Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1039-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-30
Bylos Nr.: e2A-1039-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08826-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas: M. U., N. U.
Suinteresuotas asmuo: V. A., Valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1039-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08826-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų pareiškėjų M. U. ir N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. U. ir N. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A. ir Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. U. ir N. U. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. U. ir N. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte esančią pastogės patalpą (toliau – ir Pastogė) kaip to paties pastato 2-ame aukšte esančio Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį nuo nuosavybės teisių į šį butą įgijimo momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d.

2. Nurodė, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 2 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris buvo faktiškai perduotas pareiškėjams 2021 m. balandžio 7 d. perdavimo-priėmimo aktu ir atitinkamai nuosavybės teisė į kurį pareiškėjams įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Pareiškėjai žinojo, kad Butas yra apleistas, su stipriai pažeista stogo konstrukcija, o esami NTR duomenys apie Butą neatitinka faktinių duomenų, ką taipogi pažymėjo ir Buto NTR išraše. 2021 m. lapkričio 5 d. atlikus naujus tiek Pastato (žemės sklypo kartu su pastatais), tiek Buto kadastrinius matavimus, nustatė, kad Butas susideda iš Pastato 2-ame aukšte esančių trijų patalpų – 3,19 kv. m koridoriaus, 45,32 kv. m neįrengtos patalpos ir 29,14 kv. m pastogės patalpos (t. y. Pastogės) bei bendrai sudaro 77,65 kv. m plotą. Paaiškino, kad šiai dienai Butas NTR įregistruotas kaip susidedantis iš dviejų patalpų ir bendrai sudarantis 42,18 kv. m plotą remiantis 1996 m. lapkričio 28 d. kadastriniais matavimais. Išanalizavę iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gautą senąją – 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjai pastebėjo, kad pagal senuosius kadastrinius duomenis Pastatas suformuotas kaip vieno dviejų kambarių 76,69 kv. m ploto buto pastatas, prie kurio vėliau pristatytas 3,02 kv. m priestatas. Atitinkamai, Butas anksčiau susidėjo iš 29,22 kv. m gyvenamojo ploto bei per abu Pastato aukštus išsidėsčiusio 50,49 kv. m pagalbinio ploto ir bendrai sudarė 79,71 kv. m. Vėliau Pastato 1-ame aukšte esantį pagalbinį plotą suformavo ir įregistravo kaip tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus – 8,77 kv. m ploto tualetas, 19,70 kv. m ploto sandėlis ir 9,06 kv. m ploto sandėlis. Tuo tarpu Pastato 2-ame aukšte esančių patalpų, įskaitant Butą, kadastriniai duomenys nebuvo keičiami nuo 1996 m. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su 2021 m. gruodžio 6 d. prašymu, patikslinti Buto kadastrinius duomenis pagal aktualią – naująją kadastrinių matavimų bylą, vadovaujantis kuria Buto bendras plotas yra 77,65 kv. m, susidedantis iš trijų patalpų, įskaitant Pastogę. VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų nuosavybės teises į Pastogę. Nurodė, kad Pastogė nėra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro vienetas. Tuo tarpu nuosavybės teises į Pastogę, kaip į atskirą daiktą, patvirtinantys dokumentai neegzistuoja, o kadastrinių matavimų bylos nėra pakankamos, jog būtų galima patikslinti Buto kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre, į juos, kaip Buto dalį, įtraukiant ir Pastogę. Antstolio Rimanto Vižainiškio 2021 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Ekspertika“ parengtas Pastato dalies (Buto) techninės būklės įvertinimo aktas patvirtina, kad tiek Butas, tiek virš jo esanti Pastogė yra avarinės būklės ir nuolat blogėja, todėl reikalauja kapitalinio remonto. Tuo tarpu į Pastogę galima patekti tik pro Buto lubose – kurios kartu yra Pastogės grindimis – esančią angą. Siekdami patikslinti Buto kadastrinius duomenis pagal naująją kadastrinių matavimų bylą, kas kartu įgalintų pareiškėjus atlikti kapitalinį Buto ir Pastogės remontą bei pašalinti šiai dienai esančią pavojingą, avarinę būklę, kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu teismas tenkintų pareiškėjų pareiškimą ir pripažintų jų nuosavybės teises į Pastogę, šios teisės vien tik pagal teismo sprendimą ir pareiškėjų pateiktą Buto, 2021 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylą negalės būti registruojamos, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teigė, kad neįrengta Pastogė nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu, o 2021 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje ši patalpa yra suformuota kaip pareiškėjams priklausančio Buto dalis, t. y. pareiškėjų pateikta 2021 m. lapkričio 5 d. Buto kadastro duomenų byla patvirtina, kad pareiškėjų Butas yra performuotas, prijungus neįrengtos Pastogės patalpą, todėl ateityje norint įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į šį performuotą Butą (t. y. ir prie Buto prijungtą neįrengtos pastogės patalpą) turės būti papildomai pateikti ir Buto performavimo (statybos) teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

