- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-253-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01000-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUS“, uždarajai akcinei bendrovei „NOVUM SITUM“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NOVUM SITUM“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOSCREDIT“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 59 906,82 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2020 m. gegužės 11 d. perleido atsakovei transporto priemonę BMW 6 Series Gran Coupe, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kaina 22 000 Eur. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atsakovei perleido transporto priemonę BMW 7501, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kaina 40 000 Eur. Tai patvirtina 2020 m. gegužės 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AUTO616, kurioje numatyta, kad sąskaitos už automobilį BMW 6 Series Gran Coupe apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 12 d., bei 2021 m. rugpjūčio 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AUTO682, kurioje numatyta, jog sąskaitos už automobilį BMW 7501 apmokėjimo terminas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Bendra automobilių kaina – 62 000 Eur. Ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. kreditine PVM sąskaita faktūra sumažino už automobilį BMW 7501 mokėtiną sumą 6 750 Eur. Taigi, galutinė suma, kurią atsakovė už abu automobilius turėjo sumokėti ieškovei, sudaro 55 250 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nustatytais terminais už automobilius neatsiskaitė. 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti įsiskolinimą. 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo informavo ieškovę, kad skolos neginčija, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovė įsiskolinimo neapmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė, ji privalo sumokėti ieškovei už automobilį BMW 6 Series Gran Coupe (įsiskolinimo suma – 22 000 Eur) 2 885,92 Eur palūkanas, o už automobilį BMW 7501 (įsiskolinimo suma – 33 250 Eur) 1 770,90 Eur palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „SOSCREDIT“ iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 55 250 Eur skolą, 4 656,82 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59 906,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad nėra pateiktos nei pirkimo – pardavimo sutartys, nei kiti dokumentai, įrodantys sutartinius santykius tarp šalių. Ieškovė grindžia savo reikalavimą vien PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau jos nepasirašytos. Įrodymai apie sutartus atsiskaitymo terminus ir atsiskaitymo tvarką nėra pateikti. Ieškovės išrašytos ir šalių nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sąskaitose nurodyti jų apmokėjimo terminai yra tarp šalių sutarti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei bankrutuojančiai UAB „SOSCREDIT“ iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 55 250 Eur skolą, 4 656,82 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59 906,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 320,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė dviejų transporto priemonių pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos dydžio ieškovei – 55 250 Eur.
8. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė ginčijo savo pareigą sumokėti daiktų kainą ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, tačiau atsakovė negalėjo nurodyti, kokie buvo šalių aptarti / sutarti atsiskaitymo už ieškovės parduotus automobilius terminai, taip pat negalėjo paaiškinti, kokia buvo sutarta atsiskaitymo už juos tvarka, jeigu tokia buvo sutarta.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. raštą ieškovei, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie į UAB „NOVUM SITUM“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtrauktą ieškovės išrašytą 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO-682, taip pat duomenis apie ieškovės ir atsakovės sąsajas per valdančius asmenis, sprendė, kad apie atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jose numatytus apmokėjimo terminus atsakovė žinojo, tačiau nepateikė duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi PVM sąskaitose faktūrose nurodytus atsiskaitymo terminus ar būtų prašiusi ieškovės šiuos terminus keisti / pratęsti. Teismas konstatavo, kad atsakovė už įsigytus ginčo automobilius turėjo su ieškove atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, kurie atsakovei buvo žinomi, nebuvo kvestionuojami.
10. Teismo sprendime akcentuota, kad piniginių įsipareigojimų atsakovė PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistos 4 656,82 Eur (2 885,92 Eur + 1 770,90 Eur) palūkanos. Be to, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę į 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 59 906,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė atsiskaitymo už automobilius terminus grindžia tik vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau nepateikė įrodymų apie šalių sutartus atsiskaitymo terminas ir atsiskaitymo tvarką. Ieškovės išrašytos ir šalių nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sąskaitose nurodyti jų apmokėjimo terminai yra šalių sutarti.
11.2. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis dėl automobilio buvo sudaryta praėjus daugiau nei metams ir trims mėnesiams po atsiskaitymo termino pabaigos pagal 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio. Taigi, ieškovė pardavė antrą transporto priemonę atsakovei nepaisant to, kad atsakovė vis dar buvo likusi skoloje ieškovei net 22 000 Eur už pirmą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčija PVM sąskaitose faktūrose nurodytus atsiskaitymo terminus, t. y. laiko, kad jos prievolė atsiskaityti už automobilius nėra suėjusi, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas dėl pavėluoto atsiskaitymo.
11.4. Teismas nepagrįstai priteisė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo parengimą, nes šis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-977-934/2022 buvo atmestas.
12. Ieškovė bankrutuojanti UAB „SOSCREDIT“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. raštas patvirtina, kad atsakovė pripažino savo prievoles ieškovei būtent pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, minėto rašto turinys įrodo, kad atsakovė įsipareigojimų nevykdė ne dėl šalių susitarimo ar kitokių atsiskaitymo terminų, bet dėl atsakovės įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
12.2. Pasikeitus ieškovės vadovui bei paaiškėjus, kad pagal daugelį sandorių, kuriais turtas buvo perleistas atsakovei, ji neatsiskaitė ir ilgą laiką vengia atsiskaityti, ieškovė nedelsiant ėmėsi veiksmų ginti pažeistas savo teises ir interesus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad šalys susitarė dėl kitokių nei PVM sąskaitose faktūrose numatytų atsiskaitymo terminų.
12.3. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų atsiskaitymo terminų atsakovė nepaneigė, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo dėl pavėluoto atsiskaitymo yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
12.4. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal galutinį bylos proceso rezultatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė jos patirtas išlaidas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO616 22 000 Eur sumai už automobilį BMW 6 Series Gran Coupe, 2012 metų, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 12 d. Ieškovė taip pat 2021 m. rugpjūčio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO682 40 000 Eur sumai už automobilį BMW 7501, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Bendra atsakovės mokėtina ieškovei suma pagal PVM sąskaitas faktūras sudaro 62 000 Eur.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO_K682, kuria 6 750 Eur suma sumažino už automobilį BMW 7501 mokėtiną sumą.
16. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atsiskaityti pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė 2021 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad prievolių, kurių suma 55 250 Eur už parduotus automobilius, neginčija, tačiau abi šalys turi tarpusavio neįvykdytų įsipareigojimų, kuriuos siūlė spręsti kompleksiškai, priimtiniausiu ir tinkamiausiu būdu susitarti dėl tarpusavio prievolių įvykdymo tvarkos ir terminų.
17. Byloje pateikta 2020 m. gegužės 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ automobilį BMW 6 Series Gran Coupe, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ transporto priemonę BMW 7501, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 27 d. įregistravo transporto priemonių registre savo vardu, o 2021 m. gruodžio 13 d. automobilis buvo išregistruotas, įregistravus jį užsienyje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė atsiskaitymo už automobilius terminus grindžia tik išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau nepateikė įrodymų apie šalių sutartus atsiskaitymo terminus ir atsiskaitymo tvarką, t. y. PVM sąskaitos faktūros savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog jose nurodyti jų apmokėjimo terminai yra šalių sutarti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
20. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO616 22 000 Eur sumai už automobilį BMW 6 Series Gran Coupe, 2012 metų, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 12 d. Ieškovė taip pat 2021 m. rugpjūčio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO682 40 000 Eur sumai už automobilį BMW 7501, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTO_K682, kuria 6 750 Eur suma sumažino už automobilį BMW 7501 mokėtiną sumą.
21. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinį, sprendžia, kad šie pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už transporto priemones su ieškove pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytus terminus, t. y. už automobilį BMW 6 Series Gran Coupe, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), sumokėti 22 000 Eur sumą iki 2020 m. gegužės 12 d., o už automobilį BMW 7501, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), sumokėti 40 000 Eur sumą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 17 d. rašte, adresuotame ieškovei, nurodė, jog savo prievolių pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras neginčijo. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys sudarė susitarimą dėl kitokių atsiskaitymo terminų už transporto priemones nei nurodyti PVM sąskaitose faktūrose (CPK 178 straipsnis).
23. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei nepateikus į bylą įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl kitokių nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytų atsiskaitymo už transporto priemones terminų, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nurodyti atsiskaitymo terminai nebuvo šalių suderinti. Kaip minėta, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad šalys sulygo kitokius atsiskaitymo terminus nei nurodo ieškovė pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau šios procesinės pareigos atsakovė neįvykdė. Pažymėtina, kad šios nutarties 17 punkte minėti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės atsakovei buvo perduotos, ji jas priėmė, įregistravo savo nuosavybės teise ir disponavo jomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ji už įsigytas transporto priemones turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove 2020 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, tačiau šios pareigos neįvykdė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pardavė antrą transporto priemonę nepaisant to, jog atsakovė nebuvo atsiskaičiusi už pirmą transporto priemonę, nepaneigia atsakovės pareigos įvykdyti savo prievoles, t. y. atsiskaityti su ieškove už pirkimo – pardavimo sandoriais įgytą turtą – transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovė laiku nesumokėjo ieškovei įsigytų transporto priemonių kainos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei kyla pareiga mokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.344 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė priteistų palūkanų dydžio neginčija.
25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo parengimą, nes šis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-977-934/2022 buvo atmestas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
26. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
27. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą, 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso metu konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai laiku neįvykdė ieškovei savo prievolės atsiskaityti už įgytas transporto priemones bei ieškovės ieškinį tenkinus, apeliantė laikytina bylą pralaimėjusia šalimi ir turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas ieškovės lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš jos pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, t. y. pagal galutinį materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
32. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „NOVUM SITUS“ apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
33. Ieškovė bankrutuojanti UAB „SOSCREDIT“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė prašymą priteisti 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės bankrutuojančios UAB „SOSCREDIT“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. vasario 13 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 799 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 338,70 Eur, nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUS“, juridinio asmens kodas 302630463, 1 960 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742.