Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su atsakove buvo sudaryta 2003-11-11 valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė naudojasi valstybinės žemės dalimi esančia Beržų g. 38 Panevėžio m. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už 2015-2017 metus ir liko skolinga ieškovei. Nors atsakovė buvo informuota apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolos nepadengė ir liko skolinga ieškovei iki šiol. Nuo įsiskolinimo sumos atsakovei taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai. Ieškinio senatis netaikytina, nes delspinigiai yra paskaičiuoti tinkamai. Tai aiškiai matyti pateiktoje mokesčių mokėjimo kortelėje. Analogiškas delspinigių skaičiavimo būdas buvo panaudotas kitoje byloje, kurioje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad delspinigiai skaičiuojami teisingai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas atsiliepimas į ieškinį, kad su ieškiniu sutinka , nes atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja ir nuomotoja už nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Beržų g.38 Panevėžio m., privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai. Sprendimas dalyje dėl žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo priimtinas sutrumpintais motyvais ( CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė pagal 2003 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N27/03-0138 nuomojasi 1,1216 ha ploto valstybinės žemės dalimi, esančia Beržų g.38 Panevėžio m. Iš pateiktų 2015—2017 metų deklaracijų matyti, kad atsakovė turėjo sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį po 2640,74 Eur už kiekvienus metus. Atsakovė šios pareigos tinkamai nevykdė ir susidarė 6401,91 Eur įsiskolinimas, už kurį buvo priskaičiuoti delspinigiai.

Atsakovė sutinka su įsiskolinimo dydžiu, jo neginčija, pripažįsta savo pareigą sumokėti įsiskolinimą, todėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo faktas laikytinas visiškai įrodytu ( CPK 178-179, 187 straipsnis).

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Žemės nuoma, kaip ir nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Taigi žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriaus normos.

CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte, 1.5 punkte numatyta, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 nustatė už ne žemės ūkio paskirties žemę 2,5 procentų žemės vertės metinį tarifą (sprendimo 1.1.1 papunktis). Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 nustatyta, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamų metų lapkričio 1 d. pateikia mokesčių deklaracijos egzempliorius ir patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas, kurio 43 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, mokėtojams skaičiuojami 0,04 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju , kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad atsakovė Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/03-0138 , pagrindu nuomojosi Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio 1,1216 ha dalį. Taigi, atsakovės pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla visų pirma iš įstatymo ir ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties. Kaip matyti, teisė nustatyti konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą suteikta ieškovei įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovės atstovo paaiškinimais ir ieškinio dalyje dėl skolos dydžio pripažinimu, darytina išvada, kad žemės nuomos mokestį ieškovė paskaičiavo teisingai ir pagrįstai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį tenkintinas pilnai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti paskaičiuotus delspinigius.

Atsakovė delspinigių skaičiavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte numatyta, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. 1.6 punktas numato, jog Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Atsakovė žemės nuomos mokesčio nustatytais terminais nesumokėjo , todėl ieškovė turėjo įstatyminį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašą. Šio aprašo 43 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po savivaldybės Tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai. Taigi, nurodyti teisės aktai patvirtina, kad delspinigių skaičiavimas prasideda būtent po lapkričio 15 d. nuo nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų. Kadangi atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 – 2016 metus visiškai nemokėjo, ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visos skolos sumos, esančios 2015 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 15 d. Ta aplinkybė, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo 2017 metais, nekeičia delspinigių dydžio, nes, kaip minėta, jie yra fiksuoti ir skaičiuojami nuo konkrečios datos. Tokiu būdu teismas sutinka su ieškovės pateiktu delspinigių skaičiavimu ir daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 545,25 Eur delspinigių yra pagrįstas, ieškinio senatis netaikytina ir ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo tenkinamas visiškai.

Atsakovės atstovas dėl sunkios atsakovės finansinės padėties prašo išdėstyti sprendimo vykdymą12-ai mėnesių.

Pagal CPK 284 straipsnio nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai: 2018 metų birželio 30 d. balansas ir 2018 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, duomenys apie vykdomąsias bylos dėl išieškojimo iš atsakovės, patvirtina, kad UAB „Naideka“ finansinė padėtis yra gan sunki, tačiau yra tikimybė, kad bendrovė siekia ją gerinti. Balanso duomenimis bendrovė turi turto už 517 722 Eur, ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Naideka“ prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą yra pagrįstas ir argumentuotas. Ieškovė duomenų apie turtinę padėtį nepateikė, nenurodė, kad jos finansinė padėtis sunki, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturės įtakos ieškovės finansinei padėčiai. Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nereiškia, kad atsakovė, pagerėjus jos finansinei padėčiai, negali sumokėti priteistos skolos ir einamo nuomos mokesčio anksčiau laiko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 6401,91 Eur ( šešis tūkstančius keturis šimtus vieną eurą 91 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 545,25 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 25 centus) delspinigių, viso - 6947,16 Eur ( šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 16 ct) Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, naudai.

Sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant UAB „Naideka“ priteistą 6947,16 Eur sumą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį Panevėžio miesto savivaldybei.

Priteisti iš UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 208 Eur ( du šimtus aštuonis eurus), žyminio mokesčio ir 3,80 Eur ( tris eurus aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.