4. Suinteresuotas asmuo V. A. teikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens įsigytas turtas yra pastato 1-ame aukšte. Pareiškėjai Butą įsigijo 2-ame aukšte. Pastate adresu (duomenys neskelbtini), daugiau savininkų nėra, visos Pastato patalpos priklauso dviem savininkams: V. A. ir pareiškėjams. Pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Pastatas turi Pastogę, kuri nėra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro vienetas. Akcentavo, kad 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų byloje Pastogė atskirai nefigūruoja, tą pareiškime patvirtina bei to neneigia ir patys pareiškėjai. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad, Pastato Pastogė niekada nebuvo nuosavybės teisių objektu ir dėl jos nebuvo ir nėra sudaryti jokie sandoriai. Savo argumentuose pareiškėjai, pasitelkdami tik jiems suprantamus skaičiavimus, kuriuos grindžia registre neįregistruotomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai siekia įtikinti, neva po kadastrinių duomenų tikslinimo prie antro aukšto ploto priskaičiuotas ir Pastogės plotas. Tokie pareiškėjų argumentai, anot V. A., yra visiškai nepagrįsti. Duomenų, kad Pastato Pastogė būtų buvusi priskirta namo gyvenamosioms ir (ar) negyvenamosioms patalpoms nėra, priešingai – pirkimo-pardavimo sutartimis tiek pareiškėjams, tiek suinteresuotajam asmeniui V. A. perleistas turtas atitinka kadastrinių matavimų bylos ir NTR duomenų bazės išrašų duomenis, pagal kuriuos Pastogės plotas nėra įskaitytas nė į vieno atskiro turtinio vieneto plotą. Teigė, kad negalima remtis pareiškėjų pateikiamais Patalpų 2021 m. lapkričio 5 d. atliktais kadastriniais matavimais, juose nustatytais plotais (kurių neatitikimus galimai nulėmė eksperto išvados dėl nugriautų pertvarų), nes šie kadastriniai duomenys nustatyta tvarka nėra įregistruoti. V. A. manymu, atmestini visi pareiškėjų argumentai, kurie grindžiami pareiškėjų pateiktais nurodomos naujosios 2021 m. lapkričio 5 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, ir kurie minėta nustatyta tvarka nėra įregistruoti viešajame registre. Kaip nepagrįsti atmestini ir pateiktiems įrodymams prieštaraujantys pareiškėjų argumentai, neva naujosios ir senosios kadastrinių bylų sisteminė analizė patvirtina Pastogės buvimą sudėtine Buto dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjų M. U. ir N. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Priteisė V. A. 6806,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis iš pareiškėjų M. U. ir N. U., t. y. iš kiekvieno priteisiant po 3403,12 Eur.

6. Nurodė, kad pareiškėjai, įrodinėdami Pastogės nuosavybės teisės jiems turėjimo teisėtumą, ypatingą reikšmę teikia aplinkybei, kad naujosios 2021 m. lapkričio 5 d. ir senosios 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylų duomenys patvirtina, jog Pastogė laikytina sudėtine pareiškėjų Buto dalimi, Pastogė fiziškai ir funkciškai susijusi su Butu, t. y. patekimas į Pastogę įmanomas tik per Butą. Tačiau kaip pareiškėjai nurodė ir patvirtino byloje esantys duomenys – Pastogė neįregistruota, dokumentai patvirtinantys nuosavybės teisę į Pastogę neišlikę, įrodymų, jog tai Buto priklausinys nėra. Priešingų duomenų bylos šalys teisminio proceso metu neteikė. Pareiškėjų teigimu, į Pastogę galima patekti tik pro Buto lubose – kurios kartu yra Pastogės grindimis – esančią angą, skiriančią jų Butą nuo Pastogės, tačiau šis faktas nelemia išvados, kad ginčo Pastogė traktuotina kaip pareiškėjų Buto priklausinys, nes remiantis CK 4.19 straipsnio 2 dalimi dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrindinio daikto priklausiniui įstatymo nustatytų požymių.

7. Atkreipė dėmesį į tai, kad naujasis turto savininkas negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesnis turto savininkas (CK 4.48 straipsnis) – nagrinėjamu atveju Buto pardavėjas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Iš byloje esančios 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Buto duomenys (pakitimai užregistruoti) nustatyti 1977 m. birželio 30 d., tačiau apie Pastogę kadastrinių matavimų byloje neužfiksuota. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas patvirtina faktinį Buto ploto egzistavimą ir jo technines charakteristikas, tačiau Pastogės duomenų kadastrinėje byloje nėra, kaip ir tai, kad tuomet Pastogei statyti buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Pareiškėjų Buto įsigijimo metu Pastogės plotas į Buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įtrauktas, už ją nemokėjo. Taigi aplinkybės nepatvirtina ginčo Pastogės teisėtumo, prieš tai buvusio Pastogės įregistravimo ar kito dokumento. Šių aplinkybių nepatvirtina ir kiti pareiškėjų pateikti ir pareiškime nurodyti įrodymai, motyvai. Teismas nurodo, kad 2021 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjai savo nuosavybėn įsigijo konkretų objektą nurodytą sutartyje, t. y. pagrindinį nekilnojamąjį daiktą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento pareiškėjai įgijo teisę šiuo turtu disponuoti. Šis būstas registruotas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu. Yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nė vienu šiuo dokumentu pareiškėjai neįgijo teisės įregistruoti valdymo fakto kitiems statiniams, t. y. Pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini), pareiškėjai negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo Sutarties pagrindu.

8. Nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjų dėstomais argumentais, kadangi byloje nėra duomenų, jog pastato (duomenys neskelbtini), ginčo Pastogė būtų priskirta pastato gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios patalpoms. Sutartimi pareiškėjams perleistas Butas atitinka 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis, pagal kuriuos Pastogės plotas neįskaitytas, neįregistruotas, nėra nustatyto atskiro turto vieneto. Taigi, bylos duomenimis, pareiškėjams nebuvo suteikta teisė į Pastogę, apie jos suteikimą ar priklausinio statusą nefiksuota Buto inventorizacinėje byloje, byloje nenustatyta, kad Pastogės paskirtis – tarnauti pareiškėjų Butui kaip pagrindiniam daiktui.

9. Nurodė, kad Pastogės patalpa nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu (nėra Nekilnojamojo turto registro išraše, neturi unikalaus daikto numerio ir kt.). Pareiškėjų į bylą pateiktoje 2021 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų byloje Pastogė, kaip patalpa, yra naujai suformuota. Todėl atsižvelgiant į teismo pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, norint įregistruoti pareiškėjų performuotą Butą, prie Buto prijungti Pastogės patalpą, turėtų būti papildomai pateikti ir Buto performavimo, statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, įrodymai.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai M. U. ir N. U. neįrodė visų būtinų sąlygų konstatuoti faktui, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte esančią Pastogės patalpą kaip to paties pastato 2-ame aukšte esančio Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį (antraeilio daikto–ginčo Pastogės atsiradimo pagrindo ir jo ryšio su pagrindiniu daiktu–Butu) nuo nuosavybės teisių į šį Butą įgijimo momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d., todėl jų reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Pareiškėjai M. U. ir N. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat prašo pareiškėjams M. U. ir N. U. priteisti iš priešingą interesą šioje civilinėje byloje turinčio suinteresuoto asmens V. A. bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1. Nurodė, kad Pastogės teisinio statuso vertinimas byloje atliktas paviršutiniškai ir atmestinai – nevertinta eilė įrodymais pagrįstų argumentų bei aplinkybių, patvirtinančių egzistuojantį funkcinį ryšį ir teisiškai reikšmingas sąsajas išimtinai tik tarp Buto ir Pastogės.

12.2. Byloje pareiškėjai nurodė eilę rašytiniais įrodymais pagrįstų argumentų ir aplinkybių, kurių visuma patvirtina Pastogę esant kvalifikuotiną Buto priklausiniu. Būtent: 1) Pastogė visuomet buvo ir yra izoliuota – patekimas į ją galimas tik per Bute esantį specialų liuką. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada, bei taip pat profesionalios matininkės išvada; 2) aptariamas patekimo į Pastogę liukas yra tokio paties nusidėvėjimo, kaip ir visas Pastatas, kuris yra 1940 m. statybos. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada. Tai reiškia, kad patekimo į Pastogę liukas nėra „savadarbis“ ir egzistavo visuomet. Pareiškėjų įsigyto turto priėmimo-perdavimo aktas šią aplinkybę patvirtina papildomai, nes aptariamas liukas jame taipogi yra matomas, t. y. akivaizdu, kad Pareiškėjai objektyviai negalėjo jo įrengti patys; 3) kitokie, hipotetiniai patekimo į Pastogę ne per Butą variantai – priešingai, nei byloje deklaratyviai teigė V. A. – yra techniškai neįmanomi. Tą patvirtina byloje esanti profesionalios matininkės išvada kartu su paaiškinančiais brėžiniais. Be to, sprendžiant Pastogės teisinio kvalifikavimo klausimą turi būti vertinama buvusi ir esama – faktinė situacija, o ne teorinės, vien hipotetinio pobūdžio tariamai galimos ateities situacijos, kurių realumo nepagrindžia jokie įrodymai; 4) Pastogėje yra senų ūkinių rakandų (pintinių, krepšių ir kt.) liekanos, kas patvirtina, jog Pastoge faktiškai naudojosi buvę Buto valdytojai, o Pastogės paskirtis buvo tarnauti Buto valdytojų poreikiams. Aptariamų senų ūkinių rakandų buvimą patvirtina byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikiamos nuotraukos; 5) Pastogėje nėra jokių bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (kaminų sklendžių, durelių, pravalų ir kt.), dėl kurių būtų poreikis joje lankytis kitiems asmenims apart Buto valdytojų. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada; 6) Pastogė figūruoja ir senuose sovietinių laikų Pastato archyviniuose/inventorizaciniuose dokumentuose. Tą patvirtina teismo eksperto statybos klausimais D. V. išvadoje pateikiamas rusiškas archyvinis Pastogės planas, kurį D. V. pateikė pats V. A., užsakęs šios išvados surašymą; 7) byloje esanti sena Pastato inventorizacinė byla, Pastatą sudarančių patalpų NTR išrašai patvirtina, kad iki 2005 m. spalio 7 d. visas Pastatas susidėjo vien tik iš Buto, į kurio sudėtį tualetas ir sandėliai įėjo kaip pagalbinis Buto plotas. 2005 m. spalio 7 d. tualetas bei sandėliai buvo atskirti nuo Buto ir suformuoti kaip atskiri NTR vienetai, o Buto bendras plotas atitinkamai sumažintas. Tai reiškia, kad iki 2005 m. spalio 7 d. visos Pastatą sudarančios patalpos, t. y. Butas ir į jo sudėtį įeinantys nesavarankiški daiktai – tualetas bei sandėliai – priklausė vienam savininkui. Tuo tarpu Pastogė neabejotinai buvo tam savininkui priklausančio vienintelio savarankiško daikto – Buto – priklausiniu. Vien buvusio pagalbinio ploto (tualeto ir sandėlių) atskyrimas nuo pagrindinio daikto (Buto) savaime negalėjo pakeisti iki tol buvusio Pastogės teisinio statuso. Butą įsigiję pareiškėjai įgijo tiek pat teisių, kiek turėjo buvę Buto savininkai, t. y. Pastogę – kaip Buto priklausinį – ištiko pagrindinio daikto (Buto) likimas (CK 4.14 str.).

