Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-713/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-15
Bylos Nr.
2A-713/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-713/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1156-560/2009 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT), 23 040 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 27 d. jį sulaikė STT Vilniaus miesto valdybos pareigūnai, įtardami LR Baudžiamojo kodekso (BK) 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Sulaikymo metu ieškovas dirbo Vilniaus miesto VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovui 2006 m. vasario 27 d. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinasis sulaikymas, jis patalpintas į Vilniaus miesto VPK areštinę. 2006 m. kovo 1 d. ieškovas buvo paleistas iš areštinės. Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. kovo 1 d. paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi pratęsė laikiną nušalinimą nuo pareigų. To paties teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo dar kartą pratęstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. šią nutartį buvo panaikino, o Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą atmetė, konstatuojant, jog išnykęs faktinis šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-99/07 priėmė 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo nuteistas pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Subendrinus bausmes ieškovui nustatytas laisvės atėmimas trejiems metams. Pagal LR BK 75 straipsnio 1, 2 dalis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pagal LR BK 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. vasario 27 d. iki kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą ieškovui nutraukė. Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Joje pažymėta, jog kompetentinga valstybės institucija, kuriai atstovavo STT pareigūnai, apribojo ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Taip pat konstatuota, jog duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės. Visi ieškovui taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti. Su šiais neteisėtais veiksmais padaryti ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai: judėjimo laisvės, darbo ir kt. STT inicijuojant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, o tai taip pat sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas nurodė negavęs darbo užmokesčio, kuris sudaro 12 040 Lt. Ieškovas baudžiamajame procese patyrė ir tiesioginių nuostolių - turėjo 13 000 Lt išlaidų apmokėti advokato teisinę pagalbą.

Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros bei teismų institucijų veiksmų patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, negalėjo išvykti į Rusijos Federaciją, kur aukštojoje mokykloje turėjo ginti magistro darbą. Tokiais neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija. Informacija apie jo sulaikymą, nušalinimą nuo pareigų, nuteisimą pasklido tarp jo bendradarbių, artimųjų ir giminaičių, jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (atidedant jos vykdymą). Dėl nuteisimo už tokią nusikalstamą veiką jis neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo skirta ir mokama VRM sistemos pareigūnų pensija. Net pasibaigus procesui, visuomenės informavimo priemonėse buvo neigiamai rašoma apie ieškovą. Patirtą neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų ieškovas vertina 200 000 Lt suma. Žala atsirado dėl visų atsakovą atstovaujančių institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jos visos atsako kartu (solidariai).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos, 12 000 Lt turtinės bei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Sprendime pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nuteistajam A. Šutovičiui nutraukė. Nors kasacinis teismas nurodė, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes ir nėra galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, tačiau konstatavo, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės, o duomenų rinkimas buvo atliktas suvaržant žmogaus teises. Teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nepaisant BPK numatytų reikalavimų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių, todėl ir tolimesni STT pareigūnų, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai, priimti dėl ieškovo, negali būti pripažinti teisėtais. Ieškovui priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas kriminaline bausme, buvo panaikintas kaip neteisėtas, o tai leidžia konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo veiksmų nuteisiant ieškovą buvimą ir ieškovo teisės į žalos atlyginimą atsiradimą. Ieškovas prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 12 040 Lt negautas darbo užmokestis, kurį jis būtų gavęs, jeigu nebūtų skirtas laikinasis nušalinimas nuo darbo, taip pat 13 000 Lt išlaidų už gynybą baudžiamajame procese. Ieškovas dirbo Vilniaus miesto VPK KP Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Nuo pareigų jis nušalintas nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 17 d. Iš Vilniaus miesto VPK 2008 m. liepos 4 d. pažymos matyti, kad ieškovui už 2006 m. kovo 1 d. – rugsėjo 17 d. laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, kurį sudaro 12 040 Lt. Pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalį tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi nušalinimo pagrindas pripažintinas neteisėtu, teismas sutiko, kad ieškovas turi teisę gauti darbo užmokesčio kompensaciją už nušalinimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, koks subjektas priėmė sprendimą dėl nušalinimo. Darbo užmokesčio mokėjimo teisinio santykio šalys yra apibrėžtos įstatymu – tai darbuotojas ir darbdavys. Ieškovo negautas darbo užmokestis negali būti priteisiamas kaip žalos atlyginimas iš valstybės, o turi būti išmokamas darbdavio – Vilniaus miesto VPK, todėl ši ieškinio dalis netenkinta. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2007 m. liepos 10 d. ieškovas sumokėjo advokatui už gynimą baudžiamojoje byloje 12 000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, jog jo sutuoktinė, ieškovui esant sulaikytam, sumokėjo už advokato paslaugas 1 000 Lt, tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Teismo manymu, nurodytos išlaidos nelaikytinos didelėmis ir neprotingomis, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteista 12 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas nuo 2000 m. bei ikiteisminio tyrimo atlikimo metu mokėsi Maskvos naujojo teisės instituto Teisės fakultete. Dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė ir dėl to jis patyrė neigiamų pasekmių. Teismo manymu, ieškovas dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, neteisėto nušalinimo nuo pareigų bei apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, nepatogumus (laisvės, judėjimo, darbo apribojimus), buvo pažemintas, įžeistas, nuteisimo faktas turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai, galimybei įsidarbinti valstybės tarnyboje, santykiams su artimaisiais ir giminaičiais. Informacija apie ieškovo nuteisimą pasklido visuomenės informacijos priemonėse, todėl konstatuota, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas neturtinės žalos atlyginimą grindė ir tuo, kad pasibaigus procesui dienraštyje „Lietuvos žinios“, internetiniame portale www.delfi.lt buvo paskleista neigiama informacija apie jį. Atsakomybė už neteisingų duomenų paskleidimą tenka ne valstybei, o viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 7 p.). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką šios kategorijos bylose, kompensacinę instituto paskirtį, manė esant protinga ir teisinga priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos dydžio, padidinant priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 12 000 Lt iki 31 423 (12 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 12 040 Lt nušalinimo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio ir 7 383 Lt delspinigių) bei neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Lt iki 100 000 Lt, priteisti iš atsakovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu nušalinimo nuo pareigų BPK nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, todėl sprendimo dalis dėl turtinės žalos dydžio yra neteisėta. Ieškovas nesutinka su teismo argumentais, kad jo negautas darbo užmokestis negali būti priteisiamas kaip žalos atlyginimas iš valstybės, o jį turi išmokėti darbdavys – Vilniaus miesto VPK. Tokie argumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarčiai, priimtai byloje Nr. A19-64/2009. Apeliantas prašo kartu su negautu darbo užmokesčiu priteisti 7 383 Lt delspinigių. Tokį reikalavimą galima iškelti ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalies normą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi teismo minėtose bylose buvo sprendžiamos visiškai kitokios faktinės situacijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta didelė turtinė žala. Valstybės pareigūnai veikė aiškiai nekvalifikuotai, todėl valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė. Neaišku, kokia norma vadovaudamasis teismas teigė, kad ieškovas nėra išteisintas reabilituojančiais pagrindais. Baudžiamojo persekiojimo pripažinimas neteisėtu ir jo nutraukimas rodo ieškovo reabilitavimą baudžiamosios teisės (proceso) prasme. Teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies bei priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ieškovui 12 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad tam tikri reikšmingi įrodymai gauti neteisėtu būdu, tačiau toks vertinimas nereiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. D. Š. kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su pareiškimu apie reikalaujamą kyšį, nepaisant garso įrašo panaudojimo fakto, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis patvirtina tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir ne visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Teismas, konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, bei vėliau tuo pagrindu nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino įrodymus. Teismas civilinės teisės prasme nevertino ieškovo veiksmų teisėtumo, todėl buvo pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis. Iš baudžiamojo proceso metu teisėtai gautų duomenų matyti, kad ieškovas pripažino, jog paėmė 1 000 Lt, kaip atlyginimą už konsultacijas, patarimus. Ieškovas nurodė, kad jo veika daugiausia kvalifikuotina kaip drausminis nusižengimas. Reikalaujamas žalos atlyginimas susijęs ir su paties ieškovo neteisėtais veiksmais. Baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens išlaidos, turėtos už savo iniciatyva kviesto advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, savo prigimtimi kildinamos ir sietinos išimtinai su baudžiamuoju procesu. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo prašoma atlyginti šias išlaidas, kad tokios išlaidos nepriteistos baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė kilusi ne iš civilinių teisinių santykių. Teismas, priteisdamas ieškovo išlaidas už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje iš atsakovo, netinkamai aiškino BPK 103 straipsnio 6 punktą ir 104 straipsnio 2 dalį. Be to, priteista advokato pagalbai apmokėti išlaidų suma yra per didelė ir neproporcinga. Teismo priteistos neturtinės žalos dydis pagal bylos aplinkybes yra per didelis, nes panašios sumos paprastai priteisiamos už didesnius žmogaus teisių suvaržymus reiškiančius neteisėtus veiksmus. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, pats pažeidimo konstatavimas gali būti laikomas savaime teisingu ir pakankamu atlyginimu už bet kokią neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, 2009 m. liepos 16 d. pareiškimu prisideda prie atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo. Pareiškime nurodyta, kad sutinkama su skunde išdėstytais motyvais ir apelianto reiškiamais reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros įgaliotos Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad dėl nušalinimo nuo pareigų ieškovo negautas darbo užmokestis negali būti priteisiamas kaip žalos atlyginimas iš valstybės, o turi būti išmokamas darbdavio. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kadangi nėra pagrindo prielaidai, jog kartu su darbo užmokesčiu darbdavys būtų mokėjęs ir delspinigius. Faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nėra paneigti. Ieškovo skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pripažinti priimtą teismo sprendimą neteisėtu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o ne visi jo metu atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Reikalavimo priteisti negautą darbo užmokestį aspektu nėra neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl šis reikalavimas atmestinas. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nepagrįstas. Teismas turėjo įvertinti ir paties ieškovo veiksmus, kurie atsižvelgiant į jų pobūdį civilinės teisės prasme vertintini kaip rizikos dėl galimų neigiamų pasekmių prisiėmimas. Ieškovo reikalaujama priteisti neturtinė žala neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Nesutikimas su ieškovo apeliaciniu skundu grindžiamas ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliaciniu skundu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio. Toks reikalavimas turi būti grindžiamas ne žalos atlyginimo institutu, o darbo santykiais. Ieškovas pats pripažįsta, kad atliko neteisėtus veiksmus, todėl teismas pagrįstai mažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinio pobūdžio. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala neatitiko protingumo, sąžiningumo kriterijų ir susiformavusios teismų praktikos.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo skundą, o jo skundą patenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį. Joje pažymėta, kad pats baudžiamasis procesas pradėtas neteisėtai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo elgesys lėmė žalos jam atsiradimą, nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovo veiksmai, galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, nėra nustatyti jokiu procesiniu dokumentu. Neteisėtame baudžiamajame procese ir dėl neteisėtų proceso veiksmų patirtos išlaidos advokatui apmokėti laikytinos žala civilinės teisės prasme. Priteista neturtinė žala yra per maža, o ne per didelė.

Priimtinas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, pareiškimas dėl prisidėjimo prie atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo A. Š. ieškinys patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu (CPK 320, 338 str.).

Dėl ieškovo teisės į žalos atlyginimą

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. 2006 m. vasario 27 d. buvo sulaikytas įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 straipsnio 2 dalyje padarymu, o 2006 m. kovo 1 d. nutarimu paleistas iš Vilniaus miesto VPK areštinės (b. l. 44-46). Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. kovo 1 d. nutarimu A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-49). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi A. Š. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų 3 mėnesiams (nuo 2006 m. kovo 1 d. iki birželio 1 d.), uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Vilniaus miesto VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigomis (b. l. 32-33, 34-35). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi įtariamajam A. Š. pratęsta taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų 3 mėnesių terminui (nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.) laikinai nušalinant nuo Vilniaus miesto VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų (b. l. 36-37, 38-39). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir atmetė pareiškimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo (b. l. 40-43). Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteisė A. Š. pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Subendrinus bausmes ieškovui nustatytas laisvės atėmimas trejiems metams. Pagal LR BK 75 straipsnio 1, 2 dalis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pagal LR BK 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. vasario 27 d. iki kovo 1 d. (b. l. 23-30). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė A. Š. apeliacinį skundą (b. l. 15-22). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį ir nutraukė baudžiamąją bylą nuteistajam A. Š. . Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. (...) Lemiamą svarbą turinti informacija gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo savavališkų veiksmų, o tai reiškia, kad iš nuteistųjų jau tyrimo pradžioje buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Kartu byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla dėl esminių BPK pažeidimų nutraukta (b. l. 6-14).

Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas ir pan.) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir (ar) administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Neteisėtu suėmimu, sulaikymu ar areštu pažeidžiama ne viena teisinė vertybė, visų pirma, tai - asmens teisės į laisvę pažeidimas. Žmogaus laisvės neliečiamybės garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausios galios valstybės teisės akte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, CK antrojoje knygoje, kituose teisės aktuose. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, laikosi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2008; ir kt.).

