Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Darius Kurpavicius, sekretoriaujant Zarinai Šarpnickaitei, Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovei N. J., ieškoves atstovei advokatui Vaidotui Rutaviciui, atsakovams V. J., A. R. N., atsakovo atstovei advokatei Vitai Litinskienei, treciajam asmeniui J. A., civilineje byloje pagal ieškoves N. J. ieškini atsakovui V. J., A. R. N., treciaisiais asmenimis nurodyti J. A., AB Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyrius, del santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškove N. J. kreipesi i teisma su patikslintu ieškiniu atsakovui V. J. del santuokos nutraukimo, kuriuo ieškove prašo nutraukti santuoka, padalinti turta ir kt. Nurodo, kad šeima iširo del atsakovo kaltes, nes jis nebesirupina šeima, tapo jai nelojalus, piktnaudžiauja alkoholiniais gerimais, pradejo prieš ja naudoti tiek fizini, tiek psichologini smurta, susirado kita moteri. Prašo nutraukti santuoka del atsakovo kaltes ir padalinti santuokoje igyta turta.

Atsakovas V. J. pateike atsiliepima i ieškini, kuriame sutiko su santuokos nutraukimu, bet nesutiko su santuokos nutraukimu del jo kaltes, nurode, kad santuoka iširo del ieškoves kaltes. Be to, atsakovas teismui pateike priešieškini, kuriuo prašo pripažinti 2008-08-04 žemes sklypo, esancio Kretingoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarti apsimestiniu sandoriu, dengianciu dovanojimo sutarti ir pripažinti jam asmenines nuosavybes teise i ši žemes sklypa, 60000 Lt vertes; priteisti kreditorei J. A. iš jo ir ieškoves lygiomis dalimis po 28500 Lt pagal 2008-07-02 vekseli ir po 23666 Lt pagal 2008-08-12 vekseli; priteisti jam iš ieškoves 3011,95 Lt sumoketu imoku bankui pagal solidarias kredito sutartis. Nurode, kad žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi buti pripažintas jo asmenine nuosavybe, nes 2008-08-04 sudaryta šio žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su A. R. N. yra apsimestine, nes iš tikruju buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir pinigai nebuvo mokami. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti didesniu mokesciu. Taip pat nurode, kad sodo sklypu s/b „Guboja“ pirkimui jis kartu si ieškove buvo pasieme paskolas iš J. A., pasirašydami 2008-07-03 ir 2008-08-13 vekselius, bendrai 128000,00 Lt sumai, todel mano, kad pagal šias prievoles jis ir ieškove turi atsakyti solidariai. Be to, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-10-10 iki 2010-10-14, kai jis su ieškove jau nebegyveno kartu, jis bankui pagal ju solidarias prievoles sumokejo 6023,89 Lt, todel mano, kad ieškove jam turi gražinti puse šios sumos.

Atsakove A. R. N. atsiliepimo i ieškini nepateike.

I teismo posedi neatvyko treciojo asmens „Nordea Bank Finland Plc“ atstovas, apie teismo posedi informuotas tinkamai.

Teismo posedžio metu ieškove N. J. ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškini tenkinti, su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su atsakovu dar 6 metus iki santuokos ji gyveno kartu. Atsakovas nuolat nedirbdavo, neturejo nuolatiniu pajamu, buvo skolingas vaikams už alimentus. Ji stengesi padeti atsakovui sugražinti skolas, nes ji mylejo. Veliau atsakovas isidarbino, susirado kita moteri, vardu Sonata. Kai ji sužinojo apie Sonata, atsakovas ja sumuše. Bet kadangi pareiškimai del santuokos jau buvo paduoti, jie susitaike. 2004 m. jie susituoke. Santuokos metu jie nusipirko buta, dali pinigu, pardavusi mamos turta, ineše ji, dali atsakovas, o likusius pasiskolino iš banko. Baldu pirkimui pasiskolino 18000 Lt iš jos tetos T. M., o 30000 Lt jie nesiskolino, pati teta juos dave mirus jos vyrui, nes bijojo laikyti pinigus namie. Atsakovas tais pinigais naudojosi, kai pirko sklypus. Atsakovo elgesys pasikeite 2006 metai, kai jis atsidare imone ir pradejo uždirbti daugiau pinigu, jis pradejo išgerineti, ja mušti, susirado kitu moteru. Kitu vyru ji neturejo. Del atsiradusio itampos namie, jai nuolat skaudedavo galva. Del to ji net pakeite darba – iš kavines išejo dirbti i agentura. Kai 2009 metu liepos menesi atsakovas ja vel sumuše, ji kelioms dienom išejo iš namu pas seseri. Atsakovas del to visiškai nesigailejo, neieškojo jos. Mano, kad jau tuo metu jis turejo kita moteri. Jai pagrasinus del skyrybu, atsakovas atsakydavo, kad jei ji skirsis, tai liks „basa“. Su atsakovu kaip šeima jie jau nebegyvena nuo 2009 metu liepos menesio, kai jis ja sumuše, buvo kelis kartus dar susitaike, bet galutinai išsiskyre 2009 metu lapkricio menesi. Per du metus – 2008 ir 2009 metus atsakovas prieš ja panaudojo fizini smurta apie 10 kartu. Bet del to i policija ji nesikreipe, nes buvo geda. Nesutarimai šeimoje pasireikšdavo tuo, kad jis su ja visiškai nesitardavo del dideliu pirkiniu – 2007 metais pirko mašina. Visiškai šeima pradejo nesirupinti nuo 2009 metu. Ju santuoka iširo del atsakovo girtavimo ir nesirupinimo šeima. Nori, kad 3 kambariu butas butu pripažintas bendra jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteistas jai, jai taip pat palikti baldus, o visi žemes sklypai atitektu atsakovui. Ji isipareigotu per 1 metus laiko parduoti ji ir atsiskaityti su banku, iki to laiko ji pati moketu imokas bankui. Ji nieko nežinojo apie tai, kad atsakovas yra pasirašes vekselius. Apie juos ji sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo i ieškini. Ji nesiskolino pinigu iš J. A.. Žemes sklypus jie isigijo už lešas, gautas 2008 metais pardavus žemes sklypa su namu s/b „Guboja“, kuris buvo pirktas 2007 m. Atsakovas pirkdavo žemes sklypus, statydavo namus, po to juos parduodavo. Mano, kad vekseliai yra suklastoti, nes yra pasirašyti tuo paciu tušinuku. Ji nedalyvavo perkant žemes sklypa, esanti Kretingoje, (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, kad tai yra atsakovo tevo žeme. 2009-09-08 buvo parduotas sodas „Vaiteliuose“ už 14000 Lt, pinigus pasieme atsakovas. Automobili „Audi A6“, ji pirko už pinigus, kuriuos gavo pardavusi kita savo automobili ir už pasiskolintus iš sesers. Atsakovas mokejo imokas bankui, o ji mokejo visus mokescius už buta.