12.3. Sprendimas priimtas ignoruojant daugumą byloje esančių įrodymų – juos atmetant be jokių motyvų, bei remiantis bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturinčiomis aplinkybėmis. Sprendimu taipogi priimtos byloje esantiems įrodymams prieštaraujančios išvados dėl nagrinėjamo klausimo esmės.

12.4. Pažymėjo, kad sprendime nevertinta nei viena iš teismo eksperto statybos klausimais E. L. 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. išvadų. Taip pat nevertino aplinkybės, kad Bute esantis specialus liukas, per kurį patenkama į Pastogę, yra tokio paties nusidėvėjimo kaip ir visas Pastatas; aplinkybės, kad Pastogėje nėra jokių bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (kaminų sklendžių, durelių, pravalų ir kt.), dėl kurių būtų poreikis joje lankytis kitiems asmenims apart Buto valdytojų; aplinkybės, jog Pastato aukštis nėra didelis, todėl Pastate esančių kaminų valymas yra galimas tiek iš apačios (Pastato 1-ame aukšte esančių Patalpų), tiek iš viršaus nuo stogo, t. y. dėl šios priežasties nėra poreikio lankytis Pastogėje; aplinkybę, kad tualetas ir/ar sandėliai neturi funkcinio ryšio su Pastoge ir nėra duomenų, kad toks ryšys būtų egzistavęs anksčiau. Taip pat nevertintas antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog Pastogėje yra senų ūkinių rakandų (pintinių, krepšių ir kt.) liekanos, kurios patvirtina, jog Pastoge faktiškai naudojosi buvę Buto valdytojai, o Pastogės paskirtis buvo tarnauti Buto valdytojų poreikiams. Tai yra viena esminių aplinkybių, patvirtinančių Pastogės kaip Buto priklausinio teisinį statusą. Nevertintas teismo eksperto statybos klausimais D. V. išvadoje pateikiamas rusiškas archyvinis Pastogės planas, kurį teismo ekspertui pateikė pats išvados parengimą užsakęs V. A. Aptariamas archyvinis planas patvirtina, kad Pastogė figūruoja ir senuose sovietinių laikų Pastato archyviniuose / inventorizaciniuose dokumentuose, todėl tikėtinai egzistavo nuo pat Pastato statybos pabaigos (1940 m.). Deramai nevertinti net patys seniausi Pastato inventoriniai / kadastriniai duomenys, Pastatą sudarančių patalpų NTR išrašai, kuriuose atsispindi Pastatą sudarančių patalpų chronologija, bei iš kurių matyti, jog iki 2005 m. spalio 7 d. Pastogė buvo ir objektyviai galėjo būti traktuojama tik kaip Buto priklausiniu, kas reiškia, po 2005 m. spalio 7 d. (tualeto ir sandėlių suformavimo atskirais, savarankiškais objektais) Pastogės teisinis kvalifikavimas taipogi negalėjo pasikeisti pats savaime. Skundžiamame sprendime nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė nesiremti aptariama eile rašytinių įrodymų, kurie akivaizdžiai reikšmingi byloje nagrinėjamam klausimui, bei kurie suponuoja priešingą išvadą dėl byloje nagrinėto klausimo esmės, nei nuspręsta sprendimu. Todėl skundžiamu sprendimu yra padaryti esminiai CPK 185 str. ir 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimai, dėl kurių byla išspręsta neteisingai.

12.5. Byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad Pastogė, kaip patalpa, yra pastatyta teisėtai. Abejonių Pastogės, kaip patalpos, statybos teisėtumu nekyla ir iš byloje esančių įrodymų. Pareiškėjai byloje neturėjo pareigos pateikti 83 m. senumo statybos teisėtumą patvirtinančius įrodymus. Kartu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti Pastogės statybos teisėtumą – dėl kurio ginčo tarp šalių apskritai nebuvo – bei traktuoti šį kvestionavimą kaip aplinkybę, reikšmingą Pastogės pripažinimui Buto priklausiniu. Byloje nagrinėjamam klausimui teisinės reikšmės taipogi neturi ir kita sprendime akcentuojama aplinkybė, esą pareiškėjai negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo Buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, bei jog Pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Pažymėjo, kad Pastogės pripažinimui buto priklausiniu nėra reikšminga nei aplinkybė, kad pareiškėjų Buto pirkimo-pardavimo sutartyje Pastogė nėra numatyta kaip kartu su butu įgyjamas objektas, nei faktas, kad nuosavybės teisė į Pastogę pareiškėjams nepriklausė anksčiau, t. y. dar iki Buto įsigijimo. Šios aplinkybės objektyviai negali būti reikšmingomis byloje, nes Pastogei esant įtrauktai į pareiškėjų Buto pirkimo-pardavimo sutartį, arba pareiškėjams esant įgijusiems nuosavybės teises į pastogę anksčiau, apskritai nebūtų poreikio kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastogės pripažinimo Buto priklausiniu – nustatymo.

