Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1117/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-06
Bylos Nr.: 2A-1117/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00952-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“
Atsakovas: valstybės įmonės Ignalinos

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1116/2014/2A-1117/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00952-2012-6/2-55-3-00858-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.9; 121.18; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ir atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5606-104/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinius atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „AV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės 1 115 501,36 Lt skolos, 1 784,80 Lt delspinigių bei 6 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 1 175 472,65 Lt skolos, 131 494,74 Lt delspinigių bei 8,06 procento metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš viso 2 290 974,01 Lt skolos ir 133 279,54 Lt delspinigių.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 3d. šalys sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10Sp-27 (13.67), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas, o atsakovas – už šias paslaugas apmokėti per 30 dienų nuo paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Atsakovas, laiku neatsiskaitęs, įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys 2011 m. kovo 31 d. pasirašė atliekų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovas priėmė atliktus darbus. Atsakovui 2011 m. kovo 31 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 18415, kurią atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 1 115 501,36 Lt. Dėl laiku neapmokėtos skolos pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie sudarė 1 784,80 Lt (už 4 pradelstas dienas).

Ieškovas 2011 m. gruodžio 16 d. surašė kitą darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė utilizuoti 103,9 t pavojingų atliekų (medinių pabėgių kodu 17 09 03). Atsakovui 2011 m .gruodžio 16 d. buvo pateikta 1 175 472,65Lt PVM sąskaita faktūra Nr. 26208, kurią atsakovas neapmokėjo, todėl buvo pateiktas antras ieškinys dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Dėl laiku neapmokėtos skolos pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 49 840,04 Lt 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu (už 106 pradelstas dienas). Atsakovas taip pat skolingas 81 654,70 Lt delspinigių 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu (už 183 pradelstas dienas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2011 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „AV investicija“ ieškinys patenkintas ir priteista iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės 1 115 501,36 Lt skolos, 1 784,80 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų, 7 587 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad šalių ginčas susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu, t. y. dėl to ar nurodytos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvada, pagal kurią medienos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos medžiagos, suteikiant joms pavojingų atliekų kodą 17 09 03, nes tirtų mėginių užterštumas viršija pavojingumo kriterijus, nes medžiaga dirgina ir kelia pavojų aplinkai – vandens (mikro) organizmams. Atsakovas dėl ginčijamų atliekų pavojingumo nustatymo kreipėsi į UAB ,,Virsma“, kuri taip pat atliko naudotų geležinkelio pabėgių medienos atliekų pavojingumo analizę ir nustatė, kad jos yra pavojingos medžiagos (kodas 17 09 03). Teismas sprendė, kad pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas utilizavo 96,79 t pavojingų atliekų kodu 17 09 03, o atsakovas darbus priėmė. Dėl kitų atliktų darbų ginčo nekilo. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsakovas privalo atsiskaityti pagal ieškovo išrašytą 1 115 501,36 Lt PVM sąskaitą faktūrą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą – patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 20 584,81 Lt skolos, 33 Lt delspinigių (viso 20 617,81 Lt) ir 6 proc. procesinių palūkanų.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo UAB „AV investicija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 103,90 Lt skolą, 7,60 Lt delspinigių, 8,06 proc. procesinių palūkanų.

Teismas savo sprendimą iš esmės grindė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1576/2013, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais bei sprendė, kad ieškovas pažeidė paslaugų teikėjo pareigą veikti sąžiningai ir protingai, išimtinai kliento interesais, taip pat viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sprendė, kad už 103,90 t utilizuotų medinių pabėgių ieškovui turi būti apmokėta kaip už medžio atliekas pagal kodą 17 02 01, o ne kaip už statybines ir griovimo atliekas (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, pagal kodą 17 09 03, t. y. turi būti sumokėta 103,90 Lt, o ne 1 175 472,65 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovu nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas galbūt nesuteikė 103,90 t ar suteikė mažesnės apimties medinių pabėgių utilizavimo paslaugų, neįrodytos (CPK 178 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą, tačiau dėl skolai ir delspinigiams nepriskaičiuoto 21 proc. PVM priteistas sumas pakoregavo, nustatydamas, jog priteisiama 125,72 Lt skolos ir 9,20 Lt delspinigių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilines byla sujungė į vieną ir 2014 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino paminėto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovo UAB „AV investicija“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės už medinių pabėgių utilizavimą priteista 117,12 Lt skolos ir 33 Lt delspinigių bei šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Civilinės bylos dalį, kurioje panaikintos apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalys ir 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis, grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu, tačiau neteisingai susiaurino ginčo dalyką, t. y. ginčas tarp šalių kilęs ne tik tuo pagrindu ar minėtos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos, bet ir koks kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 turi būti suteiktas šioms atliekoms, jeigu būtų nustatyta, kad minėtos atliekos yra pavojingos. Nuo atliekų kodo priklauso atliekų tvarkymo įkainis.

