Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-918-1170/2023, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriuje pagal L. D. 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo buvo atliekamas administracinio nusižengimo teisenos tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį dėl 2022 m. lapkričio 20 d., apie 18.41 val. Fabijoniškių baseine, adresu Vilniuje, S. Nėries g. 45A, vagystės būdu pasisavintos pirties kepuraitės, kurios vertė – 10 Eur.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK) 2023 m. liepos 27 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime konstatuota, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. J. grąžino svetimą turtą, todėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių jo veiksmuose nėra.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas pareiškėjo L. D. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą ir perduoti jo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo iš naujo nagrinėti Institucijai, nes Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas tinkamai neištyrus situacijos, neįvertinus įrodymų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą, 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-918-1170/2023 pareiškėjo skundą atmetė ir skundžiamą Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir išsamiai išanalizuoti įrodymai nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog A. J. padarė ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 2022 m. lapkričio 20 d., apie 18.41 val. Fabijoniškių baseine vagystės būdu pasisavino L. D. priklausančią 10 Eur vertės kepuraitę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nesurinkti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad A. J. pirties kepuraitę paėmė veikdamas tyčia. Anaiptol, atlikta įrodymų analizė patvirtina, kad pareiškėjui L. D. priklausantis turtas buvo paimtas per klaidą ir vėliau grąžintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti L. D. skundą dėl Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nagrinėti iš naujo. Anot apelianto, Institucija ir pirmosios instancijos teismas atmestinai vertino bylos medžiagą bei nepagrįstai nustatė, jog padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, tai yra nepagrįstai nepripažino, kad A. J. veikė tyčia.

6. Skunde L. D. teigia, jog A. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, nes byloje esantys įrodymai suponuoja, jog A. J. pareiškėjui priklausančią pirties kepuraitę paėmė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pagrindinį byloje esantį įrodymą – baseino vaizdo kamerų įrašą. Pasak L. D., baseino vaizdo įrašo 18:31:22 val. matoma, kaip A. J. sėdi ant mėlyno suolelio ir nužiūrinėja ant jo esančius daiktus, tarp jų ir pareiškėjo pirties kepuraitę, atidžiai dairosi, stebi aplinką. 18:40:48 val. matoma, kaip A. J., kartu su juo sėdėjusiam draugui atsistojus ir nuėjus, likęs vienas sėdėti ant baseino krašto stebi aplinką, dairosi už savęs, kur ir yra ant mėlyno suolelio padėta pareiškėjo pirties kepuraitė. Apie 18.41 val. matoma, kaip A. J. atsistoja ir priėjęs prie mėlynų suolelių greitai ranka pastveria pareiškėjui priklausančią pirties kepuraitę, paskubomis apsiauna šlepetes ir pasišalina iš tos vietos. 18:42:04 val. matoma, kaip A. J., laikydamas rankose, apžiūrinėja pasisavintą pirties kepuraitę. Tada vaizdo įraše užfiksuota, kad apžiūrėjęs kepuraitę A. J. pasuka į kairę pusę, kur, galimai nuo suolelio (vaizdo įraše nesimato, ant ko tiksliai padėti daiktai), pasiima savo daiktus, juos su draugu apžiūri ir nueina. Apelianto vertinimu, pateikta informacija suponuoja, kad jeigu A. J. iš tikrųjų būtų suklydęs ir netyčia kartu su savo šlepetėmis pasiėmęs pareiškėjui priklausančią kepuraitę, jis turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą iki nuėjimo į pirties zoną suprasti, kad galimai suklydo ir grąžinti ne savo daiktą į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtas. Tačiau A. J., po kepuraitės pasisavinimo, pirmiausiai, ją laikydamas rankose apžiūrėjo, vėliau dar išėjęs iš pirčių zonos pasiėmė savo kitoje vietoje paliktus daiktus. Pasak L. D., per tiek laiko A. J. turėjo suprasti, kad jeigu iš tikrųjų atėjo į baseiną su pirties kepuraite, ją turėjo pasilikti prie visų kitų savo daiktų. Be to, apelianto vertinimu, A. J. išsakyta versija, kad jis turi tokią pačią pirties kepuraitę ir ją atsinešė į baseiną, atrodo neįtikinama dar ir dėl to, kad jis nepaaiškino, kur tada buvo jo atsinešta kepuraitė. Taip pat skunde pažymima, kad iš baseino vaizdo įrašo matoma, jog A. J. yra linkęs imti svetimus daiktus, nes vaizdo įraše apie 18.42 val. užfiksuota, kaip A. J. prie ketvirto plaukimo takelio pradžios pasiima apžiūrėti dar vieną mėlynos spalvos daiktą, kurį pasidėjęs kitas asmuo, apžiūri jį, įsideda tarp kojų, apsisuka, pamatęs, kad jam už nugaros sėdi kiti asmenys, eidamas jį padeda ant 3 plaukimo takelio. L. D. įsitikinimu, tokie anksčiau nurodyti veiksmai patvirtina, kad A. J. negalėjo tiesiog nepagalvojęs pasiimti kepuraitės, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad A. J., baseino administracijai pareikalavus, grąžino pirties kepuraitę, apelianto vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga ir nepaneigia fakto, kad buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, nes šis nusižengimas buvo baigtas tada, kai A. J., tyčia pasisavinęs pirties kepuraitę, ją išsinešė iš baseino teritorijos, tokiu būdu įgydamas galimybę ją neteisėtai savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020, 2AT-35-648/2023). Be to, pagal LAT suformuluotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, tai yra tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmusi (nesiėmęs) įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų ir pan., gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022). Apelianto teigimu, susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neatskleidė reikšmingiausių šiai nagrinėjamai bylai aplinkybių. Pirma, teismas net nesivargino nustatyti visų tinkamam administracinio nusižengimo ištyrimui reikšmingų aplinkybių, pvz., nustatyti, kodėl A. J. pasiėmė ir grąžino tik pareikalavus baseino administracijai ne jam priklausančią pirties kepuraitę, jeigu turėjo atsinešęs savo. Antra, baseino vaizdo įrašas nebuvo įvertintas tuo aspektu, kad A. J. po pirties kepuraitės pasisavinimo dar pakankamai ilgą laiką buvo baseino teritorijoje, pirties kepuraitę apžiūrinėjo, rodė draugui, kas, anot apelianto, daro nepagrįstą skundžiamos nutarties argumentą, jog pirties kepuraitę A. J. galėjo pasiimti suklydęs. Trečia, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neįvertino, kad pavogto daikto grąžinimas, tik baseino administracijai susisiekus su A. J. ir pareikalavus grąžinti pasisavintą daiktą, neeliminuoja fakto, jog A. J. atliko priešingą teisei veiką. Ketvirta, teismas taip pat neįvertino to, kad dėl A. J. priešingų teisei veiksmų jis (pareiškėjas) patyrė turtinės žalos.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius (toliau – Institucijos atstovas) prašo L. D. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo įsitikinimu, apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir netenkino L. D. skundo. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

L. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu L. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2023 m. liepos 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo L. D. prašymą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo pagal ANK 108 straipsnį, tai yra dėl jo 10 Eur vertės pirties kepuraitės pasisavinimo 2022 m. lapkričio 20 d., apie 18.41 val., Fabijoniškių baseine Vilniuje, S. Nėries g. 45A, konstatavus, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. grąžino svetimą turtą, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių. Pareiškėjas L. D., be kita ko, skunde teigia, kad Institucija tinkamai neištyrė situacijos, o apylinkės teismas, toleravęs neišsamų tyrimą, taip pat tinkamai neištyręs situacijos ir netinkamai, atmestinai įvertinęs bylos medžiagą (įrodymus), nepagrįstai nustatė, jog A. J. padarytoje veikoje nėra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, tai yra jo veiksmuose nenustatyta tyčia pasisavinti svetimą pirties kepuraitę.

10. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir pritardamas apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 3-iojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja M. D. 2023 m. liepos 27 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatavusi, kad A. J. svetimą turtą grąžino, todėl jo veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Tyrėja, minėtame nutarime teisingai nurodžiusi, jog ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas – smulki vagystė – laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nutarime nenurodė jokių aplinkybių ir niekaip nemotyvavo, kodėl šiuo atveju A. J. užvaldžius svetimą turtą (baseino patalpose paėmus L. D. priklausančią pirties kepuraitę ir ją išsinešus į namus) ir tik vėliau jį grąžinus, jo veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių ir kokių. Vyriausiosios tyrėjos sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra niekuo grindžiamas, o kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės priimtas apsiribojus tik Fabijoniškių baseino ir sporto klubo pardavimų vadovės K. J. elektroniniu paštu pateikta informacija jog „klientas, paėmęs kepurėlę – S. J.. Kai buvo pranešta, jog dingo kepurėlė, per kameras patikrinome, jog šis klientas baseino zonoje paėmė kito kliento kepurėlę. Su šiuo klientu buvo susisiekta telefonu. Klientas paaiškino, kad susimaišė ir grąžins kepurėlę. Ją atnešė jau kitą dieną į Fabijoniškių baseino ir sporto klubo registratūrą. Klientas, iš kurio buvo paimta kepurėlė, buvo informuotas, kad gali kepurėlę atsiimti iš registratūros, bet jis atsisakė.“ (b. l. 27). Toks tyrimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, o vien tik baseino administracijos pateiktu atsakymu, neapklausus pirties kepurę paėmusio asmens, neperžiūrėjus baseino vaizdo įrašo ir neįvertinus jame užfiksuotų aplinkybių (byloje yra tik duomenys, jog buvo prašyta tokį vaizdo įrašą pateikti, tačiau, kad jis būtų gautas ir peržiūrėtas tyrimą atlikusio pareigūno, tokių duomenų nėra) bei neatlikus kitų būtinų veiksmų, priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

12. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nustatytų bylai svarbias aplinkybes, tai yra teismo posėdžio metu dėl aktualaus įvykio apklausė pareiškėją L. D., jo pirties kepurę baseine paėmusį A. J., taip pat tyrimą šioje byloje atlikusią vyriausiąją tyrėją M. D., be to, peržiūrėjo į bylą išsireikalautą baseino vaizdo įrašą, tačiau visų šioje situacijoje reikšmingų aplinkybių nenustatė ir byloje surinktus įrodymus įvertino paviršutiniškai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. J., paimdamas L. D. priklausančią pirties kepuraitę, neturėjo tyčios jos pasisavinti, tai yra, kad ją paėmė per klaidą, manydamas, jog tai jo pirties kepuraitė, dėl ko jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio sudėties požymio – tyčios.

13. Iš byloje esančio baseino vaizdo įrašo, kuris, kaip pati patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme, vyresniosios tyrėjos net nebuvo išreikalautas ir apžiūrėtas, turinio matyti, kad A. J. 2022 m. lapkričio 20 d. vakare kartu su draugu / pažįstamu lankėsi Fabijoniškių baseine. Nors iš vaizdinės medžiagos nematyti, kuriuo momentu A. J. vienas ar su draugu / pažįstamu pirmą kartą užėjo į pirčių ir baseino erdvę ir kokius daiktus turėjo su savimi bei kuriuo momentu išėjo iš baseino ir kokius daiktus išsinešė (vaizdo įraše neužfiksuotas šių asmenų išėjimas iš / į vyrų persirengimo kambarį), vis tik, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, vaizdinė medžiaga patvirtina, kad apsilankymo baseine metu A. J. ir jo draugas / pažįstamas buvo tiek pirčių, tiek baseino patalpose. Vaizdo įraše A. J. ir jo draugas / pažįstamas pirmą kartą yra užfiksuoti 18.28 val. 18:28:28 val. iš pirčių į baseino zoną, dėvėdamas šviesią pirties kepuraitę, išeina A. J. draugas / pažįstamas ir eina į dešinę pusę link pirmo baseino takelio. 18:28:36 – 18:28:46 val. taip pat iš pirčių į baseino zoną, dešinėje rankoje laikydamas melsvos spalvos rankšluostį, o kairėje – pilkos spalvos pirties kepuraitę, išeina A. J., rankšluostį bei kepuraitę iš karto pasideda kairėje pusėje ant prie sienos esančios kėdės ar suoliuko (konkretaus objekto nesimato) bei tuščiomis rankomis grįžta atgal į pirčių zoną. Tuo metu jo draugas / pažįstamas, pasidėjęs pirties kepuraitę ant dešinėje pusėje esančios mėlynos spintelės ar panašaus objekto įšoka į baseiną pirmame takelyje ir ten plaukioja. 18:30:35 val. A. J. vėl išeina iš pirčių patalpos ir nueina į dešinę pusę, link pirmo baseino takelio, kuriame tuo metu plaukioja jo draugas / pažįstamas, bei atsisėda ant vieno iš prie sienos, per vidury, stovinčių mėlynos spalvos suoliukų, ant kurio taip pat matyti padėti daiktai (tarp kurių ir L. D. pirties kepuraitė). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. J. kurį laiką sėdi ant to suoliuko ir kalbasi su draugu / pažįstamu, vėliau atsisėda ant baseino krašto ir toliau bendrauja su draugu / pažįstamu. Apie 18.40 val. A. J. draugas / pažįstamas išlipo iš baseino ir nuėjo link pirčių zonos, po kelių sekundžių jam iš paskos nusekė ir A. J., kuris prieš tai atsikėlęs nuo baseino krašto nuėjo link suoliuko, ant kurio prieš tai sėdėjo, paėmė pilką pirties kepuraitę ir nuėjo paskui savo draugą į pirčių zoną. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip 18:42:02 val. A. J. ir jo draugas / pažįstamas išeina iš pirties zonos, A. J., pasisukęs į kairę žiūri į rankose turimą pirties kepuraitę, tada nuo kairėje prie sienos esančios kėdės ar suoliuko paima prieš tai ten padėtą rankšluostį, dar kartą pasižiūri į rankose turimą kepuraitę bei paima kitą, prieš tai kartu su rankšluosčiu padėtą, kepuraitę ir kažką sakydamas parodo savo draugui / pažįstamam, kuris tuo metu dairosi (kaip matyti iš tolimesnio įrašo turinio, ieškodamas savo pirties kepuraitės). Tuomet draugas / pažįstamas nueina link pirmo baseino takelio, prie spintelės, ant kurios prieš tai pasidėjo savo pirties kepuraitę, o A. J. dar kartą pasižiūri į rankoje laikomas abi kepuraites bei vieną iš jų kartu su rankšluosčiu vėl padeda ant prie sienos esančios kėdės ar suoliuko, o kitą kepuraitę užsideda ant galvos ir laukia savo draugo / pažįstamo. Laukdamas draugo / pažįstamo A. J. paima ir apžiūri prie ketvirto baseino plaukimo takelio pradžios esantį baseino inventorių (mėlynos spalvos daiktą), įsikiša jį tarp kojų, pasisukioja, padeda prie trečio baseino plaukimo takelio ir prieina prie draugo / pažįstamo, kuris grįžta pasiėmęs savo pirties kepuraitę, kelias sekundes kalbasi ir 18:43:31 val. abu nueina į pirčių zoną. Daugiau vaizdo įraše nei A. J., nei jo draugas / pažįstamas nepasirodo. Vaizdo įrašas baigiasi 18:45:18 val.

14. Vaizdo įraše, kaip nustatė ir apylinkės teismas, iš tiesų nėra užfiksuota jokių akivaizdžių, kaip skunde nurodo pareiškėjas, A. J. atliekamų aplinkos stebėjimo, dairymosi, nenatūralaus žvalgymosi į paliktus daiktus ar panašių veiksmų, išskyrus tai, kad atsisėdęs ant suoliuko, vienu metu, 18:31:20 val., A. J. pasižiūrėjo į šalia, jam iš dešinės pusės esančius daiktus, tai yra ir į paliktą pirties kepuraitę. Iš vaizdo įrašo taip pat nesimato ir to, kad A. J. būtų kaip nors greitai, paskubomis paėmęs pirties kepuraitę ir greitai pasišalinęs iš tos vietos, kaip yra interpretuojama apeliaciniame skunde. Kita vertus, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kurių apylinkės teismas niekaip nevertino, tai yra, kad prieš paimdamas L. D. priklausančią pirties kepuraitę, A. J. savo rankšluostį ir savo turėtą pilkos spalvos pirties kepuraitę pasidėjo visai kitoje baseino vietoje, prie įėjimo / išėjimo į pirčių zoną, o vėliau šioje vietoje, atsinešęs jau paimtą L. D. pirties kepuraitę ją apžiūrinėjo kartu su savo anksčiau palikta pirties kepuraite, leidžia pagrįstai manyti, jog A. J. turėjo suprasti, kad viena iš pirties kepuraičių nėra jo, tai yra, kad jis paėmė ne savo kepuraitę, bei grąžinti į vietą, iš kurios paėmė, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės, kaip minėta, visiškai nebuvo įvertintos ne tik tyrimą atlikusios pareigūnės, bet ir apylinkės teismo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vaizdo įrašo pabaigoje A. J. paėmė tik vieną iš dviejų apžiūrėtų pirties kepuraičių, o antrą paliko ant kėdės ar suoliuko (kaip minėta, objekto vaizdo įraše nesimato) prie įėjimo į pirčių patalpą. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad vėliau A. J. būtų paėmęs ir antrą pirties kepuraitę bei abi išsinešęs iš baseino ir pirčių patalpų, nes, kaip minėta, iš vaizdinės medžiagos nematyti, kuriuo momentu A. J. vienas ar su draugu / pažįstamu išėjo iš baseino ir kokius daiktus išsinešė (vaizdo įraše neužfiksuotas šių asmenų išėjimas iš / į vyrų persirengimo kambarį). Todėl, tiriant L. D. prašymą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, būtina, visų pirma, detaliai apžiūrėti byloje esantį baseino vaizdo įrašą, kas, kaip minėta, tyrimo metu net nebuvo padaryta. Be to, siekiant nustatyti, ar A. J. veiksmai buvo sąlygoti tyčios pasisavinti svetimą kepuraitę ar ne (ar išeidamas jis išsinešė abi pirties kepuraites ar ne), svarbu išsiaiškinti ir tai, ar nėra išlikęs visas tos dienos vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas paskutinis A. J. išėjimas į vyrų persirengimo kambarį.

15. Kita vertus, net jei byloje esantis vaizdo įrašas yra vienintelis išlikęs įvykio vaizdo įrašas, minėtas aplinkybes galima nustatyti / patikrinti ir kitais būdais. Pažymėtina, kad A. J. proceso metu, tai yra tiek pateikdamas paaiškinimą baseino administracijai, tiek duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, teigė, jog L. D. priklausančią pirties kepuraitę paėmė per klaidą, susimaišęs, galvodamas, kad tai yra jo pirties kepuraitė, nes turi tokią pačią, tačiau, tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą Institucijoje, šios aplinkybės niekaip nebuvo patikrintos, tai yra A. J. nebuvo paprašyta pateikti jo turimą pirties kepurę, abi pirties kepurės nebuvo apžiūrėtos ir palygintos, netgi nebuvo bandyta aiškintis, ar A. J. iš baseino išsinešė dvi, tai yra savo ir L. D., ar tik L. D. pirties kepuraitę. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas A. J. teismo posėdyje, taip pat nesiaiškino šiuo atveju svarbių aplinkybių, ar A. J. iš baseino išėjo su dviem pirties kepurėmis ar su viena, kiek jų rado namuose ir panašiai. Tokie klausimai jam nebuvo užduoti. Be to, peržiūrėjus byloje esantį baseino vaizdo įrašą matyti, kad 2022 m. lapkričio 20 d., apie 18.41 val. Fabijoniškių baseine A. J. buvo kartu su draugu ar pažįstamu, bendravo su juo, rodė jam dvi pirties kepures (savo ir paimtą nuo mėlyno suoliuko, tai yra L. D.), jas rodydamas kažką kalbėjo, todėl tiriant L. D. prašymą būtina imtis ir priemonių šiam A. J. draugui ar pažįstamam nustatyti bei nustačius apklausti jį dėl pirties kepurės paėmimo, taip pat išsinešimo ir kitų su šiuo įvykiu susijusių reikšmingų aplinkybių.

16. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog A. J., nustačius, kad jis paėmė pirties kepuraitę ir baseino administracijai pareikalavus, grąžino paimtą pirties kepuraitę, pati savaime nešalina jo administracinės atsakomybės ir negali būti pagrindu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 108 straipsnį, neištyrus ir nenustačius visų svetimo turto paėmimo aplinkybių. Pastebėtina, kad svetimo daikto grąžinimas, nustačius asmens veiksmuose visus smulkios vagystės sudėties požymius, neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 108 straipsnį.

17. Šiuo atveju įgaliotas Institucijos pareigūnas priėmė procesinį sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, iš esmės neatlikęs jokio tyrimo šioje byloje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo L. D. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, dėl to naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, jog priėmus tokį procesinį sprendimą anksčiau minėtų motyvų pagrindu, aukštesnės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.