12.6. Byloje nagrinėjamam klausimui teisinės reikšmės neturi ir sprendime reikšmingomis pripažintų aplinkybių – jog pareiškėjų atnaujintoje Buto kadastrinių matavimų byloje Pastogės patalpa suformuota naujai, todėl norint įregistruoti pareiškėjų performuotą Butą, prie Buto prijungti Pastogės patalpą, turėtų būti papildomai pateikti ir Buto performavimo, statybos teisėtumą patvirtinantys įrodymai, nes pareiškimu pareikšto reikalavimo ir kartu bylos nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar Pastogė yra kvalifikuotina Buto priklausiniu, t. y. ar tarp Pastogės ir Buto egzistuoja funkcinis ryšys bei kitos aukščiau cituojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodomos CK 4.19 str. prasme teisiškai reikšmingos sąsajos; pastogės ir Buto funkcinio ryšio bei kitų teisiškai reikšmingų sąsajų neįtakoja ir neeliminuoja nei su Buto performavimu susijusios aplinkybės, nei Buto statybos teisėtumą patvirtinantys įrodymai. Pastarosios aplinkybės apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai bet kuriuo atveju yra pateikę į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad visi Pastato avarinės būklės akte nurodomi su Buto performavimu susiję statybos darbai Bute buvo atlikti ne Pareiškėjų, o buvusio savininko, bei kad šiems darbams nereikėjo statybos leidimo, t. y. jog aptariami statybos darbai atlikti teisėtai. Visi aptariami statybos darbai apskritai nėra susiję su Pastoge ar patekimu į ją. Be to, nugriautos Pastato išorinės konstrukcijos, galerija su laiptais, užmūrytos durys į Butą yra atstatytos pagal senąją Pastato inventorizacinę / kadastrinę bylą būtent taip, kaip numatyta Pastato avarinės būklės akte – šį faktą patvirtina naujojoje Pastato kadastrinių matavimų byloje pateikiamos Pastato nuotraukos.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjų M. U. ir N. U. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti V. A. iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjai savo nuosavybėn įsigijo konkretų objektą nurodytą sutartyje, t. y. pagrindinį nekilnojamąjį daiktą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis būstas registruotas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu. Teismas vertino, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nė vienu teismui pateiktu dokumentu pareiškėjai neįgijo teisės įregistruoti valdymo fakto kitiems statiniams, t. y. pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo sutarties pagrindu.

14.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų buto įsigijimo metu pastogės plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įtrauktas, pareiškėjai pastogės neįsigijo ir už ją nemokėjo, pastogės patalpa nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu (nėra Nekilnojamojo turto registro išraše, neturi unikalaus daikto numerio ir kt.), todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjų prašymas neatitinka nei vienos iš būtinų pastato valdymo nuosavybės teise fakto pripažinimui sąlygų ir konstatavo, kad pareiškėjai M. U. ir N. U. neįrodė visų būtinų sąlygų nustatyti faktui, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte esančią pastogės patalpą kaip to paties pastato 2-ame aukšte esančio buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį.

14.3. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini) pastogė niekada nebuvo nuosavybės teisių objektu ir dėl jos nebuvo ir nėra sudaryti jokie sandoriai, todėl neegzistuoja ir faktas, kad pareiškėjai kada nors, kokiu nors pagrindu būtų turėję valdymo ar nuosavybės teisę į palėpės patalpą. Pareiškėjų teiginys, neva nuosavybės teisę į pastogę jie įgijo kartu su nuosavybės teisėmis į butą, yra neteisėtas. Byloje nėra duomenų, kad pastato (duomenys neskelbtini) pastogė būtų buvusi priskirta namo gyvenamosioms ir/ar negyvenamosioms patalpoms, o byloje pateiktais rašytiniais įrodymais yra pagrįsta priešinga aplinkybė – pirkimo pardavimo sutartimis tiek pareiškėjams, tiek suinteresuotam asmeniui perleistas turtas atitinka kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis, pagal kuriuos pastogės plotas nėra įskaitytas nei į vieno atskiro turtinio vieneto plotą.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjų užsakymu matininkė atliko kadastrinius matavimus ir savavališkai į antro aukšto patalpas įtraukė ir palėpės plotą, nesudaro jokio pagrindo vertinimui, kad palėpės plotas patapo pareiškėjų nuosavybe. Kaip teisingai nurodo patys apeliantai, pareiškėjams kreipusis į Registrų centrą su prašymu patikslinti buto kadastrinius duomenis pagal jų prašymu atnaujintą buto kadastrinių matavimų bylą, Registrų centras aptariamą prašymą atmetė ir atnaujintos buto kadastrinių matavimų bylos neįregistravo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į pastogę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjų pateikiamais patalpų (duomenys neskelbtini) 2021-11-05 atliktais kadastriniais matavimais, juose nustatytais plotais, nes šie kadastriniai duomenys nustatyta tvarka nėra įregistruoti.

