- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- AN2-29-958/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Kristina Latožienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimo, kuriuo buvo tenkintas G. N. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundas dėl Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2024 m. rugsėjo 12 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), G. N. (toliau – Pažeidėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas galutine 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui bei automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., 17.38 val., (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai prieš tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be to, automobiliui, kurį vairavo G. N., neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 223 ir 226 punkte nurodytus reikalavimus.
2. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas G. N. atstovo advokato skundas dėl priimto Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną G. N. atžvilgiu nutraukti.
3. Skundžiamu 2024-12-31 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutarimu Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas panaikintas ir G. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, neįrodžius, jog G. N. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima G. N. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Nurodoma, jog visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalis). Nors ši nuostata yra taikoma baudžiamajame procese, tai yra tiriant nusikalstamas veikas, įvertinus, jog administracinių nusižengimų teisena irgi yra kaip ir viena iš baudžiamojo proceso šakų, ji gali būti pritaikyta ir vertinant, ar asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
4. Institucija nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą dėl G. N. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje.
4.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ANK 563 straipsnyje, 567 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, o kaltieji asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog G. N. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių.
4.2. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. N., taip pat liudytojo - jo draugo A. L. paaiškinimais, pripažindamas šiuos parodymus patikimais, jog G. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonės nevairavo, o automobilis, kurio vairavimu buvo apkaltintas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jau kelias dienas stovėjo tariamo administracinio nusižengimo padarymo vietoje (garažą masyvo teritorijoje). Tuo tarpu, liudytojų - policijos pareigūnų A. M. bei R. N. duotus parodymus pripažino nepatikimais, neturinčiais įrodomosios vertės. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuodami tarnybine transporto priemone aiškiai matė maždaug 100 - 150 metrų atstumu artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame važiavo du asmenys bei kurio vairuotojas staiga pasuko į garažų masyvo teritoriją ir sustojo, policijos pareigūnai iškart (kaip nurodė liudytojas R. N., maždaug už 10 sekundžių) privažiavo prie minimų garažų, liudytoja A. M. matė ir įsidėmėjo vairuojantį asmenį (G. N.), o kitas liudytojas R. N. pribėgo ir matė, jog nuo automobilio vairuotojo vietos judantis G. N. kažką išmetė (galimai automobilio raktelius), įsidėmėjo iš automobilio keleivio vietos išlipantį asmenį (vėliau paaiškėjo, kad tai A. L.). Su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu skunde nesutinkama, kadangi abu policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino matę važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris vėliau sustojo įvažiavęs į garažų teritoriją.
4.3. Toliau skunde detaliai cituojami liudytojų parodymai. Pažymima, jog liudytoja A. M. aiškiai matė, kad transporto priemonę vairavo G. N., o kitas policijos pareigūnas R. N. įsidėmėjo iš keleivio vietos išlipantį A. L.. Iš policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų („B. C.“) vaizdo ir garso įrašų matyti, jog nusižengimo padarymo vietoje daugiau transporto priemonių ar pašalinių asmenų nebuvo, tuo metu buvo šviesus paros metas, matomumas geras, byloje nenustatyta jokių realių aplinkybių, kurias vertinant būtų galima įtarti pastarųjų liudytojų šališkumą, nepagrįstą siekį neteisingai kaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti policijos pareigūnais nebuvo pagrindo. Skunde teikiami pastebėjimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų netikslumo ar melagingumo, kas rodo, jog G. N. nebuvo nuoširdus, teikė apie save aiškiai neteisingus duomenis, keitė parodymus. Institucijos nuomone, G. N. paaiškinimai, kaip ir jo draugo A. L., kuris yra suinteresuotas draugui padėti išvengti administracinės atsakomybės, parodymai, turėtų būti vertinami kritiškai.
4.4. Toliau skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas skundžiamo nutarimo 19 punkte kritikuodamas policijos pareigūnų parodymus bei spręsdamas, kad negalima padaryti neabejotinos išvados, jog G. N. vairavo transporto priemonę, pateikė vieno iš „B. C.“ vaizdo ir garso įrašo, taip pat išreikalautų duomenų apie policijos automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį ir greitį, vertinimą. Teismas nusprendė, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai galėjo pamatyti tik išsukę iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini)., tuo metu, tikėtina, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuojantis asmuo įsuko į garažus, sukeldamas dulkes. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesusidaro įspūdis, jog pareigūnai yra įsitikinę, jog automobilį vairavo G. N., nes pokalbio metu A. M. aiškino, jog matė vairuotoją, vilkintį mėlynais marškinėliais (tuo metu neįvardijo, kad tai būtent G. N.). Skunde teigiama, jog A. M. įvardino būtent G. N. vilkėtą aprangą, o teismo išvada apie tai, kada policijos pareigūnai galėjo pamatyti judantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, yra tik prielaida, nebūtinai atitinkanti tikrovę.
4.5. Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas skundžiamą nutarimą ypatingai kritiškai įvertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio policijos pareigūno veiksmus, jog nebuvo savalaikiai kreiptasi dėl vaizdo įrašo pateikimo ir neišreikalauti tarnybinėje transporto priemonėje sumontuotos vaizdo ir garso įrašymo įrangos įrašai, t.y. teismas pritarė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiams, kad įrašas neišreikalautas dėl to, jog pastarasis įrodymas galėjo būti nenaudingas įrodinėjant G. N. kaltę. Skunde pažymima, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V- 963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (nauja įsakymo redakcija 2024 m. kovo 28 d. Nr. 5-V-312) 47.1 papunktyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi automobilyje įrengtoje vaizdo duomenų saugykloje 7 dienas. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei šio asmens atstovas nuo 2024-08-24 (administracinio nusižengimo užfiksavimo dienos) iki 2024-09-12, kai buvo surašytas nutarimas skirti G. N. administracinę nuobaudą, nepateikė prašymo bylą papildyti minimu vaizdo ir garso įrašu. Bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas surašydamas skundžiamą nutarimą įvertino, jog buvo surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų. Be to, pažymima, kad aptariama administracinio nusižengimo byla buvo paskirta nagrinėti 2024-09-11, 9 val. Šią dieną paskirtas nagrinėti bylą pareigūnas ir pradėjo vertinti surinktus įrodymus. Atsižvelgus į aukščiau paminėto teisės norminio akto reglamentą, minimo galimai padaryto vaizdo ir garso įrašo saugojimo laikas paskirtą bylos nagrinėjimo dieną jau buvo pasibaigęs. Remiantis tuo, teigiama jog skundžiamame teismo nutarime išdėstyta prielaida, kad šis įrašas neišreikalautas dėl to, jog pastarasis įrodymas galėjo būti nenaudingas įrodinėjant G. N. kaltę, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad G. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo tiksliai suformuluotas kaltinimas dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės vairuoti. Teismo vertinimu, nepagrįstai nurodyta, kad pilietis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes tai nėra G. N. inkriminuotą neteisėtą veiką kvalifikuojantis požymis, be to pastarajam asmeniui pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį anksčiau administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Su tokiu teismo vertinimu skunde nesutinkama. Pažymima, jog ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Iš išrašo apie G. N. paskirtas administracines nuobaudas matyti, kad pastarasis asmuo praeityje įsiteisėjusiais nutarimais buvo nubaustas ne tik pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, bet ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, o šių nutarimų vykdymas iki šiol nėra pasibaigęs: administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), 2023-03-13 nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, G. N. paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėn., o administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), 2023-08-03 nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį, G. N. paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 950 Eur bauda, taip pat parinktos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 20 mėn. su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėn. bei asmens vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, kaltinimas G. N. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo suformuluotas tinkamai.
4.7. Toliau skunde pažymima, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime buvo nurodyta tai, jog Panevėžio apskr. VPK pareigūnų 2021-11-22, 2022-07-21, 2022-09-02, 2023-03-13 nutarimais G. N. turėjo būti baudžiamas ne pagal ANK 424 straipsnio 2 ar 3 dalį, bet pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, o šiais sprendimais G. N. buvo taikomos per švelnios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Tačiau sugriežtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės vairuotojams, pakartotinai vairavusiems transporto priemonę neturint teisės vairuoti, buvo nustatyta 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1466, kuris įsigaliojo 2022-11-01.Taigi, šioje vietoje pirmosios instancijos teismas vertindamas policijos ne teismo tvarka 2021 m. - 2023 m. priimtus aukščiau paminėtus nutarimus suklydo (pirmieji trys nutarimai priimti dar iki įstatymo, nustačiusio sugriežtintą atsakomybę vairuotojams už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, o ketvirtasis 2023-03-13 nutarimas priimtas nesant pakartotinumo, kaip administracinį nusižengimą kvalifikuojančio požymio).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių normų nuostatas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl to, jog nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių G. N. kaltę.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esančių įrodymų vis dėlto nepakanka, jog daryti neginčijamą išvadą, kad G. N. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).
10. Visų pirma, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą išskirtinai rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. N., taip pat liudytojo - jo draugo A. L. paaiškinimais bei nesirėmė policijos pareigūnų parodymais. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, kad visus byloje esančius įrodymus apylinkės teismas vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek ir siejant juos tarpusavyje į vientisą loginę grandinę ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinės teisenos nutraukimo.
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad policijos pareigūnai galimai ir matė priešais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusuko į šalia esančių garažų teritoriją, tačiau duomenų, kurie leistų daryti ne menamą, o pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad minimą automobilį vairavo būtent G. N., priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra.
12. Pats G. N. nuo įvykio pradžios neigė savo kaltę ir teigė, kad automobilio administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis jis nevairavo. Nors policijos pareigūnė A. M. teigė aiškiai mačiusi, kad automobilį vairavo G. N., tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė maždaug 150 m. atstumu, kad kartu su G. N. buvo ir kitas asmuo. Pareigūnė apklausos metu patikslino, kad abu vyrai labai vizualiai panašūs, įvykio metu abu buvo apsirengę mėlynos spalvos marškinėliais be užrašų (2024-11-07 garso įrašas, 16-19 min.). Be to, apklausta policijos pareigūnė nurodė, kad kolega R. N., patruliavęs kartu su ja, nuvažiavus paskui automobilį (duomenys neskelbtini) į netoliese esančius garažų masyvus, matė nuo vairuotojo vietos bėgantį R. N. ir numetantį automobilio raktelius. Tačiau išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą girdėti, kad policijos pareigūnas R. N. matė G. N. šalia automobilio kažką metantį, galimai automobilio raktelius, o pačio G. N. lipančio iš automobilio ar bėgančio nuo vairuotojo pusės jis nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio rakteliai visgi nebuvo rasti, nors policijos pareigūnai bandė jų ieškoti (2024-11-07 garso įrašas, 25-38 min.). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. N. nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) priešais matė už 100 m., nors regėjimu nesiskundžia, tačiau aiškiai negalėjo nurodyti, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent G. N.. Policijos pareigūnas analogiškai kaip ir jo kolegė pareigūnė A. M. nurodė, kad automobilyje sėdėjo du vyrai, kurie vizualiai panašūs ir abu buvo apsirengę mėlynai. R. N. nurodė, kad negali pasakyti, kad tiksliai prie vairo sėdėjo ir automobilį vairavo G. N., jis tik iš kitų aplinkybių sprendžia, kad vairavo būtent jis (2024-11-07 garso įrašas, 25-38 min.).
13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, 100 – 150 m. atstumas, iš kurio policijos pareigūnai teigia matę automobilį vairavusį asmenį, nėra nedidelis, tiksliai nustatyti asmens, sėdinčio už automobilio vairo, asmenybę, ypač kai asmuo automobiliu važiuoja ne vienas, o važiuoja du asmenys, kurie savo išvaizda labai panašūs, apsirengę kone identiškai, yra pakankamai sunku. Pakankamai svarbi aplinkybė sprendžiant dėl gebėjimo tiksliai nustatyti automobilį vairavusį asmenį yra ir tai, jog automobilio šoniniai stiklai buvo tamsinti, kas neabejotinai riboja automobilio viduje esančio vaizdo matomumą. Be to, G. N. nebuvo sulaikytas sėdintis už automobilio vairo, nė vienas policijos pareigūnas negalėjo patvirtinti matę G. N. nubėgantį nuo vairuotojo pusės ar radę būtent jo išmestus automobilio raktelius, o vaizdo įrašų, kurie būtų užfiksavę policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, nėra išlikę. Taigi, visos šios aplinkybės skundą nagrinėjančio teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad G. N. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus lieka neįrodyta.
14. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nurodyta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas susipažino su byloje esančiais įrodymais tik paskirtą dieną, kai automobilio vaizdo įrašai buvo panaikinti, rodo Institucijos netinkamą ir nesavalaikį pirminės administracinio nusižengimo medžiagos rinkimą. Pažymėtina, jog išsamus ir greitas įrodymų rinkimas yra būtinas visose administracinių nusižengimų bylose ir ypatingai turi būti aktyvus, operatyvus ir savalaikis tyrimas tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
15. Skunde pateikiamas pastebėjimas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. 2024 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime, kur neigė vairavęs transporto priemonę, nurodė, jog ėjo iš garažo link automobilio pasiimti suktuko, o iš pareigūno „B. C.“ vaizdo ir garso įrašo girdėti, jog pastarasis asmuo aiškino, jog ėjo pasiimti „zeimerio“. Be to, „B. C.“ įraše girdėti, kad pareigūnams G. N. melagingai nurodė savo gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodomos aplinkybės nėra esminės veikos kvalifikavimui ir nagrinėjamu atveju neturi įtakos apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumui.
16. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas paliekamas galioti. Neįrodžius G. N. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, apygardos teismas nepasisako ir dėl Institucijos apeliaciniame skunde keliamų veikos kvalifikavimo klausimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.