2. Nuo sutarties vykdymo pradžios ieškovas veikė nesąžiningai, vengė bendradarbiauti su atsakovu. Ieškovas neinformavo atsakovo apie planuojamą atliekų mėginių ėmimą tyrimui atlikti. Teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi ieškovo pateikta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvada, nes ši įstaiga nėra oficialiai akredituota atlikti tokius tyrimus bei neturi jokių teisėtų įgaliojimų suteikti atliekoms kodus.

3. Ieškovo prisiimti įsipareigojimai sutvarkyti atliekas, kartu yra ir jo profesinė veikla, todėl jo veiklai, prisiimtoms prievolėms įvykdyti turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai. Ieškovas sutarties 3.1.1 punktu įsipareigojo, teikdamas paslaugas, veikti kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, paslaugas teikti pagal geriausius visuotinai pripažįstamus standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius bei žinias, vykdydamas savo veiklą, privalėjo laikytis kliento intereso prioriteto principo, įtvirtinto CK 6.718 straipsnyje. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad medienos atliekoms galėjo būti suteikti trys kodai, todėl, prieš pradėdamas tvarkyti atliekas, ieškovas turėjo konsultuotis su atsakingais atsakovo darbuotojais, pateikdamas visapusišką ir išsamią informaciją apie visus įmanomus paslaugų suteikimo variantus, o negalėdamas to padaryti dėl objektyvių priežasčių, paslaugas privalėjo suteikti ekonomiškiausiu būdu.

4. Remiantis CK 6.720 straipsnio 5 dalimi jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nei viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų tiekėjui faktiškai šio tiekėjo turėtas išlaidas. Be to, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, net ir vienašališkai nutraukęs sutartį, klientas privalo paslaugų tiekėjui sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Teismas neteisingai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas. Ieškovo patirtos išlaidos yra daug mažesnės, nei prašoma priteisti suma. Ieškovas neįrodė, kad padidinti sutarties kainą buvo neišvengiama (CK 6.720 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „AV investicija“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „AV investicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, priteisti iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės UAB „AV investicija“ naudai 1 175 368,75 Lt skolos, 131 486,68 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškino 2011 m. kovo 3 d. paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, konstatuodamas, jog šioje sutartyje nustatyta maksimali sutarties kaina ir maksimalus atliekų kiekis. Apelianto manymu, ginčo sutartyje numatytas tik planuojamas atliekų kiekis bei preliminari kaina, kuri gali keistis priklausomai nuo perkamų paslaugų kiekio ir pavojingų atliekų identifikavimo ir kodų nustatymo;

2. Padarydamas išvadą, kad šalys susitarė dėl maksimalaus atliekų kiekio, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas priimdavo tik tas atliekas, kurias jam perduodavo pats atsakovas, todėl neturėjo galimybės spręsti kiek ir kokių atliekų bus sutvarkyta. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovui perduodant atliekas, ieškovas negalėjo atsisakyti jų priimti, kadangi tai būtų prieštaravę pasirašytai sutarčiai ir sukeltų ieškovui atsakomybę;

3. Teismo išvada, kad sutarties kainos pasikeitimas laikytinas esminiu Sutarties pakeitimu taip pat nepagrįsta, nes ginčo sutartyje įtvirtinta ne maksimali kaina, o kainodaros taisyklės, kurias taikant sutarties sąlygos, nustatančios kainą, gali būti koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-75/2013);

4. Teismas, apskaičiuodamas atsakovui suteiktų paslaugų kainą kitu įkainiu, t. y. prilygindamas vienos tonos pavojingų cheminių atliekų kainą vienos tonos medienos atliekų kainai (1 Lt), neatsižvelgė į tai, kad ištyrus medinius pabėgius buvo nuspręsta juos tvarkyti kaip pavojingas medžiagas, suteikiant joms pavojingų medžiagų kodą 17 09 03 bei pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą;

5. Teismas nepagrįstai ir neteisingai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi ieškovas nedidino kainos už suteiktas paslaugas, todėl neturėjo pareigos apie tai pranešti atsakovui;

6. Apelianto manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas keisdamas sutarties sąlygas pažeidė viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir lygiateisiškumą, kadangi pats ieškovas turėjo tinkamai organizuoti jam reikalingų paslaugų viešąjį pirkimą;

7. Teismui patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo tik iš dalies, ieškovas patyrė beveik ieškinio dydžio nuostolius, o atsakovas gavo turtinės naudos, nes išvengė mokėjimo už jam suteiktas paslaugas;