Teismo posedžio metu tretysis asmuo J. A. paaiškino, kad ji paskolino atsakovui V. J. pinigu. Pirma karta paskolino 2008 metais liepos men. - 57000 Lt, 71000 Lt paskolino po menesio, viso paskolino 128000 Lt, kurie yra iki šiol neatiduoti. Atsakovas V. J. jai pasiraše vekselius. Vekselius raše ant jo atsinešto lapo. Ji neatsimena su kieno rašikliu jis raše. Vekselius raše skirtingu laiku. Sužinojusi, kad irsta ieškoves ir atsakovo santuoka, nuvažiavo pas notara patvirtinti šiu vekseliu. Sake, kad perka žemes sklypus s/b „Guboja“ ir kitur. Pinigus ji skolino namie, pirma karta namie buvo ir jos sunus. Ji nepamena ar skolinant antra karta pinigus buvo kas dar namie. Ieškovei apie skola nieko nesake, bet mano, kad atsakovas V. J. pats yra jai pasakes apie tai. Del skolos ji dar niekur nesikreipe. Apie sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), ieškove tikrai žinojo, nes ne viena karta buvo atvažiavusi, veže jai benzina, kad nuvažiuoti iki jo.

Liudytoja T. M. teismo posedžio metu paaiškino, kad ieškove N. J. yra jos dukterecia. Jie abu jai yra skolingi 48000 Lt. 18000 Lt jie pasiskolino baldams pirkti apie 2004 – 2005 metus, o 30000 Lt 2007 ar 2008 metais mirus jos vyrui, ji padave jiems saugoti, nes bijojo laikyti juos namie. Esant reikalui, leido jais naudotis. Tikejosi, kad ja prižiures senatveje. Jokiu dokumentu nepasiraše, pasitikejo jais. Pinigus ji laike namie. Ji mate, kad atsakovas budavo kartais išgeres, bet nemate, kad jie bartusi. Ieškove del smurto jai nesiskunde.

Liudytoja G. A. teismo posedžio metu paaiškino, kad ieškove yra jos sesuo. Kai ieškove pradejo gyventi su atsakovu, jis turejo labai daug skolu, ieškove stengesi jas padengti. Prieš sudarant santuoka jie buvo susipyke del atsakovo neištikimybes, bet susitaike ir susituoke. Ieškove visaip stengesi itikti savo vyrui, dare valgyti, ruoše staigmenas. Ju šeima gyveno gerai, abu dirbo ir išlaike šeima. Barniai tarp ju prasidejo, atsakovui atsidarius imone – jis pasidare labai arogantiškas, pradejo gerti, buvo karta ja sumušes. Paties smurto naudojimo fakto prieš ieškove ji nemate, tik mate jo pasekmes – išdaužytas namu sienas, melynes ant ieškoves kuno, išrautus plaukus. Atsakovas 2009 metais buvo susirades kita moteri, o ieškove visada buvo ištikima savo vyrui. Po barnio 2009 m. ieškove su visais daiktais buvo atejusi pas ja gyventi, atsakovas jos net neieškojo. Ji žino, kad sklypa, esanti Sauketekio g., Kretingoje, atsakovas pirko iš savo tetos. Apie tai, kad tai jo tevo žeme, ji nieko nežinojo.

Liudytoja O. V. teismo posedžio metu paaiškino, kad ji yra ieškoves drauge, jos kartu dirbo. Ji mate, kad ieškove mylejo savo vyra, stengesi susitaupyti pinigu, o atsakovas dažnai gerdavo, išgeres budavo agresyvus, nesiskaitydavo su ieškove, elgdavosi su ja nepagarbiai. Ieškove bijodavo buti su atsakovu viena namuose, kai jis budavo girtas, prašydavo jos pabuti, kol jis užmigs. Ji nemate, kad atsakovas butu mušes ieškove, tik girdejo, kad jis ja buvo sumušes prieš vestuves, karta 2008 ar 2009 metais mate kaip jis griebe jai už plauku. Budama santuokoje ieškove buvo ištikima savo vyrui, o atsakovas 2009 m. turejo kita moteri. Ju šeima gyveno gerai.

Liudytojas A. Ž. teismo posedžio metu paaiškino, kad jis pažista gerai ieškove ir yra atsakovo draugas. Iš pradžiu ju šeima gerai sugyveno, bet veliau ieškove pradejo keistai elgtis, jis matydavo ieškove baruose su kitais vyrais, 2009 metu vasara mate ja naktiniuose klubuose „Piteris“, „Medinava“. Daugiau jis bendravo su atsakovu, nes kuri laika kartu dirbo. Kaip ir visi atsakovas kartais - 1 ar 2 kartus i savaite vartodavo alkoholi, bet tikrai ne kiekviena diena. Pas juos namuose, kol jie gyveno kartu, jis yra lankesis apie 20 kartu. Jis nemate, kad jie pyktusi. Atsakovas jo nera sumušes. Netiki, kad atsakovas galejo mušti ieškove, nes kaip tik ieškove yra agresyvi, o ne atsakovas.

Liudytojas V. K. teismo posedžio metu paaiškino, kad jis yra pažistamas su atsakovu. Mano, kad ieškove yra neištikima savo vyrui, nes 2009 metu vasara, budamas bare kartu su A. Ž., jis mate ieškove baruose su kitu vyru. Ji su juo elgesi labai artimai, beveik buciavosi.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituoke 2004-10-16 Klaipedos miesto metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 1046 (t.1, b.l. 8). Šalys bendru vaiku neturi.

Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuoka yra jau iširusi, jie gyvena atskirai, prašo nutraukti santuoka ir neskirti susitaikymo termina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemoniu sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesni kaip šešiu menesiu termina sutuoktiniams susitaikyti. Taciau atsižvelgiant i tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei metus, nei ieškove, nei atsakovas nenori taikytis, per visa bylos nagrinejimo teisme metu laika šalys (sutuoktiniai) nebande susisiekti vienas su kitu ir išspresti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminiu santykiu, neveda bendro ukio, ir negalima tiketis, kad jie vel prades gyventi kartu.

Del santuokos nutraukimo del vieno iš sutuoktiniu kaltes

Santuokos tikslas – šeimos santykiu, pagristu meile, pagarba, lojalumu, pasitikejimu sukurimas. CK 3.60 str. 1 d. itvirtinta sutuoktinio teise reikalauti nutraukti santuoka, kai ji iširo del kito sutuoktinio kaltes. Toki reikalavima teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeide santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo nebeimanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojancias santuokos nutraukima del sutuoktinio kaltes, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad istatyme sutuoktinio kalte del santuokos iširimo apibrežiama kaip sutuoktiniu pareigu pažeidimas iš esmes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralines bei turtines paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos istatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribu turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeniniu ir kito sutuoktinio ar šeimos interesu. Abipuses pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomones, buti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spresti abipusiu susitarimu. Moraline ir turtine parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rupintis vienas kitu tiek materialiaja, tiek fizine ir psichologine prasmemis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškes ieškini del santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo irodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmes pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šaliu irodinejimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisykles išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kalte del santuokos iširimo preziumuojama. Taciau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga irodyti fakta, su kuriuo siejama kitos šalies kaltes prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nugincijama, kitas sutuoktinis gali ja paneigti irodes, kad santuoka iširo del kitu priežasciu. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktu, patvirtinanciu kito sutuoktinio kalte del santuokos iširimo.

Ieškove nurode, jog santuoka iširo del atsakovo kaltes, nes jis nebesirupina šeima, tapo jai nelojalus, piktnaudžiauja alkoholiniais gerimais, pradejo prieš ja naudoti tiek fizini, tiek psichologini smurta, susirado kita moteri. Pažymetina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksa (toliau – CPK) 176 str. 1 d. irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažista tuos faktus nustatytais.

Nagrinejamoje byloje nera jokiu duomenu, irodanciu atsakovo neištikimybes fakta. Liudytoja O. V. teismo posedžio metu parode, jog iš savo brolio pasakojimu žino, kad V. J. bendrauja su kita moterimi. Taip pat liudytojai V. K. ir A. Ž. parode, jog naktiniame klube/bare mate N. J. bendraujant su kitais vyrais. Mineti duomenys nera pakankami pripažinti atsakova V. J. bei ieškove N. J. buvus neištikimais vienas kitam. Taip pat nepagristi patikslinto ieškinio teiginiai, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gerimais, vartojo prieš ja smurta, nesirupino šeima. Ieškove teismui nepateike jokiu duomenu iš gydymo istaigu, policijos apie smurta vartota jos atžvilgiu. Liudytoja T. M., kuri yra ieškoves teta, parode, jog nemate, kad V. J. vartotu smurta, nors su jais susitikdavo pakankamai dažnai. Liudytojos G. A. (ieškoves sesuo) ir O. V. (ieškoves drauge) parode, jog žino, kad V. J. vartojo prieš N. J. smurta. Taciau pažymetina, kad minetos liudytojos pacio smurto vartojimo fakto nemate, apie tai joms pasakojo N. J.. Byloje taip pat nepateikta duomenu apie atsakovo piktnaudžiavima alkoholiu. Liudytojai parode, jog atsakovas vartodavo alkoholi, taciau remiantis vien liudytoju parodymais, nesant kitu duomenu, nenustatyta, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu. Be to, pažymetina, jog priešingai nei teigia ieškove, liudytoja T. M. parode, jog tiek ieškove V. J., tiek atsakovas V. J. rupinosi šeima. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys negali buti pagrindu pripažinti vienos iš šalies kalte del santuokos iširimo.

Teismas, nustatydamas sutuoktiniu kalte del santuokos iširimo, privalo ivertinti ir šaliu elgesi siekiant išsaugoti šeima. Pažymetina, jog sudare santuoka sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrinda. Iš ieškoves, atsakovo paaiškinimu, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2009 m. Teismo nuomone, nagrinejamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiems truko tarpusavio supratimo ir moralines pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalejo pasikalbeti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet ne vienas to nepadare, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, ne vienas sutuoktinis nebande išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeide lojalumo pareiga, numatyta CK 3.27 str. Minetos pareigos pažeidimas sudaro pagrinda išvadai apie abieju sutuoktiniu kalte del santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalus, lojalumo pareiga pažeide iš esmes - del to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikejimo vienu iš sutuoktiniu aplinkybes ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padetu atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes.

