- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-1576/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Ignalinos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AV investicija“ nurodė, kad 2011 m. kovo 3 d. su atsakovu VĮ Ignalinos atomine elektrine sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo teikti pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas. 2011 m. kovo 31 d. šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovas priėmė atliktus darbus ir patvirtino, kad dėl jų neturi ieškovui jokių pretenzijų. 2011 m. kovo 31 d. atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovas jos neapmokėjo ir liko skolingas už suteiktas paslaugas 1 115 501,36 Lt. Remdamasis tuo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 115 501,36 Lt skolos bei 1 784,80 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad šalių ginčas susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu, t. y. ar nurodytos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos. Teismas šiam klausimui spręsti rėmėsi ieškovo pateikta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvada, iš kurios matyti, kad medienos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos medžiagos suteikiant joms pavojingų atliekų kodą 17 09 03. Atsakovas dėl ginčijamų atliekų pavojingumo nustatymo kreipėsi į UAB ,,Virsma“, kuri taip pat atliko naudotų geležinkelio pabėgių medienos atliekų pavojingumo analizę ir nustatė, kad medienos atliekos yra pavojingos medžiagos su kodu 17 09 03. Pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovas utilizavo 96,79 t pavojingų atliekų su kodu 17 09 03, atsakovas darbus priėmė. Dėl kitų atliktų darbų ginčo nekilo. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsakovas privalo sumokėti ieškovui pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 115 501,36 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu, tačiau neteisingai susiaurino ginčo dalyką, t. y. ginčas tarp šalių kilęs ne tik tuo pagrindu, ar minėtos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos, bet ir koks kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles turi būti suteiktas šioms atliekoms, jeigu būtų nustatyta, kad minėtos atliekos yra pavojingos. Nuo atliekų kodo priklauso atliekų tvarkymo įkainis.
2. Ieškovas veikė nesąžiningai, vengė bendradarbiauti su atsakovu. Ieškovas neinformavo atsakovo apie planuojamą atliekų mėginių ėmimą siekiant atlikti jų tyrimą. Teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi ieškovo pateikta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvada, nes ši įstaiga nėra oficialiai akredituota atlikti tokius tyrimus bei neturi jokių teisėtų įgaliojimų suteikti atliekoms kodus.
3. Ieškovo prisiimti įsipareigojimai sutvarkyti atliekas kartu yra ir jo profesinė veikla, todėl jo veiklai, jo prisiimtų prievolių įvykdymui turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai. Ieškovas Sutartimi įsipareigojo teikdamas paslaugas veikti kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, paslaugas teikti pagal geriausius visuotinai pripažįstamus standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius bei žinias. Ieškovas, vykdydamas savo veiklą, privalėjo laikytis kliento intereso prioriteto principo. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad medienos atliekoms galėjo būti suteikti trys kodai, todėl, prieš pradėdamas tvarkyti atliekas, ieškovas turėjo konsultuotis su atsakingais atsakovo darbuotojais, pateikdamas visapusišką ir išsamią informaciją apie visus įmanomus paslaugų suteikimo variantus, o negalėdamas to padaryti dėl objektyvių priežasčių, paslaugas privalėjo suteikti ekonomiškiausiu būdu.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų tiekėjui faktiškai šio tiekėjo turėtas išlaidas, be to, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, net ir vienašališkai nutraukęs sutartį, klientas privalo paslaugų tiekėjui sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Teismas, nurodydamas, kad sutarties sustabdymas gali turėti įtakos tik šalių ateities santykiams, neteisingai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas. Ieškovo patirtos išlaidos yra ženkliai mažesnės nei prašoma priteisti suma. Ieškovas neįrodė, kad padidinti Sutarties kainą buvo neišvengiama (CK 6.720 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „AV investicija“ prašo atmesti apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Sutarties keitimo
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 1 dalimi, vadovaujasi byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo nustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Sutartis, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą, buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), t. y. viešojo pirkimo būdu. Šios Sutarties sudarymas nereiškia, kad jos šalių nebesaisto VPĮ normos, – perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigė. Viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams VPĮ taikytinas tiek, kiek jis juos reguliuoja, pavyzdžiui, sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo, papildomų darbų pirkimo.
Viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Sutartis, tikslas buvo įsigyti apeliantui reikalingas pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas. Tiek pirkimo, tiek Sutarties sąlygose numatytos konkrečios pavojingos ir nepavojingos atliekos bei jų planuojami kiekiai tonomis (pirkimo sąlygų 1 priedas (t. 2, b. l. 18-21), Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 p.). Pagal pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjo pasiūlymo formą tiekėjas turėjo nurodyti kiekvienos konkrečios atliekos vienos tonos utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugos kainą, t. y. įkainį; galutinė siūlomų paslaugų kaina turėjo būti apskaičiuojama kaip bendra konkrečioms atliekoms taikomų įkainių ir planuojamo atliekų kiekio sandauga (pirkimo sąlygų 2 priedas, t. 2, b. l. 22-26).
Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad preliminari Sutarties kaina yra 717 186,94 Lt su PVM. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktas numato, kad už ieškovo suteikiamas paslaugas apeliantas moka pagal nustatytą įkainį, o 3.3 punktas – kad Sutarties kaina yra tokia, kokia nustatyta ieškovo pasiūlyme viešajame pirkime. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktas įtvirtina, kad, Sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeitus PVM, atitinkamai pakeičiami 3.1 ir 3.2 punkte nustatyti paslaugų įkainiai su PVM. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.6 punktą Sutartyje numatyti paslaugų įkainiai negali būti keičiami visą Sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punkte nustatytą atvejį.
Nurodytos pirkimo ir Sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte buvo nustatyta maksimali Sutarties kaina, o 3.2 punkte – maksimalūs atliekų kiekiai. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte vartojama preliminarios kainos sąvoka reiškia tai, kad Sutarties kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi PVM, arba tuo atveju, jeigu apeliantas užsakytų ne visus Sutartyje nustatytus atliekų išvežimo kiekius. Tokią išvadą šioje byloje padarė ir kasacinis teismas, kurio išaiškinimai, minėta, privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Remiantis nurodytu, atmetami ieškovo argumentai, kad Sutartyje nustatyta ne maksimali kaina, kad fiksuotas yra tik paslaugų įkainis, o Sutarties kaina tepriklauso nuo konkretaus utilizuoto atliekų kiekio (paslaugų apimties). Pažymėtina, kad ieškovas savo pozicijai pagrįsti pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. kovo 25 d. raštą, kuriame nurodoma, jog, tarnybos nuomone, Sutartyje yra įtvirtintos kainodaros taisyklės; tokia išvada grindžiama Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktu, kuriame, minėta, kalbama apie galimybę keisti Sutarties kainą pasikeitus PVM (t. 2, b. l. 217). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas nepaneigia, kad bendra Sutarties kaina be PVM yra maksimali, kaip ir maksimalūs, nors ir planuojami, yra atliekų kiekiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nagrinėjamoje byloje nedalyvavo kaip institucija, duodanti išvadą, kad pateikta nuomonė yra neišsami ir nepakankamai argumentuota.
Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkte buvo numatyta utilizuoti 400 t medžio atliekų, kurių 1 t įkainis yra 1 Lt (nepavojingos atliekos, kodas 17 02 01), taip pat 7,5 t. statybinių ir griovimo atliekų (įskaitant mišrias atliekas), kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, kurių 1 t įkainis yra 9 350 Lt (pavojingos atliekos, kodas 17 09 03). Bylos duomenimis, ieškovas nurodė utilizavęs 96,79 t statybinių ir griovimo atliekų (įskaitant mišrias atliekas), kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų; šioms atliekoms buvo priskirtas nurodytas kiekis medininių pabėgių, nes ieškovas pastarąsias kvalifikavimo kaip patenkančias į šių pavojingų atliekų ratą; aptariamų paslaugų kaina – 904 986,50 Lt (t. 1, b. l. 5, 33-36; t. b. l. 144). Iš šių bylos aplinkybių ir aukščiau išdėstyto Sutarties sąlygų vertinimo darytina išvada, kad Sutartyje numatyti maksimalūs konkrečių atliekų kiekiai, o tuo pačiu ir maksimali Sutarties kaina buvo pakeisti (padidinti).
VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Analogiška nuostata nustatyta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1 punkte. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, reikštų skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų.
CK 6.720 straipsnyje apibrėžta paslaugų kaina ir apmokėjimas, nurodant, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. CK 6.724 straipsnyje nurodytas subsidiarus kitų šio kodekso normų taikymas paslaugų sutartims, kai CK VI knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 str.) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 str.), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. VPĮ 56 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti.
Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas, nustatęs poreikį padidinti Sutartyje numatytus maksimalius tam tikrų atliekų kiekius ir tuo pačiu maksimalią Sutarties kainą, būtų apie tai pranešęs apeliantui ir taręsis dėl būtinumo pakeisti Sutartį ar vykdyti naują viešąjį pirkimą. Ieškovas sąskaitą už suteiktas paslaugas pateikė nepraėjus nei mėnesiui po Sutarties sudarymo (b. l. 5-6). Tai leidžia konstatuoti, kad ieškovas vienašališkai, neinformavęs apelianto vykdė Sutartį kitaip, nei buvo sutarta. Toks ieškovo elgesys neatitiko CK 6.718 straipsnyje įtvirtintos paslaugų teikėjo pareigos veikti sąžiningai ir protingai, išimtinai kliento interesais. Kaip šioje byloje pažymėjo kasacinis teismas, ieškovo elgesys, nepranešus apeliantui apie poreikį didinti kainą, neatitiko ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų principų bei imperatyvaus neskelbiamų derybų procedūras reglamentuojančio įstatymo normų pobūdžio, taip pat Sutarties turinio bei jos sąlygų keitimo tvarkos.
Vertinant tokio netinkamo ieškovo elgesio teisines pasekmes, atsižvelgtina į jau minėto CK 6.653 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad, rangovui laiku neįspėjus užsakovo, jog yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad už 96,79 t utilizuotų medinių pabėgių turi būti apmokama kaip už medžio atliekas pagal kodą 17 02 01, o ne kaip už statybines ir griovimo atliekas (įskaitant mišrias atliekas), kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, pagal kodą 17 09 03, t. y. turi būti sumokami 96,79 Lt vietoje 904 986,50 Lt. Pažymėtina, kad nurodytas netinkamas ieškovo elgesys teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog bent už 7,5 t tokių atliekų utilizavimo turėtų būti apmokama taip, kaip už Sutartyje numatytą pavojingų atliekų utilizavimą pagal kodą 17 09 03, t. y. mokant už 1 t jų utilizavimo ne 1 Lt, o 9 350 Lt.
Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas
Ieškovas iš apelianto pagal išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą reikalavo sumokėti ne 904 986,50 Lt, o 1 115 501,36 Lt, nes utilizavo ir kitas Sutartyje numatytas atliekas (t. 1, b. l. b. l. 5-6). Pastarųjų suteikimo pagrįstumo, apimties apeliantas neginčijo (t. 1, b. l. 35-36, 38-39), tačiau byloje nėra įrodymų, kad už jas būtų atsiskaityta. Tokių paslaugų kaina, įvertinus ir minėtus 96,79 Lt, iš viso siekia 20 584,81 Lt. Nekilus ginčui dėl šių paslaugų, apeliantas už jas turėjo atsiskaityti, o to nepadaręs, turi sumokėti ir Sutartyje nustatytus delspinigius – 33 Lt (specialiųjų sąlygų 5.1 p., CK 6.58 str. 3, 7 d.). Apeliantas taip pat turi mokėti už priteistą sumą 6 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams netaikė VPĮ, todėl galutinio sprendimo dalis keistina, pakeičiant preliminarų sprendimą ir tenkinant nurodytą ieškinio dalį (CPK 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinti 2 procentai ieškinio reikalavimų, ir atitinkama proporcija paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Ieškovas sumokėjo 7 587 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. l. 3). Apeliantas sumokėjo 11 379,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat turėjo 3 448,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 14 828 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 87, 135). Tokiu būdu ieškovas turi teisę į 151,74 Lt, o apeliantas – į 14 531,44 Lt išlaidų atlyginimą. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, apeliantui iš ieškovo priteistina 14 379,70 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Valstybė šioje byloje patyrė 39 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 165), kurių atitinkama dalis – 38 Lt – priteistina iš ieškovo (CPK 92, 96 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą pakeisti, teismo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (į. k. 300114003) iš atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (į. k. 255450080) 20 584,81 Lt (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 81 ct) skolos, 33 Lt (trisdešimt tris litus) delspinigių, iš viso 20 617,81 (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus septyniolika litų ir 81 ct), ir 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 20 617,81 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (į. k. 255450080) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. 300114003) 14 379,70 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. 300114003) 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.