8. Apelianto teigimu, būtent atsakovas pakeitė konkurso sąlygose buvusią sąlygą, numatančią draudimą keisti sutarties kainą į formuluotę, bei ginčo sutartyje nurodė, kad sutarties kaina ir atliekų kiekiai yra preliminarūs, todėl šios aplinkybės pagrįstai leido ieškovui manyti, jog buvo susitarta tik dėl įkainio dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo sutarties nuostatas, kadangi iš sutarties ir atsakovo skelbto pirkimo nuostatų analizės matyti, jog viešojo konkurso nugalėtoju buvo išrinktas mažiausią visos sutarties, o ne įkainio, kainą pasiūlęs tiekėjas – apeliantas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui vienašališkai, neturint atsakovo sutikimo ir rašytinio sutarties pakeitimo, suteikus atsakovui paslaugas, kurių kaina žymiai didesnė nei visa sutarties kaina, buvo pažeistos CK 6.718 straipsnio nuostatos ir sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 punkte įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, išimtinai kliento interesais, taip pat CK 6.200 straipsnyje numatyti bendrieji sutarčių vykdymo principai – bendradarbiavimo ir kooperacijos, sutarties vykdymo ekonomiškumo. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai klasifikavo medienos pabėgių atliekas, kaip pavojingas chemines medžiagas, o tai lėmė neekonomišką sutarties vykdymą ir nepagrįsto reikalavimo apmokėti už suteiktas paslaugas pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria buvo pakeistas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas, dalis dėl 20 467,69 Lt (su PVM) skolos už kitas atliekas (ne medinius pabėgius) pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18415 kasacinio teismo buvo nepakeista ir yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje vertinama tik ta pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuria priteista 1 095 033,67 Lt su PVM (be PVM sudarytų 904 986,50 Lt) skola už medinius pabėgius pagal paminėtą 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18415; taip pat vertintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. ieškovas UAB „AV investicija“ ir atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė pasirašė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.10Sp-27 (13.67) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti Ignalinos atominės elektrinės pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti per 30 dienų nuo paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo dienos. Atsakovas, laiku neatsiskaitęs, įsipareigojo mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atliko sutartimi sulygtus darbus (paslaugas) ir šalys 2011 m. kovo 31 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1-AE (1 t., 5 b. l.). Minėtame akte nurodyta, kad ieškovas, be kitų atliekų, priėmė utilizavimui 96,79 t griovimo atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (suteiktas 17 09 03 kodas). Remdamasis atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktu, ieškovas 2011 m. kovo 31 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 115 501,36 Lt, iš jų už paminėtas 96,79 t atliekų – 904 986,50 Lt (1 t. b. l. 6). Byloje nėra ginčo, kad 2011 m. kovo 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bei PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos 96,79 t griovimo atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, yra mediniai geležinkelio pabėgiai. Ieškovas 2011 m. gruodžio 16 d. surašė kitą darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2-AE dėl 103,9 t pavojingų atliekų – pabėgių (suteiktas 17 09 03 kodas) utilizavimo (1 t., 10 b. l.) bei pateikė atsakovui šio akto pagrindu 2011 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 175 472,65 Lt (1 t., 20 b. l.).

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama jau trečią kartą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria panaikintos prieš tai priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, koks kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Taisyklės), turėjo būti suteiktas 200,69 t (96,79 t pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 103,9 t pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą) medinių pabėgių bei, atsižvelgiant į suteiktą kodą, kokia šių atliekų (medinių pabėgių) utilizavimo kaina.

Dėl atliekų (medinių pabėgių) kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad atliekos – mediniai pabėgiai, dėl kurių utilizavimo paslaugų apmokėjimo kilo ginčas, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo priskirti kurioms nors konkrečioms atliekoms. Priešingai, pabėgiai iš esmės galėjo būti kvalifikuojami skirtingų kategorijų atliekomis: a) medis (nepavojingų atliekų lentelės 2-oji eilutė), kodas – 17 02 01, planuojamas kiekis – 400 t, kaina – 1 Lt (be PVM) už 1 t; b) stiklas, plastikas ir mediena, kuriose yra pavojingų medžiagų (pavojingų atliekų lentelės 15-oji eilutė), kodas – 17 02 04, planuojamas kiekis – 17,7 t, kaina – 876 Lt (be PVM) už 1 t; c) statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (pavojingų atliekų lentelės 24-oji eilutė), kodas – 17 09 03, planuojamas kiekis – 7,5 t, kaina – 9 350 Lt (be PVM) už 1 t. Taigi pagal šalių pasirašytos sutarties nuostatas mediniai pabėgiai galėjo būti kvalifikuojami tiek kaip pavojingos, tiek ir kaip nepavojingos atliekos. Ieškovas išvežtas utilizuoti atliekas kvalifikavo kaip pavojingas atliekas pagal brangiausią atliekų kodą 17 09 03, t. y. 9 350 Lt už 1 toną.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo skolas pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu mediniams geležinkelio pabėgiams taikė 17 09 03 kodą (pavojingos atliekos), o 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu – 17 02 01 kodą (nepavojingos atliekos). Apeliantas UAB „AV investicija“, nesutikdamas su 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu, teigia, kad pabėgių medienos atliekos turėjo būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos ir joms turėjo būti suteiktas 17 09 03 kodas, o ne 17 02 01, o apeliantas VĮ Ignalinos atominė elektrinė nesutinka su 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kuriuo mediniams pabėgiams buvo taikytas 17 09 03 kodas.

Atliekų tvarkymo taisyklių 19 punkto nuostatos numato, kad įmonės, gaminančios atliekas, privalo pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalus. Šie žurnalai turi būti pildomi pagal įmonėje patvirtintą tvarką ir pateikiami Aplinkos ministerijos ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams (Taisyklių 20, 22 p.). Taisyklių 52, 53 punktuose įtvirtinta, kad pavojingų atliekų gamintojas privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti jų susidarymą paraiškoje taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti; identifikuojant susidarančias pavojingas atliekas, rekomenduojama naudotis pavojingų atliekų kategorijomis ir rūšimis, išvardytomis pagal pobūdį ir veiklą, kurios metu jos susidaro (pagal Taisyklių 17 priedą), ir atliekų sudedamosiomis dalimis, nuo kurių atliekos tampa pavojingomis (pagal Taisyklių 18 priedą). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirminės atliekų apskaitos žurnalo už 2011 metų kovo mėnesį matyti, kad šalių sudarytos sutarties vykdymo metu atsakovas atliekas yra apskaitęs tiek pagal 17 02 01 kodą (medis), tiek ir pagal 17 09 03 kodą (kitos statybinės ir griovimo atliekos), tačiau vien iš šiame žurnale užfiksuotų duomenų nėra galimybės nustatyti ar mediniai pabėgiai perkančiosios organizacijos buvo apskaitomi kaip medis (17 02 01) ar kaip kitos statybinės ir griovimo atliekos (17 09 03). Pats atsakovas paaiškino, kad medinių pabėgių atliekas tvarkė ir apskaitė kaip nepavojingas atliekas kodu 17 02 01.

Teisėjų kolegijos sprendimu, atsakovas medinius pabėgius klaidingai kvalifikavo nepavojingomis atliekomis. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys, patvirtinantys, jog mediniai geležinkelio pabėgiai yra pavojingos atliekos. Tai įrodo: Aplinkos apsaugos agentūros 2011 m. gegužės 13 d. bei 2011 m. lapkričio 16 d. raštai, kuriuose nurodyta, kad pabėgių atliekos priskirtinos prie pavojingų atliekų kategorijos, nes visų dažytų, lakuotų, klijuotų, impregnuotų medienos gaminių atliekos laikomos pavojingomis (1 t., 84 b. l., 1 t., 101 b. l.); Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro 2011 m. balandžio 19 d. tyrimo išvados bei Latvijos bendrovės „Virsma“ tyrimų duomenys, kuriuose taip pat nurodyta, jog mediniai pabėgiai yra pavojingos atliekos (1 t., 49-56, 65-74). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu netinkamai įvertino šiuos byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai ieškovo utilizuotus medinius pabėgius (pavojingas atliekas) priskyrė 17 02 01 kodui (medis), kuris taikomas nepavojingoms atliekoms.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria panaikintos prieš tai priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, pateiktus išaiškinimus, jog mediniai pabėgiai – pavojingos atliekos, apeliacinės instancijos teismas vertina, kuriam iš pavojingų atliekų kategorijos (17 02 04 ar 17 09 03) priskirtini mediniai pabėgiai.

Pagal Taisyklių 2 priedą abu paminėti atliekų kodai (17 02 04 ir 17 09 03) yra priskiriami 17 atliekų sąrašo skyriui „Statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą)“. Atliekų kodu 17 02 04 žymimas stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie yra jomis užteršti, o kodu 17 09 03 – kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti kuriai iš kategorijų priskirtini mediniai pabėgiai pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Taisykles, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri 2014 m. balandžio 23 d. pateikė atsakymą, jog pagal atliekų susidarymo kilmę, šaltinį, pobūdį, savybes panaudotiems mediniams pabėgiams priskirtinas kodas 17 02 04 (4 t., 175 b. l.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo išvežtiems utilizuoti geležinkelių mediniams pabėgiams pagal Taisyklių 2 priedą turėtų būti taikomas 17 02 04 kodas, kuris tiesiogiai numato, kad juo (kodu) žymima mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų, o ne 17 09 03, kuris taikomas kitoms statybinėms ir griovimo, įskaitant ir mišrias atliekas, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, ieškovas UAB „AV investicija“ nepagrįstai utilizuoti išvežtiems mediniams pabėgiams taikė brangiausią atliekų kodą 17 09 03, o pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisdamas skolą, apskaičiuotą pagal paminėtą 17 09 03 kodą, bei 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu – pagal 17 02 01 kodą, priėmė nepagrįstus sprendimus.

Paminėta, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog išvežtos utilizuoti atliekos (mediniai pabėgiai) turėtų būti kvalifikuojamos kodu 17 09 03, pateikė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro 2011 m. balandžio 19 d. medinių pabėgių tyrimo išvadas (1 t., 49-56 b. l.) bei Latvijos įmonės „Virsma“ atliekų pavojingumo analizės ir įvertinimo išvadas (1 t., 65-74 b. l.). Minėtose tyrimų išvadose buvo vertinama, ar naudoti mediniai geležinkelio pabėgiai yra pavojingos ar nepavojingos atliekos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančios tyrimų išvados vertintinos kaip rašytinis įrodymas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui neturi lemiamos reikšmės. Išvadose nurodyta, kad mediniai pabėgiai priskirtini pavojingoms atliekoms ir teismas su šiomis išvadomis sutinka. Kita vertus, tyrimų išvadose nevertinta ir neargumentuota, kodėl pagal Taisyklių 2 priedą paminėtos atliekos yra priskirtos būtent 17 09 03 kategorijai, kuri skirta kitoms statybinėms ir griovimo bei mišrioms atliekoms, o ne 17 02 04 kategorijai, taikomai medienai, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, paminėtos tyrimų išvados nepaneigė apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog mediniams pabėgiams (pavojingoms atliekoms) taikytinas 17 02 04 kodas.

Dėl paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties keitimo bei ieškovo tenkintinų reikalavimų apimties

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išsiaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, o jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl sutarties turinys turėjo būti nustatinėjamas ir aiškinamas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį.

Minėta, jog nei pirkimo sąlygose, nei vėliau šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta pagal kokią atliekų kategoriją (pavojingų ar nepavojingų) bei pagal kurį kodą kvalifikuojami mediniai pabėgiai. Tiek iš perkančiosios organizacijos suformuluotų pirkimo sąlygų nuostatų, susijusių su planuojamais išvežti utilizuoti atliekų kiekiais (medis, 400 t), tiek iš atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (2 t., 4 b. l.) bei apeliacinės instancijos teismui, teikiant papildomus rašytinius įrodymus, spręstina, kad VĮ Ignalinos atominė elektrinė, kaip minėta, medinius pabėgius klaidingai kvalifikavo nepavojingomis atliekomis. Atsakomybė dėl netinkamo medinių geležinkelio pabėgių priskirimo atitinkamai atliekų kategorijai ir rūšiai tenka perkančiajai organizacijai, nes būtent jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnio nuostatas tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas. Dėl netinkamo atliekų (medinių pabėgių) kodo nustatymo pirkimo dokumentuose kilo poreikis keisti šalių sudarytos sutarties nuostatas, susijusias su ieškovo išvežtų utilizuoti medinių pabėgių kiekiu ir jį (kiekį) atitinkančia kaina. Galimybę keisti atitinkamas sutarties nuostatas pripažino ir kasacinis teismas, grąžines bylą apeliacinės instancijos teismui naujam nagrinėjimui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai nėra bendro šalių sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir tokiam ginčui pasiekus teismą, būtent jis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Tokiu atveju teismas privalo vertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį remiantis VPĮ nuostatomis bei atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, tačiau, įvertinęs tokį galimumą VPĮ prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Minėta, jog sutartis, iš kurios ieškovas UAB „AV investicija“ kildina savo reikalavimą, buvo sudaryta vadovaujantis VPĮ, t. y. viešojo pirkimo būdu. Sutarties sudarymas bei vykdymas nereiškia, kad jos šalių nebesaisto VPĮ normos. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2011). Galimybę keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas numato VPĮ 18 straipsnio 8 dalis, pagal kurią pirkimo sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte buvo nustatyta maksimali sutarties kaina (592 716,48 Lt be PVM arba 717 186,94 Lt su PVM), o 3.2 punkte – maksimalūs atliekų kiekiai bei jų įkainiai. Sutarties 3.6 punktas nustatė, kad sutartyje numatyti įkainiai negali būti keičiami visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punkte nustatytą atvejį (3.4 punktas numatė galimybę keisti 3.1 punkte bei 3.2 punkte nustatytus paslaugų įkainius dėl pasikeitusio PVM). Tai, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo įtvirtinti tiek maksimalūs atliekų kiekiai, tiek ir fiksuota (maksimali) kaina, kuri negalėjo būti perskaičiuojama teismui nekeičiant sutarties pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, konstatavo ir kasacinis teismas, grąžinęs bylą naujam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantu UAB „AV investicija“, jog ginčo sutartyje buvo numatytas tik planuojamas atliekų kiekis bei preliminari kaina, kuri galėjo keistis priklausomai nuo perkamų paslaugų kiekio ir pavojingų atliekų kodo nustatymo, todėl sutarties sąlygos, nustatančios kainą, galėjo būti koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka (patvirtintos kainodaros taisyklės). Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas UAB „AV investicija“, sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte vartojama preliminariosios kainos sąvoka reiškia, jog sutarties kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi PVM (sutarties 3.4 p., 3.6 p.) arba tuo atveju, jeigu VĮ Ignalinos atominė elektrinė užsakytų ne visus sutartyje nustatytus atliekų išvežimo kiekius.

Pažymėtina, jog kaina yra viena svarbiausių viešojo pirkimo sutarčių sąlygų, tačiau tai per se nereiškia, kad pagal VPĮ dėl jos apskritai negalimi jokie šių sandorių pakeitimai. Tiek Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje galimybė keisti viešojo pirkimo sutarčių nuostatas, susijusias su sandorio kaina, nors ir pripažinta išimtine, tačiau iš principo nėra paneigta (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I‑4401; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina be kainodaros taisyklių (taip yra nagrinėjamos bylos atveju), kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, todėl spręstina dėl poreikio pagal atitinkamas naujas aplinkybes perskaičiuoti fiksuotą sutarties kainą tenkinimo galimybių ir teisėtumo a fortiori viešųjų pirkimų principų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Minėta, jog iš atsakovo paimtos utilizuoti pavojingos atliekos – mediniai pabėgiai turėjo būti kvalifikuojami 17 02 04 kodu, kurių 1 tonos kaina, remiantis sutarties nuostatomis, sudarė 876 Lt be PVM. Sutarties 2 lentelės 15 eilutėje nurodyta, kad planuojamas atliekų, pažymėtų 17 02 04 kodu, surinkimo kiekis – 17,7 t, o bendra paslaugos kaina be PVM sudarytų 15 505,20 Lt. Nustatyta, kad ieškovas UAB „AV investicija“, vykdydamas sutartį, keliais etapais išvežė utilizuoti 200,69 t medinių pabėgių, kuriais disponavo perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į tai, sutarties 2 lentelės 15 eilutės nuostata, nustatanti maksimalų atliekų kiekį – 17,7 t, keistina, nurodant, jog maksimalus paminėtų atliekų kiekis – 200,69 t. Taigi už 200,69 t atliekų, taikant 17 02 04 kodą, bendra kaina sudarytų 175 804,44 Lt be PVM (200,69 t x 876 Lt) arba 212 723,37 Lt su PVM. Atsižvelgiant į tai, keistina ir sutarties 2 lentelės 15 eilutėje nurodyta maksimali bendra kaina be PVM, t. y. vietoje nurodytos 15 505,20 Lt (be PVM) kainos, nustatant 175 804,44 Lt (be PVM) kainą. Tokiu atveju atsakovo skola už 96,79 t utilizuotų atliekų (medinių pabėgių) pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18415 sudarytų 102 593,53 Lt su PVM arba 84 788,04 Lt be PVM, o už 103,9 t atliekų (medinių pabėgių) pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą – 110 129,84 Lt su PVM arba 91 016,40 Lt be PVM.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atliktas sutarties nuostatų, susijusių su ieškovo išvežtų utilizuoti medinių pabėgių (pavojingų atliekų) kiekiu bei jį atitinkančia kaina, pakeitimas nepažeidžia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų bei VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo bei tiekėjų nediskriminavimo principų, nes, kaip nurodė kasacinis teismas, dėl pirkimo ir sutarties sąlygų trūkumo tokioje situacijoje atsidurtų bet kuris kitas ūkio subjektas. Bylos duomenys įrodo, kad tokia situacija iš tiesų ir įvyko, nes su medinių pabėgių kvalifikavimo (priskyrimo atitinkamai atliekų kategorijai) problema susidūrė ir naujasis atsakovo tiekėjas UAB „Ūrus ir Ko“ (1 t., 99-100 b. l.). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad minėta bendrovė surinktiems iš atsakovo mediniams pabėgiams taiko 17 02 04 kodą (2 t., 195-210 b. l.). Taigi šalių sudarytoje sutartyje aiškiai neįtvirtinus atitinkamų atliekų (šiuo atveju medinių pabėgių) kodo, tie patys mediniai pabėgiai dviejų skirtingų tiekėjų buvo kvalifikuoti skirtingomis kategorijomis. Jei atsakovas iš anksto būtų kruopščiai parengęs ir paskelbęs pirkimo sąlygas ir tiek jose, tiek pirkimo sutartyje numatęs, kuriai iš kategorijų priskirtini mediniai pabėgiai, tiekėjai būtų galėję pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Šiuo atveju negalima prieiti išvados, jog tiekėjai galėjo iš anksto numatyti, kad atitinkamų pavojingų atliekų kiekiai gali padidėti, priklausomai nuo medinių pabėgių priskyrimo 17 02 04 arba 17 09 03 kodams, o už padidėjusį kiekį perkančioji organizacija ne tik neatlygins, bet ir sieks už paslaugas apmokėti pagal kitos kategorijos atliekas (vietoj pavojingų atliekų apmokėti kaip už nepavojingas). Byloje nėra duomenų, kad tiekėjams buvo sudarytos galimybės susipažinti su atliekomis, šių chemine struktūra ir pan.

Apelianto VĮ Ignalinos atominės elektrinės teigimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo, nes neinformavo apie planuojamą atliekų mėginių ėmimą, nesikonsultavo su atsakovu prieš pradėdamas tvarkyti atliekas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad ieškovui, kaip verslu užsiimančiam ūkio subjektui, keliami aukštesni reikalavimai, todėl jis taip pat turi prisiimti dalį rizikos, tenkančios dėl VPĮ nuostatų pažeidimų. Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo veiksmai stokojo bendradarbiavimo su atsakovu VĮ Ignalinos atomine elektrine. Ieškovas keliais etapais utilizuodamas žymiai didesnius kiekius atliekų, nei buvo suderėta, neatsižvelgė į kitos sandorio šalies – atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės, interesus. Bet kuriam vidutiniam, sąžiningam ūkio subjektui turėjo kilti pagrįstų abejonių ir įtarimų dėl tokio masto atliekų kiekio padidėjimo, nei buvo sutarta. Ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu stoka pasireiškė ne tik dėl išvežtų utilizuoti atliekų kiekio, bet ir dėl to, kad nebuvo informuota kita šalis apie poreikį pagal sutarties nuostatas pakeisti medinių pabėgių klasifikavimą į iš visų šalių suderėtų brangiausią atliekų rūšį.

Minėta, jog ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2011 m. kovo 3 d., o iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centro atlikto (ieškovo užsakymu) medinių pabėgių tyrimo išvadų matyti, kad mėginiai iš ginčo atliekų (medinių geležinkelio pabėgių) buvo paimti 2011 m. kovo 15 d. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tyrimą ieškovas užsakė dar prieš sutarties vykdymo pradžią ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų surašymą. Taigi abejonių dėl ginčo atliekų kvalifikavimo atitinkamai kategorijai ieškovui turėjo kilti nedelsiant po sutarties sudarymo.

Kasacinis teismas yra paminėjęs apie galimybę sumažinti priteistinos skolos dydį dėl tiekėjo nebendradarbiavimo su perkančiąja organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-713/2013, 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014), tačiau įvertinus, jog nagrinėjamu atveju abi šalys (tiek ieškovas, tiek ir atsakovas) sudarė ydingą ir bendros valios stokojantį sandorį, taip pat įvertinus ieškovo reikalautos sumos už 200,69 t medinių pabėgių (2 270 506,32 Lt su PVM) ir apeliacinės instancijos teismo priteisiamos sumos (212 723,37 Lt su PVM) dydį pagal pakeistą pavojingų atliekų kodą, atitinkamai keičiant ir sutarties nuostatas dėl pavojingų atliekų (medinių pabėgių) kiekio ir jį (kiekį) sudarančios kainos, spręstina, jog 212 723,37 Lt (su PVM) suma yra pakankama ir papildomai jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl delspinigių priteisimo

Minėta, jog pagal sutarties 5.1 punktą atsakovas, laiku neatsiskaitęs, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalį dėl skolos priteisimo pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą tik už medinius pabėgius (nutarties dalį dėl skolos priteisimo už kitas atliekas paliko nepakeistą), panaikino ir apeliacinės instancijos teismo priteistus 33 Lt delspinigių. Minėti 33 Lt delspinigių teismo buvo paskaičiuoti už visą priteistą skolą pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, t. y. tiek už medinių pabėgių atliekas, tiek ir už kitas atliekas. Atsižvelgiant į tai, delspinigius už neapmokėtą 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą būtina priteisti už visą sumą – 123 061,22 Lt (102 593,53 Lt mediniai pabėgiai + 20 467,69 Lt kitos atliekos). Taigi delspinigiai už paminėtą sumą (pradelstos 4 dienos) sudarytų 196,89 Lt (4 dienos x 0,04 proc. x 123 061,22 Lt).

Skundžiamu 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 7,60 Lt delspinigių už 103,90 Lt skolą už pradelstas 183 dienas. Nustatyta, kad ieškiniu UAB „AV investicija“ prašė priteisti viso 131 494,74 Lt delspinigių, t. y. 49 840,04 Lt delspinigių už pradelstas 106 dienas pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 81 654,70 Lt delspinigių už pradelstas 183 dienas pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Skundžiamą 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeitus ir iš atsakovo priteisus 110 129,84 Lt skolą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, delspinigiai už pradelstas 106 dienas sudarytų 4 669,50 Lt (106 dienos x 0,04 proc. x 110 129,84 Lt), o už pradelstas 183 dienas pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 9 008,08 Lt (183 dienos x 0,04 proc. x 123 061,22 Lt), taigi iš atsakovo priteistina viso 13 677,58 Lt delspinigių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimus pakeitus, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteisiant patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

Viso pagal abu ieškinius UAB „AV investicija“ reikalavimas sudarė 2 424 253,55 Lt (1 117 286,16 Lt pagal 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą + 1 306 967,39 Lt pagal 2011 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą). Apeliacinės instancijos teismas, skundus tenkindamas iš dalies, priteisė 247 065,53 Lt (įskaitant ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi priteistą 20 467,69 Lt skolą už kitas atliekas, nes šioje dalyje kasacinis teismas nutartį paliko nepakeistą, o nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikino), t. y. tenkino 10,19 proc. ieškinio reikalavimų.

Nustatyta, kad ieškovas yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas: 7 587 žyminis mokestis už ieškinį (1 t., 3 b. l.), 2 000 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., 20 b. l.), 1 000 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą (4 t., 1 b. l.), 2 420 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo, 5 747,50 Lt advokato pagalbos išlaidų už 2 kasacinius skundus (4 t., 47-48, 69-70 b. l.). Atsižvelgiant į tenkintą reikalavimo dalį (10,19 proc.), ieškovui UAB „AV investicija“ priteistina iš atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės 773,11 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 203,80 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 101,90 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 246,60 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo, 585,67 Lt advokato pagalbos išlaidų už kasacinius skundus.

Nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo atidėtas 17 070 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., 50 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo UAB „AV investicija“ priteistina 15 330,57 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybės naudai.

Atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas: 3 793 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (1 t., 87 b. l.), 1 586 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą (1 t., 135 b. l.), 5 862,45 Lt avokado pagalbos išlaidų už dviejų atsiliepimų į kasacinius skundus rengimą (4 t., 57-59 b. l.) ir 3 448,50 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 t., 213-215 b. l.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Atsakovo prašomos priteisti 5 862,45 Lt bylinėjimosi išlaidos, už dviejų atsiliepimų į kasacinius skundus surašymą, bei 3 448,50 Lt išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme už rašytinių paaiškinimų rengimą bei įrodymų rinkimą, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti atsakovui visas paminėtas jo prašomas bylinėjimosi išlaidas (5 862,45 Lt ir 3 448,50 Lt), todėl teisėjų kolegija sprendžia sumažinti atsakovui priteistinas išlaidas už advokato pagalbą už atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą iki 4 000 Lt, o išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – iki 2 000 Lt.

Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį, atsakovui VĮ Ignalinos atominei elektrinei priteistina iš ieškovo UAB „AV investicija“ 3 406,49 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 424,39 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 3 592,40 Lt advokato pagalbos išlaidų, už atsiliepimų į kasacinius skundus rengimą ir 1 796,20 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 99,44 Lt (1 t. 1 b. l., 165 b. l., 215 b. l., 4 t., 110 b. l.). Atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį, iš ieškovo UAB „AV Investicija“ priteistina 89,31 Lt išlaidų, o iš atsakovo 10,13 Lt išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir juos išdėstyti taip:

Pakeisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ir atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 2011 m. kovo 3 d. sudarytą paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10Sp-27 (13.67) specialiųjų sąlygų 2 lentelės 15 eilutę, nustatant, kad pagal 17 02 04 kodą kvalifikuojamų atliekų planuojamas kiekis yra 200,69 tonos, o bendra kaina be PVM – 175 804,44 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) priteista 1 095 033,67 Lt skola, 1 784,80 Lt delspinigiai, 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai panaikinti ir priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 102 593,53 Lt (šimtą du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus penkiasdešimt tris centus) skolos, 196,89 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus aštuoniasdešimt devynias centus) delspinigių ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (201-05-10) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) priteista 103,90 Lt skola, 7,60 Lt delspinigiai, 8,06 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai panaikinti ir priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 110 129,84 Lt (šimtą dešimt tūkstančių šimtą dvidešimt devynis litus aštuoniasdešimt keturis centus) skolos, 13 677,58 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir penkiasdešimt aštuonis centus) delspinigių ir 8,06 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 773,11 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt tris litus ir vienuolika centų) žyminio mokesčio už ieškinį, 203,80 Lt (du šimtus tris litus ir aštuoniasdešimt centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 101,90 Lt (šimtą vieną litą ir devyniasdešimt centų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 246,60 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus ir šešiasdešimt centų) procesinių dokumentų rengimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 585,67 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir šešiasdešimt septynis centus) advokato pagalbos išlaidų už kasacinių skundų rengimą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 15 330,57 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt litų ir penkiasdešimt septynis centus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3 406,49 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešis litus ir keturiasdešimt devynis centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 424,39 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis litus ir trisdešimt devynis centus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 3 592,40 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du litus ir keturiasdešimt centų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka ir 1 796,20 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis litus ir dvidešimt centų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 89,31 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus ir trisdešimt vieną centą), o iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 10,13 Lt (dešimt litų ir trylika centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas