Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. O. ir K. K. patiksliną pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai K. K. ir V. O. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškimu (CBP-25965), patikslintu 2022 m. vasario 14 d. (DOK-19902) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., J., iki 1940 metų nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) teritorijoje 1,04 ha žemę (toliau – ir žemės sklypas) pagal kartografuotą (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P.; atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti.

2. Nurodė, kad pareiškėjai yra pretendento L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), į Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, įpėdiniai. Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. spalio 7 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. (10.6)V10-2025 patvirtina, kad Z. K. tėvas J. K. turėjo 13,5 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Z. K. valdė 1,04 ha žemės. Susipažinus su kartografine medžiaga, yra akivaizdžiai matyti, kad buvusio savininko Z. K. žemė buvo ne tik (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ir (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad Kauno miesto skyrius, turėdamas šiuos duomenis dar 2006 m., pareiškėjams sutinkant, kad tai jų senelio Z. K. žemė, jos nelaikė Z. K. žeme. Tik 2020 m. gruodžio 18 d. tokius duomenis nurodžius Kauno miesto skyriui, Institucija vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą iškėlė abejones, dėl (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje buvusios žemės priklausomybės. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto skyrius negali visiškai įvykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z. K. valdytą žemę, kadangi būtent Kauno miesto skyriui nepakanka nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktų išlikusių archyvinių dokumentų, pagrindžiančių 2020 m. spalio 7 d. archyvinėje pažymoje nurodytą faktą, kad Z. K. valdė 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje ir Urbanistikos skyriaus nustatytas Z. K. žemės ribas (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, nustatytinas juridinis faktas, kad Z. K. valdė 1,04 ha žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi Kauno miesto skyrius galės grąžinti natūra arba atlyginti už buvusio savininko nacionalizuotą žemę ir galutinai užbaigti Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – NŽT Kauno skyrius, suinteresuotas asmuo) 2022 m. kovo 10 d. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (DOK-32486) prašė patikslintą pareiškimą atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjams 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo suteikta informacija, kad pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.. Pareiškėjai neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Z. K. valdė 1,04 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Pareiškėjas 2007 m. sausio 5 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą, kad susipažino su 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) ir pažymėjo, kad patikslina savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir pareiškia, kad „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“. Vien tai, kad kartografavus Z. K., iki 1940 m. turėjusio 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, ribas ir nustačius, kad jos patenka į minėto savininko ribas, nėra pakankamas įrodymas, kad patvirtintų, jog Z. K. žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S1-532(1.10), nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį 2006 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjų prašymą, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. S1-1057(1.10), pareiškėjo K. K. 2007 m. sausio 5 d. raštą Nacionalinei žemės tarnybai, sprendė, kad pareiškėjai buvo supažindinti su jų nuosavybės teisių atkūrimo byla. Pareiškėjas netgi yra nurodęs ir patvirtinęs, kad Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) žemė nėra jo senelio žemė. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja V. O. kviečiama nevyko į Instituciją, nes nepasitikėjo ja. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjams buvo žinomos aplinkybės apie Z. K. iki 1940 m. valdytą žemę ((duomenys neskelbtini) dvaro sklypas Nr. 50 1936 m. plane). Iš šių duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjai nesiėmė veiksmų, kad būtų atkurta Z. K. iki 1940 m. 1,04 ha valdyta žemė (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, nes jie nemanė, kad tai jų senelio, o būtent Z. K., s. J., žemė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjai nesidomėjo vykstančiu procesu ir savo teises įgyvendino nerūpestingai.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ir pareiškėjai nenurodė jokių kitų neabejotinai objektyvių, nuo pretendento įpėdinių valios nepriklausančių priežasčių sukliudžiusių nustatytu terminu realizuoti savo teisę. Nors terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d., pareiškėjams aplinkybės dėl giminystės ryšį patvirtinančių duomenų tapo žinomos 2007 m. sausio 5 d. Pareiškėjai tik po 15 metų kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo. Pareiškėjai nei pareiškime teismui, nei teismo posėdyje nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jie praleido įstatymo nustatytą minėtą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad neatnaujinus pareiškėjams termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes faktiškai tokio prašymo tenkinimas pareiškėjams nesukurtų teisinių pasekmių. Bet teismas trumpai pasisakė dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

8. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Vien tai, kad pareiškėjų giminaičiai (K. K., J., palikuonys) siekia atkurti nuosavybės teises į žemę toje pačioje vietoje, taip pat nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad broliai K. K., J., ir Z. K., J., valdė nuosavybės teisėmis žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) pareiškėjus informavo, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“. Pareiškėjas K. K. 2007 m. sausio 5 d. patikslino savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir nurodė „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad ką liepė tą ir pasirašė. Teismas vertino, kad toks elgesys neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto. Todėl pareiškėjo paaiškinimus, kad jis pasirašė tai, ką liepė, teismas vertino kaip gynybinę pareiškėjo poziciją. Pažymėjo ir tai, kad pareiškime pareiškėjai nurodo, kad J. K. turėjo 5 įpėdinius (E. K., K. K., P. K., Z. K. ir D. A. (neįskaitoma pavardė) – K., o pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad J. K. žemė buvo padalinta tarp trijų įpėdinių – brolių K. ir Z. K. ir jų sesers. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi ir nepakankami prašomo juridinio fakto nustatymui, todėl pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 12 d. apeliaciniu skundu (DOK-152233) prašo panaikinti Kauno aplinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo nagrinėjimą, netinkamai ir itin formaliai vertino Z. K. nuosavybės teisų atkūrimo pateiktus įrodymus, juos vertino pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, būtent nagrinėjant pareiškimus dėl juridinio fakto nustatymo. Sprendimas nemotyvuotas, nes teismas itin formaliai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjų patikslintą pareiškimą, tik paviršutiniškai nagrinėjo reikalavimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo. Teismas privalėjo vertinti, ar pareiškėjo pateiktų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas jų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

9.2 Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neatnaujinus pareiškėjams termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes faktiškai tokio prašymo tenkinimas pareiškėjams nesukurtų teisinių pasekmių, prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai, nes teismas pirmiau spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, pažeidė pareiškimų dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nagrinėjimo tvarką, kadangi pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas pirmiausia privalo nagrinėti pareiškimo dalį dėl juridinio fakto nustatymo, o tik tada klausimą dėl termino atnaujinimo tokios kategorijos bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1868-259/2021).

9.3 Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė, ar šiuo atveju egzistuoja juridinio fakto nustatymo sąlygos, nepasisakė ir nevertino, ar pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, faktą ar dokumentai prarasti, ar dėl kokių priežasčių dokumentų pareiškėjai neturi. Pareiškėjai kitu būdu, nei teismine tvarka, negali gauti prašomų pateikti NŽT Kauno miesto skyriaus dokumentų. Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos tam, kad būtų pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą. Pareiškėjų ir nuosavybės teisių byloje esantys įrodymai teismo vertinti tik nurodant motyvus dėl termino atnaujinimo, tačiau ne dėl juridinio fakto nustatymo.

9.4 Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai nesidomėjo vykstančiu procesu ir savo teises įgyvendino nerūpestingai. Be to, teismas nenurodė, kaip ši aplinkybė susijusi su prašomu nustatyti juridiniu faktu, ir kaip tai patvirtina, kad prašomas priimti teismo sprendimas galėjo būti pateiktas į nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Neaišku, kaip pareiškėjų elgesys susijęs su tuo, kad iki 2021 m. NŽT Kauno miesto skyrius nebuvo kartografavęs buvusio savininko Z. K. žemės, nors įstatymas šią pareigą imperatyviai paskyręs tik NŽT atitinkamam skyriui, šią aplinkybę patvirtina 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 1SS-491-(5.59 E.), kuriuo konstatuota, jog iki pat 2021 m. NŽT Kauno miesto skyrius nebuvo kartografavęs Z. K. valdytos žemės. Kaip apeliantų elgesys įtakojo termino praleidimą ir kaip jiems galėjo būti žinoma, kad 2021 m. NŽT Kauno miesto skyrius galėjo pareikalauti, kad senelis Z. K. yra tikrai tas pats Z., kuris turėjo dviejose vietose žemę. Būtinybė nustatyti juridinį faktą iškilo tik 2021 m., kartografavus Z. K. valdytą žemę ir NŽT Kauno miesto skyriui 2021 m. balandžio 28 d. rašte nurodžius, kad reikia pateikti prašomus duomenis, būtent, kad iki 1940 m. buvo vienas ir tas pats Z. K..

9.5 Teismo išvada, kad pareiškėjai kreipėsi tik po 15 m. į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, aiškiai nelogiška. Apeliantai tik 2006 m. įstojo į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, mirus jų tėvui L. K.. NŽT Kauno miesto skyrius tik 2021 m. balandžio 28 d. pareikalavo tokio juridinio fakto nustatymo ir tik tada iškėlė abejones, ar tai to paties Z. K. žemė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent NŽT Kauno miesto skyrius iki pat 2021 m. nebuvo kartografavęs buvusio savininko žemės, dėl ko apeliantai negalėjo kreiptis į teismą ir negalėjo net numatyti, kad toks poreikis kils.

9.6 Apeliantų pareiškime ir teisme nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad buvo teisinis pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

9.7 Būtent NŽT Kauno miesto skyriui kilo klausimas, ar iki 1940 m. buvo du Z. K., ar vienas. Nei nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nei šioje civilinėje byloje NŽT Kauno miesto skyrius nepateikė rašytinių įrodymų, kad realiai iki 1940 m. gyveno, buvo gimę du Z. K., iš kurių valstybės buvo nusavinta žemė. NŽT nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu kilo abejonės NŽT, kad galėjo gyventi net du Z. K.. NŽT teigdama, kad buvo du Z. K., turėjo pareigą pagrįsti šį savo teiginį, bent jau pateikdama kito Z. K. egzistavimą ir buvimą gyvu 1940 m. pagrindžiančius įrodymus, ar bent jau, kad yra vykdoma nuosavybės teisų atkūrimo byla į kito Z. K. valdytą 1,04 ha žemę. Tokių domenų NTŽ Kauno miesto skyrius nepateikė ir nenurodė, kas vienareikšmiai leidžia daryti išvadą, kad joks kitas Z. K. nevaldė 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) Dvaro teritorijoje ir apskritai neegzistavo.

9.8 Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Teismas nenurodo, kokie rašytiniai įrodymai patvirtina, tokią išvadą, ir kuriems įrodymams, esantiems byloje, teismas nurodo, kad galimai tai ne tas pats Z. K..

9.9 Nelogiška teismo išvada, kad vien tai, kad pareiškėjų giminaičiai (K. K., J., palikuonys) siekia atkurti nuosavybės teises į žemę toje pačioje vietoje, taip pat nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad broliai K. K., J., ir Z. K., J., valdė nuosavybės teisėmis žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Iki 1940 m. nacionalizacijos visi artimi giminaičiai, broliai seserys turėjo žemę greta, šalia vienas kito, kadangi visa žemė buvo įgyta iš tėvų senelių paveldėjimo ar dovanojimu būdu, ir ta pati žemė buvo padalinta vaikams.

9.10 Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas K. K. 2007 m. sausio 5 d. patikslino savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir nurodė „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“, o teismo posėdžio metu teigė, kad ką liepė tą ir pasirašė, nepagrįstai vertino, kad tai gynybinė pozicija. Pareiškėjas ne tik šioje byloje teigė, kad jam liepė ir pasirašė, tačiau eilėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių skundų, prašymų, kurios be kita ko net tenkino NŽT direktorius, yra nurodoma ta pati aplinkybė.

9.11 Teismas teigdamas, kad pareiškėjo K. K. elgesys neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto, netinkamai aiškina šį principą. Šiuo atveju apeliantas yra profesinį išsilavinimą turintis asmuo, t. y. neturi nei teisinio, nei aukštojo išsilavinimo, neišmano teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo standartu ir nurodė tokį argumentą. Akcentuotina, kad šioje vietoje teismas kalba tik apie vieną iš pareiškėjų, K. K., ir net nepastebi, kad jo sesers V. O. parašo nėra, kas reiškia, kad jai net nebuvo žinomos šios aplinkybės.

9.12 Teismas nurodė, kad pareiškime pareiškėjai nurodo, kad J. K. turėjo 5 įpėdinius (E. K., K. K., P. K., Z. K. ir D. A. (neįskaitoma pavardė) – K., o pareiškėjos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad J. K. žemė buvo padalinta tarp trijų įpėdinių – brolių K. ir Z. K. ir jų sesers. Tačiau vien dėl skaičiaus galimas suklydimas, duodant paaiškinimus teisme, negali būti teisėtu pagrindu atmesti pareiškimą. Be to, teismas nenurodė, kaip ši aplinkybė įtakoja juridinio fakto nustatymą, kaip patvirtina, kad iki 1940 m. buvo du Z. K., iš kurių valstybės buvo nusavinta žemė, ir kad apskritai egzistavo du asmenys Z. K..

