Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A- PAK“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė E. M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „A-PAK“: 1) 975,86 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) 4 598,98 Eur negautų pajamų; 3) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „A-PAK“ ieškovės E. M. J. naudai 487,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 299,49 Eur negautų pajamų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliaciniu skundu ieškovė E. M. J. laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino turtinės žalos atlyginimą, nes nepagrįstai laikė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovės kaltės, ją dalinant per pusę. Apeliaciniame skunde kaip nemotyvuota ir nepagrįsta ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus teismas tiria, ar buvo pagrindas mažinti ieškovei priteistinos žalos atlyginimo sumą ir atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 245 straipsnyje (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai reglamentuojami DK 248 straipsnyje, o materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – DK 246 straipsnyje. DK 245 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo. Darbdavio kaltė pasireiškia per jo darbuotojų, kaip ši sąvoka apibrėžta DK 15 straipsnyje, kaltę vykdant darbo pareigas. Jeigu nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padarę tam tikrus pažeidimus, tai darytina išvada, jog yra ir darbdavio kaltė. DK 247 straipsnyje numatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atveju – sužalotojo (mirusiojo) didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė E. M. J. pagal su atsakove UAB „A-PAK“ 2014 m. gegužės 27 d. sudarytą darbo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 15–16) nuo 2014 m. gegužės 28 d. dirbo pas atsakovę UAB „A-PAK“ klijuotoja. Ieškovei vykdant darbo funkcijas 2014 m. rugpjūčio 22 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 20 val. 10 min., kurio metu ieškovės ranka pakliuvo tarp metalinių staklių volų, įtraukusių dešinę ranką iki alkūnės, sužalojimų diagnozė: dešiniosios plaštakos I, II, III pirštų plėštinės žaizdos su II piršto pirštakaulio lūžiais, savojo piršto nervo, giliosios lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, piršto pagalvėlės defektu, dešinio dilbio odos suspaudimu (el. b. 1 t., b. l. 29–32). Šiame akte nurodant nelaimingo atsitikimo aplinkybes konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. antroje pamainoje, kuri prasideda 13 val. ir baigiasi 22 val., buvo gaminama produkcija su gamybos ceche esančiu Kartono formų pjaustymo stalo įrengimu (Stan-58), darbas atliekamas pirmąjį veiksmą link velenų kartono ruošinį pastumiant klijuotojai; draudžiama liestis prie besisukančių velenų, perspėjimo ženklai ant įrengimo matomi iš trijų pusių. Pažymėta, kad įmonės gamybos ceche antroje pamainoje pagal darbo grafiką yra numatyta 15 min. pertraukėlė 20 val. 00 min. – 20 val. 15 min., ieškovė buvo supažindinta darbo vietoje, kaip dirbti su įrenginiu 2014 m. birželio 6–13 d., tačiau apmokymo faktas protokoluose neužfiksuotas. Akte nurodoma, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo paprašyta dirbti papildomas 2 valandas nuo 22 val. iki 24 val., tačiau vėliau sužinota apie papildomai dirbtas 5 val., t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. 3 val. 00 min. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 22 d. 20 val. kartu su kitais darbuotojais neišėjo į poilsio pertraukėlę, apie 20 val. 10 min. besisukantiems velenams pagavus uždėtą dešinės rankos pirštinę ranką įtraukė tarp velenų iki alkūnės. Akte nurodoma, kad tyrimas negali nustatyti, ar apsaugos darbo metu buvo ar ne, ir apsauga tinkamai nesuveikė, avarinį mygtuką paspaudė grįžtantis operatorius S. P.. Tarp nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyti Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojo jo privalomų vykdyti instrukcijų ir kt.) pažeidimai; darbuotoja prisilietė prie besisukančių velenų, dėl ko buvo įtraukta dešinė ranka tarp velenų ir traumuota, pažeista kartono formų pjaustymo stalo saugaus naudojimo instrukcija Nr. I-2, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2014 m. kovo 5 d. Nr. 2014040501, kuriame nurodoma, jog „draudžiama liestis prie besisukančių velenų“. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno AVPK Kriminalinių tyrimų valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog tirti pateiktame UAB „A-PAK“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbų vietoje registravimo žurnale, pradėtame 2011 m. liepos 27 d., septintame lape 2014 m. gegužės 28 d. pasirašytą parašą E. M. J. pasirašė ne ieškovė, o asmuo, pamėgdžiodamas tikrą jos parašą (el. b. 1 t., b. l. 52–54). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytojų D. Š., V. M. ir A. B. parodymus, kuriuos įvertinęs laikė, kad tikėtina, jog ieškovė E. M. J. buvo apmokyta dirbti su ginčo įrenginiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodytą darbą dirbo daugiau negu du mėnesius, be to, atsakovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina jos nurodytą aplinkybę, kad šis darbas nereikalavo ypatingų įgūdžių ir kvalifikacijos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji buvo apmokyta dirbti su staklėmis.Apeliacinės instancijos teismas tirdamas apeliacinio skundo argumentus išklausė ieškovės E. M. J. paaiškinimus ir liudytojų J. S., D. Š., V. M. ir A. B. parodymus ir juos savarankiškai įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės E. M. J. paaiškinimus, duotus 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog ant staklių nebuvo apsaugų, ji nebuvo apmokyta dirbti su staklėmis, buvo pervargusi, nes prieš įvykį dirbo naktinėje pamainoje iki 4 val. nakties, kitą dieną dirbo dienos metu, buvo, kad dirbo visą savaitę naktinėse pamainose, tačiau darbo grafike tai nebuvo nurodyta. Ieškovė pažymėjo, kad ji nebuvo apmokyta dirbti su staklėmis, niekas neapmokė, apsaugos ant staklių buvo uždėtos tik po traumos, tačiau įspėjamieji ženklai buvo. Ieškovė nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu pertraukos metu nedirbo, tačiau į lauką nėjo, nes nerūkė, kai vyko nelaimingas atsitikimas, dėjo du ruošinius. Ieškovė pažymėjo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė žalą, nes sumažėjo įsidarbinimo galimybės, planavo dirbti pagal specialybę maisto technologijos srityje, tačiau po traumos nepavyko susitvarkyti su užduotimis, negalėjo dirbti šioje srityje, įstojo į darbo biržą, dirbo „Audime“, bet negalėjo susitvarkyti, nes reikėjo smulkiosios motorikos, prekybos centre taip pat negalėjo dirbti, dirbo degalinėje, bet taip pat negalėjo visapusiškai dirbti dėl rankų traumos, nes reikia sunešti visus įrankius. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad dėl patirtos traumos patiria įvairių kitų nepatogumų, negali parduotuvėje pakelti pirkinių, rašo kaire ranka, nevaldo visų pirštų, buvo keturios operacijos, didelis skausmas, patiria psichologinę traumą eidama darbintis (2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min.). Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. ženklino įrengimus, stakles, su kuriomis įvyko nelaimingas atsitikimas, dirbo kaip konsultantė, buvo akcentuota, kad visos staklės turi būti su apsaugomis (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. iki 19 min.). Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrė nurodomą nelaimingą atsitikimą darbe, padarė išvadą, kad jis įvyko dėl darbuotojos neatsargumo, nes darbuotoja ranką leido iki besisukančių velenų, nors turėjo atleisti ruošinius, tai galėjo atsitikti dėl neatsargumo, nukentėjusioji su įrengimu dirbo daugiau nei du mėnesius, todėl praktikos turėjo, patį procesą turėjo žinoti, juo labiau kad buvo apmokyta, ją apmokė kita darbuotoja D. Š., apmokymas vyko dvi savaites, apmokė, kaip dirba įrengimas, kaip reikia dirbti; įspėjamieji ženklai buvo uždėti dar 2011 m. pabaigoje, konsultavo J. S., klijavo papildomus ženklus, du ženklai besisukantys velenai, priklijuotas ženklas buvo, kad yra aštrūs peiliai. Liudytojas dėl staklių apsaugos nurodė, kad pirmą dieną po įvykio nuvyko, apžiūrėjo, ten apsauga buvo, buvo atvejų, kad reikėdavo remontuoti apsaugas, bet jas nuėmus uždėdavo atgal, be apsaugos dirbti negalima, kad apsaugos nebuvo, nematė. Liudytojas dėl ieškovės apmokymų nurodė, kad instruktažas buvo atliktas pavasarį, pagal parengtas instrukcijas darbuotojas supažindinamas su konkrečiomis instrukcijomis ir pasirašo, kaip buvo ir ieškovės atžvilgiu (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 57 sek.). Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau atėjusi į darbą pamatė, jog viskas palikta netvarkinga, iš atbraižų nustatė, jog buvo dedama po keturis ruošinius, nors buvo galima dėti po du, ieškovę atvedė gamybos vadovas apmokyti, ieškovė dirbo neblogai, ją apmokė, kaip reikia pradėti dirbti, įjungti stakles, kaip dėti, keturių negalima dėti, nes viršutiniai lapai nuslysta ir gaminys gaunasi netikslus, užstringa vole, ieškovė dirbdavo įtartinai greitai, ieškovės mokymai truko apie savaitę, ieškovė stovėjo šalia, buvo apmokyta dėti lapus. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad staklių apsaugos visą laiką buvo tos pačios, buvo lipdukai, kad reikia dirbti su pirštinėmis (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 50 sek. iki 1 val. 23 min. 40 sek.) Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo gamybos vadovu, dėl ieškovės darbo grafiko nurodė, jog ieškovė dirbo popietinėje pamainoje, paprašė, kad padirbėtų ilgiau porai valandų, turėjo dirbti iki 22 val., paprašė iki 24 val., tačiau dirbo dar ilgiau, o tai sužinojo kitos dienos ryte. Liudytojas pažymėjo, kad poilsio turėjo būti mažiausiai 8 val., tuo tarpu ieškovei buvo daugiau poilsio, vieną darbuotoją išleido, tačiau buvo daug darbo, todėl ieškovę paprašė dirbti ilgiau. Nelaimingo atsitikimo metu buvo dirbama per pertrauką, kurios metu darbuotojai turi išeiti iš gamybos, kad psichologiškai pailsėtų, su staklėmis yra monotoniškas darbas. Liudytojas nurodė, kad ieškovei kaip mokytoja buvo skirta D. Š., įspėjamieji ženklai buvo ant staklių, o apsauga būdavo nuimama remontui, bet paprastai jos būna uždedamos, pirmadienį po įvykio penktadienį apsauga buvo, įvykio metu nebuvo mechanikų, kurie galėjo nuimti apsaugą, D. Š. apmokė dirbti ieškovę su staklėmis, savaitę ar dvi vyko mokymai. Liudytojas parodė, kad problema būdavo, jog darbuotojai dėdavo per daug ruošinių, nevienodai, žinojo, kad turi būti dedamas vienas gaminys, bet jei neklauso, tai darbuotojo problema, darbo užmokestis nebuvo mokamas už padarytą kiekį, ieškovės ranka pateko dedant ją ant ruošinio ir leidžiant, ji ceche buvo viena ir išjungimo mygtuko nepasiekė. Liudytojas nurodė, kad, jo nuomone, be apsaugos geriau dirbti nei su apsauga, nes apsauga ne visai tinka, apsaugos funkcija yra liežuvėlis, kuris gali nesuveikti, gal kaip tik geriau būtų buvę be apsaugos, ieškovę apmokius turėjo būti pasirašytas dokumentas (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 24 min. 20 sek.). Teismas, ištyręs šios nutarties 20–23 pastraipose nurodytus liudytojų parodymus ir 19 pastraipoje pačios ieškovės paaiškinimus, laiko, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė E. M. J. buvo tinkamai instruktuota, kaip saugiai dirbti jai pavestą darbą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nors liudytojas D. M. nurodė, kad ieškovę apmokyti buvo pavesta D. Š., pastaroji tik nurodė, jog ieškovės mokymai truko apie savaitę, ieškovė stovėjo šalia, buvo apmokyta dėti lapus. Pažymėtina, kad ieškovės apmokymas, kaip naudotis staklėmis ir dėti lapus, nepatvirtina, jog ieškovė buvo instruktuota apie reikalavimus įrenginio naudojimui, techninei priežiūrai ir remontui, kurie yra numatyti Kartono formų pjaustymo stalo STAN 58 saugaus naudojimo instrukcijos Nr. I-2, patvirtintos UAB „A-PAK“ direktoriaus 2014 m. kovo 5 d. įsakymu, II skyriuje numatytas saugumo priemones ir draudimus (el. b. 1 t., b. l. 188–189). Pagal Klijuotojos saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB „A-PAK“ direktoriaus 2014 m. vasario 26 d. įsakymu, 15.4-15.6 punktus (el. b. 1 t., b. l. 176), darbuotojai turi žinoti įrengimų priežiūros tvarką, profesinės rizikos veiksnius darbo vietoje, apsaugos priemones nuo galimų pavojų ir rizikos veiksnių, kaip elgtis nelaimingo atsitikimo, incidento ar avarijos atveju, tačiau atsakovė UAB „A-PAK“ neįrodė, kad ieškovė buvo apie tai instruktuota (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl esminių darbdavio pareigų nevykdymo neinstruktuojant ieškovės dėl saugumo darbe sutvirtina tai, kad kaip nurodyta nutarties 15 pastraipoje UAB „A-PAK“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbų vietoje registravimo žurnale, pradėtame 2011 m. liepos 27 d., septintame lape 2014 m. gegužės 28 d. pasirašytą parašą E. M. J. pasirašė ne ieškovė, o asmuo, pamėgdžiodamas tikrą jos parašą (el. b. 1 t., b. l. 52–54, 184). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal šį žurnalą, ieškovė, kaip klijuotoja, turėjo būti supažindinta net su 10 saugos ir sveikatos instrukcijų, todėl ieškovės neinstruktavimas buvo esminis darbų saugos pažeidimas. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sutvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2014 m. rugsėjo 17 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0073-1107, kuriame buvo nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Šio reikalavimo 4 punkte nurodyta, kad ieškovė E. M. J., kaip klijuotoja, nebuvo apmokyta dirbti prie kartono formų pjaustymo stalo pagal gamintojo nurodymus, todėl buvo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės neatsargių veiksmų, lėmusių nelaimingą atsitikimą darbe, nes tinkamai nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl darbdavio pareigų nevykdymo, neinstruktuojant ieškovės E. M. J., kaip darbuotojos, kaip saugiai dirbti jai pavestą darbą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo grindė aplinkybėmis, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigas dėdama per daug lapų ant staklių, dėl ko kilo būtinybė juos prilaikyti iki pat volų, kurie ieškovės ranką galėjo įtraukti ir taip lemti nelaimingą įvykį. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas grindė liudytojų D. M. ir K. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 81, 84), tačiau teismas netinkamai įvertino šių liudytojų parodymų turinį ir jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytoja D. M. 2015 m. balandžio 21 d. apklausta tyrėjos visų pirma parodė, kad ir ji dirbo prie tų pačių pjaustymo staklių, darbdavys jos neklausė, ar ji nori dirbti prie šių staklių, nebuvo pravesti jokie mokymai, joks instruktažas, kaip saugiai su jomis dirbti, buvo tik trumpai parodyta, kad reikia dėti kartoną ir stumti link volų, kurie pagauna klišę ir išpjauna formą. Liudytoja pažymėjo, kad dirbant prie tų staklių jokių apsaugų nebuvo, nebuvo geltonos apsaugos ir įspėjamųjų lipdukų, ji darbdaviui prašant nesutiko dirbti naktimis, o ieškovė sutiko, skubėjo gerai dirbti, dėdavo ne po vieną, o po kelis kartono lapus. Liudytoja pažymėjo, kad būtent tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, ji tiksliai prisimena, kad ant staklių apsaugų ir įspėjamųjų lipdukų nebuvo, o juos rado atėjusi pirmadienį į darbą. Liudytoja nurodė, kad kai ant staklių uždėtos apsaugos, buvo galima padaryti žymiai mažiau ruošinių ir sunkiau pro volus praeidavo klišė, o rankai priartėjus prie volų paliečiant apsaugą volai iš karto sustoja, nebesisuka, todėl tampa neįmanoma susižaloti. Liudytoja pažymėjo, kad visi kalbėjo, jog tik po nelaimingo atsitikimo kažkas iš valdžios uždėjo apsaugas ir užklijavo lipdukus (el. b. 1 t., b. l. 81) Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytoja K. M. 2015 m. balandžio 21 d. apklausta tyrėjos parodė, jog dirbo klijuotoja, bet yra dirbusi ir prie staklių, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas ieškovei. Nurodė, kad staklės atrodė nesaugios, greitai buvo galima įkišti pirštus į volus, todėl dirbti negalėjo, o ieškovė laikydavo klišę iki galo, todėl dirbo greitai, stengdavosi padaryti kuo daugiau darbo, kartais dėdavo kartonus ne po vieną (el. b. 1 t., b. l. 81, 84). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė UAB „A-PAK“, kaip darbdavė, ieškovės E. M. J. nebuvo tinkamai instruktavusi, kaip saugiai dirbti jai pavestą darbą, kad ant kartono pjaustymo staklių nelaimingo atsitikimo metu nebuvo reikiamų apsaugų, kurios būtų užtikrinusios, jog nelaimingas atsitikimas išvis nebūtų įvykęs, nebuvo tinkamai kontroliuojama, kaip buvo faktiškai laikomasi minėtų Kartono formų pjaustymo stalo STAN 58 saugaus naudojimo instrukcijos Nr. I-2, ir Klijuotojos saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų, darbdavio neteisėti veiksmai yra laikytini pagrindine priežastimi, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad yra visos atsakovės UAB „A-PAK“ civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovei padarytos žalos sužalojant sveikatą, todėl ji turi visiškai atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 249, 250 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismui nustačius esminius darbdavio darbo įstatymo pažeidimus, tai, kad ieškovė darbą UAB „A-PAK“ atlikdama greitai, padarydama didelį darbo rezultatą, ir laikydama rankas netoli volų vieną kartą buvo nepakankamai atsargi ir prisilietė prie besisukančių velenų, šios bylos aplinkybėmis negali būti laikoma nukentėjusiosios kalte (nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas), padėjusia žalai atsirasti arba jai padidėti, ir dėl to žalos atlyginimą sumažinti (DK 247 straipsnis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina ir tas aplinkybes, kad atsakovė UAB „A-PAK“ leido ieškovei sparčiai vykdyti darbą, dėl to laikė ją gera darbuotoja, dieną prieš nelaimingą atsitikimą darbe atsakovės UAB „A-PAK“ gamybos vadovas A. B. nurodęs ieškovei 2014 m. rugpjūčio 21 d. dirbti prie staklių iki 24 val., ieškovė faktiškai dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. 3–4 val. ryto, ir po to dirbo nuo 11 val., nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 20 val. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės kaltė ir neatsargūs veiksmai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą mažinti priteistinos žalos atlyginimą (DK 247 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės E. M. J. prašoma priteisti 975,86 Eur turtinė žala yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (mokėjimo už vaistus, reabilitaciją kvitais ir kt. CPK 178 straipsnis) (e. b. 1 t., b. l. 95–111). Ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas 4 594,98 Eur sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį ji būtų gavusi, ir faktiškai gautų ligos pašalpų iki 2015 m. gegužės 19 d., ir negautas darbo užmokestis nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „A-PAK“ neginčijo ieškovei priteistino turtinės žalos dydžio, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius patirtos žalos dydį, iš atsakovės priteistina visa turtinė ieškinio suma – 5 574,84 Eur (975,86 Eur turtinės žalos atlyginimo + 4 598,98 Eur negautos pajamos).

Dėl neturtinės žalos dydžio

DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 taip pat yra nurodžiusi, kad sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, kuriose dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalota darbuotojų sveikata: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012. Iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25 000 Lt (7 240,50 Eur) – 50 000 Lt (14 481 Eur) suma. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė E. M. J., gim. (duomenys neskelbtini) būdama 21 metų amžiaus jauna mergina, dėl 2014 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe susižalojo dešinę ranką, nes jos ranka pakliuvo tarp metalinių staklių volų, įtraukusių dešinę ranką iki alkūnės, sužalojimų diagnozė: dešiniosios plaštakos I, II, III pirštų plėštinės žaizdos su II piršto pirštakaulio lūžiais, savojo piršto nervo, giliosios lenkiamosios sausgyslės sužalojimu, piršto pagalvėlės defektu, dešinio dilbio odos suspaudimu (el. b. 1 t., b. l. 29–32). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017 m. sausio 19 d. pažyma DLN-2 Nr. 231 dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatė ieškovei E. M. J. 20 procentų netekto darbingumo neterminuotai (el. b. 2 t., b. l. 89). Ieškovės atstovės pateiktos ieškovės dešinės rankos fotonuotraukos, darytos po antros operacijos 2014 m. rugsėjo 22 d., patvirtina, kad ieškovės rankos trauma savaime sukėlė ieškovei ne tik skausmo, bet ir pergyvenimų dėl funkcinių ir estetinių rankos netekčių (el. b. 2 t., b. l. 45–47). Kaip nurodyta šios nutarties 18 pastraipoje, ieškovė patvirtino, kad sumažėjo jos įsidarbinimo galimybės, planavo dirbti pagal specialybę maisto technologijos srityje, tačiau po traumos nepavyko susitvarkyti su užduotimis, negalėjo dirbti šioje srityje, įstojo į darbo biržą, dirbo „Audime“, bet negalėjo susitvarkyti, nes reikėjo smulkiosios motorikos, prekybos centre taip pat negalėjo dirbti, dirbo degalinėje, bet taip pat negalėjo visapusiškai dirbti dėl rankų traumos, nes reikia sunešti visus įrankius. Ieškovė pažymėjo ir kitokius patiriamus nepatogumus: negalėjimą rašyti įprasta dešine ranka, dėl to patiriamus nepatogumus ir studijų apsunkinimus, negalėjimą parduotuvėje pakelti pirkinių. Ieškovė ieškinyje papildomai nurodžiusi, kad dėl patirtos traumos patiria trukdžius vairuoti automobilį, po operacijų dėl patiriamo skausmo buvo sutrikęs miegas, dėl ko buvo paskirti stiprūs vaistai, po trečios operacijos susirgo ir nusilpo organizmas, atsirado drebulys, tapo nervinga ir irzli. Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (tyrimas pradėtas 2015 m. vasario 25 d., baigtas 2015 m. birželio 22 d.) ieškovei E. M. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimų liekamieji reiškiniai: randas dešinio riešo priekiniame paviršiuje, randas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dešinės plaštakos I, II ir III pirštų funkcijų sutrikimai (el. b. 1 t., b. l. 50–51). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia, kad ieškovės E. M. J. pakenkimo sveikatai dydis nors nėra labai didelis, tačiau pobūdis sužalojant jaunos merginos dešinę pagrindinę ranką yra nemenkas, defektas piršto ir piršto nago, neterminuotai nustatytas 20 procentų nedarbingumas, todėl sveikata šioje apimtyje sutrikus neterminuotai, dar po beveik trejų metų skauda dešinę ranką, smulkioji motorika žymiai ribota, II pirštas nedalyvauja, judesių amplitudė ribota, sumažėjusi plaštakos jėga dėl raumenų atrofijos, pagrindinė ranka pasikeitė iš dešinės į kairę, stebimos dinaminės kontraktūros sąnariuose, sutrikusi biosocialinė funkcija: darbinė, aptarnavimo, mobilumo (AB Birštono sanatorijos „Versmė“ 2017 m. vasario 10 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, el. b. 2 t., b. l. 84). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 34, 35 pastraipose nustatytas aplinkybes ir 32, 33 pastraipose nurodytus neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus ir teisminę praktiką, laiko, kad ieškovei E. M. J. iš atsakovės UAB „A-PAK“ priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, kad turtinis ieškinio reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir tai laikytina pakankama satisfakcija ieškovės patirtos žalos atlyginimui, iš esmės savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, netyrė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį ir nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbdavio materialinę atsakomybę (DK 245–248 straipsniai). Teisėjų kolegijai šioje nutartyje nustačius esminius atsakovės UAB „A-PAK“ kaip darbdavės darbo įstatymo pažeidimus, ji privalo visiškai atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą (nutarties 29 pastraipa). Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei E. M. J. iš atsakovės UAB „A-PAK“ 5 574,84 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (DK 245 straipsnis, 246 straipsnis, 248 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinį iš esmės patenkinus, pripažinus atsakovės UAB „A-PAK“ kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, iš atsakovės ieškovei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pažymėtina, kad ieškovė E. M. J. pagrįstai ir tinkamai gynė savo teises, procesuose elgėsi tinkamai, o atsakovės elgesys visiškai prieštaraujant dėl jos kaltės kilusios žalos atlyginimui negali būti laikomas tinkamu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė E. M. J. pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (300 Eur už ieškinio parengimo, 100 Eur už atstovavimą, e. b. 2 t., b. l. 48–49, 81–82). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, yra žymiai mažesnės (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma už į ieškinį – 2 044 Eur), išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei E. M. J. iš atsakovės UAB „A-PAK“ priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė E. M. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (e. b. 2 t., b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismui iš esmės tenkinus ieškovės E. M. J. apeliacinį skundą, ieškovei atlyginamos jos patirtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, o atsakovės atstovavimo išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A-PAK“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 574,84 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 84 ct) turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2016 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A-PAK“, kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,14 Eur (aštuonis eurus 14 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A-PAK“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.