Del turto, kuris yra asmenine sutuoktiniu nuosavybe, pripažinimo bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe

Pagal CK ir kituose istatymuose nustatyta sutuoktiniu turto teisini režima sutuoktiniai gali tureti tiek bendra, tiek ir asmenini turta. CK 3.89 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažistamas turtas igytas abieju sutuoktiniu atskirai iki santuokos sudarymo. Ieškove ir atsakovas buta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje, igijo 2004-10-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ buto dali), o susituoke 2004-10-16, t.y. butas igytas iki santuokos. Ieškove prašo pripažinti mineta buta bendraja jungtine nuosavybe, kadangi butas buvo perkamas kaip šeimos gyvenamoji patalpa, jo igijimui panaudotos bendros lešos viršija kiekvieno iš ju panaudotas asmenines lešas, be to, butas iš esmes pagerintas bendromis lešomis, kurios sudaro 3/5 buto kainos. CK 3.90 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, gali buti teismo pripažintas sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmes pagerintas sutuoktiniu bendromis lešomis arba kito sutuoktinio lešomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tai reiškia, jog siekiant pripažinti asmenini sutuoktinio turta bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe turi buti nustatoma teisiškai reikšmingu faktu visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmes; antra, kad asmeninis turtas iš esmes pagerintas santuokos metu; trecia, kad iš esmes turtas pagerintas sutuoktiniu bendromis lešomis, kito sutuoktinio lešomis ar darbu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje isigytas už 92000 Lt (Sutarties 2 str. 1 d., t.1, b.l. 28-31). 61000 Lt lygiomis dalimis N. J. ir V. J. sumokejo lygiomis dalimis prieš pasirašant sutarti (Sutarties 2 str. 3 d.). Likusia buto kainos dali – 31000 Lt V. J. isipareigojo sumoketi pasirašius kreditavimo sutarti ir gavus paskola iš banko (Sutarties 3 str., 3 str. 1 d.). Šalims esant santuokoje Nordea Bank Finland Plc jiems suteike du kreditus -31000 Lt paskola pagal 2004-10-13 Busto kreditavimo sutarti Nr. BK 04/10/63L ir 60000 Lt paskola pagal 2006-07-03 Kreditavimo sutarti Nr. KK 06/07/T. P. kreditas suteiktas busto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje, pirkimui (t.1, b.l. 40-53), o antrojo paskirtis – šeimos poreikiu tenkinimui (t.1, b.l. 54-67). Ieškove teigia, jog buto igijimui panaudotos bendros lešos viršija kiekvieno iš ju panaudotas asmenines lešas. Minetas ieškoves teiginys yra nepagristas. Kaip mineta, šalys 2/3 perkamo buto kainos sumokejo lygiomis dalimis iš asmeniniu lešu ir tik 1/3 buto kainos padengta skolintomis lešomis, t.y. pasinaudojus kreditu, kuris suteiktas V. J.. Ivertinus minetas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškoves teiginys, kad buto igijimui panaudotos bendros lešos viršija kiekvieno iš ju panaudotas asmenines lešas, prieštarauja byloje esanciai medžiagai. Taip pat ieškove teigia, jog butas iš esmes pagerintas bendromis lešomis. Taciau byloje nepateikta jokiu duomenu, kad butas iš esmes pagerintas. Ieškove nepateike jokiu ataskaitu apie lešu, suteiktu pagal 2006-07-03 Kredito sutarti, panaudojima, jokiu turto vertinimo ataskaitu/išvadu apie esminius buto pagerinimus, atliktus remontus ir pan. Nesant minetu irodymu, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad butas iš esmes pagerintas. Tik esant šioms teisiškai reikšmingoms faktinems aplinkybems, t.y. buto pagerinimui iš esmes, teismas galetu nustatyti turto pagerinimo iš esmes pagrinda - butas iš esmes pagerintas sutuoktiniu bendromis lešomis, N. J. lešomis ar darbu. Kartu pažymetina, jog šiuo metu buto verte, kaip nurodyta VI „Registru centras“ pažymoje yra 132000 Lt (t.2, b.l. 7-8). Taciau teismas ivertindamas tai, kad mineta buto verte nustatyta masinio vertinimo budu, t.y. neapžiurint buto, daro išvada, jog tokia buto verte yra ne del tariamo pagerinimo iš esmes, o del naturaliu veiksniu – nekilnojamojo turto vertes padidejimo. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, atmestinas patikslinto ieškinio reikalavimas del buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje, pripažinimo bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

Del sandoriu apsimestinumo

Nagrinejamoje byloje atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 2008-08-04 žemes sklypo, esancio adresu (duomenys neskelbtini)g. 12, Kretingoje, pirkimo-pardavimo sutarti apsimestiniu sandoriu, dengianciu dovanojimo sutarti ir pripažinti jam asmenines nuosavybes teise i ši žemes sklypa. CK 1.87 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje, taikytinos taisykles. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje ne karta konstatuota, kad sandoris yra asmens vidines valios išorine išraiška. Del to tam, kad galiotu tam tikras sandoris, ji sudariusiu asmenu valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti ju vidine valia. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisiniu padariniu iš tikruju sieke sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja del esminio sandorio elemento – šaliu valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikruju šaliu ketinimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-09-28) nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, butina nustatyti, kokia buvo tikroji gincijama sandori sudariusiu šaliu valia. Taigi irodinejant sudaryto sandorio apsimestinuma, reikia irodyti, kad šalys iš tikruju sieke kito nei gincijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-09-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-420/2005).

Nagrinejamu atveju atsakovas praše pripažinti apsimestine žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, nurodydamas, kad tikrieji jo ir atsakoves A. R. N. ketinimai buvo sudaryti dovanojimo sutarti. Pažymetina, kad vienas iš esminiu požymiu, lemianciu pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandoriu pagrindu kylanciu teisiniu santykiu skirtuma, yra atlygintinumas. Pagal istatymu apibrežiamas šiu sutarciu savokas, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turta ar turtine teise (reikalavima) kitai šaliai, o pirkimo-pardavimo sutartimi pirkejui už gaunama daikta (preke) tenka pareiga sumoketi pinigu suma (kaina) (CK 6.305 str. 1 d., 6.465 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškove neigia, jog ginco žemes sklypas Kretingoje jiems buvo perleistas neatlygintinai, teigia, jog buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas V. J. teismo posedžio metu nurode, jog su atsakove A. R. N. sudare pirkimo-pardavimo sutarti siekdamas išvengti didesniu mokesciu, taciau iš tikruju susitare del ginco turto dovanojimo, jokiu pinigu už perleidžiama turta jis nemokejo. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina atsakoves A. R. N. paaiškinimai teismo posedžio metu, jog perleisdama atsakovo tevui priklausiusia žemes sklypo dali ji sudare ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutarti tik todel, jog pastaroji sutartis apmokestinama mažiau. Jokiu pinigu už perleidžiama turta negavo ir ju nepraše, nes žemes sklypas priklause jo mirusiajam broliui, t.y. atsakovo tevui (t.2, b.l. 195-196). Tretysis asmuo J. A. teismo posedžio metu nurode, jog ieškove žinojo, kad vyksta žemes gražinimo procesas (t.2, b.l. 197-198). Pažymetina, jog ginco nekilnojamasis turtas – žemes sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)g. 12, Kretingoje, 2008-08-04 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas V. J. už 30000 Lt (t.2, b.l. 19-22). Taciau pirkejas V. J. pinigu i notaro depozitine saskaita nemokejo, pardaveja A.R. N., kaip nurodoma Sutarties 2.1 p., pinigus gavo prieš sutarties sudaryma. Be to, iš 2007, 2008 m. V. J. metiniu pajamu deklaraciju nustatyta, jog iš gaunamu pajamu V. J. neturejo galimybes isigyti žemes sklypo Kretingoje (t.2, b.l. 40-49). Visos nurodytos aplinkybes teismui sudaro pakankama pagrinda abejoti tikrosios atsakovu valios išreiškimu del pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Pažymetina ir tai, kad tarp šaliu sudarytai sutarciai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarciai paprastai nera svarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovana kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turta nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktu turtinio pobudžio patenkinima. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo butent neatlygintinai suteikti turta ar turtine teise, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybes, atskleidžiancios dovanos suteikimo motyvus, gali buti irodomieji faktai dovanojimo sutarti sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti, tuo labiau, kai tarp šaliu kyla gincas del to. Dovanojama gali buti siekiant padekoti ar padeti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimu žmoniu. Nenustacius jokiu dovanojimo priežasciu (motyvu), gali kilti pagristu abejoniu del dovanojimo sutarti sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nagrinejamu atveju nustatyta, jog atsakovo tevas B. J. kartu su savo seserimis J. A. ir A. R. N. igijo teise atkurti nuosavybes teise i žeme Kretingos mieste (t.1, b.l. 113-115). Atsakovo tevui mirus teise atkurti nuosavybes teises i žeme perejo atsakovui. Atsakovas V. J. 2005-06-14 igaliojo J. A. atstovauti ji atkuriant nuosavybes teises i žeme Kretingos mieste (t.1, b.l. 112). Klaipedos apskrities 2008-04-28 sprendimu Nr. 1155 nuspresta atkurti nuosavybes teise B. J. i i 0,0949 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini)g. 12, Kretingoje (t.3, b.l. 10). Klaipedos apskrities viršininkas 2008-04-28 isakymu Nr. 4-2875-(1/3) atkure nuosavybes teises i žeme, perduodamas B. J., mirusiam, neatlygintinai nuosavyben nauja 0,0949 ha dydžio žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Kretingoje (t.3, b.l. 11-12). Mineta turta paveldejo mirusiojo B. J. sesuo A. R. N., t.y. atsakovo V. J. teta (t.3, b.l. 7). Teismo nuomone, nurodytos aplinkybes, t.y. nustatytas giminystes ryšys tarp atsakovo V. J. ir A. R. N., nuosavybes teises atkurimas i atsakovo V. J. tevui priklausiusia žeme, paveldejimo dokumentu tvarkymas, leidžia daryti pagrista išvada, jog V. J. ir A. R. N. tikroji valia buvo sudaryti ne atlygintine nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarti, o neatlygintine – dovanojimo sutarti. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, tenkintinas priešieškinio reikalavimas del 2008-08-04 žemes sklypo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, dengianciu dovanojimo sutarti. Pripažinus sandori apsimestiniu ir negaliojanciu, taikomos sandoriui, kuri šalys turejo galvoje, taikytinos taisykles (CK 1.87 str. 1 d.). Šiuo atveju pripažinus, kad šalys turejo galvoje dovanojimo sutarti, taikytinos šios sutarties taisykles (CK 6.465-6.476).