14.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nei naujosios 2021 m. lapkričio 5 d., nei senosios 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylų duomenimis nepatvirtino, jog pastogė laikytina sudėtine pareiškėjų buto dalimi, neįrodė, kad pastogė fiziškai ir funkciškai susijusi su pareiškėjų butu, t. y., kad patekimas į pastogę įmanomas tik per pareiškėjų butą. Bylos duomenimis patvirtinta, kad pastogė neįregistruota kaip turtinis vienetas, dokumentų patvirtinančių nuosavybės teisę į pastogę nėra, įrodymų, jog pastogė laikytina buto priklausiniu nėra. Pareiškėjų buto įsigijimo metu pastogės plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įtrauktas, pareiškėjai už ją nemokėjo. Teismas teisėtai pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise.

14.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenimis pareiškėjams nebuvo suteikta teisė į pastogę, kad apie jos suteikimą ar priklausinio statusą nefiksuota buto inventorizacinėje byloje, byloje nenustatyta, kad pastogės paskirtis – tarnauti pareiškėjų butui kaip pagrindiniam daiktui, sudarė teisėtą ir pagrįstą pagrindą pareiškėjų prašymo atmetimui.

14.7. Palėpės patalpa nagrinėjamu atveju negali būti laikoma priklausiniu. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Palėpės patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje įtvirtintų požymių, nes nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui; butas be jos gali funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Jeigu vertinti funkcinį ryšį, tai jis yra absoliučiai vienodas tiek 1 aukšto, tiek 2 aukšto patalpų savininkams tiek ūkinės paskirties prasme, tiek tenkinant pagrindinio daikto poreikius. Jokio išskirtinio ir teisiškai reikšmingo funkcinio ryšio, kurį turėtų vienas namo savininkų, o neturėtų kitas – nagrinėjamu atveju nėra, kaip nėra ir kokio nuolatinio palėpės tarnavimo pareiškėjų butui, kuris tuo pačiu ir tokia pat apimtimi netarnautų suinteresuoto asmens butui.

14.8. Esant akivaizdžiam ir nepaneigtam faktui byloje, kad pareiškėjai įstatymu nustatyta tvarka nėra įgiję teisės į palėpę, nebetenka prasmės įrodinėti aplinkybę, ar palėpė tarnavo tik pastato antro aukšto gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui.

14.9. Nagrinėjamu atveju pastogės plotas niekada nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, pagal inventorizacinius duomenis ginčo pastogė nebuvo priskirta butui, nėra duomenų, kad pastogė būtų suteikta naudotis pareiškėjams. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, įsigydami gyvenamąsias ar negyvenamąsias namo patalpas, būtų sumokėję už pastogės plotą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo pastogės paskirtis – tarnauti pareiškėjų butui kaip pagrindiniam daiktui. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš krosnių, t. y., kad pastogėje egzistuoja namo inžineriniai įrenginiai yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, t.y. „šildymas: krosninis šildymas“.

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Pareiškėjų argumentas, kad į pastogę galima patekti tik pro pareiškėjų buto lubose esančią angą, nesudaro pagrindo pripažinti palėpę buto priklausiniu, nes (i) pareiškėjų nurodomos skylės atsiradimas ir jos atitikimas projektiniams sprendiniams yra niekuo nepagrįstas, (ii) nugriautas pastato išorines konstrukcijas, galeriją su laiptais ir užmūrytas duris reikia atstatyti norminių aktų nustatyta tvarka, nes esamu momentu apeliantai neturi patekimo ir į savo butą, (iii) nustatyta tvarka suprojektuota ir atstatyta galerija su laiptais užtikrins patekimą į pareiškėjų butą ir į pastogę ne per pareiškėjų butą, (iv) tai, kad palėpė yra izoliuota nuo bet kokių pastate esančių patalpų tik patvirtina jokio funkcinio ryšio tarp pareiškėjų buto ir pastogės nebuvimą.

14.11. Pareiškėjų nurodomas argumentas, kad butas ir virš jo esanti pastogė yra avarinės būklės ir nuolat blogėja, taip pat nesudaro pagrindo pastogės pripažinimui priklausiniu. Pastogės patalpų būklės klausimas, jų remontas ar rekonstrukcija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai, kad pastogė remontuotina, nepaneigia suinteresuoto asmens teisės į bendro naudojimo patalpą – pastogę.