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodžius, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, o jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės, vėliau atlikti STT pareigūnų, prokuratūros ir teismų procesiniai sprendimai, priimti dėl ieškovo, negali būti laikomi teisėtais. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad visos ieškovui taikytos priemonės nuo pat pradžių buvo neteisėtos, galima daryti išvadą, jog pats baudžiamasis procesas buvo inicijuotas neteisėtai, nesilaikant proceso teisės normų, o ieškovas dėl tokių veiksmų patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta. Vertinant minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį negalima sutikti su Specialiųjų tyrimų tarnybos paduoto skundo motyvu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o taip pat teisėti ir atlikti procesiniai veiksmai. Nutarties turinys leidžia daryti išvadą apie viso baudžiamojo proceso neteisėtumą nuo pat jo pradžių, todėl teisėjų kolegija nesutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos paduoto skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai bei vėliau tuo pagrindu nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino bylos įrodymus.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su Specialiųjų tyrimų tarnybos paduoto skundo motyvais, kad A. Š. elgesys lėmė žalos jam atsiradimą. Byloje nėra procesinio sprendimo, kurio turinio pagrindu būtų galima teigti, kad A. Š. veiksmai galėjo turėti įtakos žalai jam pačiam atsirasti, nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie paties ieškovo A. Š. veiksmų neteisėtumą, tai, kad jo veiksmai buvo įvertinti kaip drausminis nusižengimas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentu, kad teismas nevertino ieškovo veiksmų teisėtumo civilinės teisės prasme ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Specialiųjų tyrimų tarnybos paduotame apeliaciniame skunde pateikiama faktinių bylos aplinkybių interpretacija neatitinka CK 6.282 straipsnio 1 dalies normos turinio.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovui buvo padaryta žala ir jis turi teisę į jos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 100 000 Lt, o atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, prašo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 str.), atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Įstatyme nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-210/2007; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 07-1-501-06 įrodymai patvirtina tai, kad A. Š. nuo 2000 metų bei ikiteisminio tyrimo metu mokėsi Maskvos naujojo teisės instituto Teisės fakultete (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 176). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad dėl A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti buvo apribota jo judėjimo laisvė ir dėl to jis patyrė neigiamų pasekmių. Ieškovui buvo pritaikytos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės, jis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu (bausmės vykdymą atidedant trejiems metams). Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, pritaikytų kardomųjų ir procesinio poveikio priemonių, priimto apkaltinamojo nuosprendžio A. Š. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, o minėti veiksmai turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir teisinga. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio dydžio pinigine kompensacija bus pasiektas tikslas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti ieškovo patirtą neturtinę žalą, o ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Bylos aplinkybės ir teismo įvertinti neturtinės žalos nustatymo kriterijai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko kiek galima teisingesnę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, spręsdamas dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo A. Š. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kompensacijos ieškovui dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl valstybės institucijų ir pareigūnų procesinių veiksmų iš tiesų patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą, kad buvo inicijuotas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, įvertino kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties argumentus, kuriais buvo konstatuota, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kad baudžiamoji byla dėl esminių BPK pažeidimų turi būti nutraukta (b. l. 6-14). Pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį patvirtina teismų praktika, o priteista suma atitinka kompensacinę funkciją bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su Specialiųjų tyrimų tarnybos paduotu skundu, kad teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Šiuo atveju pagal faktines bylos aplinkybes toks priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką. Negalima sutikti ir su pastarojo skundo motyvu, kad vien jau pažeidimų konstatavimas šiuo atveju gali būti laikomas savaime teisingu ir pakankamu atlyginimu už bet kokią neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 25 040 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jeigu jam nebūtų pritaikytas laikinas nušalinimas nuo darbo, taip pat 13 000 Lt už gynybą baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos dydžio, padidinant priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 12 000 Lt iki 31 423 Lt (12 000 Lt advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti, 12 040 Lt nušalinimo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio ir 7 383 Lt delspinigių), o atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, prašo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti.

Iš Vilniaus miesto VPK 2008 m. liepos 4 d. rašto Nr. 10-S-11152 matyti, kad vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį, Vilniaus miesto VPK viršininko 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-112 A. Š. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. Pagal Vilniaus miesto VPK viršininko 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 10-TE-378 A. Š. buvo grąžintas į ankstesnes pareigas. Nušalinimo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 17 d. A. Š. nebuvo priskaičiuota 12 040 Lt darbo užmokesčio (b. l. 50). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas ieškovo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu dėl nušalinimo nuo pareigų BPK nustatyta tvarka ir pagrindais atveju. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtinta tai, kad ieškovas A. Š. nuo pareigų buvo nušalintas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009, pažymėjo, kad pareigūno nušalinimo nuo pareigų BPK nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse, Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 87 punkte įtvirtintos nuostatos netaikytinos. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovo skundo motyvais, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negautą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija nesutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinio skundo motyvais, kad A. Š. nušalinimas nuo pareigų buvo pritaikytas teisėtai, kad reikalavimo priteisti negautą darbo užmokestį aspektu nėra neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos kilti valstybės atsakomybei, kadangi tokias išvadas paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties turinys, kur nurodyta, jog iš nuteistojo jau tyrimo pradžioje buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Pagal Vilniaus miesto VPK 2008 m. liepos 4 d. raštą Nr. 10-S-11152 nušalinimo laikotarpiu A. Š. nebuvo priskaičiuota 12 040 Lt darbo užmokesčio (b. l. 50). Teismas neturi duomenų apie konkretų realų ieškovo darbo užmokestį (gaunamas pajamas), atskaičius įstatymų nustatytus mokesčius. Šiuo atveju ieškovui kaip žalos atlyginimas turi būti priteista tik realaus darbo užmokesčio suma, atėmus atitinkamas pajamų mokesčio bei socialinio draudimo mokesčio sumas, todėl A. Š. , kaip žalos atlyginimas, iš Lietuvos valstybės priteistina 12 040 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, neišskaičius iš šios sumos privalomųjų mokesčių. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo keistina ir šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo reikalavimas priteisti 7 383 Lt delspinigių pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, yra nepagrįstas. Priteisiant ieškovui negautą darbo užmokestį taikytinos žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.249, 6.272 str.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1, 4 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju taikant civilinės atsakomybės nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl prašomų 7 383 Lt delspinigių priteisimo pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, nes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negautą darbo užmokestį dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų kildinamas iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas reguliuoja darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius, o šiuo atveju ieškinys kildinamas žalos instituto teisiniu pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 7 383 Lt delspinigių priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu ieškovui iš valstybės priteista 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos įrodymų matyti, kad dėl A. Š. nepagrįstai ir neteisėtai inicijuoto baudžiamojo proceso jis turėjo 12 000 Lt advokato išlaidų (b. l. 51-53). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad A. Š. sutuoktinė jam esant suimtam sumokėjo už advokato paslaugas dar 1 000 Lt (CPK 178 str.). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), esant kitoms dviems sąlygoms – žalai ir priežastiniam ryšiui. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra konstatuotas ieškovui inicijuoto baudžiamosios bylos proceso neteisėtumas, ieškovo baudžiamojoje byloje turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai ir teisėtai priteistos iš atsakovo šioje civilinėje byloje. Ieškovo A. Š. baudžiamojoje byloje patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos laikytinos jo žala, kuri priteistina CPK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas ieškovo A. Š. patirtą žalą dėl išlaidų advokato gynybai nuo nepagrįsto baudžiamojo proceso (kaltinimo, kardomosios priemonės, procesinės prievartos priemonės, priimto apkaltinamojo nuosprendžio taikymo) turi atlyginti valstybė. Specialiųjų tyrimų tarnybos paduotame apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 3K-3-331/2008, ir 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos byloje 3K-3-458/2006, bei šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja jose pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla A. Š. nutraukta dėl esminių BPK pažeidimų (b. l. 6-14), todėl gynybai nuo tokio neteisėto proceso panaudotos ieškovo išlaidos turi būti atlygintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-263/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2A-293/2006, 2009 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2A-257/2009). Teisėjų kolegija, įvertindama viso baudžiamojo proceso trukmę, baudžiamojoje byloje atlikus procesinius veiksmus, nesutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos paduoto skundo motyvais, kad ieškovui priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra per didelė ir neproporcinga.

Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 151-153, 155-156). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (papildomai priteisiant jo negautą darbo užmokestį, kaip turtinės žalos atlyginimą), o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui priteistina 800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės 12 040 Lt negautą darbo užmokestį, kaip turtinės žalos atlyginimą. Priteista suma fiksuojama iš darbo užmokesčio neišskaičius privalomųjų mokesčių.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės 800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas