- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-877-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00537-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- R. D., D. D., L. D.
- Ieškovas
- J. N.
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. D., D. D. ir L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams R. D.,D. D. ir L. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir trečiųjų asmenų N. Š. ir N. Š. ieškinį atsakovams R. D., D.D. ir L. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. N. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovų R. D., D. D. ir L. D. (toliau – ir atsakovai) 2019 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. DA-1036, ir taikyti restituciją natūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovas atsakovą R. D. ir jo šeimą pažinojo 20 metų, atsakovu pasitikėjo. 2019 m. sausio 8 d. atsakovas paskambino ieškovui ir paprašė pervesti į jo sąskaitą 16 100 Eur sumą, pasižadėdamas šiomis lėšomis nedisponuoti ir nedelsiant jas grąžinti atgal į ieškovo sąskaitą. Ieškovas, pasitikėdamas atsakovu ir neįtardamas jo nesąžiningų ketinimų, pervedė prašomą 16 100 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas šios sumos ieškovui negrąžino, todėl dar tą patį vakarą ieškovas paskambino atsakovui, kuris paaiškino, kad įvyko techninė klaida su pavedimu, pinigus grąžins rytoj (2019 m. sausio 9 d.), bet kad būtų greičiau, neva reikia pervesti dar tiek pat pinigų. Ieškovas suprato, kad yra apgautas. Atsakovas nustojo su ieškovu bendrauti, į pretenzijas nereagavo. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 16 100 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2019 m. sausio 17 d. išdavė teismo įsakymą, kuris atsakovui buvo įteiktas tik 2019 m. vasario 15 d. per skolininko darbovietę. Tą pačią dieną, kai jam buvo įteiktas teismo įsakymas, siekdamas išvengti realaus skolos išieškojimo bei paslėpti skolininko vardu registruotą turtą ir pasinaudojant tuo, kad byloje dėl teismo įsakymo nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas R. D. su savo sutuoktine atsakove D. D. sudarė vedybų (povedybinė) sutartį, o 2019 m. vasario 21 d. tarp skolininko R. D. bei jo sutuoktinės D. D. (dovanotojų) ir jų dukros L. D. (apdovanotosios) sudaryta dovanojimo sutartis, kuria dukrai neatlygintinai perleistas R. D. ir D. D. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/72 dalis; Negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3531/282800 dalis; žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamosios patalpos – Poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi turto atžvilgiu nustatytas uzufruktas atsakovų R. D. ir D. D. naudai. Taip pat ieškovas 2019 m. kovo 29 d. gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. D. ir D. D. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriuo, be kita ko, prašoma patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo. Ieškovo vertinimu, dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio bei 1.81 straipsnio pagrindais.
3. Tretieji asmenys N. Š. ir N. Š. byloje pareiškė savarankišką ieškinį, kuriuo prašė atsakovų R. D. ir D. D. bei L. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį dalyse, kuria atsakovai R. D. ir D. D. padovanojo: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 3531/282800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei L. D., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra grąžinant R. D. ir D. D. butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 3531/282800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
4. Tretieji asmenys ieškinyje paaiškino, kad trečiasis asmuo N. Š. bankiniu pavedimu 2019 m. sausio 4 d. atsakovui pervedė 11 000 Eur sumą, 2019 m. sausio 9 d. pervedė 16 500 Eur sumą, 2019 m. sausio 11 d. pervedė 15 000 Eur sumą, 2019 m. sausio 14 d. pervedė 14 000 Eur. 2019 m. sausio 17 – 31 d. trečiasis asmuo grynais pinigais, dalimis, atsakovui R. D. perdavė 21 500 Eur. Trečiasis asmuo N. Š. atsakovui bankiniu pavedimu 2019 m. sausio 16 d. pervedė 18 000 Eur sumą. Atsakovas visų paskolų užtikrinimui išrašė vekselius, pinigus skolinosi mėnesio laikotarpiui. Po mėnesio pradėjus domėtis paskolų grąžinimu, atsakovas pranešė, kad negali grąžinti paskolos, prašė palaukti dar mėnesį bei perrašė vekselius. Praėjus mėnesiui atsakovas pareiškė, kad stringa jo prekyba vertybiniais popieriais, kad sąskaitos tvarkytojai niekaip jam neperveda pinigų ir paprašė palaukti dar mėnesį. Po mėnesio pradėjus domėtis paskolos grąžinimo galimybėmis atsakovas pareiškė, kad „jį apgavo sukčiai, tačiau policija užblokavo sąskaitą ir jis turi tuoj atgauti pinigus ir atsiskaitys“, bei paprašė dar palaukti ir pasiūlė už visas suteiktas paskolas išrašyti vieną bendrą vekselį, kad nedidinti jam vykdymo išlaidų, jei reiktų kreiptis į antstolį. Tretieji asmenys, nieko neįtardami, su tokiu pasiūlymu sutiko, todėl atsakovas 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 3-jame notarų biure N. Š. išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 96 000 Eur sumai. Vekselyje nurodyta suma apima visas trečiųjų asmenų pervestas bankiniais pavedimais ir trečiojo asmens įteiktas grynais pinigais sumas atsakovui R. D.. Vekselyje nurodyta apmokėjimo data 2019 m. gegužės 9 d. Po šio termino nesulaukęs pinigų trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį notarų biurą ir gavo vykdomąjį įrašą su kuriuo kreipėsi į antstolį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pradėjus vykdomąją bylą paaiškėjo, kad atsakovai R. D. ir D. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarė minėtą dovanojimo sutartį ir visą savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą neatlygintinai padovanojo dukrai L. D.. Trečiųjų asmenų nuomone, yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškinius tenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R. D., D. D. ir L. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria L. D. neatlygintinai buvo perleistas R. D. ir D. D. nuosavybės teise priklausantis turtas: Butas/Patalpa - Butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1/72 dalis Negyvenamosios patalpos - Parkingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 3531/282800 dalis Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamosios patalpos - Poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) ir taikė restituciją - grąžino šia sutartimi perleistą turtą R. D. ir D. D..
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naudoti actio Pauliana (Pauliana ieškinį) kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Tai, kad ieškovui išduotas teismo įsakymas įsigaliojo ir tretiesiems asmenims išduotas vekselis buvo pasirašytas po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo, nereiškia, kad tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui. Ieškovas ir tretieji asmenys pinigines lėšas atsakovui perdavė iki dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. kreditorių reikalavimo teisės susiformavo iki ginčo sandorio sudarymo momento, tai buvo žinoma ir atsakovui. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams perleidus savo turtą dukrai, jiems nuosavybės teise neliko turto, kurį realizavus būtų galima padengti skolas kreditoriams (1 t., b. l. 49-152, 157). Teismas konstatavo, kad sudarius ginčo dovanojimo sutartį buvo pažeistos tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų teisės, o priešingus atsakovų argumentus teismas atmetė, kaip nepagrįstus.
4. Be to, taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šiuo atveju ginčo sutartis sudaryta tarp šeimos narių, o visa atsakovo veiksmų seka rodo, kad jie buvo atliekami kryptingai, siekiant išvengti skolos išieškojimo. Atsakovai įrodinėdami, kad jie buvo sąžiningi sudarydami sandorį, pateikė duomenis, jog atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, buvo gavęs Prezidento Algirdo Brazausko apdovanojimą, taip pat duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kur atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šie įrodymai niekaip nepatvirtina jų sąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendė, jog byloje yra įrodytos visos sąlygos taikyti actio Pauliana.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors tretieji asmenys prašo sandorį naikinti dalyje, tačiau teismas tenkina ieškovo ieškinį visiškai, todėl ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu visoje apimtyje. Dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia yra taikytina vienašalė restitucija natūra (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) ir dukrai padovanotas turtas gražintinas atsakovams R. D. ir D. D. (CK 6.146 straipsnis).
6. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad sudaryta ginčo sutartis lėmė atsakovo valdomo turto kiekio ir vertės sumažėjimą, ji buvo sudaryta tarp šeimos narių tuo metu, kai atsakovas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų ieškovui bei trečiajam asmeniui, kas turi aiškius piktavališko susitarimo, kuris prieštarauja gerai moralei, požymius. Byloje nustatyta, kad pagrindinis sutarties sudarymo tikslas buvo išvengti atsiskaitymo su atsakovo kreditoriais. Atsakovų nesąžiningumas byloje yra įrodytas, o jų nesąžiningi ir priešingi teisei veiksmai pripažintini prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovų argumentai, jog dovanojimo sutarties sudarymas buvo planuotas ilgą laiką, neparemti jokiais įrodymais. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovų priteisė trečiajam asmeniui šio patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodė, kad byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas patvirtina trečiojo asmens N. Š. sumokėtą už advokato teisinę pagalbą 2 000 Eur sumą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnis. Šių išlaidų dydis nėra siejamas su ieškinio suma, o nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jo darbo ir laiko sąnaudas, darė išvadą, jog trečiojo asmens prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovai R. D., D. D. ir L. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo bei trečiųjų asmenų ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Trečiųjų asmenų N. Š. bei N. Š. kreditorinis reikalavimas siejamas su 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 3-ajame notarų biure N. Š. atsakovo R. D. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 96 000 Eur sumai. Vekselyje nurodyta apmokėjimo data 2019 m. gegužės 9 d. Tik 2019 m. gegužės 21 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl minėtame vekselyje nurodytos sumos išieškojimo ir tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta dar 2019 m. vasario 21 d., tampa akivaizdu, N. Š. neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą R. D..
9.2. 2019 m. sausio mėnesį tretieji asmenys N. Š. bei N. Š. bankiniais pavedimais R. D. pervedė tik 74 500 Eur. Šie pinigai buvo ne skolinami, o per R. D. perduodami investavimui. 21 500 Eur suma buvo N. Š. bei N. Š. planuojama investicinė grąža.
9.3. Ieškovas bei tretieji asmenys neturi ir ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo momentu neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę D. D.. Tampa neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas panaikino šio asmens sudarytą dovanojimo sandorį. Tuo labiau, jog D. D. ½ negyvenamųjų – poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo valdė asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 151), todėl galėjo laisvai disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
9.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas atsakovų sąžiningumą visiškai neatsižvelgė į esminį faktą, kad skola ieškovui bei tretiesiems asmenims buvo negrąžinta ne dėl atsakovų nesąžiningumo, o dėl atsakovo R. D. atžvilgiu padaryto nusikaltimo.
9.5. Dovanojimo sutarties sudarymas buvo planuotas ilgą laiką, t. y. tėvai planavo savo vienintelei dukrai padovanoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo momentu atsakovas R. D. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu bus padarytas nusikaltimas ir dėl to atsakovas R. D. negalės laiku grąžinti skolų. Atitinkamai to nežinojo ir D. D. bei L. D.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.
9.6. Pirmosios instancijos teismas ginčo dovanojimo sutartį pripažinęs negaliojančia visa apimtimi bei taikęs vienašalę restitucija, pažeidė civilinių santykių stabilumo principą.
9.7. Ieškovas J. N. bylos nagrinėjimo metu turėjo tik 16 362,10 (+5 proc. procesinės palūkanos) Eur reikalavimo teisę į atsakovą R. D., tačiau pareikštu ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio visą 2019 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria perleistas 235 500 Eur vertės turtas bei taikyti restituciją natūra. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį pažeidė proporcingumo principą.
9.8. Skundžiamu sprendimu iš atsakovų buvo priteistos 7 515,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (ieškovo J. N. naudai 6 857,25 Eur, trečiojo asmens N. Š. naudai 1 976 Eur). Papildomu sprendimu buvo priteistos dar 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (trečiojo asmens N. Š. naudai). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą bei papildomą sprendimą net nevertino už konkrečius veiksmus ieškovo bei trečiųjų asmenų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, jos yra aiškiai per didelės ir negalėjo būti priteistos visa apimtimi.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. N. prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Tretieji asmenys su ieškiniu pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindi ne mažesnės, kaip 74 500 Eur sumos pervedimas iš abiejų trečiųjų asmenų sąskaitų atsakovui R. D. 2019 m. sausio 4-16 d. laikotarpiu (2 t., b. l. 74-75). Tretieji asmenys taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 17-31 d., grynais pinigais dalimis R. D. perdavė dar 21 500 Eur. Vėliau išduotas vekselis tokiai sumai nuosekliai patvirtina aptartas aplinkybes. Tokiu būdu tretieji asmenys 2019 m. vasario 21 d. dienai turėjo 96 000 Eur reikalavimą į atsakovą R. D..
10.2. Vadovaujantis CK 3.88 straipsniu galioja nepaneigta prezumpcija, kad atsakovų D. D. ir R. D. turtas, įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčijamos dovanojimo sutarties 7.1.6 punkte (1 t., b. l. 44) vienareikšmiškai nurodyta, kad dovanojami daiktai priklauso dovanotojams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šią aplinkybę patvirtina ir registro išrašas, kuriame nėra jokių žymų apie asmeninę D. D. ir R. D. nuosavybę, turtas įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi santuokos metu (1 t., b. l. 151-152).
10.3. Neteisėto dovanojimo sandorio, pažeidžiančio kreditorių interesus, pripažinimas negaliojančiu negali pažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo principo.
10.4. Vien šioje byloje reikalavimus pareiškė kreditoriai, kurių reikalavimai viršija 112 000 Eur. Įvertinant skolininko elgesį ir šioje byloje atskleistas aplinkybes, visiškai pagrįsta manyti, kad kreditorių gali būti ir daugiau. Net turto grąžinimas natūra visa apimtimi skolininkui ir sutuoktinei negarantuoja, kad skola ieškovui bus padengta.
10.5. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 4 punktu bei CK 6.67 straipsnio 1 punktu, yra preziumuojamas dovanojimo sutarties šalių R. D., D. D. ir L. D. nesąžiningumas. Be to, atsakovų nesąžiningumą papildomai patvirtina šių sandorių sudarymo aplinkybės, tikslas bei sukurtos pasekmės.
10.6. Aplinkybės, susijusios su galimai vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, nėra susijusios su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo atsakovų lėšų panaudojimo riziką perkelti ieškovui, objektyviai negali paneigti actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl į jas atsižvelgti nėra pagrindo.
10.7. Atsakovo R. D. sudaryta dovanojimo sutartis, kuri lėmė R. D. valdomo turto kiekio ir vertės sumažėjimą, buvo sudaryta tarp jo šeimos narių, ir, atsižvelgiant į tai, kad R. D. turint didelės apimties finansinių įsipareigojimų ieškovui, ženkliai sumažino (faktiškai eliminavo) galimybę ieškovui patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, turi aiškius piktavališko susitarimo, kuris prieštarauja gerai moralei, požymius, kas sudaro CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą tokį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.
10.8. Skundžiamu sprendimu pagrįstai priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų didėjimą lėmė ir netinkamas atsakovų procesinis elgesys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net tris kartus, visais atvejais dėl priežasčių, susijusių išimtinai su atsakovų netinkamu procesiniu elgesiu.
11. Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovai viename apeliacinio skundo papunkčių teigia, kad tretieji asmenys neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kitame punkte pripažįsta reikalavimo teisę, tačiau teigia, kad vėliau ji buvo modifikuota išrašant vekselį.
11.2. Trečiųjų asmenų ieškinyje yra nurodytas atsakovų skolos tretiesiems asmenims atsiradimo pagrindas, pridėtos banko mokėjimo pavedimų kopijos, paaiškinta, kad vekselis buvo išduotas kaip garantija. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad skola būtų grąžinta.
11.3. Byloje įrodyta, kad atsakovai sudarę dovanojimo sandorį neteko viso savo turto, o tai pagrindžia kreditorių teisių pažeidimą.
11.4. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl planuoto dovanojimo sutarties sudarymo. Nėra paaiškinta, kodėl ilgą laiką planuotą dovanojimo sutartį atsakovai sudarė ne tiesiogiai su dukra, bet per jos atstovę Giedrę Acę. Taip pat nepateikti jokie paaiškinimai, kodėl atsakovų naudai nustatytas uzufruktas.
11.5. VĮ „Registrų centras“ išraše dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad atsakovė D. D. turi asmeninės nuosavybės teise ½ šio turto, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu
13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Be to, cituojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas actio Pauliana sąlygas, ginčijamą dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Apeliaciniame skunde atsakovai ginčija šias dvi actio Pauliana sąlygas: galiojančią trečiųjų asmenų reikalavimo teisę į atsakovą R. D. ir jos dydį bei skolininko nesąžiningumą. Papildomai nurodoma, kad dalis padovanoto turto priklausė atsakovei D. D. asmeninės nuosavybės teise, į kurią nei ieškovai, nei tretieji asmenys reikalavimo teisės neturi.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo N. Š. 2019 m. sausio 4 d. pervedė atsakovui R. D. 11 000 Eur, 2019 m. sausio 9 d. – 16 500 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 15 000 Eur, 2019 m. sausio 14 d. – 14 000 Eur (2 t., b. l. 74), o trečiasis asmuo N. Š. 2019 m. sausio 16 d. atsakovui R. D. pervedė dar 18 000 Eur (2 t., b. l. 75). Tretieji asmenys nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. laikotarpiu grynais pinigais atsakovui perdavė dar 21 500 Eur sumą. Trečiųjų asmenų teigimu atsakovui buvo suteiktos paskolos 96 000 Eur sumai. Byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 26 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis išrašytas atsakovo tretiesiems asmenims 96 000 Eur sumai (2 t., b. l. 76).
