Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1868-259/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2A-1868-259/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00951-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: T. P.

Kategorijos

2.4.2.4.1Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, miškus ir vandens telkinius

Civilinė byla Nr. e2A-1868-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00951-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1.; 2.4.2.4.3.; 3.4.5.2.; 3.2.4.11. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., visą nuosavybės teise valdomą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai; 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį įgijo paveldėjimo teises iš S. J. įpėdinio A. K.. S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An. K. J., sūnus K., 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo K. J., sūnaus J., turėtą 4,15 ha žemę, nes iš J. J. turėtos 8,20 ha žemės, 4 ha žemės grąžinta kito J. J. sūnaus S. J. įpėdiniams. Kadangi archyvo duomenimis K. J., s. J., žemės nuosavybėje neturėjo, nors faktiškai ta žeme naudojosi ir gyveno, o jo įpėdiniai nesikreipė dėl juridinio fakto nustatymo, kad K. J. iš savo tėvo J. J. buvo nuosavybėn gavęs žemės, tačiau žemės turėjo senelis J. J. – 4,20 ha (8,20 ha–4,00 ha), tai Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą pripažinti paduotą ne į tėvo K. J., s. J., turėtą žemę, bet į senelio J. J. turėtą žemę. Taigi, likusi J. J. turėta 4,20 ha žemė atkuriama kito sūnaus K. J. įpėdiniams. Nuosavybės teisių atkūrimo byla dar neužbaigta. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus matyti, kad vykdant nuosavybės teisių grąžinimą pretendentui K. J., s. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) Kauno miesto skyrius nepagrįstai ir neteisingai skaičiuoja 4,20 ha žemės vertę ir dėl to aplaidžiai vykdo nuosavybės teisių atkūrimą, nes iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, todėl valstybės išperkamos žemės vertė turėjo būti skaičiuojama taikant miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertę po 1 737,72 Eur/ha. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas NŽT teikė eilę prašymų perskaičiuoti K. J., s. K., vardu atkuriamos 4,20 ha žemės vertę, ją skaičiuojant po 1 737,72 Eur/ha, o ne kaip rūšimis išskirstytą žemę. NŽT tokių prašymų netenkino motyvuojant, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938-10-31 sąrašas, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J. J., kurio įpėdiniai S. J. ir K. J., nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės : II rūšies - 2,50 ha, III rūšies - 2,82 ha, IV rūšies - 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto - 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rūšies žemė. Tačiau NŽT Kauno miesto skyrius visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad yra vėlesni, artimesni nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, jog 1939 m. žemė jau buvo ne žemė ūkio paskirties, o statybinė, t. y., kitos paskirties, nes 1939 m. birželio 27 d. K. J., s. J., buvo išduotas Kauno Apskrities Statybos Komisijos statybos leidimas Nr. 430 (duomenys neskelbtini) statyti medinius ūkio trobesius, susidedančius iš gyvenamojo namo, tvarto, klojimo ir pirties. Pagal 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos“ (toliau - Metodika) 3 p. kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt., kad kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė. Žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat ši žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, o pagal Metodikos 4.2. punktą – miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 1 737,72 Eur/ha. Gauti archyvo duomenys patvirtina, kad K. J. ne tik buvo išduotas statybos leidimas, tačiau faktiškai statiniai minėtame žemės sklype stovėjo. Kauno regioninis valstybės archyvas 2019 m. rugpjūčio 7 d. išdavė pažymą dėl žemės Nr. (10.6)V10-2037 su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, iš kurių matyti, kad J. J. sūnaus K. J. žmonai O. J. buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“, kurio 1 dalies a punktu nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais – J. K., K. valdą prie (duomenys neskelbtini), apie 1500 kv. m ploto. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti tikslu, kad 4,20 ha žemės sklypą pripažinus kaip naudotą kitai paskirčiai, pretendento K. J., s. K., įpėdiniui (pareiškėjui) būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuojama 4,20 ha žemės vertė. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes tik nustačius faktą, kad buvusio savininko J. J. turėta 4,20 ha žemė, faktiškai naudota jo sūnaus K. J., buvo naudota kitai paskirčiai, pareiškėjui būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuota valstybės išperkama žemės sklypo vertė, t. y. 4,20 ha žemę skaičiuojant ne kaip žemės ūkio paskirties žemę, imant 1 ha vertę 2 389,85 Eur o kaip kitos paskirties žemę, 13 901,76 Eur (1 737,72 Eur/ha x 8 (pataisos koeficiento teritoriniam socialiniam – gamybiniam potencialui apskaičiuoti pagal Metodikos 6 p.). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas T. P. objektyviai neturėjo galimybės gautus naujus dokumentus, kuriuos teikia teismui, pateikti iki įstatyme numatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi į nuosavybės teisių atkūrimo bylą naujai įstojo tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., įsigijęs paveldėjimo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad buvusio savininko J. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra šie nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai: Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašas ir Kauno apygardos Tvarkymo Komisijos 1936 m. gegužės 30 d. patvirtintas Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Petrogrado, Aukštutinių Amalių kaimų ir Amalių dvaro vienkiemiais išskirstymo planas. Todėl nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą žemę turi būti atkuriamos pagal Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašą, t. y. pagal vėliausiai išduotą nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Kauno apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 24 d. išduotas leidimas Nr. 430 K. J. statyti trobesius: gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, negali būti vertinamas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, nes šis dokumentas neatitinka teisės aktuose nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Be to, šiame dokumente nėra nurodyta, koks konkretus žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ūkiniams objektams ir pan. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai, kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini). 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė nebuvo kitos paskirties. Pareiškėjas, būdamas tik pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese, negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių pretendentas (jo teisių perėmėjas) įstatymo nustatytu terminu nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, nenustatyta. Terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai ir atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

4. Teismas nustatė, kad J. J. iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) J. J. turėjo du sūnus: S. J. (mirusį (duomenys neskelbtini)) ir K. J. (mirusį (duomenys neskelbtini)). K. J. (tėvo J.) turėjo vaikus: J. J., g. (duomenys neskelbtini), J. G., g. (duomenys neskelbtini); J. K., g. (duomenys neskelbtini). K. J. (sūnus K., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)) 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į jo tėvo K. J. (sūnaus J.), turėtą 4,15 ha žemę. Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą pripažinti paduotą ne į tėvo K. J., (sūnaus J.) turėtą žemę, bet į senelio J. J. turėtą žemę. S. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo K. J. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė mirusiosios duktė V. J.; 2017 m. vasario 10 d. palikimą priėmė A. K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.

5. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl juridinio fakto nustatymo grindė 2019 m. sausio 24 d. Kauno regiono valstybės archyvo pažyma dėl K. J. pastatų Nr. (10.6)V10-189; 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini), Pareiškimu Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, kuriame nurodyta, kad trobesiai bus statomi jam priklausančioje 4,15 ha ploto žemėje, o prie jo pridėtame situacijos plane matyti, kad numatomi statyti statiniai išdėstyti visame žemės sklype; Kauno Apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 24 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotu leidimu Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį (duomenys neskelbtini); Teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškišų g. schema su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu (vaizdą užfiksuotą M 1:5000 masteliu ir pritrauktą iš arčiau vaizdą), kuriame matyti, kad buvusio savininko K. J. turėtoje žemėje stovėjo 1944 m. įvairaus dydžio statiniai, išsidėstę visame sklype, ką patvirtina 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažyma, kurioje nurodyta, kad teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškišų g. schemoje su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu matomi balti kontūrai yra 1944 metais užfiksuoti buvę pastatyti statiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad J. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis J. J. turėtų žemės sklypų, buvusių (duomenys neskelbtini) ribų planas, kuriame pažymėtos buvusio savininko ribos, iš esmės atitinka 1944 m. ortofotografiniame žemėlapyje užfiksuotas ribas su matomais pastatytais statiniais. Todėl teismas sprendė, kad šių pareiškėjo pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pagal 1939 m. išduotą statybos leidimą pastatai buvo pastatyti, kas reiškia, kad 1939 m. ginčo žemė buvo naudojama ne žemės ūkiui (ne dirbama), o kitai paskirčiai.

7. Teismas pažymėjo, kad 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 3 punkte nurodyta, jog kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt. Pagal Metodiką kitos paskirties žemės sklypo vertė nėra susieta su statiniais ar sodybomis tame sklype ir apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2. punktą nepriklausomai nuo to, ar minėtame kitos paskirties sklype stovi statiniai, ar ne, todėl teismas sprendė, kad atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas, suinteresuoto asmens argumentas, kad 1939 m. statybos leidime nėra nurodyta, koks konkretus žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ūkiniams objektams ir pan. Tai reiškia, kad kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė konkrečius rašytinius įrodymus, leidžiančius teigti, kad ginčo žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirta teritorija, t. y. Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvadose Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 nurodyta, kad buvusio savininko J. J. valdyta nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Kauno miestui teritorija (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 191–194); Kauno apskrities 2007 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 1271, Nr. 1272 projektuose nurodyta, kad iki 1995 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvusi žemė buvo priskirta Kauno miesto teritorijai (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 213–214); Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. 423 nurodyta, kad iki 1995 m. birželio 1 d. žemė priskirta miestui ir buvo Kauno miestui priskirtoje teritorijoje (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 219); Sąraše, kuriame nurodyta, kur buvo J. valdyta žemė, nurodyta Kaunas (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 227). Šią aplinkybę taip pat patvirtina 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“ su priedėliu bei 1972 m. liepos 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 358 „Dėl namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryšium su valdine statyba, įkainavimo aktų tvirtinimo“, iš kurių matyti, kad būtent Kauno miesto vykdomasis komitetas priėmė atitinkamus sprendimus, o ne kitos vietovės institucija, kas reiškia, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, buvo laikoma, kad žemė yra ne kaimo, o miesto teritorijoje. Teismas papildomai pažymėjo, kad peržiūrėjus visą Nuosavybės teisų atkūrimo bylą Nr. 174 An matyti, jog vykdant nuosavybės atkūrimo procesą suinteresuotam asmeniui niekada nekilo abejonių dėl to, kad ginčo žemė buvo miesto teritorijoje ir tai patvirtina eilė priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skirtingiems pretendentams į tą pačią J. J. nuosavybės teise valdytą 8,20 ha žemę.

8. Spręsdamas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio, reglamentuojančio prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką, 4 dalyje nustatyti galutiniai nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai. Šioje dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę per įstatyme nustatytą terminą, ir tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas reikalingas tam, kad į Nuosavybės teisių atkūrimo bylą butų galima pateikti teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškišų g. schemą su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu bei teismo sprendimą.