14.12. Techninis rūsio, pastogės ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teisiškai reikšmingą funkcinį jų buto ir pastogės ryšį, net nenurodė, kaip pastogė galėtų savo ūkine paskirtimi tarnauti jų butui, kaip pagrindiniam daiktui. Todėl darytina išvada, kad pastogė savo paskirtimi tarnauja namui, atitinkamai vertintina kaip bendra dalinė namo patalpų savininkų nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmetė pareiškėjų M. U. ir N. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 2 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, įsigijo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendro 42,18 kv. m ploto, iš šio ploto gyvenamasis plotas sudaro 29,22 kv. m, kadastro duomenų fiksavimo data – 1996 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 5 d. atliko Pastato ir Buto kadastrinius matavimus, registro Nr. 44/29556 ir nustatė, kad Butas esą susideda iš Pastato 2-ame aukšte esančių trijų patalpų: 3,19 kv. m koridoriaus, 45,32 kv. m neįrengtos patalpos ir 29,14 kv. m Pastogės patalpos, viso 77,65 kv. m. Tai sužinoję, pareiškėjai sulygino turimus duomenis ir priėjo išvados, kad 1996 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų byloje Buto bendras 42,18 kv. m plotas, du kambariai, t. y. duomenys skiriasi, Buto plotas padidėjo – nustatyta Pastogės patalpa. Byloje nėra ginčo, kad Pastogė nėra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro vienetas, atskirą teisę į Pastogę patvirtinantys dokumentai neegzistuoja. Pareiškėjų teigimu antstolio Rimanto Vižainiškio 2021 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo aktas Nr. 128-21-2371 patvirtina Pastogės egzistavimą virš pareiškėjų įsigyto būsto, kaip Buto priklausinio. Pareiškėjai siekdami šalinti Pastato ir įsigyto Buto avarinę būklę, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, iš esmės pripažįstant, kad Pastogės patalpa yra pareiškėjų Buto priklausinys, kurį valdo nuo Buto įsigijimo momento – 2021 m. balandžio 7 d.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) atmetė pareiškėjų M. U. ir N. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjams nebuvo suteikta teisė į Pastogę, apie jos suteikimą ar priklausinio statusą nefiksuota Buto inventorizacinėje byloje, byloje nenustatyta, kad Pastogės paskirtis – tarnauti pareiškėjų Butui kaip pagrindiniam daiktui. Konstatavo, kad pareiškėjai M. U. ir N. U. neįrodė visų būtinų sąlygų konstatuoti faktui, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte esančią Pastogės patalpą kaip to paties pastato 2-ame aukšte esančio Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį (antraeilio daikto–ginčo Pastogės atsiradimo pagrindo ir jo ryšio su pagrindiniu daiktu–Butu) nuo nuosavybės teisių į šį Butą įgijimo momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d., todėl jų reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliantai nesutinka su skundžiamu sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu buvo pažeistos priklausinius reglamentuojančios materialinės teisės normos (CK 4.19 str.), t. y. Pastogės teisinio statuso vertinimas byloje atliktas paviršutiniškai ir atmestinai, nevertinant eilės įrodymais pagrįstų argumentų bei aplinkybių, patvirtinančių egzistuojantį funkcinį ryšį ir teisiškai reikšmingas sąsajas išimtinai tik tarp Buto ir Pastogės.

21. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014; ir kt.). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į aukščiau nurodytas teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurie reglamentuoja daikto pripažinimo priklausiniu ypatumus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje pareiškėjų nurodoma ginčo pastogė, negali būti pripažįstama jų įsigyto būsto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

24. Apeliantai (pareiškėjai) nurodo, kad tai, jog ginčo Pastogė turi būti kvalifikuotina kaip Buto priklausys patvirtina šios aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai: 1) Pastogė visuomet buvo ir yra izoliuota – patekimas į ją galimas tik per Bute esantį specialų liuką. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada, bei taip pat profesionalios matininkės išvada; 2) aptariamas patekimo į Pastogę liukas yra tokio paties nusidėvėjimo, kaip ir visas Pastatas, kuris yra 1940 m. statybos. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada. Tai reiškia, kad patekimo į Pastogę liukas nėra „savadarbis“ ir egzistavo visuomet. Pareiškėjų įsigyto turto priėmimo-perdavimo aktas šią aplinkybę patvirtina papildomai, nes aptariamas liukas jame taipogi yra matomas, t. y. akivaizdu, kad Pareiškėjai objektyviai negalėjo jo įrengti patys; 3) kitokie, hipotetiniai patekimo į Pastogę ne per Butą variantai – priešingai, nei byloje deklaratyviai teigė V. A. – yra techniškai neįmanomi. Tą patvirtina byloje esanti profesionalios matininkės išvada kartu su paaiškinančiais brėžiniais. Be to, sprendžiant Pastogės teisinio kvalifikavimo klausimą turi būti vertinama buvusi ir esama – faktinė situacija, o ne teorinės, vien hipotetinio pobūdžio tariamai galimos ateities situacijos, kurių realumo nepagrindžia jokie įrodymai; 4) Pastogėje yra senų ūkinių rakandų (pintinių, krepšių ir kt.) liekanos, kas patvirtina, jog Pastoge faktiškai naudojosi buvę Buto valdytojai, o Pastogės paskirtis buvo tarnauti Buto valdytojų poreikiams. Aptariamų senų ūkinių rakandų buvimą patvirtina byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikiamos nuotraukos; 5) Pastogėje nėra jokių bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (kaminų sklendžių, durelių, pravalų ir kt.), dėl kurių būtų poreikis joje lankytis kitiems asmenims apart Buto valdytojų. Tą patvirtina byloje esanti teismo eksperto statybos klausimais E. L. išvada; 6) Pastogė figūruoja ir senuose sovietinių laikų Pastato archyviniuose/inventorizaciniuose dokumentuose. Tą patvirtina teismo eksperto statybos klausimais D. V. išvadoje pateikiamas rusiškas archyvinis Pastogės planas, kurį D. V. pateikė pats V. A., užsakęs šios išvados surašymą; 7) byloje esanti sena Pastato inventorizacinė byla, Pastatą sudarančių patalpų NTR išrašai patvirtina, kad iki 2005 m. spalio 7 d. visas Pastatas susidėjo vien tik iš Buto, į kurio sudėtį tualetas ir sandėliai įėjo kaip pagalbinis Buto plotas. 2005 m. spalio 7 d. tualetas bei sandėliai buvo atskirti nuo Buto ir suformuoti kaip atskiri NTR vienetai, o Buto bendras plotas atitinkamai sumažintas. Tai reiškia, kad iki 2005 m. spalio 7 d. visos Pastatą sudarančios patalpos, t. y. Butas ir į jo sudėtį įeinantys nesavarankiški daiktai – tualetas bei sandėliai – priklausė vienam savininkui. Tuo tarpu Pastogė neabejotinai buvo tam savininkui priklausančio vienintelio savarankiško daikto – Buto – priklausiniu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.

