Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas ( teistumas išnykęs baudžiamojo kodekso (toliau BK 97 str.)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 12 d., apie 23.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia ranka sugriebė D. L. už plaukų, stipriai už jų vieną kartą patempė ir ją stūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų bei spyrė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas – kojas, šonus, galvą, veidą, nugarą, rankas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas žanduose, kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 12 d., būdamas lengvai išgėręs nuėjo pas J. D., gyvenančią Lakštingalos g. 1, Juodžių k., Kėdainių r. Pas ją namuose buvo K. ir nukentėjusi D. L.. Visi kartu išgėrinėjo, o po to kilo tarp jo ir D. L. žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas nepamena, nes jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu su D. L. negyveno kaip sugyventiniai. Nelabai pamena, bet galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime. Pripažįsta, kad tyčia ranka sugriebė D. L. už plaukų, stipriai už jų vieną kartą patempė ir ją stūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų bei spyrė jai apie 5 kartus į įvairias kūno vietas – kojas, šonus, galvą, veidą, nugarą, rankas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusios atsiprašė ir dar kartą šiandien jos atsiprašo Nurodė, kad dėl ko kilo tarp jų konfliktas nepamena. Galėjo juos sukiršinti J. D., ji konfliktiška, ir tarp jų konfliktus sukelia nuo senų laikų. Nurodė, kad nukentėjusios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pripažįsta, bet mano, kad jis per didelis, prašo mažinti jo dydį. Galėtų priteistą žalą mokėti nukentėjusiajai dalimis, nes iš karto neturėtų galimybės sumokėti. Kelionės išlaidos civiliniame ieškinyje nurodytos per didelės. Du kartus nukentėjusi važiavo į Kėdainius iš Pernaravos. Važiuojant autobusu kaina į vieną pusę 2,30 Eur, o jeigu samdai žmogų, tuomet reikėtų sumokėti 20 Eur už kelionę. Nurodė, kad jis dirba epizodiškai pas žmones, per dieną mokama nuo 20 iki 30 Eur. Kol nebuvo karšta dirbdavo prie miško darbų, kai atvės, vėl galės dirbti, dirbo visoje Lietuvoje. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Būdamas blaivus nebūtų tikrai taip pasielgęs. Nurodė, kad D. jį talžė kirvio kotu, galvoje buvo guzai. Atėmęs iš jos, jis jai kirvio kotu nesmarkiai sudavė per kojas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad gyvena J(duomenys neskelbtini). Kurį laiką, apie 2012 m., su kaltinamuoju gyveno kaip sugyventiniai. Nuo 2013 metų, kai jis buvo nuteistas, kartu nebegyvena. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. Pernaravos miestelyje, prie parduotuvės, susitiko su J. D.. Ji ją pasikvietė į savo namus. Nusipirkę alaus nuvažiavo į jos namus (duomenys neskelbtini). Kartu su jomis buvo A. K., visi vaišinosi alumi. Nurodė, kad ji irgi buvo išgėrusi, apsvaigusi, jeigu būtų blaivi, būtų iš viso pas J. nevažiavusi. Po kiek laiko pas J. atėjo ir kaltinamasis. Jie kambaryje rūkė, durys buvo praviros ir atėjo A. R.. Atsisėdęs ant stalo jis kažką kalbėjo, tarp jos ir A. R. kilo žodinis konfliktas. Ji stovėjo prie spintelės, kaltinamasis puolė prie jos, sugriebė už plaukų, patempė už jų, pargriovė ant grindų ir pradėjo spardyti. Ji užsidengė galvą, o kaltinamasis spyrė apie penkis kartus į įvairias kūno vietas. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad ji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, nes į policiją važiavo penkis kartus, iš jų tik vieną kartą važiavo autobusu, o kitus keturis kartus samdė žmogų, mokėjo po 20 Eur. O jeigu reikia palaukti, užtrunki, tai dar 5 Eur reikia pridėti, todėl ji tikrai patyrė 100 Eur kelionės išlaidų. Neturtinę žalą sudaro jos patirtas fizinis skausmas, nepatogumai. Dvi savaites negalėjo dirbti, sunkiai vaikščiojo, negalėjo atlikti savo darbų. Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeminta kitų žmonių akivaizdoje. Civilinį ieškinį palaiko, bet jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Kaltinamasis jos tik šiandien atsiprašė. Nurodė, kad kaltinamasis būdamas blaivus yra padorus žmogus. Kaltinamasis jos nepalieka ramybėje ir viskas, motyvacija – vaikai. Kaltinamasis jos atžvilgiu smurtauja antrą kartą, pirmą kartą smurtavo 2013 m. Nurodė, kad ji nežino kodėl jiems visiems buvo nustatyti tokie dideli girtumai, gal kažkokia klaida įvyko. D. gėrė trečią parą, o jai nustatytas keistai nedidelis girtumas. Ji pati įvykį pamena kuo puikiausiai. D. gal ir galėjo juos sukiršinti, bet kad kiršintų ji pati to tikrai negirdėjo, to nebuvo.

