- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-440-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01500-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „AUM Studio“
- Atsakovas
- UAB „Paremo Invest“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AUM Studio“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AUM Studio“ ieškinį atsakovei UAB „Paremo Invest“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „AUM Studio“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Paremo Invest“ 14 481,00 Eur skolą, 2 331,44 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-13 tarp šalių buvo sudaryta projektavimo sutartis Nr. 2013-10-15/AUM, kuria ieškovė įsipareigojo sukurti techninį projektą bei suteikti kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovės atliktą darbą priimti ir atsiskaityti. Tarp šalių buvo pasirašyti dar du papildomi 2014-06-12 susitarimai prie sutarties. Susitarimu Nr. 2 įsipareigota iki 2014-07-15 gauti statybos leidimą rekonstruoti sandėlį, ūkinį pastatą į administracinius pastatus. 2014-09-15 atsakovė pasirašė pritarimą projekto sprendiniams, kuriuo buvo patvirtintas statinio projektas ir nereikšta pastabų dėl projekto ploto sumažėjimo. 2014-10-02 projektas buvo priduotas ekspertizei, o 2014-10-24 gautas ekspertizės aktas. Kad ieškovė galėtų gauti statybos leidimą, atsakovės vadovas 2014-09-26 išdavė įgaliojimą. Statybos leidimas gautas 2015-08-26. 2015-05-19 ieškovės vadovas atvyko pas atsakovės vadovą į biurą perduoti techninį projektą, bet paprašyta atvykti kitą dieną. 2015-05-20 S. D. pasirašė 2015-05-19 techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą kaip įgaliotas priimti asmuo. 2015-11-12 buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros už penktojo etapo darbus ir už papildomu susitarimu Nr. 2 atliktus darbus. Kadangi darbai pagal sutartį ir papildomą susitarimą Nr. 2 buvo atlikti ir perduoti, priėmus darbus pastabų ir priekaištų nereikšta, dėl to turi būti laikoma, kad darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovė privalo galutinai atsiskaityti už darbus. Atsakovei uždelsus atsiskaityti, ieškovė įgyja teisę reikalauti 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Prievolė apmokėti abi sąskaitas suėjo 2015-11-20, tad ieškinio pareiškimo dieną delspinigiai sudarė 2 331,44 Eur.Atsakovė UAB „Paremo Invest“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad projektavimo pradžia turėjo būti data, kai buvo pasirašyta projektavimo užduotis (sutarties 9.1 punktas), t. y. 2013-10-16. Buvo susitarta, kad visi darbai turi būti atlikti per 5 mėnesius nuo projektavimo sutarties pasirašymo dienos – iki 2014-03-15, tačiau ieškovė techninio projekto iki šiol nėra tinkamai perdavusi. Atsakovė ne kartą ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bet į pretenzijas sureaguota tik 2015-02-04. Kadangi ieškovė iki šiol neperdavė atsakovei techninio projekto, atsakovė neturėjo pareigos apmokėti 2015-11-12 PVM sąskaitos-faktūros už penktojo etapo darbus. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad perdavė atsakovei techninį projektą 2015-05-20, nes S. D. nebuvo įgaliota jį priimti. Neturėdama projekto, atsakovė negali įvertinti, ar jis buvo paruoštas tinkamai. Be to, ieškovė statybos leidimą gavo 1 297 kv. m. mažesniam plotui, nei šalys susitarė. Atsakovė, pasirašydama 2014-09-15 projektinius sprendinius, nepritarė ploto sumažėjimui. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad bus sumažinta ir darbų kaina. Ieškovei priskaičiuota ir įskaityta 4 344,30 Eur delspinigių suma, nes darbai turėjo būti užbaigti iki 2014-03-15. 2015-11-12 PVM sąskaita-faktūra už papildomo susitarimo Nr. 2 darbų atlikimą taip pat nepagrįsta, kadangi ieškovė tiek derybų dėl sutarties, tiek jos vykdymo metu buvo įsitikinusi, kad ieškovė įsipareigojo sutartimi gauti ir statybos leidimą. Tai lėmė sutarties kaina ir derybos ikisutartiniuose santykiuose. 2014-06-12 papildomas susitarimas Nr. 2 buvo pasirašytas todėl, kad tapo itin svarbu kuo greičiau gauti statybos leidimą. Esminė papildomo susitarimo sąlyga buvo terminas statybos leidimui gauti. Leidimas gautas daugiau nei 13 mėnesių vėliau nei buvo sutarta. Tokiu būdu ieškovė pažeidė esminę susitarimo Nr. 2 sąlygą, dėl ko prarado teisę reikalauti apmokėti pagal papildomą susitarimą Nr. 2 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013-06-21 dirba UAB „Paremo Invest“ administratore 0,1 etato, taip pat dirba ir UAB „Real Trust“ administratore. Priimdama techninį projektą ir pasirašydama perdavimo-priėmimo aktą, ji informavo ieškovės vadovą, kad ji turi teisę tik priimti dokumentus, atneštus į ofisą. Ji neturėjo rašytinio vadovo įgaliojimo priimti techninį projektą, nebuvo kompetentinga pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, netikrino techninio projekto bylų, jas priimdama. Priėmus ieškovės vadovo atneštus dokumentus, ji informavo vadovą, kad jie yra pateikti ofise.Liudytojas Ž. A., UAB „Real Trust“ darbuotojas, nurodė, kad padėjo atsakovės vadovui, įsigijus pirmą projektą Lietuvoje, konsultavo prieš pasirašant projektavimo sutartį. Sutartis su ieškove buvo pasirašyta todėl, kad ji žadėjo greičiausiai gauti statybos leidimą, buvo dirbusi su tuo projektu su ankstesniu savininku. Sutarties kaina buvo derinta pagal projektuojamo ploto kainą. Praktikoje vien tik suprojektavimas nėra reikalingas, jis aktualus kartu su leidimu statybai, todėl papildomas susitarimas Nr. 2 buvo pasirašytas kaip papildoma premija už greitą leidimo gavimą, nes 2014 m. pavasarį projektą norėta įsigyti už 1,5 milijonų Eur, tačiau kartu su leidimu, kurio nebuvo gauta reikiamu metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-12 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Paremo Invest“ iš ieškovės UAB „AUM Studio“ 2 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės UAB „AUM Studio“ 186,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad remiantis sutarties nuostatomis, turėjo būti atsakovės raštiškas pranešimas dėl statytojos atstovo pakeitimo (sutarties 3 punktas), o jo nesant statytojos atstovas yra įmonės vadovas, kuris turėjo įgaliojimus priimti atliktus darbus. Tačiau vien šios aplinkybės neleidžia teigti, kad atlikti penktojo etapo darbai bei leidimas statybai nebuvo atsakovei faktiškai perduoti. Bylos duomenys leidžia teigti, kad užsakovė rangovės darbų rezultatu disponuoja. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Kita vertus, vertinant užsakovei kylančią prievolę atsiskaityti už darbus, nesant tinkamai šalių pasirašyto perdavimo-priėmimo akto, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, sąlygojančias užsakovės pareigų įvykdymą, t. y. ar darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.700 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad ieškovės ruoštas techninis projektas bei gautas statybos leidimas yra perduoti atsakovei, tačiau byloje vertintina, ar atsakovė pagrįstai atsisako pasirašyti 2015-05-19 techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą ir sumokėti už darbus, kadangi tokią užsakovės teisę numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad užsakovė būtų reiškusi pretenzijas rangovei dėl ploto nuokrypio, reikalavusi ištaisyti sutartimi sulygtus įsipareigojimus projektavimo darbų užbaigimo stadijoje, o pritarimas techniniams sprendiniams patvirtina užsakovės pritarimą suprojektuotam pastatų plotui. Pretenzijų reiškimas daugiau nei po metų, remiantis atlikto darbo trūkumais, neatitinka projektavimo rangos santykių esmės. Teismo vertinimu, projektuotojo nukrypimas nuo preliminariai numatyto sutartyje suprojektuoti ploto neleidžia vertinti to kaip esminio sutarties trūkumo, neleidžiančio panaudoti darbų rezultato pagal paskirtį. Tad teismas sprendė, kad toks teisių gynimas neatitinka CK 6.665 straipsnio.Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovės parengtos sutarties nuostatos aiškiai numatė, jog visi sutartyje numatyti darbų etapai turi būti pilnai ir tinkamai atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 9.2.7 punktas). Kaip nurodė atsakovės vadovas, atvykęs į Lietuvą kaip investuotojas, jis pasirinko ieškovę kaip rangovę su sąlyga, kad buvo pasiūlytas tinkamas 5 mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti. Darbai nebuvo atlikti iki 2014-03-15. Ieškovės argumentai, kad į sutartyje įtvirtintą 5 mėnesių terminą skaičiuotinos tik tos dienos, kai buvo sumokamas avansas už kiekvieną darbų etapą ir pradedami darbai, o dienos, kai tam tikro etapo darbai yra užbaigiami ir laukiama kito etapo pradėjimo, pridavus darbus ir užsakovei sumokėjus avansą, neįskaitomos, neatitinka sutartinių nuostatų aiškinimo. Tad ieškovės pozicija, kad darbai pavėluoti tik du mėnesius (penktasis etapas turėjo būti atliktas 2014-07-16, per 30 dienų nuo 2014-06-16 avanso sumokėjimo, o faktiškai atliktas 2014-09-15, kai užsakovė pasirašė sprendinius) neatitinka sutartinių nuostatų, įtvirtinančių aiškų 5 mėnesių terminą baigiamojo projekto etapui, kuris apėmė visų projekto dalių integravimą, atlikti (sutarties 9.2.6 punktas) ir perduoti darbus, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 11 punktas).Nors kiekvieno darbų etapo pradžia sietina su užsakovės avansiniu mokėjimu, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad užsakovės netinkamas pareigų vykdymas laiku sumokant avansą už kiekvieną darbų etapą būtų sąlygojęs sutarties penktojo ir baigiamojo etapo įvykdymo termino pažeidimą. Ieškovės argumentai, kad projekto ruošimo metu kilo nenumatytų papildomų darbų, kas galimai lėmė darbų vėlavimą, taip pat nepaneigia rangovės atsakomybės už projektavimo darbų tinkamą atlikimą. Remiantis sutarties nuostatomis, rangovė turėjo galimybę atskiru rašytiniu susitarimu pratęsti darbų atlikimo terminus (sutarties 9.3 punktas, 9.3.3 punktas), tačiau duomenų apie tai į bylą nepateikta. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pažeidė projektavimo sutarties įvykdymo terminą, kas vertintina kaip netinkamas sutarties vykdymas. Ieškovė veikė kaip profesionalus statybų verslo atstovas, profesionalus architektas, pats pasiūlęs sutarties įvykdymo terminus, todėl turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai įgyvendinti susitarimų dėl darbų atlikimo terminų nuostatas, o neinicijavęs jų pakeitimo, prisiėmė terminų pažeidimo pasekmes. Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovas pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminą, ar tarpinius terminus. Pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Byloje ginčas kyla dėl apmokėjimo už penktąjį, jau paskutinįjį darbų etapą, kuris, vertinant projektavimo sutarties sąlygų visumą, apima visų projektavimo sutarties etapų integravimą – sutarties vykdymo užbaigimą. Teismas sprendė, kad sutarties sąlygų turinys bei aplinkybė, kad terminas projektavimo sutarčiai įvykdyti yra ženkliai praleistas (sutartis turėjo būti įvykdyta 2014-03-15, o techninis projektas kartu su perdavimo-priėmimo aktu buvo teiktas atsakovės buveinės adresu 2015-05-20), leidžia konstatuoti, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2015-05-19 techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą bei sumokėti ieškovei 8 688,60 Eur sumą už penktojo etapo darbus, pažeidus sutarties esminę sąlygą – sutarties įvykdymo terminą (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarius ir vykdžius projektavimo sutartį, viena iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų – papildomo susitarimo Nr. 2 viena iš dviejų esminių sąlygų aiškiai numatė, kad leidimas statybai bus gautas iki 2014-07-15. Ieškovės įsipareigojimas 2014-06-12 papildomu susitarimu Nr. 2 gauti statybos leidimą per vieno mėnesio terminą negali būti vertinamas kitaip, kaip profesionalo, veikiančio atitinkamoje verslo srityje, prisiimti įsipareigojimai. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad įsipareigojimo gauti statybos leidimą vėlavimą sąlygojo nauja sudėtinga statybos leidimams gauti sistema „Infostatyba“ bei besikeičiantys teisės aktai, nepateisina vėlavimo esminių priežasčių.Ieškovė, įsipareigodama gauti statybos leidimą per mėnesį, net nevertino objektyviai tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių, tokių, kad susitarimo pasirašymo metu net nebuvo užbaigtas pats projekto rengimas bei kreiptasi dėl projekto ekspertizės atlikimo. Teismo vertinimu, nepateisina pavėluotai ieškovės įsipareigojimų įvykdymo ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog buvo reikalaujama sudaryti sutartį su AB LESTO, sutvarkyti žemės servituto nustatymo klausimus. Minėti įpareigojimai kilo tik įkėlus prašymą išduoti statybos į leidimą į „Infostatyba“ 2014 m. spalį, jau tuo metu pažeidus prisiimtą įsipareigojimą gauti statybos leidimą iki 2014-07-15. Dar daugiau, ieškovės vadovo 2015-02-04 rašte išdėstyta pozicija dėl vėlavimo gauti statybos leidimą, jog leidimo statyti išdavimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – SĮ) trunka 45 darbo dienas, leidžia vertinti, kad ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus gauti statybos leidimą iki 2014-07-15, visiškai nevertino įvykdymo realumo, objektyvaus galimumo.Kaip matyti iš atsakovo pateiktų į bylą pretenzijų ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, atsakovei buvo esminė papildomo susitarimo sąlyga – skubiai, būtent atsakovės pasiūlytu terminu, gauti statybos leidimą, atsižvelgus į tuo metu susiklosčiusią padėtį statybos sektoriuje. Duomenų, leidžiančių teigti, kad prievolės įvykdymo termino nesilaikymas buvo nulemtas užsakovės veiksmų, byloje nenustatyta. Jei sutartis nebuvo vykdoma laiku dėl tam kilusių objektyvių priežasčių, ieškovė turėjo galimybę, remiantis rangos sutarties nuostatomis (9.3 punktas), kurios pagrindu buvo sudarytas ir papildomas susitarimas Nr. 2, reikšti prašymus dėl termino pratęsimo, tačiau ieškovė tokių prašymų nereiškė, o į atsakovės rašytas pretenzijas 2014 m. rudenį, atsakė tik 2015-02-04.Vadovaudamasis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, 6.38 straipsnio 2 dalimi teismas konstatavo, kad byloje neįrodžius tinkamo papildomo susitarimo Nr. 2 įvykdymo, ženkliai praleidus nustatytą terminą, ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą, kai užsakovė darbų nepriėmė dėl termino praleidimo, atmetamas. Vienas iš užsakovo teisių gynimo būdų yra reikalavimas sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė, atsisakydama mokėti už papildomu susitarimu Nr. 2 sulygtus darbus, tokiu būdu pasirinko teisių gynimo būdą – sumažinti darbų kainą už papildomo susitarimo Nr. 2 įvykdymą iki nulio. Atsakovė UAB „Paremo Invest“ patyrė 2 783,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtos išlaidos neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos), todėl teismas jas sumažino iki 2 730,00 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas, 8.7 punktas, 8.19, 8.16 punktas, 9 punktas), skaičiuojant už atliktus atstovės advokatės procesinius veiksmus maksimalų rekomenduotiną priteisti dydį, kadangi byloje kilęs ginčas bei surašyti procesiniai dokumentai reikalavo bylos duomenų išsamios analizės, didelių advokato laiko sąnaudų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „AUM Studio“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti ir perduoti atsakovei tik 2015-05-19, kadangi techninis projektas ieškovės parengtas, pateiktas atsakovei susipažinti, įvertinti bei patvirtinti 2014-09-15. 2014-09-15 atsakovės buvo pasirašytas pritarimas projekto sprendiniams, kuriuo taip pat buvo patvirtintas statinio projektas. Vadovaujantis SĮ 12 ir 13 straipsniais bei sutarties nuostatomis, techninis projektas yra baigtas, kai yra perduodamas užsakovui patvirtinti.Norint taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį, turėjo būti nustatyta dviejų sąlygų visuma: 1) atsakovės patirti nuostoliai ir jų dydis, 2) kad dėl ieškovės prievolės įvykdymo termino praleidimo darbų įvykdymas atsakovei prarado prasmę. Atsakovė neįrodinėjo, kokio dydžio nuostolius ji patyrė, apie tai nepasisakė, todėl ieškovės atsakomybė turėjo būti vertinama pagal sutarties 14.3. punktą bei daroma išvada, kad ieškovės atsakovei mokėtinos netesybos sudaro 4 344,30 Eur. Antroji CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga byloje nebuvo įrodinėjama ir įrodyta. Teismas, remdamasis atsakovės vadovo parodymais, konstatavo, jog atsakovė sutartį pasirašė dėl pasiūlyto pakankamai trumpo sutarties įvykdymo termino, kas, ieškovei praleidus terminą nežymiai, nėra pagrindu spręsti, jog atlikti darbai atsakovei prarado prasmę. Taip pat nustatyta, jog atsakovė disponuoja ieškovės parengtu statinio techniniu projektu, jį pardavinėja, todėl nėra visų būtinų sąlygų taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį, kas sąlygoja, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atsisakymas mokėti ieškovei 8 688,60 Eur yra teisėtas.Teismas netinkamai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytą normą, kadangi nėra sąlygų visumos šiai teisės normai taikyti. Nustatyta, jog statybos leidimas atsakovei buvo perduotas ir atsakovė juo disponuoja. Nenustatyta aplinkybių, jog buvo išduotas ar perduotas netinkamas statybos leidimas, kuris neleistų vykdyti jos numatytus darbus, todėl ieškovės parengtas projektas su vėlesniais pakeitimais ir gautas statybos leidimas yra tinkami, atsakovė pati pritarė projekto sprendiniams, darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas išėjo už atsiliepimo ribų. Atsakovė, manydama, jog ieškovė netinkamai atliko sutartimi bei susitarimu numatytus darbus bei jog jos teisės yra pažeistos, turėjo reikšti ieškinį arba priešieškinį su reikalavimu iš ieškovės atsakovės naudai priteisti atsakovės ieškovei sumokėtą sumą arba atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą dėl netinkamos darbų kokybės, tačiau to nepadarė, o teismas tai padarė savo iniciatyva atsakovei faktiškai to nereikalaujant, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo teisės bei negalėjo reikalauti teismo taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą senaties terminą. Teismas negalėjo sumažinti atliktų darbų kainos ir dėl to, kad yra suėjusi ieškinio senatis. Kadangi įstatymas numato galimybę tik statytojui (atsakovei) sudaryti sutartį su elektros energijos tiekėjais bei servitutų nustatymo klausimus derinti su daikto, kuriame norima nustatyti servitutą, savininku, tačiau įgaliojimas ieškovei šių klausimų išsprendimui nebuvo suteiktas, todėl turi būti daroma išvada, jog ieškovė papildomo susitarimo terminą statybos leidimui gauti praleido ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės (neveikimo). Leidimas statybai buvo gautas per mėnesį nuo to momento, kai buvo sudarytos atitinkamos sutartys.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės daugiau bylinėjimosi išlaidų nei numato įstatymas, sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovė UAB „Paremo Invest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-12 spendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog parengtą projektą perdavė atsakovei 2014-09-15, nes tą dieną ieškovė pateikė atsakovei pasirašymui tik raštą dėl pritarimo sprendiniams ir statinio projekto patvirtinimo, tačiau paties projekto neperdavė.Nusprendęs, kad įsipareigojimus ieškovė įvykdė tik 2015-05-20, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus daugiau nei keturiolika mėnesių. Atsižvelgęs į tai, kad sutarties nuostatos buvo parengtos ieškovės, kad jos aiškiai numatė 5 mėnesių terminą sutarčiai įvykdyti bei kad investuotojas pasirinko ieškovę kaip rangovą su sąlyga, kad buvo pasiūlytas tinkamas 5 mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti, tokį ilgą termino praleidimą teismas laikė ženkliu ir vertino, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2015-05-19 techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą bei sumokėti ieškovei 8 688,60 Eur. Teisiniu pagrindu kainos sumažinimui teismas sprendime nurodė CK 6.652 straipsnio 4 dalį.Apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs bylos faktines, netinkamai pritaikė teisės normą kainos sumažinimui, turi pritaikyti teisniam santykiui tinkamą teisės normą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas gali taikyti CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir laikyti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal 2015-11-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 015-11-12/1 4 344,30 Eur apimtyje baigėsi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Esminė sąlyga mokėti papildomą atlyginimą už statybos leidimo gavimą buvo būtent statybos leidimo gavimo terminas. Ieškovė statybos leidimą gavo tik 2015-08-26, t. y. daugiau nei trylika mėnesių vėliau. Per tą laiką konkurencija statybos sektoriuje žymiai padidėjo, todėl sumažėjo atsakovės galimybės parduoti nekilnojamojo turto vystymo projektą tokiomis pat sąlygomis, kaip ji tai galėjo padaryti, jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo įsipareigojimus pagal sutartį ir papildomą susitarimą. Nekilnojamojo turto vystymo projektas iki šiol nėra parduotas. 2014-06-12 pasirašydama papildomą susitarimą, ieškovė aiškiai žinojo, kad projekto sprendiniams nėra pritarta ir projekto ekspertizė nėra atlikta. Tik 2014-09-26 ieškovės prašymu atsakovė išdavė įgaliojimą ieškovės vadovui pateikti techninį projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statybos leidimui gauti. Todėl ieškovės įsipareigojimas gauti statybos leidimą iki 2014-07-15, pasirašant 2014-06-12 papildomą susitarimą, buvo visiškai nerealus ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita. Šio ieškovės reikalavimo atmetimui nebuvo būtinybės taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą. Atsakovė savarankiško reikalavimo ieškovui nereiškė, pagrįstai savo teisių gynimui civilinėje byloje naudojo atsiliepimo formą, o kadangi jau atsiliepime į ieškinį atsakovė, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nurodė, kad pagal sutartį mokėtina kaina mažintina, ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovės atstovės paslaugų kaina neviršijo Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Priteisdamas 2 730,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, teismas ieškovės interesų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2013-10-15 buvo pasirašyta projektavimo sutartis Nr. 2013-10-15/AUM, pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo užsakovui (statytojui) pagal sutartį savo rizika ir atsakomybe iš savo medžiagos ir savo priemonėmis sukurti techninį projektą bei suteikti kitas paslaugas šios sutarties 4 skyriuje nustatytomis darbų apimtimis už sutartą kainą ir per numatytus terminus, o statytojas (atsakovė) įsipareigojo projektuotojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Projektavimo užduotis buvo numatyta priede prie sutarties Nr. 1, kuriame nurodyta, kad bus ruošiamas sandėlio, cecho ir ūkinio pastato rekonstravimo į administracinius pastatus (duomenys neskelbtini) projektas. Projektavimo darbai buvo išskaidyti į penkis etapus (sutarties 9 punktas). Sutarties 9.2.7 punktas numatė, kad visi etapai nurodyti 9.2.1-9.2.6 punktuose turi būti pilnai ir tinkamai atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Prie projektavimo sutarties buvo pasirašyti ir du papildomi susitarimai – 2014-06-12 papildomas susitarimas Nr. 2013/10/15/+1 ir 2014-06-12 papildomas susitarimas Nr. 2013/10/15/+2 (toliau – papildomas susitarimas Nr. 2), kuriuo ieškovė įsipareigojo iki 2014-07-15 gauti statybos leidimą. Ginčas byloje kyla dėl rangovo atliktų penktojo (paskutinio) etapo ir papildomo susitarimo Nr. 2 darbų apmokėjimo. 2014-09-15 buvo pasirašytas atsakovės vadovo pritarimas sprendiniams, po ko objekto techninis projektas 2014-10-02 buvo priduotas ekspertizei ir 2014-10-24 gautas bendrosios ekspertizės aktas. Po susitarimo Nr. 2 pasirašymo statybos leidimui gauti, atsakovės vadovas 2014-09-26 įgaliojo ieškovės vadovą pateikti statinių rekonstravimo techninį projektą ir su juo susijusią dokumentaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovės vadovo prašymas statybos leidimui gauti į „Infostatyba“ pateiktas 2015-07-27, sprendimas išduoti leidimą priimtas 2015-08-26. 2015-05-20 ieškovė teikė techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą su visu techniniu projektu atsakovei jos biure 2015-05-20, apie kurio gavimą pasirašė „įgaliotas asmuo“ S. D. 2015-05-19 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 014-06-12/2 10 512,79 Eur sumai (su PVM) už baigiamąjį etapą pagal projektavimo paslaugų sutartį 2013-10-15/AUM, kuri buvo anuliuota dėl ieškovės išregistravimo iš PVM mokėtojų sąrašo, jos dar neapmokėjus, 2015-11-12 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 015-11-12/1 už baigiamojo etapo darbus 8 688,60 Eur sumai bei 2015-11-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. 015-11-12/2 už leidimo statyti gavimą sumai 5 792,40 Eur. Sąskaitos neapmokėtos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog darbai pagal sutartį buvo atlikti ir perduoti atsakovei tik 2015-05-19, kadangi techninis projektas buvo parengtas, pateiktas atsakovei susipažinti, įvertinti bei patvirtinti 2014-09-15. Teisėjų kolegija patikslina, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atliktus pagal sutartį darbus ieškovė atsakovei faktiškai perdavė ne 2015-05-19, o 2015-05-20, bei nurodo, kad su aukščiau nurodytu bei jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančių duomenų visuma bei sutarčių aiškinimo taisykles atitinkančiu tarp šalių sudarytos sutarties aiškinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovės pozicija, jog darbai pavėluoti tik du mėnesius, t. y. penktasis etapas turėjo būti atliktas 2014-07-16, per 30 dienų nuo 2014-06-16 avanso sumokėjimo, o faktiškai atliktas 2014-09-15, kai užsakovė pasirašė sprendinius, neatitinka sutartinių nuostatų, įtvirtinančių aiškų 5 mėnesių terminą baigiamajam projekto etapui, kuris apėmė visų projekto dalių integravimą, atlikti (sutarties 9.2.6 punktas) bei perduoti darbus, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 11 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal projektavimo sutarties nuostatas penktasis etapas yra baigiamasis projekto etapas, apimantis visų projektą sudarančių dalių integravimą, galutines korektūras, medžiagų kiekių žiniaraščių parengimą bei galutinio pilnos apimties projekto perdavimą užsakovei (sutarties 9.2.6 punktas), 2014-09-15, kai buvo pasirašytas atsakovės vadovo pritarimas sprendiniams, negali būti traktuojama darbų pagal sutartį atlikimo ir perdavimo momentu. Priešingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, cituotą sutarties punktą bei sutarties nuostatų visumą žymiai labiau atitinka tokiu momentu konstatuoti esant 2015-05-20, kai ieškovė teikė techninio projekto perdavimo-priėmimo aktą su visu techniniu projektu atsakovei jos biure. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl darbų pagal sutartį atlikimo ir perdavimo momento atmeta.Ieškovė nurodo, jog byloje nėra visų būtinų sąlygų taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį, kas lemia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atsisakymas mokėti ieškovei 8 688,60 Eur už penktojo etapo darbus yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovės apeliaciniame skunde pateiktas CK 6.652 straipsnio 4 dalies aiškinimas yra ydingas, iškreipiantis šios normos turinį ir prasmę. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarosios nuostatos turinys ir konstrukcija suponuoja, jog tuo atveju, jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir tai lemia, kad prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, tada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, pastarosios nuostatos taikymui yra būtina nustatyti dviejų sąlygų visumą: 1) kad rangovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir 2) kad termino praleidimas lėmė, jog prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Jei egzistuoja abi nurodytos sąlygos, užsakovas įgyja teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Tad tokiu atveju užsakovas iš esmės gali rinktis, ar atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir atitinkamai už jį neatsiskaityti, ar ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jei tokie nuostoliai atsirado. Vadovaujantis tokiu CK 6.652 straipsnio 4 dalies aiškinimu, nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio įrodinėjimas ir/ar nustatymas yra būtinas tik tuo atveju, jei užsakovas reikalauja juos prisiteisti ir tai jokiu būdu negali būti traktuojama viena iš CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų. Konstatavus, jog ieškovės CK 6.652 straipsnio 4 dalies aiškinimas yra nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei nereikalaujant iš ieškovės nuostolių, atsiradusių dėl galutinio sutarties įvykdymo termino pažeidimo, priteisimo, atsakovė neprivalėjo įrodinėti jų fakto ir dydžio. Tuo tarpu dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų egzistavimo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė pažeidė galutinį viso darbo pagal sutartį atlikimo terminą (pirmoji sąlyga), atsakovė įrodinėjo, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas jai prarado prasmę, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė šią aplinkybę įrodė (antroji sąlyga). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenų visuma patvirtina, jog ieškovė, kaip rangovė, buvo pasirinkta su sąlyga, kad atsakovei buvo pasiūlytas tinkamas, t. y. pakankamai trumpas – 5 mėnesių – terminas sutarčiai įvykdyti. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, į bylą pateikta nėra. Be to, pažymėtina, jog remiantis sutarties nuostatomis, rangovė turėjo galimybę atskiru rašytiniu susitarimu pratęsti darbų atlikimo terminus (sutarties 9.3 punktas, 9.3.3 punktas), tačiau duomenų, kad terminas buvo pratęstas, nepateikta, kas yra papildomu argumentu sprendžiant, jog trumpas sutarties įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju turėjo esminę reikšmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nustačius, kad galutinis terminas sutarčiai įvykdyti yra praleistas ženkliai (sutartis turėjo būti įvykdyta 2014-03-15, o techninis projektas kartu su perdavimo-priėmimo aktu buvo teiktas atsakovės buveinės adresu tik 2015-05-20), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja antroji CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog į bylą nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra pasiekusi rezultatą, artimą tam, kurio buvo tikimasi, jei ieškovė sutartį būtų įvykdžiusi laiku, vien aplinkybė, jog atsakovė disponuoja ieškovės parengtu statinio techniniu projektu, savaime neeliminuoja galimybės taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį. Be to, teisėjų kolegija nurodo, jog vėl gi tai, kad atsakovė jau daugiau nei du metus disponuoja statinio techniniu projektu, tačiau jis iki šiol nėra parduotas, iš dalies prisideda prie aplinkybių, suponuojančių, kad termino praleidimas lėmė, jog prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino darbų pagal papildomą susitarimą Nr. 2 kainą iki 0 Eur bei ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė, nes netinkamai pritaikė CK 6.665 straipsnio 1 dalį, nesant visų sąlygų šios normos taikymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Šiame kontekste teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog ieškovės reikalavimas dėl nurodytų darbų kainos priteisimo pirmiausia buvo atmestas, vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, ir tik kaip papildomas motyvas pasitelktas CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymas, todėl net jei būtų pripažinta, jog CK 6.665 straipsnio 1 dalis buvo pritaikyta nepagrįstai, išliktų CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo pagrįstumo klausimas, kurio ieškovė tiesiogiai nekvestionuoja. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: 1) darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, 2) dėl nuokrypio nuo sutarties sąlygų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Teisėjų kolegija nurodo, jog, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, abi aukščiau nurodytos sąlygos nagrinėjamu atveju egzistuoja. Bylos duomenis nustatytas nukrypimas nuo sutarties sąlygų – reikšmingai pažeistas papildomo susitarimo įvykdymo terminas (pirmoji sąlyga). Taip pat, remiantis bylos duomenų visuma, spręstina, jog termino gauti leidimą statyti reikšmingas pažeidimas turėjo esminę reikšmę, kas yra laikytina darbų rezultato naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybių pablogėjimu (antroji sąlyga). Nors aplinkybė, kad darbai pagal sutartį yra užsakyti verslo tikslais – siekiant darbų rezultatą parduoti, nėra eksplicitiškai įtvirtinta sutartyje, bylos duomenų visuma sudaro prielaidas labiau tikėti, jog ieškovei ši aplinkybė ir, atitinkamai, laiko svarba, t. y. būtinybė įvykdyti savo įsipareigojimus papildomame susitarime Nr. 2 nustatytu terminu buvo žinoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.665 straipsnio 1 dalį, išėjo už atsakovės pateikto atsiliepimo ribų. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka ir laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama mokėti už papildomu susitarimu Nr. 2 sulygtus darbus, tokiu būdu pasirinko teisių gynimo būdą – sumažinti darbų kainą už papildomo susitarimo Nr. 2 įvykdymą iki nulio, yra nepagrįsta. Įvertinus atsakovės ieškovei teiktas pretenzijas bei atsakovės procesinius dokumentus ir paaiškinimus, teiktus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, galima pagrįstai teigti, kad atsakovė savo teises gynė pasitelkusi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą užsakovo teisių gynimo būdą tik dėl ieškovės reikalavimo, kildinamo iš projektavimo sutarties, o tuo tarpu reikalavimo, kildinamo iš papildomo susitarimo Nr. 2 atveju tokios aplinkybės nustatytos būti negali. Vien tai, kad atsakovė atsisakė mokėti už papildomu susitarimu Nr. 2 sulygtus darbus, savaime nereiškia, kad atsakovė gynė savo teises CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu užsakovo teisių gynimo būdu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, siekdamas pastiprinti savo argumentus, papildomai pasitelkė motyvus dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo būtent atmetant ieškovės reikalavimą, kildinamą iš papildomo susitarimo Nr. 2, tačiau ne dėl reikalavimo, kildinamo iš projektavimo sutarties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju peržengė atsiliepimo į ieškinį ribas, tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad jis padarytas papildomo motyvavimo kontekste, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą.Ieškovės teigimu, ieškinys dalyje dėl atsiskaitymo pagal papildomą susitarimą Nr. 2 atmestas nepagrįstai, kadangi ieškovė papildomo susitarimo Nr. 2 nustatytą terminą statybos leidimui gauti praleido ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės (neveikimo). Įrodinėdama šias aplinkybes, ieškovė netiesiogiai kvestionuoja tiek CK 6.652 straipsnio 4 dalies, tiek CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamu atveju pagrįstumą – nustačius, kad papildomo susitarimo Nr. 2 terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės, taptų negalimu pastarųjų nuostatų taikymas. Su šiuo ir susijusiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovės kaip profesionalės pagal tarp šalių sudarytus susitarimus vykdytų darbų atžvilgiu statusą bei byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės kaltė dėl leidimo statyti gavimo termino reikšmingo praleidimo konstatuota būti negali. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nepateisina ieškovės įsipareigojimų įvykdymo pavėluotai daugiau nei metus laiko ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo reikalaujama sudaryti sutartį su AB LESTO, sutvarkyti žemės servituto nustatymo klausimus, nes minėti įpareigojimai suderinti naujai iškilusius klausimus kilo tik įkėlus prašymą išduoti statybos į leidimą į „Infostatyba“ 2014 m. spalį, jau tuo metu pažeidus prisiimtą įsipareigojimą gauti statybos leidimą iki 2014-07-15. Be to, ieškovės vadovo 2015-02-04 rašte išdėstyta pozicija dėl vėlavimo gauti statybos leidimą iki 2014-07-15, jog leidimo statyti išdavimas pagal SĮ trunka 45 darbo dienas, leidžia vertinti, kad ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus gauti statybos leidimą iki 2014-07-15, visiškai nevertino įvykdymo realumo, objektyvaus galimumo, kas pagrindžia ieškovės kaltę dėl termino leidimo statyti gavimui pažeidimo.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės daugiau bylinėjimosi išlaidų nei numato įstatymas, sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais ieškovės argumentais nesutinka, pažymi, jog jie neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, sumažino prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, t. y. nėra pagrindo teigti, kad priteista daugiau bylinėjimosi išlaidų nei numato įstatymas. Nenustačius nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, negali būti konstatuota motyvų dėl nukrypimo nuo šių taisyklių stoka pirmosios instancijos teismo sprendime.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o atsakovės – tenkinti, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 1 306,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės UAB „AUM Studio“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „AUM Studio“ atsakovės UAB „Paremo Invest“ naudai 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.