Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo planinių konvojų metu buvo naudojami specialieji automobiliai Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams yra išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą buvo privalomai patikrinta specialiųjų automobilių būklė, jų tinkamumas konvojavimui atlikti.

Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tarp jų ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina asmenų įkalinimą administruojančios įstaigos, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadas. Sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, jų perdavimu planiniam konvojui pagal kompetenciją priima asmenų įkalinimą administruojančios įstaigos, Tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Vadovaudamasi paraiškose pateikta informacija apie konvojavimo poreikius, Tarnyba pasitelkia konvojavimui organizuoti reikalingus išteklius. Planinis konvojus yra konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka. Jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės išskirtinės sąlygos, minėtos institucijos priima kitokius sprendimus arba informuoja Tarnybą, kokios specifinės išskirtinės sąlygos yra reikalingos. Jeigu Tarnyba šių specifinių sąlygų negali išpildyti, apie tai informuoja minėtas įstaigas.

Pažymi, kad Tarnybai nebuvo žinoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo sveikatos būklės ypatumų ar nusiskundimų, dėl kurių jo nebuvo galima jo konvojuoti planiniu konvojumi, nes iš asmens įkalinimą administruojančių įstaigų tokia informacija nebuvo pateikta.

Teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Pažymi, kad specialiosios paskirties transportu vežamas tik nustatytas leistinas asmenų skaičius, specialios paskirties automobiliuose sėdimos vietos bei kameros techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.

Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą jis patyrė dėl pažeistos teisės būti konvojuojamam izoliuotai nuo kitų asmenų bei dėl to, kad specialiuosiuose automobiliuose nebuvo įrengti automobilinių saugos diržai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis (b. l. 12-17), 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. planinio konvojaus maršrutais Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės specialiaisiais automobiliais ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pervežtas iš Šiaulių kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) ir atgal.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 „D. K. taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), kuriose nustatyta sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo organizavimo ir vykdymo tvarka, konvojavimą vykdančių vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų ar jų padalinių pareigūnų ir konvojuojamųjų teisės ir pareigos (1 punktas).

Konvojavimo taisyklių 56 punkte nurodyta, kad konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius. Konvojavimo taisyklių 36 punkte reglamentuota, kokie asmenys nepriimami konvojuoti. Konvojavimo taisyklių 36.6 papunktyje pažymėta, kad konvojuoti nepriimami sergantys asmenys, kai tokius asmenis apžiūrėjęs medicinos darbuotojas konstatuoja, kad asmenų konvojavimas negalimas (išskyrus atvejus, kai asmenys konvojuojami į sveikatos priežiūros įstaigą), ir apie tai nurodoma konvojavimo dokumentuose. Konvojavimo taisyklių 37 punkte nurodyta, kokie asmenys konvojavimo metu turi būti laikomi atskirai vieni nuo kitų.

Konvojavimo žiniaraščiuose (b. l. 12-13,15-16) esantys įrašai, kurie patvirtina, jog prieš pradedant konvojavimą ginčo specialiųjų automobilių būklę bei jų tinkamumą konvojavimui atlikti patikrinę pareigūnai pastabų neturėjo, o konvojuojamieji asmenys skundų ar pretenzijų nepareiškė. Konvojuojamųjų sąrašo (b. l. 17) pastabose apie pareiškėjui būtinas išskirtines konvojavimo sąlygas įrašų nėra.

Konvojavimo taisyklių 55 punkte reglamentuoti reikalavimai, taikomi asmenų konvojavimui naudojamoms specialiai įrengtoms transporto priemonėms, kuriame nenustatyta, jog specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Kadangi neįrodyta priešingai, nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimus konvojavimo metu nelaikytini pagrįstais. Darytina išvada, jog Tarnyba jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė ir pareiškėjo konvojavimą atliko tinkamai.

Nenustačius pagrindų valstybės civilinei atsakomybei kilti, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.