Del bendru sutuoktiniu prievoliu vykdymo

Nagrinejamoje byloje ieškove patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, jog isipareigojimus kreditoriui bankui Nordea pagal kreditavimo sutartis padengs ji. Nustatyta, jog atsakovui V. J. Nordea Bank Finland Plc suteike kreditus -31000 Lt paskola pagal 2004-10-13 Busto kreditavimo sutarti Nr. BK 04/10/63L (t.1, b.l. 40-53) ir 60000 Lt paskola pagal 2006-07-03 Kreditavimo sutarti Nr. KK 06/07/31T (t.1, b.l. 54-67). N. J. 2004-10-13 Laidavimo sutartimi Nr. LBK 04/10/32L laidavo už savo sutuoktinio prievole. Paskolu likutis 2010-10-14 dienai – 87429,88 Lt (t.2,b.l. 23). Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalys turi solidariasias prievoles, atsiradusias iš dvieju kreditavimo sutarciu. Padalijant bendra turta solidariuju sutuoktiniu prievoliu pobudis nesikeicia, šios prievoles nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktu vienas skolininkas ar kad prievoles butu padalytos ir pasikeistu i asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinejamu atveju tretysis asmuo (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc atsiliepime i ieškini nurode, jog nesutinka keisti nei Busto kreditavimo sutarties, nei Kreditavimo sutarties, nei laidavimo sutarciu salygu ir mano, jog ieškove bei atsakovas ir toliau turi likti solidariai atsakingi bankui pagal sutartis (t.2, b.l. 87-88). Kadangi solidariosios prievoles, prieštaraujant treciajam asmeniui - Nordea Bank Finland Plc, nedalijamos ir nemodifikuojamos, tai atmestinas patikslinto ieškinio reikalavimas del kreditoriniu isipareigojimu perkelimo ieškovei. Tai reiškia, jog buve sutuoktiniai išlieka solidariuju prievoliu subjektais. Prievoles solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievole skirta kreditoriaus interesu apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi itakos prievoles kreditoriui ivykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma i dalis ir, nors yra keletas skolininku, prievoles dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievoles šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi viena bendra skola ir visi (abu – tiek N. J., tiek V. J.), iki bus gražinta visa skola, turi pareiga ja gražinti. Kai solidariaja prievole visiškai ivykdo vienas iš skolininku, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariaja pareiga ivykdes skolininkas turi teise regreso tvarka reikalauti iš kitu bendraskoliu lygiomis dalimis to, ka jis ivykde, atskaicius jam paciam tenkancia dali, jeigu ko kita nenumato istatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininku ivykdžius prievole, tarp buvusiu solidariuju skolininku atsiranda dalines tarpusavio prievoles arba prievole tokiam skolininkui turi ivykdyti vienas iš buvusiu solidariuju skolininku. Taigi, bendraskoliu dalys solidariojoje prievoleje aktualios ju tarpusavio santykiams reguliuoti, galimu tarpusavio atsiskaitymu apimciai, visa skola ar didesne jo dali gražinus vienam sutuoktiniui, apibrežti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Priešieškiniu atsakovas prašo kreditorei J. A. priteisti iš jo ir ieškoves N. J. lygiomis dalimis po 28500 Lt pagal 2008-07-02 vekseli ir po 35500 Lt pagal 2008-08-12 vekseli. Teigia, jog už iš J. A. paskolintus pinigus isigijo du žemes sklypus – sb „Gulbe“ ir sb „Guboja“. Nagrinejamoje byloje buvo paskirta 2008-07-02 ir 2008-08-12 atsakovo V. J. išduotu vekseliu teismo ekspertize, ieškovei pareiškus, jog vekseliai yra galimai suklastoti. Ekspertams nenustacius ir 2011-02-01 ekspertizes akte Nr. 11K-498(10) (t.2, b.l. 138-143) nenurodžius minetu vekseliu suklastojimo požymiu, teismas neturi pagrindo abejoti vekseliu tikrumu. Kaip mineta, atsakovas priešieškiniu iš jo ir ieškoves prašo priteisti treciajam asmeniui priešieškinyje nurodyta pinigu suma. Pažymetina, jog treciajam asmeniui buvo išaiškinta teise istoti i byla treciuoju asmeniu, pareiškianciu savarankiškus reikalavimas, taciau toks prašymas nebuvo gautas. Taciau atsižvelgiant i tai, kad nagrinejama santuokos nutraukimo byla ir teismas turi išspresti visus su santuokos nutraukimu susijusius reikalus, teismas pasisako del minetu prievoliu pobudžio.

Pasisakydamas del sutuoktiniu prievoliu Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingu rušiu turtines prievoles. Sutuoktiniu prievoles gali buti asmenines arba bendros, o bendros - dalines arba solidariosios (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2010-05-20 nutarimas civilineje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Plenarine sesija Nutarime pažymejo, kad asmenines sutuoktinio prievoles yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeniniu poreikiu tenkinimu. Asmeninemis prievolemis pripažistamos iki santuokos iregistravimo atsiradusios prievoles (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarciu ir paveldejimo kylancios prievoles, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktiniu padarytus teises pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktiniu veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestines ir kitos prievoles. Asmenines prievoles savo vardu igyja vienas iš sutuoktiniu, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas i dali bendrame turte tik po to, kai kreditoriu reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.112 str.). Tuo tarpu Bendromis laikomos sutuoktiniu prievoles, kurios yra susijusios su bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kylancios iš vieno iš sutuoktiniu vardu sudarytu sandoriu, taciau esant kito sutuoktinio sutikimui arba veliau šio sutuoktinio patvirtintu, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievoles, bei solidariosios sutuoktiniu prievoles (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievoles vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 str. 1 d.). Ieškove teigia, jog atsakovas pasiskolino pinigus, jei iš viso juos pasiskolino, be jos sutikimo, ji nieko nežinojo apie paskolas. Tai, jog ieškove galejo nežinojo apie prisiimtus skolinius isipareigojimus patvirtina ir treciojo asmens paaiškinimai teismo posedžio metu, jog su ieškove apie skola ji nešnekejo (t.2, b.l. 197). Atsakove A. R. N. taip pat parode, jog apie atsakovo V. J. skolas J. A. žinojo, taciau su N. J. apie skolas nežinojo. Liudytoja G. A. (ieškoves sesuo) parode, jog ieškove nieko nežinojo apie iš J. A. skolinamus pinigus, mano, jog sklypu pirkimui jiems nereikejo skolintis pinigu (t.3, b.l. 32-33). Be to, teismas pažymi, jog pateiktose deklaracijose neatsispindi duomenys apie V. J. skolinius isipareigojimus pagal 2008-07-02 ir 2008-08-12 vekselius. Taip pat teismas neturi pagrindo netiketi ieškoves teiginiais, jog žemes sklypams sb „Gulbe“ ir sb „Guboja“ isigyti sutuoktiniams nereikejo skolintis pinigu. Minetus ieškoves teiginius patvirtina byloje esantys duomenys – 2008-05-07 pirkimo pardavimo sutartis, pagal kuria sutuoktiniai pardave jiems priklausanti žemes sklypa sb „Guboja“ už 43000 Lt (t.1, b.l. 136-137). Be to, 2005-11-04 parduota komerciniu pastatu dalis (t.1, b.l. 131-132), 2004-10-25 parduotas butas (t.1, b.l. 132-133), 2005-04-26 parduotas žemes sklypas sb „Vaiteliai“ (t.1, bl. 138). Visos paminetos aplinkybes teismui leidžia daryti išvada, jog atsakovas V. J. pasiskolino pinigus iš V. A. pagal 2008-07-02 ir 2008-08-12 vekselius be sutuoktines N. J. žinios ir sutikimo, minetos paskolos nebuvo butinos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sudaryti sandoriai nebuvo butini išlaikyti šeimos namu uki, prisiimdamas prievoles V. J. nesielge apdairiai bei rupestingai. CK 3.109 str. 3 d. nurodyta, jog solidarioji sutuoktiniu prievole neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskola, kai tai nera butina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, atmestinas priešieškinio reikalavimas del atsakovo prašomu sumu priteisimo J. A. iš jo bei ieškoves.

Del santuokinio turto padalijimo

Santuokos metu šalys igijo: 0,06 ha žemes sklypa sb „Gulbe“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte – 32000 Lt (t.2, b.l. 11-12); 0,06 ha žemes sklypa sb Guboja“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 23400 Lt (t.2, b.l. 9-10); automobili Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 15000 Lt (t.1, b.l. 27); automobili Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 15000 Lt (t.1, b.l. 26); automobili Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 1000 Lt (t.1, b.l. 26); virtuves baldu komplekta su imontuota dujine virykle ir orkaite „Hansa“, verte – 2000 Lt; šaldytuva „Ardo“, verte – 800 Lt; elektrini virduli, verte – 50 Lt; mikrobangu krosnele „Baumatic“, verte – 100 Lt; 2 daliu raudona odini minkšta kampa, verte – 2000 Lt; stiklini žurnalini staliuka, verte – 200 Lt; televizoriu „Philips“, verte – 1000 Lt; komoda su lentynomis, verte – 700 Lt; prieškambario spinta, verte – 600 Lt; DVD „Jukai“, verte – 50 Lt; miegamojo lova, verte – 600 Lt; miegamojo spinta, verte – 200 Lt; miegamojo komoda, verte 150 Lt; pintas kavos staliuka su 2 kedemis, verte 350 Lt; tamsu vilnoni kilima, verte – 100 Lt; namu kino sistema „Philips“, verte 1700 Lt; UAB „Eurogrindys“ akcijas, verte 9800 Lt (t.2, b.l. 55). Pažymetina, jog šalys nepateike prieštaravimu del išvardinto turto vertes.

Santuokos metu sutuoktiniai taip pat igijo 0,0949 ha žemes sklypa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. 4400-1567-7104, vidutine rinkos verte – 73778 Lt (t.1, b.l. 24-25). Taciau atsižvelgiant i tai, jog teismui pripažinus 2008-08-04 žemes sklypo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pirkimo-pardavimo sutarti apsimestiniu sandoriu, dengianciu dovanojimo sutarti, minetas žemes sklypas laikytinas asmenine V. J. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todel nedalintinas. Ieškove patikslintame ieškinyje nurode, jog jos asmenines nuosavybe yra skalbykle „Bosh“, televizorius „Panasonic“ ir 1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje (t.1, b.l. 19-20). Be to, jos sunaus R. N. poreikiu tenkinimui buvo igytas turtas, kuris laikomas jo nuosavybe – vaiko kambario spinta su 2 komodomis, televizorius „Yer“, sofa-lova, rašomasis stalas, šviesus vilnonis kilimas ir kompiuteris „Samsung“. Atsakovo asmeninis turtas yra automobilis Opel Ascona, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 26). Šalims nepareiškus prieštaravimu del mineto turto priskyrimo asmeninei nuosavybei, minetas turtas nedalintinas (CK 3.120 str.).

Turtas sutuoktiniu igytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoka turi buti padalintas. CK 3.117 str. itvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natura, jeigu ji yra galima taip padalyti. Minetose teises normose itvirtinti kriterijai sudaro pagrinda teismui parinkti bendro sutuoktiniu turto padalijimo buda, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turta natura ar vienam iš ju kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo. Nagrinejamos bylos atveju, ivertinus tai, kad prašoma padalinti turta galima padalinti natura, ieškove prašo priteisti turta natura, atsakovas iš esmes tam neprieštaravo, darytina išvada, kad viso turto padalijimas natura atitiktu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus bei nepažeistu šaliu interesu (CK 1.5 str., 3.3 str.). Todel ieškovei N. J. priteistinas santuokoje igytas turtas - 0,06 ha žemes sklypas sb „Gulbe“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte – 32000 Lt; automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 15000 Lt; virtuves baldu komplektas su imontuota dujine virykle ir orkaite „Hansa“, verte – 2000 Lt; šaldytuvas „Ardo“, verte – 800 Lt; mikrobangu krosnele „Baumatic“, verte – 100 Lt; 2 daliu raudonas odinis minkštas kampas, verte – 2000 Lt; stiklinis žurnalinis staliukas, verte – 200 Lt; televizorius „Philips“, verte – 1000 Lt; komoda su lentynomis, verte – 700 Lt; prieškambario spinta, verte – 600 Lt; miegamojo lova, verte – 600 Lt; miegamojo spinta, verte – 200 Lt; miegamojo komoda, verte 150 Lt; pintas kavos staliukas su 2 kedemis, verte 350 Lt; tamsus vilnonis kilimas, verte – 100 Lt; namu kino sistema „Philips“, verte 1700 Lt. Viso ieškovei priteistina turto už 57500 Lt. Atsakovui V. J. priteistinas santuokoje igytas turtas - 0,06 ha žemes sklypas sb Guboja“, unikalus Nr. 4400-0626-0486, verte – 23400 Lt; automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 15000 Lt; automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte – 1000 Lt; elektrinis virdulys, verte – 50 Lt; DVD „Jukai“, verte – 50 Lt; UAB „Eurogrindys“ akcijos, verte 9800 Lt. Viso atsakovui priteistina turto už 49300 Lt.

Pažymetina, jog dalijant sutuoktiniu turta, gali buti taikomas CK 3.123 str. 1 d. nustatytas nukrypimo nuo sutuoktiniu turto lygiu daliu principas. Šio principo esme yra ta, kad teismas, remdamasis istatymo leidejo itvirtintais kriterijais (pvz., nepilnameciu vaiku interesai, vieno iš sutuoktiniu sveikatos bukle) ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, gali nukrypti nuo lygiu daliu nuosavybes teiseje principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje itvirtintas priežasciu, kurioms esant teismas turi teise nukrypti nuo lygiu daliu principo, sarašas nebaigtinis – nustatyta galimybe teismui remtis ir ,,kitomis svarbiomis priežastimis“. Teismas pažymi, kad ieškovei atitenka didesne santuokoje igyto turto dalis nei atsakovui. Nuo lygiu daliu principo nukrypta atsižvelgiant i tai, kad didžioji dalijamo turto dalis yra bute, kuriame gyvena ieškove, minetas turtas pritaikytas butui ir negali buti sumontuojamas kitur. Kartu pažymetina, jog atsakovas nepareiške prieštaravimu del ieškoves prašomo padalinti turto.

Atsakovas priešieškiniu taip pat pareiške reikalavima del 3011,95 Lt Nordea Bank Finland Plc sumoketu imoku pagal kredito sutartis priteisimo iš atsakoves. Byloje nustatyta, jog ieškove per ta pati laikotarpi, už kuri atsakovas prašo priteisti imokas, išleido 6010,28 busto išlaikymui (t.2, b.l. 96-113). Atsakovas prie busto išlaikymo neprisidejo. Teismo nuomone, šalys tokiu budu susitare del bendru prievoliu vykdymo ir jas vykde. Abi prievoles skirtos to paties turto išlaikymui, yra beveik vienodo dydžio, todel atmestinas priešieškinio reikalavimas del piniginiu sumu priteisimo iš ieškoves.

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Atsakovei paliktina santuokos metu tureta pavarde.

Bylinejimosi išlaidu paskirstymas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 %, priešieškinis patenkintas taip pat 50 %. Ieškove paduodama ieškini sumokejo 132 Lt žymini mokesti (t.1, b.l. 6), 2010-03-30 nutartimi ieškovei atidetas dalies žyminio mokescio (4684 Lt) sumokejimas iki teismo sprendimo priemimo (t.1, b.l. 74). Pateikus ieškovei patikslinta ieškini, pasikeite ieškinio suma ir už paduodama ieškini turejo buti mokamas 4485 Lt žyminis mokestis. Kaip mineta, ieškinys tenkintinas 50 %, dalies žyminio mokescio sumokejimas buvo atidetas iki sprendimo priemimo, todel valstybei iš ieškoves priteistinas 2176,50 Lt žyminis mokestis (4485 Lt – 132 Lt = 4353 x 50 proc. = 2176,50 Lt). Ieškove taip pat turejo 56 Lt išlaidu, susijusiu su pažymu gavimu (t.1, b.l. 35-38) bei 2420 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi (t.2, b.l. 163), todel ieškovei iš atsakovo priteistini 3480,50 Lt (2242,50 Lt žyminio mokescio, 28 Lt išlaidu, susijusiu su pažymu gavimu bei 1210 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi) bylinejimosi išlaidu. Pažymetina, jog ieškovei nepriteistinos bylinejimosi išlaidos, išmoketos ekspertams, kadangi ekspertizes aktas nepatvirtino bylai reikšmingu aplinkybiu. Atsakovas už paduodama priešieškini sumokejo 300 Lt (t.2, b.l. 54), Klaipedos apygardos teismo 2011-03-09 nutartimi dalies žyminio mokescio (3004 Lt) sumokejimas atidetas iki teismo sprendimo priemimo. Todel valstybei iš atsakovo priteistinas 1502 Lt žyminis mokestis (3304 Lt – 300 Lt = 3004 x 50 proc. = 1502 Lt), o atsakovui iš ieškoves priteistinas 1652 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslinta ieškini ir priešieškini patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes.

Santuoka tarp N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta ir 2004-10-16 iregistruota Klaipedos miesto civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 1406, nutraukti.

ieškovei priteisti 0,06 ha žemes sklypa sb „Gulbe“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobili Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) virtuves baldu komplekta su imontuota dujine virykle ir orkaite „Hansa“; šaldytuva „Ardo“; mikrobangu krosnele „Baumatic“; 2 daliu raudona odinis minkšta kampa; stiklini žurnalini staliuka; televizoriu „Philips“; komoda su lentynomis; prieškambario spinta; miegamojo lova; miegamojo spinta; miegamojo komoda; pinta kavos staliuka su 2 kedemis; tamsu vilnoni kilima; namu kino sistema „Philips“.

atsakovui priteisti 0,06 ha žemes sklypa sb Guboja“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobili Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobili Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektrini virduli; DVD „Jukai“; UAB „Eurogrindys“ akcijas.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu tureta pavarde, t.y. „Jambruškiene”.

Pripažinti 2008-08-04 žemes sklypo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pirkimo-pardavimo sutarti apsimestiniu sandoriu, dengianciu dovanojimo sutarti.

Kitose dalyse patikslinta ieškini ir priešieškini atmesti.

I. N. J. iš atsakovo V. J. priteisti 3480,50 Lt bylinejimosi išlaidu.

Atsakovui V. J. iš ieškoves N. J. priteisti 1652 Lt žyminio mokescio.

Iš ieškoves N. J. priteisti valstybei 2176,50 Lt žyminio mokescio.

Iš atsakovo V. J. priteisti valstybei 1502 Lt žyminio mokescio.

Vykdomasias bylas Nr. 0004/10/00484 ir Nr. 0004/10/00485 gražinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.