9.13 Nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi ir nepakankami prašomo juridinio fakto nustatymui, todėl pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmetamas. Teismas nenurodė, kurie įrodymai vieni kitiems prieštarauja, nenurodė, objektyvių duomenų pagrindžiančių teismo išvadas. Vien tai, kad teismas vardija faktines aplinkybes ir rašytinę bylos medžiagą, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai prieštarauja vienas kitam.

10. Suinteresuotas asmuo NŽT 2023 m. sausio 2 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-560) prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1 Teismas sprendime pagrįstai pirmiau nagrinėjo, ar yra pagrindai atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 2370 pateikti, nes nusprendus neatnaujinti, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes faktiškai tokio prašymo tenkinimas pareiškėjams nesukurtų teisinių pasekmių.

10.2 Apeliantai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo informuoti, kad pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.. Su šiuo raštu apeliantai susipažino, kadangi apeliantas 2007 m. sausio 5 d. pateikė prašymą ir net gi yra nurodęs ir patvirtinęs, kad Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) žemė nėra jo senelio žemė, o apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su 2006 m. gruodžio 20 d. raštu susipažino, bet atsisakė atvykti į tarnybos padalinį parašyti prašymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantai raštą gavo, su informacija susipažino ir jei nesutiko, turėjo galimybę apskųsti pateiktą raštą ir aktyviai ginti savo pažeistas teises, tačiau to nedarė, nesiėmė veiksmų, kad būtų atkurta Z. K. iki 1940 m. 1,04 ha valdyta žemė (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, nes jie nemanė, kad tai jų senelio, o būtent Z. K., s. J., žemė.

10.3 Patys apeliantai veikė aplaidžiai, nepagrindė, dėl kokių priežasčių tik dabar kreipėsi su pareiškimu į teismą, kokios aplinkybės trukdė su pareiškimu kreiptis į teismą nuo 2007 m. sausio 5 d. Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo baigta tik 2017 m. II pusmetyje. Laikotarpiu 2004-2017 m. apeliantai turėjo pareigą domėtis vykstančiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau nurodytu laikotarpiu pretenzijų nereiškė, su nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentais sutiko, nors ne vieną kartą Nacionalinė žemės tarnyba apeliantams akcentavo, kad likusi atkurti nuosavybės teisė tik į 0,4100 ha. Be to, per itin ilgą laiko tarpą naujų įrodymų, patvirtinančių, kad visgi Z. K. turėjo 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, nepateikė.

10.4 Apeliantų nurodytų termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip objektyvių, nepriklausiusių nuo jų valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusias jiems atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus.

10.5 Apelianto pareiga nurodyti vietoves, kuriose asmuo nuosavybės teise turėjo įgijęs žemės sklypą. Sutiktina su teismo pozicija, kad vien tai, kad pareiškėjų giminaičiai (K. K., J., palikuonys) siekia atkurti nuosavybės teises į žemę toje pačioje vietoje taip pat nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad broliai K. K., J., ir Z. K., J., valdė nuosavybės teisėmis žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Z. K. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, o prašymu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ten nėra senelio žemė.

10.6 Byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Z. K. žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo. Apeliantai nepateikė pakankamai įrodymų, kad teismui susiformuotų įsitikinimas, kad Z. K. žemės sklypus turėjo tiek (duomenys neskelbtini) kaime, tiek (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Apeliantų pateikiama aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba buvo nustačiusi ir pradėjusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą į (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje esantį žemės sklypą yra atmestina, kadangi iš Nacionalinės žemės tarnybos pateikiamų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nors ir Nacionalinė žemės tarnyba buvo pradėjusi procedūrą dėl atkūrimo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, tačiau patiems apeliantams nurodžius, kad jų senelis nagrinėjamoje teritorijoje žemės neturėjo, šią nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nutraukė.

10.7 Apeliantai laikosi itin nenuoseklios pozicijos, kas kelia vien abejones dėl prašomo juridinio fakto egzistavimo. Apeliantas nesugebėjo pagrįsti, iš kur žino apie Z. K. turėtą 1,04 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, negalėjo pateikti konkrečios informacijos, į kokią Z. K. valdytą žemės plotą yra atkurta nuosavybės teisė ir kuriose teritorijose ji yra atkurta. Apeliantas negalėjo paaiškinti, kodėl manydamas, kad Z. K. priklauso 1,04 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, prašyme nurodė, kad minėtoje teritorijoje Z. K. žemės neturėjo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., s. J., iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P., ir atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nėra, kad buvęs žemės savininkas Z. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,9500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

14. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra 1991 m. gruodžio 9 d. pateikė įpėdinis L. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Prašyme nurodė, kad prašo atkurti nuosavybės teises į O. K., V., žemę (CBP-25965 priedas).

15. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1161 ir sprendimu Nr. 257 L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 3,95 ha žemės sklypą, suteikiant 0,2242 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

16. Kauno apskrities 2002 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. 252 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad išvada persiunčiama į Marijampolės apskritį dėl 3,0000 ha žemės sklypo atkūrimo L. K. įpėdinei J. T. K.

17. 2004 m. gegužės 9 d. mirus J. T. K., jos įpėdiniais tapo pareiškėjai.

18. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S1-532(1.10) informuoti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos žemės (duomenys neskelbtini) planą. Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) savininkas iki 1940 m. buvo Z. K. (CBP-25965 priedas Nr.8).

19. Pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 9 d. prašymu pažymėjo, kad susipažino su pateiktos laisvos žemės planu ir prašo toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

20. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S2-2086(1.11) informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kad laisvoje teritorijoje (duomenys neskelbtini). sklypo V-10-60 dalis D yra Z. K. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Nuosavybės teisės bus atkuriamos pareiškėjams (CBP-25965 priedas Nr. 9).

21. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S2-3312 (1.11), informavo, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. S2-2086(1.11) laikytinas negaliojančiu (CBP-25965 priedas Nr. 10).

22. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo informuoti, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“.

23. Pareiškėjas K. K. 2007 m. sausio 5 d. Nacionalinei žemės tarnybai pareiškė, kad susipažino su 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S1-1057(1.10) ir, kad dėl žemės sklypo V-11-90 dalies A (~ 710 kv. m) ir žemės sklypo V-11-93 dalies B (~2454 kv. m) prašo „tvarkyti nuosavybės teisių dokumentus toliau“. Taip pat, pareiškėjas K. K. patikslino savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir nurodė „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“.

24. Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 02-01-5671 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ pareiškėjams atkurta nuosavybė į 0,3158 ha, o nuosavybės teisė į 0,410 ha žemės bus atkurtos vėliau.

25. NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-280 informavo pareiškėjus, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. 70-2-152 informavo, kad Z. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, o L. K. (miręs) liko neatkurta 0,4100 ha.

26. Pareiškėjai 2016 m. vasario 23 d. buvo informuoti dėl likusios neatkurtos žemės 0,41 ha atkūrimo Marijampolės rajone.

27. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą dėl likusios neatkurtos žemės išvados paruošimo Kauno rajone, Domeikavos kaime, kuris buvo tenkintas (2017 m. rugsėjo 18 d. NŽT Kauno miesto skyriaus pažyma Nr. 5-591 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“).

28. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 29 d. parengė išvadą Nr. 8IP-69 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuria pareiškėjai pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį“ Kauno apskr. Kauno rajono Domeikavos kadastro vietovės teritorijoje. Su šia išvada 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai susipažino.

29. NŽT 2021 m. kovo 31 d. išnagrinėjusi V. O. ir K. K. skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 8SD-347- (14.8.125 E) nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, neatlikęs reikalingų veiksmų, siekiant įvertinti ir nustatyti buvusio savininko valdytos žemės ribų, nepagrįstai priėmė išvadą, jog žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19, plotas apie 0,2950 ha) nėra Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje. Informavo, kad siekiant nustatyti buvusio savininko Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir nustatyti, ar žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19) patenka į minėto buvusio savininko ribas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu pavesta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, vadovaujantis Metodiniais nurodymais, kartografuoti buvusio savininko Z. K. valdytos žemės ribas ir iš naujo išnagrinėti 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą (CBP-25965 priedas Nr.13).

30. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 8SD-2297-(14.8.125 E.) pareiškėjus informavo, kad buvo kartografuotos Z. K. iki 1940 m. turėjusio 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, ribos. Nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20,15,16,19) patenka į minėto savininko ribas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo (CBP-25965 priedas Nr.14).

32.1 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., s. J., iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P.;

32.2 atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuosavybės teisių atkūrimo byla) pateikti.

32. Lietuvis Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo

33. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino. Teismas, įvertinęs Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S1-532(1.10), nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį 2006 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjų prašymą, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. S1-1057(1.10), pareiškėjo K. K. 2007 m. sausio 5 d. raštą Nacionalinei žemės tarnybai, sprendė, kad pareiškėjai buvo supažindinti su jų nuosavybės teisių atkūrimo byla. Pareiškėjas net gi yra nurodęs ir patvirtinęs, kad Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) žemė nėra jo senelio žemė. Pareiškėjos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja V. O. kviečiama nevyko į Instituciją, nes nepasitikėjo ja. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjams buvo žinomos aplinkybės apie Z. K. iki 1940 m. valdytą žemę ((duomenys neskelbtini) dvaro sklypas Nr. 50 1936 m. plane). Iš šių duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjai nesiėmė veiksmų, kad būtų atkurta Z. K. iki 1940 m. 1,04 ha valdyta žemė (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, nes jie nemanė, kad tai jų senelio, o būtent Z. K., s. J., žemė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjai nesidomėjo vykstančiu procesu ir savo teises įgyvendino nerūpestingai, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.

35. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jie nesidomėjo vykstančiu procesu ir savo teises įgyvendino nerūpestingai, nes iki 2021 m. NŽT Kauno miesto skyrius nebuvo kartografavęs buvusio savininko Z. K. žemės; būtinybė nustatyti juridinį faktą iškilo tik 2021 m., kartografavus Z. K. valdytą žemę ir NŽT Kauno miesto skyriui 2021 m. balandžio 28 d. rašte nurodžius, pateikti prašomus duomenis, būtent, kad iki 1940 m. buvo vienas ir tas pats Z. K..

36. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai tik 2006 m. įstojo į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, mirus jų tėvui L. K..

37. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S1-532(1.10) informuoti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos žemės (duomenys neskelbtini) planą. Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) savininkas iki 1940 m. buvo Z. K. (CBP-25965 priedas Nr.8). Pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 6 d. prašyme nurodė, kad susipažino su pateikta laisva Z. K. žeme, prašo toliau tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 43).

38. Dar 2006 metais nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisės bus atkurtos. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S2-2086(1.11) informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kad laisvoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) sklypo V-10-60 dalis D yra Z. K. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Nuosavybės teisės bus atkuriamos pareiškėjams (CBP-25965 priedas Nr. 9).

39. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S2-3312 (1.11), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių informavo, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. S2-2086(1.11) laikytinas negaliojančiu (CBP-25965 priedas Nr. 10).

40. Pareiškėjai 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo informuoti, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 50).

41. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 18 d. prašymu NŽT Kauno miesto skyriui prašė: pateikti duomenis, ar 2006 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S2- 2086(1.11) buvo pripažintas negaliojančiu; Tuo atveju, jeigu nurodytas raštas buvo pripažintas negaliojančiu, pateikti priimtus sprendimus dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. S2-2086(1.11) pripažinimo negaliojančiu; Pateikti duomenis ir motyvus, kodėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius konstatavęs, kad „laisvoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) sklypo V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19 plotas apie 0,2950 ha) yra Z. K. iki 1940 m. turėtoje žemėje“, buvo nuspręsta, kad rašte nurodytas žemės sklypas nebėra Z. K. iki 1940 m. turėta žemė; Skubiai grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) buvusio savininko Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini) valdytą 1,04 ha žemę iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) Dvaro teritorijoje, šiuo metu, esančią (duomenys neskelbtini), įpėdiniams V. O. ir K. K.; Nutraukti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), užstatytos metaliniais garažais, nuomos sutarčių sudarymo procedūras (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 136-134).

42. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr.8SD-347-(14.8.125E.) atsakydamas į pareiškėjų prašymą pateikti duomenis, kodėl buvo nuspręsta, kad žemės sklypas nebėra Z. K. žemėje, informavo, kad L. K. įpėdinis K. K. 2007 m. sausio 5 d. pateikė prašymą (pridedama) nurodydamas jog patikslina 2006 m. rugsėjo 6 d. savo prašymą nurodydamas „kad tai nėra mano senelio Z. K. žemėje“. Taip pat informavo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo V-10-60 dalį D (apie 2950 kv. m) grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę negali būti atkuriamos nes nuosavybės teisės L. K. buvo atkuriamos į Z. K. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypą o ne į (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje esančią žemę. Kauno miesto skyriuje L. K. prašymas atkurti nuosavybės teises į Z. K. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje neregistruotas. Taip pat Kauno miesto skyriuje nėra duomenų patvirtinančių, kad Z. K. žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo (CBP-25965 priedas Nr.12, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 127).

43. Pareiškėjai dėl NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr.8SD-347-(14.8.125E.) pateikė skundą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 144-138).

44. NŽT 2021 m. kovo 31 d. išnagrinėjusi V. O. ir K. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 8SD-347- (14.8.125 E), nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, neatlikęs reikalingų veiksmų, siekiant įvertinti ir nustatyti buvusio savininko valdytos žemės ribų, nepagrįstai priėmė išvadą, jog žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19, plotas apie 0,2950 ha) nėra Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje. Informavo, kad siekiant nustatyti buvusio savininko Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir nustatyti, ar žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19) patenka į minėto buvusio savininko ribas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu pavesta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, vadovaujantis Metodiniais nurodymais, kartografuoti buvusio savininko Z. K. valdytos žemės ribas ir iš naujo išnagrinėti 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą (CBP-25965 priedas Nr.13, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.2370 b. l. 148-147, 168).

45. Aptarti įrodymai patvirtina, kad apie juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę pareiškėjams tapo žinoma tik gavus NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 8SD-2297-(14.8.125 E.), kuriuo buvo informuota, kad buvo kartografuotos Z. K. iki 1940 m. turėjusio 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare, ribos. Nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20,15,16,19) patenka į minėto savininko ribas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Rašte taip pat išaiškinta, kad tik teismui nustačius, kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo, bei teismui atstačius terminą, kartu su prašymu pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę prie (duomenys neskelbtini) (CBP-25965 priedas Nr.14, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 172).

46. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai galimai buvo Nacionalinės žemės tarnybos suklaidinti dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į Z. K. iki 1940 m. 1,04 ha valdytą žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, kadangi 2006 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. S1-1057(1.10) buvo nurodyta, kad pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K., tačiau NŽT 2021 m. kovo 31 d. išnagrinėjusi V. O. ir K. K. skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 8SD-347- (14.8.125 E), nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, neatlikęs reikalingų veiksmų, siekiant įvertinti ir nustatyti buvusio savininko valdytos žemės ribų, nepagrįstai priėmė išvadą, jog žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19, plotas apie 0,2950 ha) nėra Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje.

47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, visų aplinkybių kontekste nevertino veiksnių, kurie galimai sąlygojo nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę: kad NŽT Kauno miesto skyrius tik 2021 m. balandžio 28 d. pareikalavo tokio juridinio fakto nustatymo, t.y. kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo; nevertino, kodėl iki 2021 m. nebuvo kartografuotas buvusio savininko žemės sklypas, ir kas tokią pareigą turėjo atlikti; nevertino NŽT 2021 m. kovo 31 d. rašto, kuriame nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius, neatlikęs reikalingų veiksmų, siekiant įvertinti ir nustatyti buvusio savininko valdytos žemės ribų, nepagrįstai priėmė išvadą, jog žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19, plotas apie 0,2950 ha) nėra Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje.

Dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto

48. Apeliantai teigia, kad teismas itin formaliai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjų patikslintą pareiškimą, tik paviršutiniškai nagrinėjo reikalavimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo; teismas privalėjo vertinti ar pareiškėjo pateiktų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas jų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neatnaujinus pareiškėjams termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes faktiškai tokio prašymo tenkinimas pareiškėjams nesukurtų teisinių pasekmių. Taip pat nurodė, kad teismas trumpai pasisako dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau pažymėtina tai, kad visos bylos aplinkybės turi būti vertinamos kartu, nes jos yra reikšmingos juridinio fakto nustatymui, taip pat būtina įvertinti, kokias teisines pasekmes sukels pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Vien tai, kad pareiškėjų giminaičiai (K. K., J., palikuonys) siekia atkurti nuosavybės teises į žemę toje pačioje vietoje taip pat nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad broliai K. K., J., ir Z. K., J., valdė nuosavybės teisėmis žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo informuoti, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“. Pareiškėjas K. K. 2007 m. sausio 5 d. patikslino savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir nurodė „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas teigė, kad ką liepė tą ir pasirašė. Teismas vertino, kad toks elgesys neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto. Todėl pareiškėjo paaiškinimus, kad jis pasirašė tai, ką liepė, teismas vertino kaip gynybinę pareiškėjo poziciją. Pažymėjo ir tai, kad pareiškime pareiškėjai nurodo, kad J. K. turėjo 5 įpėdinius (E. K., K. K., P. K., Z. K. ir D. A. (neįskaitoma pavardė) – K., o pareiškėjos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad J. K. žemė buvo padalinta tarp trijų įpėdinių – brolių K. ir Z. K. ir jų sesers. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi ir nepakankami prašomo juridinio fakto nustatymui, todėl pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmetė.

51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444straipsnio 2 dalies 5 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

53. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

54. Nors pareiškėjas K. K. 2007 m. sausio 5 d. Nacionalinei žemės tarnybai prašyme (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 51) pareiškė, kad patikslina savo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir nurodė „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, kad ką liepė tą ir pasirašė. Nors pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip neatitinkantį vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto ir šį pareiškėjo paaiškinimą vertino kaip gynybinę pareiškėjo poziciją, tačiau byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, kodėl 2006 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pakako duomenų, kad žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) savininkas iki 1940 m. buvo Z. K., o 2006 m. gruodžio 20 d. rašte Nr.S1-1057(1.10) jau nurodoma, kad pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K., taip pat šiame rašte net nurodytos priežastys, motyvai, teisiniai argumentai, sąlygoję nuosavybės teisę patvirtinančių duomenų stoką. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

55. Pažymėtina ir tai, kad jeigu K. K. buvo žinoma, kad žemė sklypo V-10-60 dalies D iki 1940 m. savininku nebuvo Z. K., tokius duomenis jis būtų nurodęs ir 2006 m. rugsėjo 6 d. prašyme, o ne vėlesniame prašyme 2007 m. sausio 5 d. Teismas nesiaiškino su kokia informacija K. K. galėjo būti supažindintas, kokios aplinkybės lėmė 2007 m. sausio 5 d. prašyme nurodomų duomenų pateikimą. Be to, minėtame rašte nėra nurodytų duomenų, kurie identifikuotų, kuri konkrečiai žemė K. K. nuomone nėra jo senelio Z. K. žemė. Nors pareiškėjas teigia, kad jis papildo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą, tačiau ir šiame prašyme neidentifikuojama konkreti žemė, taip pat nenurodoma, su kurios dienos prašymu pareiškėjas susipažino. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

56. Nors K. K. 2007 m. sausio 5 d. prašyme nurodė, kad „tai nėra mano senelio Z. K. žemė“, tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. sausio 11 d. rašte Nr.S2-83(1.11) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui nurodė, kad parengtos laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini) sklypo V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19 plotas 0,2950 ha) yra Z. K. žemėje; Pretendentų į šią žemę nėra, tai valstybinės žemės fondas Kauno mieste; prašo parengti ir patvirtinti šioje teritorijoje detalųjį planą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 52).

57. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius tik 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 8SD-2297-(14.8.125 E.) nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo, tačiau NŽT nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokiu pagrindu kilo ši abejonė.

58. Kilus abejonei, ar Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo, teismas nesiaiškino, ar realiai iki 1940 m. buvo kitas Z. K., iki 1940 m. turėjęs žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Teismas nenurodė, kokie rašytiniai įrodymai patvirtina, tokią išvadą, ir kuriems įrodymams, esantiems byloje, teismas nurodo, kad galimai tai ne tas pats Z. K..

59. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

60. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė, ar šiuo atveju egzistuoja juridinio fakto nustatymo sąlygos, nepasisakė ir nevertino, ar pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, faktą ar dokumentai prarasti, ar dėl kokių priežasčių dokumentų pareiškėjai neturi.

61. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

62. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

63. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus bei išspręsti šalių ginčą iš esmės.

64. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.