- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-293/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- A.J.
- Atsakovas
- Policijos departamento, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- G.G.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
atsakovams Policijos departamento atstovui Egidijui Šiaudikiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, LR prokuratūros atstovei prokurorei Solveigai Gradzevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-108-109/2006 pagal ieškovo A.J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui G.G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad G. G., būdamas Kauno m. VPK Kriminalinės policijos ENTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriumi, viršydamas tarnybinius įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, sulaikė ieškovą bei jo pavaduotoją V. V. ir juos pristatė į Kauno m. VPK, tuo atimdamas galimybę ieškovo atstovaujamai įmonei UAB „Selvita“ dalyvauti LAB „Kauno elektra“ turto varžytinėse, kuriose dalyvavo G. G. uošvis J. B. Dėl šio įvykio Kauno apygardos teismas 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu G. G. nuteisė už piktnaudžiavimą. Šiuo nuosprendžiu teismas pripažino ieškovo, kaip nukentėjusiojo, teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso nustatyta tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, kad įvykus minėtoms varžytinėms, kurių metu fekalinė nuotekų siurblinė buvo parduota J. B., UAB „Selvita“ prarado galimybę užsiimti fekalinių nuotekų perdavimu iš Fredos mikrorajono į Šančių mikrorajoną, todėl ieškovas neteko darbo. Be to, G. G. neteisėtai pradėjus tris ikiteisminius tyrimus prieš ieškovą, ieškovui teko sumokėti 10 000 Lt advokato išlaidų. Pradėjus ikiteisminius tyrimus, dienraštyje „Laikinoji sostinė“, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, ieškovas buvo įvardintas kaip nusikaltėlis, dėl to buvo pažeistas asmens orumas. Dėl neteisėtų G. G. veiksmų buvo areštuotas UAB „Selvita“ bei ieškovo sutuoktinės I.J. turtas, o tai turėjo neigiamų pasekmių ieškovo šeimai, nes nebuvo galimybės vykdyti turtines prievoles ir įsipareigojimus. Dėl nuolatinių apklausų, atliekant ikiteisminį tyrimą, pablogėjo ieškovo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, garbės įžeidimą, t.y. neturtinę žalą, kurią ieškovas vertina 100 000 Lt. Todėl ieškovas, vadovaudamasis CK 6.250, 6.272 ir 6.273 straipsnių nuostatomis, teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinės ir 24 316 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 10 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą nutrauktose baudžiamosiose bylose ir 14 316 Lt negauto darbo užmokesčio nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2006 m. kovo 2 d. Ieškovas taip pat paprašė priteisti 1000 Lt už advokato pagalbą šioje civilinėje byloje.
Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento atstovai teismo prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį bei neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.
Tretysis asmuo G. G. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl G. G. veiksmų jis buvo neteisėtai sulaikytas, neteko darbo užmokesčio, prarado verslą ir patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad jis dėl neteisėto sulaikymo negalėjo dalyvauti varžytinėse, ko pasėkoje prarado darbo vietą ir pajamas bei patyrė 14 316 Lt nuostolių yra nepagrįstas ir atmestinas, nes byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad pirmosiose varžytinėse dalyvavo kitas UAB „Selvita“ atstovas K. Krivčius, kuris pasiūlė didžiausią kainą ir UAB „Selvita“ buvo pripažinta varžytinių laimėtoja, tačiau per nustatytą 15 d. terminą nesumokėjus visos sumos, varžytinės buvo anuliuotos. Dėl šios priežasties, ieškovo argumentas, kad 2002 m. liepos 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-906-02 priimti nutarimai areštuoti UAB „Selvita“, ieškovo ir jo žmonos turtą, UAB „Selvita“ sutrukdė sumokėti likusią sumą varžytinėse, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, ieškovas neginčijo Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181/2003, kuriuo buvo atmestas ieškovo vadovaujamos UAB „Selvita“ ieškinys dėl 2002 m. spalio 4 d. siurblinės pirkimo – pardavimo sandorio, sudaryto tarp BAB „Kauno elektra“ ir J. . bei 2002 m. lapkričio 21 d. siurblinės pardavimo sandorio, kuriuo J. B. siurblinę pardavė SP UAB „Kauno vandenys“. Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, arešto turto uždėjimo ir atsiradusios žalos, teismas atmetė ieškinį dėl negauto 14 316 Lt darbo užmokesčio.