17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiųjų asmenų reikalavimo teisė į atsakovą atsirado prieš ginčijamos 2019 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties sudarymą, t. y. 2019 m. sausio mėn. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal atskirus pavedimus atsakovui R. D. 2019 m. sausio mėn. suteiktos paskolos vėliau buvo sujungtos į vieną trečiųjų asmenų reikalavimą pagal 2019 m. balandžio 25 d. atsakovo išduotą vekselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pakito trečiųjų asmenų reikalavimo forma (pagal buvusius trečiųjų asmenų reikalavimus išrašytas vekselis), nelemia išvados, jog ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu tretieji asmenys apskritai neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Atitinkamai, atmetami apeliantų argumentai dėl to, kad trečiųjų asmenų reikalavimo teisė į atsakovą atsirado tik 2019 m. balandžio 25 d.
18. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, kad tretieji asmenys yra perdavę tik 74 500 Eur, o 21 500 Eur suma turėjo būti investicinė grąža pagal šalių sudarytus susitarimus investuoti perduotą 74 500 Eur sumą, nėra pagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl bendro investavimo, o atsakovai iš esmės nedetalizuoja tokio susitarimo sąlygų. Be to, mažai tikėtina, kad užsiimdamos investicine veikla šalys būtų susitarusios dėl tikslios investicinės grąžos (21 500 Eur) ir atsakovas būtų įsipareigojęs ją užtikrinti. Kita vertus, trečiųjų asmenų piniginių operacijų pervedimo paskirtis „paskola“ rodo, kad pinigai atsakovui buvo skolinami, o ne bendrai šalių investuojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio suma – 96 000 Eur –patvirtina, kad atsakovas iš trečiųjų asmenų buvo gavęs būtent tokią sumą (papildomus 21 500 Eur – grynais), o ne kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 21 500 Eur dydžio investicinės grąžos.
19. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl trečiųjų asmenų reikalavimo teisės į atsakovą, darytina išvada, kad tretieji asmenys ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo 96 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovą ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir įvertinta tinkamai.
20. Kaip minėta, actio Pauliana ieškiniui tenkinti yra būtina nustatyti skolininko nesąžiningumo faktą, t. y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai.
21. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartis sudaryta tarp tėvų (dovanotojų) R. D. ir D. D. ir jų dukros (apdovanotosios) L. D.. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai taikė atsakovų nesąžiningumo prezumpciją. Neabejotina, kad skolininkas R. D. žinojo apie savo skolas ir suvokė, jog viso jam kartu su sutuoktine priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas dukrai, užkertant kelią kreditorių galimybei išieškoti skolas, pažeidžia šių teises.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog atsakovas R. D. turi aukštąjį išsilavinimą ir buvo apdovanotas Gedimino ordino medaliu, nepatvirtina jo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Ginčui išspręsti neaktuali ir atsakovo nurodoma aplinkybė, kad skolų kreditoriams jis negali grąžinti dėl sukčių jo atžvilgiu įvykdytos apgaulės fiktyvioje investavimo platformoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymo kontekste nėra svarbi aplinkybė, dėl kokių priežasčių atsakovas (skolininkas) neatsiskaitė su kreditoriais, nes tai bet kokiu atveju nesuteikia teisės atsakovui paslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.
23. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo sąžiningumo ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą dėl šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo.
24. Papildomai apeliantai nurodo, kad dalis ginčijama dovanojimo sutartimi perleisto turto – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei D. D. asmeninės nuosavybės teise. Apeliantų teigimu, kadangi ieškovas ir tretieji asmenys neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę D. D., jos asmenine nuosavybės teise valdomo turto dovanojimo sandoris negali būti ginčijamas.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo turtą sutuoktiniai įgijo 2000 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-246 (1 t., b. l. 151-152). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimų kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis (redakcija nuo 2000 m. sausio 5 d.) nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 22 straipsnis nustatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad susitarimai dėl būsimo turto pasidalijimo pagal SŠK nebuvo galimi, nes SŠK nenumatė vedybų sutarties instituto, o bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas buvo vienintelis galimas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl buto pirkimo–pardavimo sutarties išlyga, kad butą šalys nusipirko “lygiomis dalimis”, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad butą sutuoktiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2002).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų R. D. ir D. D. santuoka buvo sudaryta 1974 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 27). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo buto savininkai laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo D. D. ir R. D. pagal Nekilnojamojo Turto registro išrašą turėję po 1/2 turto dalį, kurią abu įgijo 2000 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-246 pagrindu (1 t., b. l. 151-152). Atsižvelgiant į aukščiau cituotą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje nustačius, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo ir nesant galimybės turtą sutuoktiniams įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, darytina išvada, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu įgytas buvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
28. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai į bylą nėra pateikę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, o asmeninę D. D. nuosavybės teisę įrodinėja remdamiesi tik registro išrašu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nėra įvardinta ginčo buto nuosavybės teisės forma (asmeninė, bendroji dalinė ar bendroji jungtinė). Be kita ko, asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017). Byloje nesant pirminių duomenų, patvirtinančių atsakovų teiginį, kad D. D. ginčo butą valdė asmeninės nuosavybės teise, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šį faktą byloje esant įrodytą.
29. Atitinkamai, darytina išvada, kad kreditoriai pagrįstai reiškė ieškinį dėl viso ginčo buto, priklausiusio atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad pagal sudarymo tikslą dovanojimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo ilgai planuoto turto perdavimo dukrai rezultatas.
31. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluočių „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
32. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).
33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. D. turėjo 112 100 Eur įsipareigojimus ieškovui ir tretiesiems asmenims, valdė didelės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau kilus išieškojimo iš šio turto grėsmei visas turtas buvo perleistas artimai giminaitei, 2019 m. vasario 15 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuria pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų R. D. ir D. D. teiginiai apie tai, kad viso jiems priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimas dukrai buvo seniai planuotas, yra niekaip nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės (sandorio neatlygintinumas, dovanotojo įsipareigojimų kreditoriams dydis, terminai, uzufrukto dovanojamuose objektuose dovanotojams nustatymas, leidžiantis jiems ir toliau neterminuotai naudotis butais) iš esmės atitinka susitarimo požymius, kurio vienintelis tikslas išvengti atsakovo R. D. kreditorių išieškojimo. Toks susitarimas pripažintinas prieštaraujančiu viešai tvarkai ir gerai moralei pagal susitarimo sudarymo tikslą (CK 1.81 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo bei proporcingumo principus. Tokie apeliantų argumentai atmestini.
36. Pažymėtina, kad minėti principai visų pirma saugo sąžiningus civilinių teisinių santykių dalyvius. Sudarius sandorį, kuris pažeidžia kreditorių teises ir (ar) prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, tokį sandorį sudaręs asmuo negali pagrįstai tikėtis sandorį išsaugoti remdamasis civilinių teisinių santykių stabilumo principu. Esant pagrindui pripažinti sandorį negaliojančiu prioritetas turi būti teikiamas pažeistų teisių gynybai ir ginčijamas sandoris naikinamas, o ne siekiama išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia buvo pažeistas proporcingumo principas. Nustačius neteisėtus viso ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir prieštaravimą viešai tvarkai ir gerai moralei negalimas tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu tik iš dalies ir (ar) dalinis restitucijos taikymas grąžinant į skolininko turto masę tik dalį ginčijamu sandoriu perleisto turto.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantų nurodoma CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti lemia ne restitucijos, o vykdymo proceso taikymo ypatumus, t. y. restitucijos būdu ginčijamu sandoriu perleistą turtą grąžinus į skolininko turto masę vykdymo procese iš skolininkui grįžusio turto išieškoma tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (tik kreditoriaus reikalavimo suma). Papildomai pažymėtina, kad dovanojimo sandoriai yra pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Sandorį pripažinus negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, sprendžiant dėl restitucijos apimties CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, apskritai netaikoma.
39. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Apeliantų vertinimu, iš jų buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos.
40. Ieškovas nurodė, kad byloje patyrė 2 817 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 4 040,25 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sutiktina, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija; toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti teisinių paslaugų dydžiai viršijami neženkliai (iki 500 Eur), o CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė išimtinai dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, sudarant ginčijamą sandorį, bylinėjimosi išlaidų didėjimą nulėmė teismo posėdžių atidėjimas, sąlygotas atsakovų procesinio elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovui priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.
41. Tretieji asmenys nurodė, kad byloje patyrė 1 976 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį laikytinos pagrįstomis. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ir papildomu sprendimu pagrįstai jas priteisė iš atsakovų ir jų nemažino.
Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
43. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
45. Ieškovas pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė prie bylos medžiagos prijungti tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 505,96 Eur viršija Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius pagrindo apeliacinėje instancijoje nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 1 765,40 Eur.
46. Tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jų naudai nėra priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir 2020 m. vasario 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai iš atsakovų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai 1 765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 588,47 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 ct).