Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. O. ir K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-9857-1163/2023 pagal pareiškėjų V. O. ir K. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje nėra ginčo, kad buvęs žemės savininkas Z. K. (miręs (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,9500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vlsč., Žemųjų (duomenys neskelbtini) k.

14. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra 1991 m. gruodžio 9 d. pateikė įpėdinis L. K. (mirė (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad prašo atkurti nuosavybės teises į O. K., V., žemę. Pagal šį prašymą Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1161 ir sprendimu Nr. 257 L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 3,95 ha žemės sklypą, suteikiant 0,2242 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apskrities 2002 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. 252 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad išvada persiunčiama į Marijampolės apskritį dėl 3,0000 ha žemės sklypo atkūrimo L. K. įpėdinei J. T. K..

15. (duomenys neskelbtini) mirus J. T. K., jos įpėdiniais tapo pareiškėjai.

16. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S1-532(1.10) informuoti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos žemės (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) g. planą. Žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m) savininkas iki 1940 m. buvo Z. K..

18. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S2-2086(1.11) informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kad laisvoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) sen., prie (duomenys neskelbtini) g. sklypo V-10-60 dalis D yra Z. K. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Nuosavybės teisės bus atkuriamos pareiškėjams (L. K. įpėdiniams).

19. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S2-3312 (1.11), informavo, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. S2-2086(1.11) laikytinas negaliojančiu.

20. Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S1-1057(1.10) buvo informuoti, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“.

22. Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 02-01-5671 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ pareiškėjams atkurta nuosavybė į 0,3158 ha, o nuosavybės teisė į 0,410 ha žemės bus atkurtos vėliau.

23. NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-280 informavo pareiškėjus, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. 70-2-152 informavo, kad Z. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, o L. K. (miręs) liko neatkurta 0,4100 ha.

24. Pareiškėjai 2016 m. vasario 23 d. buvo informuoti dėl likusios neatkurtos žemės 0,41 ha atkūrimo Marijampolės rajone.

25. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą dėl likusios neatkurtos žemės išvados paruošimo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kuris buvo tenkintas (2017 m. rugsėjo 18 d. NŽT Kauno miesto skyriaus pažyma Nr. 5-591 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“).

27. 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai pateikė NŽT Kauno miesto skyriui pašymą dėl negrąžintos Z. K. iki 1940 m. turėtos 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) Dvaro teritorijoje.

28. 2021 m. sausio 20 d. NŽT Kauno miesto skyrius atsakė pareiškėjams, kad jų prašymas netenkinamas.

29. NŽT 2021 m. kovo 31 d. išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. rašto Nr. 8SD-347-(14.8.125 E) nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, neatlikęs reikalingų veiksmų, siekiant įvertinti ir nustatyti buvusio savininko valdytos žemės ribų, nepagrįstai priėmė išvadą, jog žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) g., Kaune, V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19, plotas apie 0,2950 ha) nėra Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje. Informavo, kad siekiant nustatyti buvusio savininko Z. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir nustatyti, ar žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) g., Kaune, V-10-60 dalis D (tarp taškų 20, 15, 16, 19) patenka į minėto buvusio savininko ribas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu pavesta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, vadovaujantis Metodiniais nurodymais, kartografuoti buvusio savininko Z. K. valdytos žemės ribas ir iš naujo išnagrinėti 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą (el. b. I t., b. l. 42-43).

30. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 8SD-2297-(14.8.125 E.) pareiškėjus informavo, kad buvo kartografuotos Z. K. iki 1940 m. turėjusio 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvare, ribos. Nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės prie (duomenys neskelbtini) g., Kaune, V-10-60 dalis D (tarp taškų 20,15,16,19) patenka į minėto savininko ribas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog Z. K., žemę turėjęs Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. Paaiškino, kad tik teismui nustačius, kad Z. K., žemę turėjęs Ž. (duomenys neskelbtini) k. ir Z. K., žemę turėjęs A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo, bei teismui atstačius terminą, kartu su prašymu, pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę prie (duomenys neskelbtini) g., Kaune (el. b. I t., b. l. 45-46).

Dėl ginčo esmės

31. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylą dėl pareiškėjų prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, tarp pareiškėjų (apeliantų) ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl šių aplinkybių: 1) ar Z. K., turėjęs žemės Ž. (duomenys neskelbtini) k. ir Z. K., turėjęs žemės A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo; 2) ar terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pareiškėjai praleido dėl savo nerūpestingumo, ar dėl suinteresuoto asmens kaltės.

32. Lietuvis Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

33. Apeliantai (pareiškėjai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad teismas nepagrįstai, neišsprendęs pareiškimo reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo, pirmiausia sprendė praleisto įstatyme numatyto termino praleidimo klausimą, tokiu būdu pažeisdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nagrinėjimo tvarką.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi, pirma, nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir, tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-1120/2024). Taigi, apeliantų argumentas dėl pareiškėjų reikalavimų nagrinėjimo sekos yra teisingas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendime nors pirma pasisakė dėl termino atnaujinimo pagrįstumo, tačiau taip pat pasisakė ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo, todėl šis pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas neįtakojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo.

36. Apeliantai V. O. ir K. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini), Aukštutinių (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P..

37. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

38. Byloje nėra ginčo, kad Z. K., iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemės sklypą. Byloje kilo ginčas ar Z. K., turėjęs žemės Ž. (duomenys neskelbtini) k. (į kurią apeliantams jau atkurtos nuosavybės teisės) ir Z. K., turėjęs žemės A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo. Nepatvirtinus tokio fakto teisminiu keliu, Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka apeliantams atkurti nuosavybės teisių į Z. K. nuosavybės teisėmis valdytą 1,04 ha žemės sklypą.

39. Pirmosios instancijos, teismas, atmesdamas reikalavimą, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė byloje pakankamai įrodymų, kurie panaikintų abejones dėl jų prašomo nustatyti fakto buvimo – byloje esantys įrodymai yra netikslūs ir prieštaraujantys vienas kitam, todėl nepakankami prašomo juridinio fakto nustatymui.

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria apeliantų argumentams.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

42. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas savo sprendime nenurodė konkrečiai, kokius įrodymus jis laikė netiksliais ir prieštaraujančiais vieni kitiems bei kodėl jais nesivadovavo, kaip matyti teismas apsiribojo tik įrodymų išvardijimu ir teisminės praktikos apie įrodymų vertinimą citavimu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog Z. K., turėjęs žemės Ž. (duomenys neskelbtini) k. ir Z. K., turėjęs žemės A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo, nes:

45.1. šių asmenų vardai ir pavardės sutampa, jų turimos žemės yra toje pačioje teritorijoje (Ž. (duomenys neskelbtini) ir A. (duomenys neskelbtini) (dvaras)), kas jau leidžia daryti išvadą, kad šias žemes valdė tas pats asmuo;

45.4. duomenų, kad Ž. (duomenys neskelbtini) k. ir A. (duomenys neskelbtini) k. būtų antras ūkininkas Z. K., nėra (tam pagrįsti apeliantai pateikė 1938 m. rugpjūčio 4 d. Žemės rūšiavimo komisijos siunčiamų pranešimų sąrašą, kuriame nurodyti žemių savininkai toje teritorijoje - sąraše yra tik vienas K. Z.). Pirmosios instancijos teismo teiginys – „K. K. turėjo sūnų Z. K., todėl vienareikšmiškai teigti, kad daugiau asmenų tokiu pačiu vardu ir pavarde tame valsčiuje nebuvo – negalima“, laikytinas nepagrįstu, nes K. K. (Z. K. brolis) turėjo sūnų Z., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris iki 1940 m. buvo nepilnametis (13 metų), todėl nuosavybės teise neturėjo ir negalėjo turėti žemės bei ūkininkauti;

45.5. kitų pretendentų, apart pareiškėjų, atkurti nuosavybės teises į Z. K. (duomenys neskelbtini) dvare valdytą 1,04 ha žemę, nėra;

45.6. suinteresuotas asmuo išreiškęs abejonę dėl to, ar tai tas pats asmuo, nenurodė jokių motyvų ir įrodymų, kurie leistų tuo suabejoti;

45.7. tai, kad 2007 m. sausio 5 d. prašyme Kauno žemėtvarkos skyriui pareiškėjas K. K. nurodė - „Patikslinus 2006.09.06 savo prašymą ir pareiškiu, kad tai nėra mano senelio Z. K. žemė“, nepanaikina fakto, jog (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje buvusi Z. K. žemė priklausė pareiškėjų seneliui, nes tikėtina, kaip tvirtina pareiškėjas, kad tokį įrašą padarė paprašytas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir tuo metu nežinodamas (neturėdamas dokumentų) apie šios žemės (1,04 ha) valdymą Z. K.. Pažymėtina, kad būtent žemėtvarkos skyriaus darbuotojams, tvarkantiems žemės atkūrimo dokumentus ir informavusiems tiek pareiškėjus, tiek Kauno miesto savivaldybės administraciją apie 0,2950 ha žemės (kuri patenka į 1,04 ha) atkūrimą L. K. (jo paveldėtojams), o vėliau pakeitusiems nuomonę, buvo poreikis, kad pareiškėjas padarytų minimą įrašą (kad nereikėtų tęsti žemės atkūrimo procedūrų). Tuo tarpu pareiškėjui nebuvo jokio poreikio (nenustatyta, kad pareiškėjas gavo kažkokios informacijos ir todėl padarė šį įrašą, ar pan.) daryti tokį įrašą.

44. Taigi, byloje esantys įrodymai laikytini pakankamais tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų senelis Z. K., J., iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini), Aukštutinių (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P..

45. Pripažinus, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, yra pagrindas svarstyti antrąjį pareiškėjų reikalavimą - atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 2370 pateikti.

46. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nurodė, kad pareiškėjams aplinkybės dėl giminystės ryšį patvirtinančių duomenų trūkumo tapo žinomos 2007 m. sausio 5 d. Pareiškėjai tik po daugiau nei 10 metų kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino atnaujinimo. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jie praleido įstatymo nustatytą minėtą terminą Teismas sprendė, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, o atstovės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai neturi specialių žinių, todėl eilę metų laukė, tikėdamiesi, kad klausimas yra sprendžiamas, nėra pagrįsti.

47. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria apeliantų argumentams.

48. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-1120/2024, 40 punktas).

49. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad siekiant teismų praktikos vienodumo šios kategorijos bylose atsižvelgtina ir į administracinių teismų praktiką Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku įgyvendinti tam tikras teises. Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-545/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-1120/2024, 41 punktas).

50. Kaip matyti, tiek suinteresuotas asmuo, tiek pirmosios instancijos teismas laiko, kad aplinkybės dėl giminystės ryšį patvirtinančių duomenų trūkumo į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, pareiškėjams tapo žinomos 2007 m. sausio 5 d. (pareiškėjo pateiktas prašymas).

51. Nustatyta, kad 2007 m. sausio 5 d. prašymu Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėjas K. K. pareiškė, kad „susipažinau su laisvos pateiktos žemės Z. K. iki 1940 m. teritorija žemėje. Sklype V-11-90 dalis A (~ 710 kv. m) ir sklype V-11-93 dalis B (~2454 kv. m) prašome tvarkyti nuosavybės teisių dokumentus toliau. Patikslinus 2006.09.06 savo prašymą ir pareiškiu, kad tai nėra mano senelio Z. K. žemė“. Pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodė, kad susipažino su pateikta laisva Z. K. žeme ir prašo toliau tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Tikėtina, kad 2006 m. rugsėjo 9 d. prašymas parašytas dėl preliminariai laisvo žemės sklypo V-10-60 dalies D (~2 950 kv. m), (duomenys neskelbtini) sen. prie (duomenys neskelbtini) g., kurio savininkas iki 1940 m. buvo Z. K., nes Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S1-532(1.10) apie tai informavo pareiškėjus ir kvietė susipažinti su laisvos žemės schema.

52. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės (dokumentai) nepatvirtina to, kad pareiškėjai 2007 m. sausio 5 d. sužinojo (turėjo sužinoti), jog jiems nebus atkuriamos nuosavybės teisės į Z. K. turėtą 1,04 ha žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje ir, kad jiems reikalinga pateikti papildomus kokius nors dokumentus, nes: 1) apie tai pareiškėjams nebuvo pranešta; 2) pareiškėjams nebuvo pranešta, kad žemėtvarkos skyrius turi archyvinius dokumentus apie Z. K. turėtą žemę (1,04 ha) (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje; su šiais dokumentais pareiškėjai nebuvo supažindinti (tokių duomenų nėra); 3) pareiškėjai buvo informuoti tik apie preliminariai laisvą 0,2950 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sen. prie (duomenys neskelbtini) g., kurio savininkas Z. K.; 4) nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų supažindinti su preliminariai laisvos žemės schema; iš 2006 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjų prašymo nėra aišku su kokia laisva Z. K. žeme susipažino pareiškėjai; 5) pareiškėjo K. K. nurodymas, kad tai nėra senelio Z. K. žemės nėra informatyvus (neaišku apie kokią žemę kalbama (plotą, vietą ir pan.)), be to, kaip jau pažymėta 45.7 punkte, šis įrašas tikėtina padarytas ne pareiškėjo iniciatyva ir jam nežinant (neturint duomenų) apie Z. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) dvare; 6) 2006 m. gruodžio 20 d. raštu pateikta informacija pareiškėjams, kad „pateiktai laisvai žemei sklypo V-10-60 dalyje D nepakanka dokumentų, įrodančių, kad jos savininkas iki 1940 m. buvo Z. K.“ taip pat nėra informatyvi, nenurodoma, kokių dokumentų nepakanka, neprašoma jų pateikti, o vėliau 2007 m. sausio 5 d. pareiškėjas paprašomas parašyti, kad tai ne jo senelio žemė; 7) pareiškėja V. O. nėra tikslinusi 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymo, t. y. nėra nurodžiusi, kad tai ne jos senelio Z. K. žemė.

53. Iš 1992 m. ir 1995 m. Kauno apygardos archyvo pažymėjimų matyti, kad L. K. gavo duomenis tik apie Ž. (duomenys neskelbtini) k. galimai turimas Z. K. žemes, o duomenis apie (duomenys neskelbtini) dvare galimai turimą žemę pareiškėjai gavo iš Kauno regioninio valstybinio archyvo tik 2020 m. spalio 7 d. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai iki 2020 m. spalio 7 d. nežinojo apie Z. K. valdytą 1,04 ha žemę (duomenys neskelbtini) dvare, kai tuo tarpu Kauno miesto žemėtvarkos skyrius jau 2006 m. žinojo šią aplinkybę, tačiau pareiškėjų apie tai neinformavo, neprašė pateikti kokių nors papildomų dokumentų (jeigu jų trūko), kad būtų galimybė pareiškėjams atkurti nuosavybės teises bei neatkūrė (nevykdė atkūrimo procedūrų) nuosavybės teisių į šią žemę. Pažymėtina, kad L. K. prašymą atstatyti nuosavybės teises yra pateikęs į K. O., V. (motinos) žemę, nenurodant vietovės ir pagal šį prašymą sėkmingai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Ž. (duomenys neskelbtini) k., kurią valdė nuosavybės teise Z. K., todėl nėra pagrindo spręsti, jog šis prašymas nėra tinkamas svarstant nuosavybės teisių į žemę, esančią Ž. (duomenys neskelbtini) dvare, kurią valdė nuosavybės teise Z. K., atkūrimą.

54. Kaip jau nustatyta, po pareiškėjų 2021 m. vasario 17 d. skundo NŽT direktoriui, NŽT Kauno miesto skyrius buvo įpareigotas atlikti Z. K. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) dvare kartografavimą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą, t. y. įpareigotas atlikti tinkamai savo pareigas. 2021 m. balandžio 29 d. raštu NŽT Kauno miesto skyrius informavo pareiškėjus apie tai, kad kartografavo Z. K. iki 1940 m. turėjusio 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvare, ribas ir paaiškino, kad tik teismui nustačius, kad Z. K., žemę turėjęs Ž. (duomenys neskelbtini) k. ir Z. K., žemę turėjęs A. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje yra tas pats asmuo, bei teismui atstačius terminą, kartu su prašymu, pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę prie (duomenys neskelbtini) g., Kaune.

55. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyriaus darbuotojai neužtikrino pareiškėjų teisėtų lūkesčių, neįvykdė savo pareigos užtikrinti savalaikį, aiškų ir skaidrų nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes (pareiškėjai nežinojo apie jų senelio 1,04 ha žemės valdymą; Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, tai žinodamas, šios informacijos pareiškėjams nepateikė ir neįgyvendino nuosavybės teisių atkūrimo, neprašė pareiškėjų pateikti jokių trūkstamų dokumentų; kodėl pareiškėjams nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės, pareiškėjams buvo aiškiai pranešta tik 2021 m. ir pasiūlyta kreiptis į teismą) yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

57. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų pareiškimą tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pareiškimą patenkinus, apeliantui (pareiškėjui K. K.) iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos t. y. sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą ir apeliacinius skundus, viso 149 Eur (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., J., iki 1940 metų nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę (toliau – ir žemės sklypas) pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini), Aukštutinių (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P..

Atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams į Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 2370 pateikti.

Priteisti pareiškėjui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.