesų, tokiu būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, iš atsakovo neatimta galimybė turėti gyvenamąjį būstą. Nustatyta, jog bute yra du atskiri kambariai, kuriuose buvę sutuoktiniai gali atskirai gyventi, laikyti jiems priklausančius daiktus. Ieškovės teiginys, kad šalių santykiai itin konfliktiški, nesudaro pagrindo subjektyviai išvadai, kad viename būste buvę sutuoktiniai negali gyventi ir lemti sprendimą turtą dalinti kitu būdu, nei nusprendė Prienų rajono apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju šalys nereiškė reikalavimo atidalinti buto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šalims po ½ idealinę dalį buto. Šiais motyvais apeliacinio skundo argumentai, jog teismas parinko neteisingą turto padalijimo būdą yra atmetami. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog byloje nesant atsakovo priešieškinio, buvo teisinis pagrindas santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kaip buvo prašoma ieškinyje. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog savo poziciją byloje asmuo gali išreikšti ir ją įrodinėti ne tik reikšdamas atskirą reikalavimą procesiniu dokumentu, tačiau ir nesutikdamas su kitos šalies reikalavimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tokia teise atsakovas pasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukiant santuoką dalinamas šalių turimas ir registruotas nekilnojamasis turtas. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomas garažas nėra nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio ginčo objekto nesprendė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.