9. Teismas pažymėjo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An esantys pareiškėjo pirmtako prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai atitinkamai institucijai buvo pateikti įstatymo nustatytu terminu. Toje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NŽT, priėmusi pareiškėjų prašymus, trūkumų šiems dokumentams nenustatė ir pradėjo bei K. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) iš dalies atkūrė nuosavybės teisę į žemę, o kitų pretendentų atžvilgiu – ir užbaigė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tiek pareiškėjas, tiek jo pirmtakai turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jų pateikti dokumentai yra pakankami.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad per laikotarpį nuo prašymų atkurti nuosavybės teises į J. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dienos iki šiol nuosavybės teisių atkūrimo procese pasikeitė ne vienas įpėdinis. Įpėdinių galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedūrą aiškintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai. Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas dėl žemės paskirties ir atitinkamai paskaičiuoto įkainio vyko ilgai ir aktyviai, tiek pareiškėjas, tiek jo pirmtakai operatyviai reagavo į susidariusią situaciją – teikė prašymus, skundė institucijos sprendimus NŽT, taip pat bandė skųsti teismui, kol galiausiai, šalims nepriėjus vieningos nuomonės, 2020 m. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ir jo pirmtakai dėl objektyvių priežasčių neturėjo pagrindo iki 2003 m. gruodžio 31 d pateikti tiek papildomų dokumentų, įrodančių žemės sklypo užstatymą 1944 m., tiek ir teismo sprendimą, kuriuo teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai, kas reiškia, kad terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Būtinosios aplinkybės nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui yra tai, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę ir pareiškėjas negali atkurti prarastų dokumentų ar negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą t. y. tokie dokumentai egzistavo, tačiau yra prarasti ar kitaip neįmanoma jų gauti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra išlikusių archyvinių dokumentų patvirtinančių, jog J. J. iki nacionalizacijos valdytas 4,20 ha žemės sklypas buvo suskirstytas rūšimis, tačiau nenustatė ir aplinkybės, kad toks dokumentas egzistavo, turėjo egzistuoti ir buvo sunaikintas, pamestas ar kitaip nėra išlikęs, kuri yra būtinoji sąlyga juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ar negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4.2.2 papunktyje nustatyta, kad valstybės išperkamos žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miškų ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje, apskaičiuojama minėtu nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – Lygiavertiškumo metodika). Lygiavertiškumo metodikos 3 punkte nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (Metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.) apie tai turi būti įrašyta pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Taigi, apskaičiuojant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų valdytos žemės vertę pagal išlikusius archyvinius dokumentus (nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus) svarbu nustatyti, ar valdyta žemė buvo suskirstyta rūšimis, ar apaugusi mišku, ar naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukščiau minėtu lygiavertiškumo metodikos 3 punktu ir nesirėmė nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiu ir Atkūrimo įstatymą bei kitus teisės aktus atitinkančiu nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu t. y. 1938-10-31 sąrašu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė visiškai nepagrįstai nesivadovaudamas minėtu vėliausiu iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, o remdamasis kitais ginčijame sprendime nurodytais duomenimis, kurie nėra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai bei su jais susijusiomis prielaidomis. Tokie duomenys negali būti laikytini vertingesniais dokumentais, negu nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Taip pat pažymėtina, kad jie nepatvirtina fakto, kad visa J. J. valdyta 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties.

11.3. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai – kaimo teritorija, nes archyviniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini). Nors ši teritorija pagal dabartinį administracinį suskirstymą priskirtina Kauno miesto teritorijai, tačiau iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos ši žemė buvo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Metodikos 3 punktu, svarbu išsiaiškinti kur tuo metu t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos buvo žemė. Remiantis viešai prieinamos internete esančios enciklopedijos ,,Lietuvai ir pasauliui“ duomenimis ,,Amaliai suformuoti 1961 m., prie Kauno miesto prijungiant Aukštųjų Amalių ir Žemųjų Amalių kaimus“. Taigi, tiek remiantis byloje esančiais dokumentais, tiek enciklopedijos duomenimis, akivaizdu, kad buvusio savininko J. J. žemė buvo (duomenys neskelbtini). byloje duomenų (dokumentų) apie tai, kad 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos turėta žemė buvo naudota kitai paskirčiai, nėra. Taigi, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina prielaida, kad visa 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė nebuvo kitos paskirties.

11.4. Duomenys, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas t. y. 1939 m. birželio 12 d. K. J. pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamą namą, tvartą, klojimą ir pirtį, Kauno Apskrities Statybos komisijos 1939 m. birželio 24 d. K. J. išduotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, klojimą ir pirtį (duomenys neskelbtini), taip pat kiti duomenys – pareiškėjo atstovės žodiniai paaiškinimai, teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškių g. schema su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu, kurioje galimai matyti, kad buvusio savininko K. J. turėtoje žemėje stovėjo 1944 m. įvairaus dydžio statiniai, 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažyma, kurioje nurodyta, kad 1944 m. ortofotografiniu žemėlapiu matomi balti kontūrai yra 1944 m. užfiksuoti statiniai, nesudaro pagrindo spręsti, kad visa buvusio savininko J. J. nuosavybės teise valdyta 4,20 ha žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Akivaizdu, kad 4,20 ha žemės naudoti vien tik sodo/daržo reikmėms vienai šeimai ar net dešimčiai šeimų yra ženkliai per didelis plotas, todėl nesuprantamas ir atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad visa žemė galėjo būti naudojama pastatams statiniams bei sodo ir daržo reikmėms. Vadovaujantis protingumo kriterijumi ir įvertinus 4,20 ha žemės sklypo dydį, kyla pagrįstų abejonių, kad visas sklypas negalėjo būti naudojamas kitai paskirčiai ir bent dalis tokio dydžio žemės sklypo galėjo būti naudojama pievoms ar ganykloms.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 604, kuriuo nuspręsta paimti apie 1500 kv. m. žemės sklypus su statiniais ir sprendimu Nr. 358, kuriuo nuspręsta kompensuoti už namų valdą, nepaneigiančius byloje įrodinėtinų aplinkybių, nes šie sprendimai ne tik, kad nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, tačiau yra gana stipriai nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

11.6. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad visa J. J. valdyta 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, ženkliai skirtųsi valstybės išperkamos žemės vertė t. y. kitos paskirties 1 ha kaina, apskaičiuota pagal Metodiką, būtų 13 901,76 Eur, o nenustačius – valstybės išperkamos 1 ha žemės vertė butų 2 502,32 Eur. Pareiškėjui likusi atkurti žemės sklypo vertė padidėtų apie 5 kartus, kas sudarytų galimybę gauti beveik penkis kartus didesnį žemės ar miško plotą. Taigi, būtų formuojama neproporcingai didelės ir nepagrįstos žalos ir finansinės naštos valstybei praktika šioje ir kitose analogiškose bylose.

11.7. Pareiškėjas būdamas tik pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese, negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.), t. y. kreipdamasis į teismą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių pretendentas (jo teisių perėmėjas) įstatymo nustatytu terminu (t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Teismo vertinimu, nežinojimas apie teisę pretenduoti į didesnę išlikusio nekilnojamojo turto dalį gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento (1994-04- 24), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento (2012-08-19) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iš archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvą nuo pat teisių perėmimo nenustatyta. Todėl terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui.

Atsiliepimas

12. Pareiškėjas T. P. atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus ir aplinkybes, kuriomis nesivadovavo teisminio nagrinėjimo metu, jų neįvardijo ir dėl jų nepasisakė, nes apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neakcentavo, jog turi būti nustatytas dokumentų patvirtinančių, jog J. J. iki nacionalizacijos valdytas 4,20 ha žemės sklypas buvo suskirstytas rūšimis, neišlikimo faktas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme taip pat nekėlė ir 1944 metų ortofotografinio žemėlapio bei 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažymos kaip netinkamų įrodymų klausimo.

12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktu dokumentu - Kauno apskrities Statybos Komisijos 1939-06-24 išduotu leidimu Nr. 430 K. J. statyti trobesius, nes šis dokumentas reikšmingas dėl buvusio savininko žemės naudojimo paskirties, o ne kaip nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Ortofotografiniais žemėlapiais tau pat buvo grindžiamas žemės naudojimo paskirties, o ne nuosavybės teisės faktas.

12.3. Statybos leidimas išduotas 1939 m. birželio 17 d., nacionalizacija įvyko 1940 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus metams po statybos leidimo išdavimo, todėl pagrįstai manytina, kad metų laikotarpis buvo pakankamas laiko tarpas statiniams pastatyti. Apeliantė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus, kad pastatai nebuvo pastatyti nepateikė. Pareiškime dėl statybos leidimo išdavimo aiškiai nurodyta, kad bus statoma 4,15 ha žemės sklype. Nors plotas nenurodytas pačiame statybos leidime, tačiau akcentuotina, kad yra žemės sklypo planas su išdėstytais statiniais, kas leidžia įvertinti, kad būtent visas sklypas buvo apstatytas statiniais, laikantis tuometinių atstumų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. 2021 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas protokoline nutartimi pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dalyvavimą būtinu, įpareigojo pateikti J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei pateikti įrodymus, kuriais grindžia, kad sklypas buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Suinteresuotas asmuo pateikė tik nuosavybės teisų atkūrimo bylą, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad žemės sklypas buvo kaimo vietovėje. J. J. nuosavybės teisų atkūrimo byloje Nr. 174 An esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad visuomet buvo laikoma, jog žemė buvo Kauno miesto teritorijoje.

Šalies argumentai

12.5. Pareiškėjas taip pat į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytinius paaiškinimus su istoriniais žemėlapiais, iš kurių aiškiai matyti, kad buvusio savininko žemė iki 1940 m. buvo miesto teritorijoje. Iki nacionalizacijos J. J. valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) faktiškai atitinka (apima) teritoriją, kuriai po nacionalizacijos suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini), kitaip tariant, tai yra tas pats žemės sklypas (teritorija), tik jau su konkrečiu suteiktu adresu, ko nebuvo iki 1940 m. nacionalizacijos. Pateikti žemėlapiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra toje pačioje vietoje tiek iki 1940 m. nacionalizacijos, tiek šiuo metu. Be to, pretendentui K. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-6640 ir sprendimu Nr. 2 bei vėlesniu 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu ir sprendimu, grąžinta natūra turėtoje vietoje žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kas vėl gi patvirtina, kad tai ta pati teritorija, nes žemė, esant laisvai valstybinei žemei pirmiausia grąžinamą natūra žeme, kaip tai numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje.

12.6. Apeliantės teiginiai apie formuojamą neproporcingai didelės ir nepagrįstos žalos ir finansinės naštos valstybei praktiką laikytini pertekliniais ir bandymu daryti įtaką apeliacinės instancijos teismui. Be to, šis argumentas teisiškai nesusijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, kadangi tokio pobūdžio bylose nėra nustatomi juridiniai faktai su tuo, kokio dydžio materialinę naudą gautų pareiškėjas, nėra skaičiuojama galimos naudos ir ateityje gaunamos lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui atnaujintinas praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, nes pareiškėjais ir jo pirmtakai dėl objektyvių priežasčių neturėjo pagrindo iki 2003 m. gruodžio 31 d pateikti tiek papildomų dokumentų, įrodančių žemės sklypo užstatymą 1944 m., tiek ir teismo sprendimą, kuriuo teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo pateikti įrodymai - 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, Kauno apskrities statybos komisijos 1939 m. birželio 24 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį, (duomenys neskelbtini), teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškišų g. schema su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu, 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažyma – yra pakankami juridiniam faktui, jog buvęs savininkas J. J. visą nuosavybės teise valdomą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai, nustatyti. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo NŽT taip pat ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo T. P. pareiškimą nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai ir atnaujindamas praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

16. Suinteresuotas asmuo NŽT pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tais pagrindais, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo visas juridinę reikmę turinčiam faktui nustatyti reikalingas sąlygas (skundo 11. 1 punktas), netinkamai vertino nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus įrodymus (skundo 11.2-11.4 punktai), netinkamai taikė Lygiavertiškumo metodikoje esančias teisės normas (skundo 11.2, 11.5 punktai), nepagrįstai sprendė egzistuojant objektyvias priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (skundo 11.7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nevertins skundo 11.6 punkte išdėstytų argumentų dėl skundžiamo sprendimo ekonomiškumo, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad byloje turėjo būti įrodyta aplinkybė, jog dokumentas, pagrindžiantis faktą, kad 4,20 ha žemė (duomenys neskelbtini) buvo naudojama kitai paskirčiai, egzistavo, turėjo egzistuoti ir buvo sunaikintas, pamestas ar kitaip nėra išlikęs.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas pateikė Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą, kurioje nurodyta, jog kitų dokumentų nei 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, Kauno apskrities statybos komisijos 1939 m. birželio 24 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį archyve saugomose fonduose nėra, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, kad dokumentų, patvirtinančių, jog K. J. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės, archyvuose saugomose fonduose nerasta (pop bylos 1 t., b. l. 23, 47). Apie archyvuose saugomų dokumentų nebuvimą yra ne viena valstybinių archyvų pažyma ir J. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 174 An 1 t., b. l. 50, 96 ir kt). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentas dėl sąlygų nebuvimo pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti atmestinas kaip nepagrįstas. Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir teisės aiškinimu.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 20 punktas). Taigi, šioje byloje turėjo būti vertinama, ar pareiškėjo pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas jo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra ginčo, jog J. J. valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirtas Kauno miesto teritorijai, tačiau pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjas įrodė, jog šis žemės sklypas buvo naudojamas kitai ne žemės ūkio paskirčiai iki jo nacionalizacijos, tam, jog būtų taikomas Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 4.2 punktas. Įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė aplinkybes dėl 4,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) naudojimo kitai paskirčiai nurodyti šios nutarties 14 pastraipoje.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas įrodymas, 1939 m. birželio 12 d. pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį išdavimo, pagrindžia tik ketinimą statyti tokius statinius: 6 x 9 x 2,6 m gyv. namą, 6 x 10 x 2,54 m tvartą, 7 x12 x 3 m klojimą, 5 x 3x 2,20 m pirtį, šiuos statinius išdėstant sklype taip, kad jie būtų nutolę per 200 m. nuo kelio (duomenys neskelbtini) plentas į Ukmergės plentą ir 100 m nuo (duomenys neskelbtini) ganyklos (pop. bylos 1 t., b. l. 26). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame dokumente pateiktas situacijos planas neturi konkretaus mastelio, o statinių išdėstymas pavaizduotas tik dalyje žemės sklypo, nes situacijos plane esanti schema neatitinka iki 1940 m. turėtos žemės valdos formos (pop. bylos 1 t., b. l. 144). Taigi, pareiškėjo patekti įrodymai nepagrindžia, kad numatomi statyti 4 statiniai buvo išdėstyti visame sklype.

21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 1939 m. birželio 24 d. K. J. išduoto leidimo Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį turiniu pažymi, kad leidimas buvo išduotas iki 1941 m. birželio 24 d. ir jame nurodytas Kaimų Statybai Tvarkyti Privalomasis Įsakymas Nr. 18. Minėto Įsakymo 25 paragrafe nurodyta, kad baigęs statybą, savininkas apie tai praneša valsčiaus viršaičiui. Atsižvelgiant į tai, dokumentuose turėjo būti užfiksuotas faktas, kad K. J. baigė statybą, tačiau jokių kitų dokumentų, kaip nurodyta anksčiau nutartyje, archyvuose nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nesant kitų duomenų apie nurodytos statybos užbaigimą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, tiek 1939 m. birželio 12 d. pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį išdavimo, tiek 1939 m. birželio 24 d. K. J. išduotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį nepagrindžia fakto, jog minėti statiniai buvo pastatyti iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, kad būtų galima spręsti apie 4,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) naudojimą kitai paskirčiai (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad (duomenys neskelbtini), teritorijos prie Ateities pl. ir Biruliškišų g. schema su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu, 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažyma taip pat nepagrindžia baigtos statinių statybos iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos 4,20 ha žemėje (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažymoje (pop. bylos 1 t., b. l. 143) nėra nurodyta, kuo remiantis yra daroma išvada, kad padidintame 1944 metų ortografiniame žemėlapyje (pop. bylos 1 t., b. l. 144-145) matomi spalviniai vietovės skirtumai žymi konkrečių statinių vietą. Pažymoje taip pat nėra atskleista nurodytų ortografinių žemėlapių sudarymo technologija, kuria remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų suprasti, kaip buvo padaryta išvada, jog minėtame žemėlapyje yra užfiksuoti statiniai. Be to, net ir konstatavus statinių buvimo faktą pagal minėtą žemėlapį, šis žemėlapis galėtų pagrįsti tik statinių buvimą K. J. priklausiusioje žemės valdoje 1944 metais, bet ne iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Lygiai taip pat paturi būti vertinami ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“ (pop. bylos 1 t., b. l. 29-43), nes šie dokumentai nepagrindžia statinių buvimo fakto iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų veiksmų įrodymams surinkti tam, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, tačiau šių netiesioginių įrodymų nepakanka, jog būtų paneigti tiesioginiuose įrodymuose - Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938-10-31 sąraše – užfiksuoti K. J. priklausiusios žemės naudojimo faktai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto egzistavimo, jog buvęs savininkas J. J. visą nuosavybės teise valdomą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netenkinus pareiškėjo prašymo nustatyti jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, atmestinas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Nurodytas prašymas dėl termino atnaujinimo iš esmės buvo grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas siekia į J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti papildomus įrodymus dėl 4,20 ha žemės (duomenys neskelbtini) naudojimo kitai paskirčiai. Kadangi teisme šie įrodymai jau buvo įvertinti, jų pateikimas į J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą jų vertinimo nepakeis.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad K. J. įpėdiniai aktyviai naudojosi savo teisėmis sprendžiant klausimus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 174 An duomenimis iš 4,20 ha žemės K. J. įpėdiniams nuosavybės teisės atkurtos: 1) Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-6640 ir sprendimu Nr. 5153 grąžintas natūra turėtoje vietoje 0,18 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė – 13 612,60 Eur (47 001,60 Lt); 2) Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 02-01-4134 ir sprendimu Nr. 6540 grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,5355 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)e, dalis - 0,3028 ha, indeksuota žemės sklypo dalies vertė – 14 227,95 Eur (49 126,27 Lt); 3) Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 02-01-939 ir sprendimu Nr. 7098 už 0,20 ha atlyginta pinigais, vertė 4 448,56 Eur (15 360 Lt); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 8S-211-(14.8.3.) grąžintas natūra turėtoje vietoje 0,0435 ha žemės sklypas Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė - 2044 Eur; 4) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 8S-4-(14.8.3.) grąžintas natūra turėtoje vietoje 0,5797 ha žemės sklypas Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė – 19 089 Eur .

26. Atkuriant nuosavybes teises taip pat atlikti ir tokie veiksmai: 1) už 0,8793 ha parengta Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvada Nr. 792 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė – 3 335,84 Eur (11518 Lt), kuri atsižvelgiant į tuometinio K. J. įpėdinio prašymą, ši buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-347-(14.8.2.); 2) už 0,8793 ha parengta Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvada Nr. 793 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė – 3 335,84 Eur (11518 Lt); 3) už 0,8793 ha parengta Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvada Nr. 794 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė – 3 335,84 Eur (11518 Lt); 4) už 0,8793 ha parengta Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvada Nr. 795 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė – 3 335,84 Eur (11518 Lt); 4) už 0,4171 ha parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 24 d. išvada Nr. 8IP-211 lygiaverčiam miško sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė - 997 Eur, kurios pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 7S-401-(14.7.3.) buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 2,00 ha žemės sklypas Nr. 752, esantis (duomenys neskelbtini); 5) už 0,4171 ha parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 24 d. išvada Nr. 8IP-212 lygiaverčiam miško sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė - 997 Eur, kurios pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 7S-166-(14.7.3.) buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 1,4579 ha žemės sklypas Nr. 1091-1, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3538 ha žemės sklypo Nr. 1091-2 dalis - 0,28 ha, esanti (duomenys neskelbtini); 6) už 0,1339 ha parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. išvada Nr. 8IP-10 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė - 320 Eur; 7) už 0,1352 ha parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. išvada Nr. 8IP-11 lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, nominali vertė - 323 Eur.

27. Anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad K. J. įpėdiniai naudojosi tiek teise atkurti nuosavybės teises turėtoje teritorijoje, tiek teise gauti nuosavybę, lygiavertę turėtajai, kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek teise gauti piniginę kompensaciją. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu K. J. įpėdiniai visą laiką turėjo realias galimybes pasinaudoti savo teisėmis pateikti reikiamus dokumentus į J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, taip pat ir teise kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti atnaujinimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms teisinėms išvadoms, sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą - atmesti pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas