Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 8 853,11 Eur negrąžinto kredito dalį, 715,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) ir 1 233,31 Eur tarpininkavimo mokestį.

7. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 29,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 13 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.).

8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 21 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 853,11 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį. Teismas vertino, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio ir reikalavimą šioje dalyje atmetė.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė atsižvelgęs į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 8 853,11Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo sutartinių (mokestinę funkciją atliekančių) palūkanų (715,87 Eur) už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.), tarpininkavimo mokesčio (1233,31Eur), 29,34 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.).

17. Ieškinyje ieškovė papildomai reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negautų pajamų sumą skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (8 853,11 Eur) ir taikant sutartinį 21 proc. palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeidęs sutarties vykdymo tvarką, privalo sumokėti ieškovei jos negautas pajamas (atlyginti nuostolius), tačiau svarbu nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį negautų pajamų (nuostolių) dydį.

18. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Sutarties specialiosiose sąlygose aptarta atsakovo mokama palūkanų suma, nurodytas vartojimo kredito grąžinimo terminas. Iš kartu su sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2024 m. vasario mėnuo (paskutinė 42 įmoka). Vadinasi, sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi ieškovės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti ieškovei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prie sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po sutarties nutraukimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių pagrįstai pripažintos ieškovės negautomis pajamomis.

20. Kita vertus, ieškovė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, iš esmės įrodinėja, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie Sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias ieškovė skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Būtent vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygas, numatančias galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 21 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šis aiškinimas nulėmė ir pagrįstą išvadą, kad neteisėtos sutartinės sąlygos pagrindu ieškovė negalėjo įgyti jokio teisėto lūkesčio, todėl ir jos reikalavimas negautomis pajamomis pripažinti kompensacines palūkanas už pradelstas mokėti vartojimo kredito sumas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo negalėjo būti tenkinamas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu turėjo didesnių nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike, ieškovei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta Sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo. Ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas tinkamai nevykdys Sutarties, ir dėl šios priežasties tikėtis gauti minėtas pajamas. Taigi, ieškovės prašymas į negautų pajamų (nuostolių) sumą įtraukti kompensacines palūkanas negali būti tenkinamas.

22. Skundžiamu sprendimu pagrįstu pripažintas ieškovės reikalavimas priteisti 715,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.). Šią sumą ieškovė patvirtino apskaičiavusi sudėdama nepadengtas mokėjimo grafiko pagrindu už laikotarpį iki 2021 m. vasario 16 d. priskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanų sumas.

23. Pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 16 d.) dienos iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) suskirstė į dvi dalis (pirma dalis – iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 31 d.), antra dalis – nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo (2021 m. balandžio 1 d.) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpį iki sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo absoliučiomis sumomis, o už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo – procentine išraiška, aiškiai nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos būtent su pagal prie sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, taikant sutartines 21 proc. dydžio palūkanas, ne už prie Sutarties pridėtame grafike nurodytas sumas, bet už visą 8 853,11 Eur negrąžinto kredito sumą, t. y. įtraukdama ir kompensacines palūkanas. Tačiau mokestinės (pelno) palūkanos už nurodytą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 31 d.) turėjo būti apskaičiuojamos taip: (144,19 Eur ÷ 31 dienos x 24 dienos (2021 m. vasario 16 d. – 2021 m. kovo 11 d.) = 111,6 Eur) + (141,39 Eur ÷ 31 dienos x 20 dienų (2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. kovo 31 d.) = 91,2 Eur) = 202,8 Eur. Būtent šios sumos priteisimas atitinka skundžiamo sprendimo motyvus. Šią sumą viršijanti negautų pajamų dalis 6,04 Eur (208,84 Eur – 202,8 Eur = 6,04 Eur) neatitinka skundžiamo sprendimo motyvų, kad gali būti priteisiamos tik prie Sutarties pridėtame mokėjimų grafike nurodytos mokestinės (pelno) palūkanos, bei sprendimo dalimi dėl Sutarties sąlygos, numatančios teisę reikalauti kompensacinių palūkanų, pripažinimo negaliojančia. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu, atmetus apeliacinį skundą, sprendimo už akių rezoliucinę dalį patikslinti, vietoj už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 31 d.) priteistos 208,84 Eur negautų pajamų sumos priteisiant ieškovei iš atsakovo 202,8 Eur negautų pajamų sumą. Teismas pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl toks patikslinimas negali būti vertinamas kaip neleistinas išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.

25. Nutarties 24 punkte nurodytas patikslinimas pripažintinas pagrindu pakeisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą sumažinant nuo 11 040,47 Eur (pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, vietoje 11 040,47 Eur sumos nurodžius 10 831,63 Eur sumą) iki 11 034,43 Eur (8 853,11 Eur + 715,87 Eur + 202,8 Eur + 1 233,31 Eur + 29,34 Eur) sumos.

26. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo patikslinimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, teisėjų kolegija šią sprendimo už akių dalį palieka nepakeistą, kartu atmesdama ieškovės prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą už akių pakeisti, nurodant, kad vietoj ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, iš atsakovo M. G. už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 31 d.) priteistos 208,84 Eur negautų pajamų sumos priteisiama 202,8 Eur negautų pajamų suma, taip pat nuo 11 040,47 Eur iki 11 034,43 Eur sumažinant bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.