Teismas taip pat nepatenkino ieškovo prašymo padengti 10 000 Lt advokato išlaidų, nes jos yra neadekvačios advokato atliktiems procesiniams veiksmams ir tam sugaištam laikui. Apklausiant ieškovą visose trijose baudžiamosiose bylose advokatas sugaišo 4 val. 20 min., todėl teismas remdamasis Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintais Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžiais ir tvarka bei CK 1.5 straipsnio nuostatomis, ieškinį patenkino iš dalies iš atsakovo ieškovui priteisiant 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą priteisti 100 000 lt neturtinės žalos, konstatavo, kad G. G. veiksmų neteisėtumas sulaikant ieškovą yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neteisėtai buvo sulaikytas tik 2 val. 40 min. ir tai jam nesukėlė sunkių pasekmių. Be to, teismas nurodė, kad dienraštyje „Laikinoji sostinė“ išspausdinti straipsniai, remiantis ENTS pareigūnų suteiktomis žiniomis, turėjo įtakos ieškovo kaip verslininko reputacijos pablogėjimui, tačiau ieškovas nesikreipė į teismą dėl garbės ir orumo gynimo ir nurodė, kad jį tenkino tai, kad korespondentas atsiprašė. Dėl šios priežasties teismas, nusprendė, kad valstybė neturi pareigos atlyginti žalą, pasireiškusią verslininko reputacijos pablogėjimu, todėl moralinės žalos atlyginimui iš atsakovo ieškovui priteisė 1000 Lt (CK 6.272 str.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo teismas priteisė ieškovui 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinį. Nurodo, kad:
1) Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog neteisėtas sulaikymas pirmųjų varžytinių pasekmėms jokios įtakos neturėjo, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartimi jau nustatytoms aplinkybėms, kurios numato, kad ieškovui buvo padaryta didelė turtinė žala. Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog varžytinės, kuriose iš ieškovo buvo atimta teisė dalyvauti neįvyko, ne dėl neteisėtų ieškovo atžvilgiu veiksmų, o dėl to jog UAB „Selvita“ per 15 dienų nuo varžytinių pabaigos į pardavėjo sąskaitą nepervedė visos sumos. Tačiau teismas neteisingai pritaikė LR Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatų 24 bei 26 punktus, numatančius atsiskaitymą už varžytinėse įgytą turtą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2002 m. gegužės 30 d. tarp bankrutavusios AB „Kauno elektra“ ir UAB „Selvita“ buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kurioje pardavėjas įsipareigojo atskirti pirkėjo UAB „Selvita“ perkamą turtą iš AB „Kauno elektra“ kiemo įrenginių, suteikiant jam naują unikalų numerį, o pirkėjas įsipareigojo tą turtą nupirkti. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas visą turto kainą turi sumokėti prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. 2002 m. liepos 10 d. pardavėjas pateikė pirkėjui UAB „Selvita“ be varžytinių parduodamo turto sutartį pasirašymui, kurią pirkėjas privalėjo pasirašyti per 5 dienas. Tačiau per nustatytą laiką sutartis pasirašyta nebuvo, nes 2002 m. birželio 18 d. Kauno m. VPK ENTS nepagrįstai iškėlus ieškovui baudžiamąją bylą, 2002 m. liepos 15 d. buvo uždėtas areštas ne tik UAB „Selvita“, bet ir ieškovo ir jo sutuoktinės turtui, dėl kurio ieškovas negalėjo įvykdyti Preliminarios sutarties įsipareigojimų.
2) Pirmosios instancijos teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nurodydamas, kad ieškovas neginčijo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181/2003, nes ieškovas teismo metu nurodė, kad šį sprendimą apskundė, ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka.
3) Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas nesistengia niekur įsidarbinti, tačiau teismui pateiktuose dokumentuose matyti, kad ieškovas yra UAB „Selvita“ direktorius, kuris šiuo metu yra nemokamose atostogose.
4) Teismas neleido apklausti liudytoju „Laikinoji sostinė“ žurnalistą, rašiusį UAB „Selvita“ šmeižiančius straipsnius, ir taip sutrukdė įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad straipsniai buvo išspausdinti trečiojo asmens G. G. iniciatyva.
5) Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovui nebuvo paskirtas valstybinis gynėjas, o gynėją ieškovas pasisamdė pats, todėl teismas turėjo vadovautis 1999 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 315 patvirtintomis teisingumo ministro rekomendacijomis Dėl užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio ir tvarkos, o ne Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintais Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžiais ir tvarka.
6) Spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos klausimą, teismas nurodė, kad sulaikymas ieškovui nesukėlė sunkių pasekmių. Tačiau teismas visiškai neįvertino, kad trečiojo asmens veiksmais ieškovui ir jo šeimai buvo padaryta didelė žala, nuolatinis stresas, pažeminimas trečiųjų asmenų akyse, garbės ir orumo įžeidimas, dvasiniai išgyvenimai, kurie padarė neatitaisomą žalą.
Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą Policijos departamentas ir Kauno apygardos prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byla nagrinėta apeliacinio skundo ribose.
Kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodo, kad neteisėtais G. G. veiksmais jam buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl šios veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau minėta ieškovas turtinės žalos jam padarymą sieja su Kauno m. VPK Kriminalinės policijos ENTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriaus G. G. neteisėtais veiksmais ieškovo atžvilgiu, t.y. neteisėtu jo sulaikymu, taip atimant galimybę jam dalyvauti tuo metu vykusiose likviduojamos įmonės turto varžytinėse, neteisėtu baudžiamųjų bylų, kurias inicijavo G. G., iškėlimu ieškovo atžvilgiu bei neteisėtai taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis – turto arešto uždėjimu. Ieškovas nurodo, kad nuo 2000 m. rugpjūčio 10 d. dirba UAB „Selvita“ direktoriumi. UAB „Selvita“ išvarius iš fekalinės nuotekų siurblinės, jis neteko darbo, todėl prašo priteisti 14 316 Lt negauto darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdava, kad ieškovo sulaikymas neturėjo įtakos varžytinių rezultatams, nes varžytinėse dalyvavo kitas UAB „Selvita“ įgaliotas atstovas K. Krivčius. UAB „Selvita“ šias varžytines laimėjo, tačiau nesumokėjus per 15 dienų varžytinių metu pasiūlytos sumos varžytinės pripažintos neįvykusiomis.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą.
Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp G. G. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau aptartais G. G. veiksmais ieškovui nebuvo atimta galimybė susirasti kitą darbą ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų.
Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl trečiojo asmens G. G. neteisėtų veiksmų patyrė 10 000 Lt turtinės žalos, susijusios su atstovavimo išlaidomis ieškovo atžvilgiu iškeltose trijose baudžiamosiose bylose.
Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui priteistinos 500 Lt atstovavimo išlaidų sumos.
Kolegijos nuomone, ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos yra susijusios su trečiojo asmens G. G. padarytais neteisėtais veiksmais ir patirtos dėl jo kaltės. Remiantis baudžiamųjų bylų sudėtingumu, gynėjo dalyvavimą procesiniuose veiksmuose ir procesinių dokumentų rengimą, ieškovui priteistina 6000 Lt atstovavimo išlaidų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas taip pat prašė priteisti dėl dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimo, depresijos, garbės įžeidimo padarytą 100 000 Lt neturtinę žalą.
Kaip jau minėta, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.272 straipsnis. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio pirmojoje dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais teismų sprendimais buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos, padarytos neteisėtu baudžiamųjų bylų iškėlimu, atlyginimo CK 6.272 straipsnio ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pagrindu.
Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl neteisėtų G. G. veiksmų ieškovas susirgo depresija, jam padidėjo kraujospūdis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartyje nurodė, kad G. G. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala (baudžiamoji byla Nr. 39-1-102-03, t. 8, b.l. 312).
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir pan.).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams 1000 Lt neturtinę žalą, nepakankamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes bei teismų jurisprudenciją neturtinės žalos atlyginimo srityje. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ieškovui priteistina 20 000 Lt netututinės žalos.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, netinkamai nustatė neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų dydį, dėl ko bylą išsprendė neteisingai, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 330 str.). Ieškovo A.J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeičiant, ieškovui priteisiant 20 000 Lt neturtinės žalos ir 6000 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
Ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 20 000 Lt, o išlaidas, susijusias su apmokėjimu už advokato pagalbą baudžiamosiose bylose iki 6 000 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės 150 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinėje instancijoje.