Iš liudytojo M. B. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, vyr. patruliu. Reaguoja į įvykius Kėdainių mieste, rajone. 2021 m. balandžio 12 d. dirbo kartu su vyr. patruliu V. B.. Apie 23:49 val. buvo gautas pranešimas: „(duomenys neskelbtini) važiuojant, savininkė - J. D.. Atėjusi draugė su savo sugyventiniu susimušė, moteriai sužalotas veidas“. Nuvykus minėtu adresu, namuose rasta D. L., ji nurodė, kad jos draugas A. R. (jam nustatytas 4,98 promilių girtumas), su kuriuo kartu jau negyvena 15 metų, bendro ūkio neveda, virtuvėje sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį. Ant D. L. veido matėsi kraujosruvos. Pats A. R. paaiškino, kad nieko nebuvo. Namuose buvo dar J. D. ir A. K.. Medikų pagalbos niekam neprireikė (1 t., b. l. 114-119).

Iš liudytojos J. D. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 12 d., apie 17-18 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), susitiko D. L.. Nusipirko alkoholio – tris litrinius butelius stipraus alus ir kartu su ja grįžo į namus. Jos dviese gėrė alų, o kieme dirbo A. K., padėjo jai ūkio darbuose. Apie 23.30 val. ji išėjo į tualetą, kuris yra kieme už tvarto. Išeidama virtuvėje liko jos draugė D. ir A. K.. Grįždama iš tualeto išgirdo D. riksmus. Įėjo į virtuvę ir pamatė, kad D. virtuvėje guli ant grindų. Gulėjo ant pilvo, rankomis dengėsi galvą. O A. R., stovėdamas jai iš dešinės pusės, spyrė penkis kartus D. į dešinį šoną ir galvą. D. rėkė, kad baigtų, liautųsi ją mušęs. K. sėdėjo virtuvėje prie stalo, jis nieko nedarė. Ji išsigandusi nubėgo ir pasiėmė kirvakotį, nes suprato, kad R. D. taip spardydamas gali ir užmušti, labai išsigando dėl jos gyvybės ir su kirvakočiu sudavė jam 2 ar 3 kartus į nugarą. Jis atsisukęs iš jos rankos atėmė kirvakotį ir su juo sudavė jai vieną kartą į dešinę koją ir pabėgo. Ji paskambino 112. Jai pačiai sužalojimas nebuvo padarytas, ji pretenzijų A. R. neturi. Po įvykio D. jai skundėsi, kad skauda ranką, šoną, galvą, veidą (1 t., b. l. 120-125).

Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad Juodžių kaime gyvena jo pažįstama J. D., pas kurią kartais nueina ir padeda jai ūkio darbuose, nes ji gyvena viena. Tame pačiame kaime gyvena ir A. R., kurį pažįsta, šis gyvena vienas, dažnai vartoja alkoholį. D. L. pažįsta iš matymo kaip J. draugę. 2021 m. balandžio 12 d. J. paprašė, kad padėtų jai ūkio darbuose. Jis sutiko jai padėti, jos kieme skaldė malkas. Po pietų J. į namus sugrįžo su D. L., abi vartojo alų. Vakare, baigus darbus, jis nuėjo į J. namus, į virtuvę ir ten trise – jis, J. ir D. gėrė alų, kalbėjosi. Vėlai vakare, J. išėjo iš virtuvės, jis liko su D., jis pats sėdėjo prie stalo ant virtuvinio kampo, o D. stovėjo prie virtuvinių spintelių, kai įėjo girtas A. R.. R. iškart pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais D.. Dėl girtumo ne viską prisimena, prisimena, kad D. atsirado ant grindų, o R. stovėjo šalia. Nepastebėjo, kad R. ką nors darytų D.. Prisimena, kad J. stovėjo virtuvėje ir rankoje laikė kirvio kotą ir rėkė R. „dink iš čia“. Matė, kad R. atėmė iš J. tą kirvio kotą ir juo sudavė jai į koją. Tada R. išėjo, nes J. pasakė, kad iškvies policiją. Po įvykio atvažiavo greitoji, policija. D. skundėsi, kad jai skauda žandą, ji sakė, kad ją sumušė R.. J. ir D. jį išvadino bailiu, kad jų neužstojo, bet jis pats buvo stipriai girtas (1 t., b. l. 134-139).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus D. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 12 d., apie 23.40 val., adresu (duomenys neskelbtini)., A. R. sugriebė jai už plaukų, parmetė ant žemės ir mušė kojomis ir rankomis į galvą, visą kūną (1 t., b. l. 15-19).

Akistatos tarp nukentėjusiosios D. L. ir įtariamojo A. R. metu, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, nurodė, kad A. R. ją sumušė. A. R. neigė smurtavęs (1 t., b. l. 65-69).

Akistatos tarp liudytojos J. D. ir įtariamojo A. R. metu, liudytoja patvirtino savo parodymus, nurodė, kad A. R. sumušė D. L.. A. R. neigė smurtavęs (1 t., b. l. 130-133).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, niekas nepaimta. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 24-30).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo matyti, kad 2021 m. balandžio 13 d., 01 val. 50 min., A. R. nustatytas 4,98 promilių girtumas, tą pačią dieną D. L. buvo nustatytas 5,44 promilių girtumas, J. D. nustatytas 0,51 promilių girtumas, A. K. nustatytas 6,25 promilių girtumas. (1 t., b. l. 49-50).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, kuriame girdimi vyriški ir moteriški balsai. Moteris, prisistačiusi kaip J. D., nurodė, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumušta jos draugė D., sumuštas veidas. Sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 36-40).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas, kuriame girdima, kaip moteris nurodė policijos pareigūnams, kad R. ją suspardė, spyrė į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 43-46).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji D. L. savanoriškai pateikė prie bylos savo plaukų kuokštą, kuris išslinko po įvykio šukuojant plaukus (1 t., b. l. 70-71). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas plaukų kuokštas (1 t., b. l. 72-75) ir grąžintas saugojimui D. L. (1 t., b. l. 76-77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 673/2021 (02) matyti, kad D. L.konstatuota poodinės kraujosruvos žanduose, kairėje blauzdoje, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį skausmą (1 t., b. l. 100-101).

Iš informacinio rašto ir greitosios medicinos pagalbos kortelės formos matyti, kad 2021 m. balandžio 12 d., 23 val. 50 min., Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos dispečerinėje buvo registruotas kvietimas pacientei D. L. (1 t., b. l. 108-111).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, buvo nuteistas už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia ranka sugriebė D. L. už plaukų, stipriai už jų vieną kartą patempė ir ją stūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų bei spyrė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas – kojas, šonus, galvą, veidą, nugarą, rankas, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje .

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui,

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkią nusikalstamą veiką, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas 2013 m. rugpjūčio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nubaustas galutine 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 168-172), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 173-177); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 167, 179), VšĮ Kėdainių PSPC įskaita Priklausomybės ligų priežiūros grupėje yra įrašytas nuo 2005 metų, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas (1 t., b. l. 184). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, gailisi, kritiškai nevertina savo elgesio. Nurodė, kad dirba epizodiškai pas žmones, dirba miško darbus. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, bei draudimą numatytus BK 48 straipsnio 4, 5 dalyje. Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Patikslintu civ. ieškiniu nukentėjusi prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 93-94 ), nurodė, kad ji juto fizinį skausmą, buvo tampoma už plaukų, sužalota, ji buvo spardoma į įvairias kūno vietas, dėl ko patyrė nepatogumų, ilgą laiką negalėjo kramtyti maisto, buvo sunku valgyti, buvo pažeminta, nes mušama buvo kitų žmonių akivaizdoje, patyrė dvasinį sukrėtimą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dvi savaites negalėjo dirbti, sunkiai vaikščiojo, negalėjo atlikti savo darbų.

Taip pat prašo priteisti -100 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad buvo sugadinti rūbai, tačiau nuostolių atlyginti neprašo, prašo priteisti tik kelionės išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vyko pas tyrėją apie 5 kartus, vyko ir autobusu ir samdė vairuotoją su automobiliu nuvežti, vairuotojui mokėdavo po 20 Eur, o jeigu ilgiau laukdavo, primokėdavo po 5 Eur.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti turtinė žala nukentėjusiai -100 Eur turėtų kelionės išlaidų, dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta. Nukentėjusi vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigas apklausai, akistatoms atlikti. Byloje yra pateikta 1 kelionės bilietas (1 t., b. l. 80), teismas netikėti nukentėjusios parodymais, kad kitus 4 kartus ji samdė žmogų, vairuotoją, kuriam mokėjo po 20 Eur, jeigu reikėdavo ilgiau palaukti, primokėdavo po 5 Eur, neturi pagrindo. Pateiktas civ. ieškinys neprieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kaltinamasis civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, tačiau dydį prašo mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusios naudai priteistina 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiai taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kuomet kaltinamasis agresyviai nusiteikęs tyčia ranka sugriebė D. L. už plaukų, stipriai už jų vieną kartą patempė ir ją stūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų bei spyrė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas – kojas, šonus, galvą, veidą, nugarą, rankas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas žanduose, kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nukentėjusios gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo 400 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Du kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais saugomi byloje (1 t., b. l. 40, 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Plaukų kuokštas, saugomas pas nukentėjusiąją D. L., paliktinas D. L. (1 t., b. l. 76-77).

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusios turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (3 t., b. l. 36-39), matyti, kad nukentėjusią atstovavo, teikė antrinę teisinę pagalbą advokatas Raimundas Gargasas, todėl iš kaltinamojo pripažinus proceso išlaidomis, priteistinos išlaidos nukentėjusią, atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - 403,56 Eur (pagal pateiktą pažymą, 3 t., b. l., 36-39), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusia D. L., bei įpareigoti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai D. L. -100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir A. R. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusia D. L., bei įpareigoti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai D. L. -100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios D. L. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti – 100 (vieną šimtą) Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. R. nukentėjusios D. L. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios D. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti – 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. R. nukentėjusios D. L. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Priteisti iš nuteistojo A. R. proceso išlaidas (už advokato Raimundo Gargaso teiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiai) -403,56 Eur valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.