25. Visų pirma, apeliantų nurodomi teiginiai, kad ginčo Pastogė visuomet buvo ir yra izoliuota – patekimas į ją galimas tik per apeliantų Bute esantį specialų liuką, jog toks patekimas į Pastogę (liukas) egzistavo visuomet, bei kad kitokie patekimo į Pastogę ne per Butą variantai yra techniškai neįmanomi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindu ginčo Pastogės laikyti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remiantis CK 4.19 straipsnio 2 dalimi dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrindinio daikto priklausiniui įstatymo nustatytų požymių. Todėl vien aplinkybė, kad į Pastogę galima patekti tik pro Buto lubose esančią angą, skiriančią jų Butą nuo Pastogės, nelemia išvados, kad ginčo Pastogė traktuotina kaip pareiškėjų Buto priklausinys. Kaip minėta, turi būti nustatyti ir kiti CK 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindinio daikto priklausinio požymiai, t. y. kad antraeilis daiktas pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu.

26. Apeliantų argumentai, kad byloje pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog Pastogėje yra senų ūkinių rakandų (pintinių, krepšių ir kt.) liekanos, kas patvirtina, jog Pastoge faktiškai naudojosi buvę Buto valdytojai, teismo vertinimu, nelemia išvados, jog Pastogės paskirtis buvo tarnauti Buto, kurį įsigijo pareiškėjai, valdytojų poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nenurodo kaip ginčo pastogė galėtų savo ūkine paskirtimi tarnauti jų butui, kaip pagrindiniam daiktui, o vien galimai užsilikusių ankstesnių buto savininkų daiktų buvimas pastogėje savaime nepatvirtina, kad ginčo pastogės paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui (apeliantams priklausančiam butui).

27. Pareiškėjų nurodomas argumentas, kad butas ir virš jo esanti pastogė yra avarinės būklės ir nuolat blogėja, taip pat nesudaro pagrindo pastogės pripažinimui priklausiniu. Pastogės patalpų būklės klausimas, jų remontas ar rekonstrukcija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Priešingai, nei teigia apeliantai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš krosnių, t. y., kad pastogėje egzistuoja namo inžineriniai įrenginiai yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, t. y. „šildymas: krosninis šildymas“.

29. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastogės plotas niekada nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, pagal inventorizacinius duomenis ginčo pastogė nebuvo priskirta butui, nėra duomenų, kad pastogė būtų suteikta naudotis pareiškėjams. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, įsigydami gyvenamąsias ar negyvenamąsias namo patalpas, būtų sumokėję už pastogės plotą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo pastogės paskirtis – tarnauti pareiškėjų butui kaip pagrindiniam daiktui.

30. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad ginčo pastogė neatitinka CK 4.13 straipsnyje antraeiliam daiktui įtvirtintų požymių, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pastogė būtų išimtinai, funkciniu ryšiu, paskirta tarnauti pagrindiniam daiktui (butui). Pažymėtina, kad techninis pastogės ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, kad butas be ginčo pastogės negalėtų funkcionuoti ar be jos buto kokybė pablogėtų, t. y. pareiškėjai nepagrindė teisiškai reikšmingo funkcinio jų buto ir pastogės ryšio, nenurodė, kaip pastogė galėtų savo ūkine paskirtimi tarnauti jų butui, kaip pagrindiniam daiktui.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje esant nustatytam neginčijamam faktui, kad pareiškėjai įgydami nuosavybės teisę į Butą, kartu neįgijo teisės įregistruoti valdymo fakto kitiems statiniams, t. y. Pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. U. ir N. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte esančią pastogės patalpą, kaip to paties pastato 2-ame aukšte esančio Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį nuo nuosavybės teisių į šį butą įgijimo momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjų nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagristais pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjai (apeliantai) neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Todėl apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452 Eur teisinių išlaidų. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis suinteresuoto asmens V. A. naudai priteistinos nurodytos (1 452 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 726 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis iš pareiškėjų M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. iš kiekvieno priteisiant po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 0 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė