Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio, Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei, gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms E. Š. ir I. Š., nukentėjusiosios E. Š. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui L. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Biržų r., Širvėnos sen., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Biržų r., Širvėnos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 129 str. 2 d. 2 p.

Aprašomoji dalis

Nustato:

Kaltinamasis V. K. 2010-01-01 apie 23 val., S. Š. gyvenamojo namo, esančio Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė bejėgiškos būklės S. Š., t.y. metaliniu vamzdžiu sudavė penkis smūgius lovoje miegojusiam neblaiviam S. Š. į galvą, tuo stipriai sumušdamas galvą ir padarydamas penkias muštines žaizdas kaktos, dešinio antakio bei dešinio skruosto viršutinės dalies srityse, kraujosruvas kaktos minkštuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldrinius įspaustinius kaktikaulio dešinės pusės lūžius, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nuo padarytų sužalojimų galvoje visumos nukentėjusysis iš karto mirė.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies. V. K. paaiškino, kad 2010-01-01 apie 16 val. jam būnant savo namuose kartu su M. B. ir geriant alkoholinius gėrimus, į B. mobilųjį telefoną kelis kartus skambino S. Š., ir esant įjungtam telefono garsiakalbiui girdėjosi, kad neblaivus S. Š. šūkauja, M. B. atžvilgiu vartoja necenzūrinius keiksmažodžius, plūstasi. Iš telefono sklindančių pašalinių garsų ir šūkavimų girdėjosi, jog S. Š. yra ne vienas. Po kurio laiko M. B. pasiūlė jam nueiti pas S. Š. išsiaiškinti, dėl ko jis plūstasi. Abu išėjo apie 23 val., tačiau bijodami, kad pas S. Š. yra daugiau žmonių, dėl visa ko apsigynimui abu pasiėmė geležinį vamzdį ir strypą, buvusius už sūrinės prie jo namų bei nešėsi nugertą degtinės butelį. S. Š. mušti nesitarė, tik norėjo išsiaiškinti ir įspėti, kad jis nustotų skambinėti. Kadangi S. Š. namo durys neatsidarė, M. B. kelis kartus įspyrė į jas, o jis priėjęs jas atidarė. Abiems įėjus į vidų, jis pasiliko virtuvėje, o M. B. apžiūrėjo kambarius bei pakvietė jį pasakęs, kad „S.“, t.y. S. Š. yra kambaryje. Kambaryje šviesa nedegė, S. Š. gulėjo lovoje. Tuomet jis tuo metu rankoje turėtu metaliniu vamzdžiu, kurio vienas galas buvo pastorintas, vieną ar kelis kartus, tiksliai neatsimena kiek, sudavė jam (S. Š.) į galvą ir po to iš karto išėjo į lauką. Neužilgo, maždaug po minutės į lauką išėjo ir M. B. ir jie abu vėl grįžo į jo (kaltinamojo) namus. Kaltinamasis paaiškino, jog neprisimena, kad M. B. jam būtų siūlęs vamzdžiu suduoti S. Š. bei nematė, kad M. B. pats būtų sudavęs S. Š..

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusioji E. Š. parodė, kad jos sūnus S. Š., kuris gyveno maždaug už 2 km. nuo jos namų, pas ją paskutinį kartą lankėsi 2009-12-31 apie 23 val. 45 min., nes buvo atvykęs pasveikinti su Naujaisiais Metais jos ir pas ją buvusių vaikų bei pažadėjo atvažiuoti sekančią dieną. 2010-01-01 ji kelis kartus telefonu kalbėjo su S. Š.. Jis žadėjo ateiti pas ją, kai išeis tuo metu pas jį buvę R. K. ir J. D., kurie buvo užėję pasveikinti su Naujaisiais metais ir atsinešę alkoholinių gėrimų. Nukentėjusioji parodė, kad sūnus buvo pradėjęs išgėrinėti tik keli mėnesiai iki mirties, anksčiau alkoholiu nepiktnaudžiavo. 2010 m. sausio 2 dieną paskambino kaimynai iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad S. nebėra. Sūnus su M. B. draugavo, o su kaltinamuoju V. K. buvo tik pažįstamas. M. B. dažnai lankėsi pas sūnų ir gerai žinojo namo išdėstymą, taip pat ir tai, kad S. tuo metu namuose buvo vienas, nes S. sugyventinė prieš savaitę iš namų buvo išėjusi. Nukentėjusioji prašė tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo dėl laidojimo išlaidų atsiradusią turtinę žalą ir 100000 Lt neturtinę žalą, kadangi jos santykiai su sūnumi buvo labai artimi, jie nuolat bendravo, sūnus jai padėdavo – atveždavo malkų, padėdavo prie kitų ūkio darbų. Dėl sūnaus mirties jai pablogėjo sveikata.

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad yra nužudytojo S. Š. duktė, apie įvykį žino tik iš tetos ir močiutės pasakojimo. Su tėvu palaikė ryšį, tačiau jis nebuvo labai artimas. Pasiskambindavo tik per šventes, gimtadienius. Tėvai jau seniai gyveno atskirai. Tėvas turėjo prievolę ją išlaikyti, tačiau buvo susidaręs 11 000 Lt alimentų įsiskolinimas. Mama su tėvu kartu nebegyveno nuo tada, kai jai buvo 6 ar 7 metai. Anksčiau pas tėvą kartais nuvažiuodavo, o pastaruoju metu - nebesilankydavo. Prašo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, nes jis vis tik buvo biologinis tėvas, kažkurį laiką ją augino.

Liudytojas R. M. parodė, kad S. Š. buvo jo draugas. Jis buvo užėjęs pas jį (liudytoją) per pačius Naujus metus, buvo truputį išgėręs, pasveikino su Naujais metais, abu pasikalbėjo dėl darbo. Po Naujų metų antrą dieną jis nutarė nueiti pas S. Š. pasikalbėti. Įėjęs į kiemą pamatė, kad verandos durys atidarytos. Įėjęs per verandą į koridoriuką pamatė, kad atidarytos ir virtuvės durys. Įėjęs sušuko, tačiau niekas neatsiliepė. Įkišęs galvą į virtuvę, pamatė S. kojas ten, kur jis miegodavo. Įėjęs į tą kambarį, kur jis miega, pamatė lovoje su rūbais ir batais gulintį S. Š., antklodė buvo užtraukta iki smakro, buvo didžiulis kraujo klanas, patalynėje buvo pilna kraujo, iš burnos buvo ištekėję putos. S. Š. pažino tik iš sportinių batelių, nes jo iš veido buvo neįmanoma pažinti. Š. gulėjo neužklotomis kojomis, su tomis pačiomis kelnėmis, kuriomis mūvėjo būdamas pas jį. Kadangi jis (liudytojas) tuo metu su savimi neturėjo telefono, išbėgo į gatvę ir, pamatęs gatve einantį J. D., paprašė jo skambinti į policiją ir pranešti, kad nebėra S.. J. D. nepatikėjo, nes dar vakare buvo su S., todėl abu vėl užėjo į kambarį ir po to iškvietė policiją.

Liudytojas J. D. parodė, kad su S. Š. buvo geri draugai. 2010-01-02 rytą eidamas iš namų, pamatė, kad S. Š. namo durys atviros. Gatvėje sutiktas R. M. pasakė, kad S. negyvas. Abu nuėjo į kambarį, apžiūrėjo ir iškvietė policiją. Kambaryje pamatė S. Š., gulintį savo lovoje su rūbais, jo veidas buvo išblyškęs, kaktoje buvo skylė. Su S. Š. buvo susitikę dieną prieš tai, apie 12 val. jo namuose dar buvo R. K., U. D., ir jie keturi išgėrinėjo Naujų metų proga. Jam tik atėjus pas S. Š., girdėjo jį kalbant telefonu. Girdėjo pokalbį, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Skambino M. B., vadinamas „M.“, nes telefone matėsi jo numeris. Girdėjosi, kaip iš pradžių kalbėjo M. – M. B. ir prašė atiduoti skolą. S. Š. jam buvo skolingas apie 40 Lt. Toliau šnekėjo dar kažkas ir jis (liudytojas) pamanė, kad kalba A. K., vadinamas „S.“ – jis liepė išsidaužyti dantis, rėkė kad atvažiuos, vadino užgauliais žodžiais. Už pusės valandos vėl perskambino arba M. B. arba V. K., liepė S. Š. išsidaužyti dantis. S. Š. viską nuleido juokais. Apie 16-17 val. R. K. ir D. U. išėjo į namus, o jis ir S. Š. nuėjo pas M.. Apie 19-20 val. M. posūniui juos parvežus jis (liudytojas) nuėjo į savo, o S. Š. į savo namus.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra kaltinamojo bendrapavardis. 2010-01-01 prieš 12 val. su D. U. ir S. Š. nuėjo pas S. Š. į namus, kur atėjo ir J. D.. Jiems begeriant S. Š. kažkas skambino telefonu. Pradžioje S. Š. kalbėjo be įjungto garsiakalbio ir kambaryje nesigirdėjo, kodėl jis su skambinusiu asmeniu pradėjo pyktis. Prasidėjo konfliktas, S. Š. sakė, kad su K. pradėjo bartis, kad jis jį (S. Š.) gąsdina ir tada įjungė garsiakalbį, norėdamas parodyti, kad ir jis yra ne vienas. Telefonas buvo padėtas viduryje kambario su įjungtu garsiakalbiu ir kalbėjo visi, kas norėjo. Visi buvo išgėrę ir visi po truputį kalbėjo. Iš skambinusiųjų pusės girdėjosi daugiau balsų, todėl telefonu visi tarpusavyje kalbėjosi piktai. Jie (buvę S. Š. namuose ) sakė, kad „duos į dūdą“, o skambinusieji jiems taip pat grasino. Dėl ko ginčas prasidėjo, jis net nežinojo. Pokalbio metu buvo vartojami rusiški keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai. Telefonu išgirstų grasinimų nelaikė rimtais, nes ne pirmas kartas, kai tarpusavyje susipyksta ir vėl susitaiko. Buvo įsitikinęs, kad tarp telefonu kalbėjusių buvo kaltinamojo V. K. brolis.

Liudytoja V. C. parodė, kad ji su kaltinamojo broliu gyvena K. namuose. 2010-01-01 vakare, apie 18-19 val., pas kaltinamąjį V. K. buvo užėjęs M. B., po to ir V. K., jie lošė kortomis, išgėrinėjo. Kadangi M. B. telefono garsiakalbis buvo įjungtas, girdėjo, kaip jam ne kartą skambino neblaivus S. Š.. Jis kvietė M. B. ateiti pas jį, keikėsi. M. B. iš pradžių sakė, kad „neisim“, o paskui pasakė, kad „ateisim“. M. kvietė V. K. eiti pas Š., sakė „va, mus taip čia išvadino, o dar 400 skolingas, einam pas jį“. Ji buvo girdėjusi, kad M. su S. Š. dieną kažko pykosi. Iš M. kalbų, jam būnant pas juos, suprato, kad ir dieną jis buvo su S. Š. kalbėjęs, nes sakė, kad S. Š. visą dieną kabinėjosi. V. K. išėjus namo, M. B. ir V. K. buvo užlipę į antrą aukštą, o po kurio laiko nulipo ir kažkur išėjo pasiėmę pusę butelio degtinės, kuri buvo plastmasiniame butelyje. Jų nebuvo apie 20 minučių. Parėjo gana greitai, atsinešė tą patį alkoholį, buvo nedaug nugerta ir vėl užlipo į viršų. M. B. dar pabuvo 15-20 minučių ir išėjo. Ant jų rūbų ar batų kraujo nepastebėjo. Sekančią dieną grįžtant iš turgaus sužinojo, kad S. Š. negyvas. Grįžusi į namus apie tai pasakė V. K. seseriai I. M., kuri paaiškino, kad vakare būdama namelyje girdėjo, kaip jie barškino gelžgalius ir kad M. V. ragino „einam greičiau“. Matė, kad kratos metu policijos pareigūnai V. K. liepė atnešti įrankius, kuriais mušė S. Š. ir po kurio laiko virtuvėje ant žemės tarp maišų matė dvi dideles montiruotes – vieną didesnę, kitą mažesnę.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos brolis. Parodė, kad apie 2010-01-01 20 val. jai su V. C. būnant antrame aukšte sugrįžo brolis V. K. kartu su M. B., vėliau užėjo V. K., jie išgėrinėjo. Po kiek laiko paskambino S. Š. ir, kadangi telefono garsiakalbis buvo įjungtas, girdėjosi, kad jie su M. tarpusavyje negražiai šnekėjosi. S. Š. M. vadino užgauliais žodžiais. M. klausė jos brolio „ar eisim išsiaiškinti“, ir minėjo, kad tas žmogus jam skolingas pinigų. Jos brolis V. K. lyg ir sakė, kad „galėsim eiti“. Jie daug kartų eidavo į lauką parūkyti, vienu metu buvo išėję ilgesniam laikui. Jiems sugrįžus, M. B. trumpai pabuvęs išėjo. Sekančią dieną būnant turguje išgirdo, jog nebėra S. Š..

Liudytoja I. M. parodė, kad 2010-01-01 vakare dirbo sūrinėje. Į namelį (sūrinę) kelis kartus buvo užėjęs M. B.. Sūrinėje yra ventiliacijos anga, kai karšta būna praviras ir langas, todėl apytiksliai prieš 24 val. girdėjo, kaip M. B. ir jos brolis V. K. ėjo palei namelį ir girdėjo M. žodžius „einam greičiau, greičiau“ bei kažkokių geležų barškėjimą. Kieme buvo didelė krūva malkų, ir ji girdėjo, kaip jie ėjo už malkų, brolis buvo pargriuvęs, o M. B. jam sakė „tai tu eisi ar neisi su manimi greičiau“. Kur jie nuėjo ir kada grįžo, tiksliai nežino. Po kažkiek laiko buvo išėjusi iš namelio ir matė, kad brolis vienas rūkė.

Liudytojas K. P. parodė, kad jam būnant sulaikytam Rokiškio areštinėje, kartu kameroje buvo pasodintas jaunuolis. Paklaustas už ką sėdi, jis pasipasakojo, kad areštinėje yra patalpintas už žmogžudystę. Jis pasakė, kad žmogžudystės nepadarė, o tik kaltę prisiėmė sau, nes nenori būti „ožiu“, išdaviku, nes nusikaltimą padarė jo geras draugas. Jis sakė, kad abu ėjo pas skolininką, jis įėjo į vidų ir pamatęs, kad tas miega, nuėjo į virtuvę, o jo draugas pasiliko. Išgirdęs smūgius išbėgo, o jo draugas išėjo nešinas kruvina „kuvalda“ – geležimi su storu galu, jo draugo batai ir kelnės buvo kruvini. Pats jis nešėsi lazdą. Pas tą žmogų jie ėjo dėl kažko pasikalbėti. Jaunuolis tikėjosi, kad gaus bausmę - du metus lygtinai. Jam (liudytojui) pasakius, kad jis gaus mažiausiai dešimt metų laisvės atėmimo, jaunuolis puolė į neviltį ir pasakė, kad pakeis parodymus, sakys kaip buvo iš tiesų.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio policijos komisariato 2010-12-07 rašto Nr. 50-83-S-10598 bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio policijos komisariato sulaikytų ir suimtų asmenų registracijos žurnalo matyti, kad K. P., vykdant Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo teisėjos A. T. 2009-09-24 nuosprendį, 2009-12-29 buvo sulaikytas ir uždarytas Rokiškio policijos komisariato areštinėje, iš kurios 2010-01-11 etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimui (t.4, b.l.52, 62-67).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010-01-01 (duomenys neskelbtini) šventė Naujus metus. Sausio 1 d. vakare paskambino S. Š.. Kadangi jis (S. Š.) kalbėdamas buvo įsijungęs telefono garsiakalbį, jis taip pat įjungė garsiakalbį, nes kartu buvo R. G. ir kiti. Jis suprato, kad visi buvę pas S. Š. galvojo, kad kalba su A. K.. Jie rėkavo, plūdosi vartodami necenzūrinius žodžius, o jam dėl to buvo linksma. Vakare paskambino V. K. ir pakvietė pas save išgerti, pažaisti kortomis. Jis atvažiavo pas V. K., dar abu pasikvietė V. K.. Jis (V. K.) pasigėrė ir išėjo namo. Būnant pas V. K. jam (liudytojui) kelis kartus skambino S. Š., bet jis neatsiliepė, po to V. gal du kartus paskambino S., bet jis neatsiliepė. Tuomet abu sugalvojo nueiti pas jį išgerti. Jis V. pasakė, kad ten šiandien buvo daug triukšmo, plūdimosi. V. nieko nesakęs, nuėjęs už kambariuko iš ten pasiėmė du strypus, apsimovė odines pirštines, šiltai apsirengė, prie malkų jam (liudytojui) davė vieną strypą, kurį jis atidavė atgal, nes nešė butelį -„pūslę“ su degtine. Perlipę per malkas, perėjo per kiemus ir nuėjo tiesiai pas S. Š.. Jo namuose buvo tamsu, tik veikė televizorius. Nuėjo tiesiai į kambariuką, kur jis miegojo, jame švietė tik mėlyna televizoriaus šviesa. V. K. pasakė, kad S. Š. miega bei pakvietė eiti atgal, o jis pasakė, kad reikia užtrenkti. Pamatęs, kad V. eina link S. Š., išbėgo iš kambario ir, būdamas virtuvėje prie durų, išgirdo smūgį, po to išbėgo į lauką ir laukė V.. Kai atėjo V., paklausė jo, ar smarkiai užtrenkė, jis pasakė, kad truputi, parodė ranka, kad trenkė į nosies sritį ir pasakė, kad nuo smūgio nosis įlinko bei ragino greičiau eiti. Sugrįžę pas V. K., dar truputį išgėrė ir jis (liudytojas) išėjo į namus. Sugrįžęs į namus apie tai papasakojo savo broliui, kuris klausė, ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos. Ryte apie 11 val. paskambinęs V., susitarė pas jį susitikti. Jam (liudytojui) paskambino dėdė H. ir paklausė, ar nežino, kas nukirto S. Š.. Tuomet su V. sutarė, kad kurį pirmą pagaus, tas ir prisipažins. Policininkams jį išsivežus, jam buvo šokas, buvo išsigandęs ir prisiėmė kaltę, kad padarė tą nusikaltimą. Ką žinojo, tą ir sakė policininkams. Policininkams iš pradžių pasakė, kad strypai yra pas jį garaže, o kai pasakė, kad važiuos jų paimti, jis tada nurodė, kad jie yra pas V. K.. Buvo išsigandęs, tačiau galvojo, kad bus tik dviem parom sulaikytas ir po to paleistas. Su policija susidūrė pirmą kartą, nesuprato, kas vyksta ir viską papasakojo kameros draugui. Atpažįsta esantį salėje K. P., kuriam viską pasakojo, nes su juo sėdėjo vienoje kameroje. Jis (K. P.) pasakė, kad turės sėdėti už kitą 15 metų, tuomet jis apsisprendė pakeisti parodymus.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2010-01-01 d. apie 22 val. buvo nuėjusi pas K. ir girdėjo kaip kieme V. B. kalbino V. K. kažkur eiti. V. K. jam nieko neatsakė, o M. B. vienas nuėjo už tvarto.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2010 sausio 1 d. apie 20-21 val. buvo pas V. K., kartu gėrė, lošė kortomis. Kadangi buvo išgėręs, neprisimena ar tuo metu M. B. kas nors skambino.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji yra M. B. mama. 2010-01-02 į namus atvykę policijos pareigūnai sulaikė M. B., todėl jinai jų prašymu sudėjo jam rūbus, iš koridoriaus paėmė ten buvusius jo sportinius batelius. Ant rūbų jokių kraujo žymių nepastebėjo.

Liudytojas A. B. parodė, kad M. B. yra jo brolis. 2010-01-01 vakare apie 22-23 val. grįžęs M. pasakė, kad V. K. primušė S., todėl jis paklausė ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos, o brolis atsakė, kad nežino. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas nedalyvaujant motinai davė teisingus parodymus, kur nurodė, kad 2010-01-01 apie 22-23 val. sugrįžęs jo neblaivus brolis M. B. jam pasakė, kad V. K. montiruote smarkiai sumušė S. Š.. ( t. 2, b. l., 25-26).

Liudytojas T. B. parodė, kad 2010-01-02 buvo nuvykęs į įvykio vietą - S. Š. namus. Pirmasis dėl įvykio buvo sulaikytas M. B. ir nuvežtas į policijos komisariatą. Vežant į komisariatą M. B. nieko nepasakojo. Komisariate jis pradėjo pasakoti, kad jam Š. buvo skolingas apie 300 Lt už malkas ir nenorėjo atiduoti, dėl to įvyko konfliktas, norėjo jį pagąsdinti ir jis sudavė miegančiam S. Š. vieną smūgį. Liudytojas parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą, matė, kad kambaryje, lovoje, apsiklojęs antklode gulėjo S. Š. lavonas, jo kojos apautos sportiniais bateliais, buvo išlindę iš po antklodės. Jis gulėjo ant nugaros, galva suknežinta, virš galvos ant sienos buvo ištiškę kraujo, rankos sudėtos ant krūtinės. Jam (liudytojui) susidarė įspūdis, kad S. Š. prieš mirtį miegojo. Nuvažiavus daryti kratą pas V. K., jam pasakė „supranti, ko atvažiavome, renkis“. V. K. tylėjo, pradėjo drebėti, išbalo, nieko neatsakė. Jam (liudytojui) susidarė įspūdis, kad V. K. suprato, kodėl pas jį atvažiavo. Būnant pas V. K., paskambino V. J. ir pasakė, kad M. B. pasakė, kad už K. ūkinio pastato, už malkų paslėptas nužudymo įrankis. Jis V. K. paprašė, kad parodytų nužudymo įrankį ir jis nuvedė bei parodė metalinį vėzdą, o netrukus paskambinęs V. J. pasakė, kad turi būti dar vienas įrankis. Paklaustas apie tai, V. K. pasakė, kad yra ir kitas strypas, nuvedė į tą pačią vietą ir jis paėmė dar vieną V. K. parodytą strypą. Ant įrankių kraujo nepastebėjo, jie atrodė švarūs. Atvežęs V. K. į policijos komisariatą, davė jam popieriaus lapą ir pasakė, kad rašytų, kaip buvo. Jis sakė, kad buvo išgėręs ir pradėjo rašyti. Jis sakė, kad jis esą trenkė, o M. B. nieko nedarė.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2010-01-01 jis atliko kratą pas M. B.. Kratos metu buvo išimti sportiniai bateliai - kedai, kurių firmos ir papuošimo neatsimena, aprašė tik jų bendrą vaizdą. Jie buvo rasti koridoriuje tarpe tarp sienos ir skalbimo mašinos. M. B. tuo metu buvo komisariate, kratoje dalyvavo jo mama. Ant kedų kraujo žymių nepastebėjo, jie buvo drėgni, gali būti, kad nuo sniego. Su operatyvine grupe buvo nuvykęs į S. Š. namus. S. Š. gulėjo apsiklojęs antklode, kojos sukryžiuotos, virš galvos ant sienos buvo pritaškyta kraujo. Jam susidarė įspūdis, kad S. Š. buvo užmuštas miegantis.

Liudytojas V. J. parodė, kad dalyvavo S. Š. nužudymo tyrime. Į įvykio vietą nuvyko su T. B.. Ten jau buvo operatyvinė grupė – A. M., S.. S. Š. gulėjo lovoje ant nugaros, buvo užklota anklodė, rankas buvo susidėjęs ant krūtinės, koja ant kojos sudėta, kraujas buvo nubėgęs per antklodę, kraujo buvo ir virš galvos ant sienos, ir ant spintos, stovinčios maždaug puse metro nuo lovos, durų. Kadangi prieš vykstant į įvykio vietą buvo apklausta daug kaimo žmonių, paaiškėjo, kad S. Š. iš vakaro konfliktavo su M. B.. Su T. B. nuvažiavus pas M. B., matėsi, kad jis labai nervinasi, jam drebėjo rankos. Nuvežus M. B. į policijos komisariatą, jam buvo duotas popieriaus lapas, kad viską parašytų. Liudytojas parodė, kad visada duoda pačiam rašyti, paskui paskaito ir užduoda klausimus, kad jis papildytų. M. B. parašė, kad užmušė S. Š., nurodė su kuo ir kaip. Vėliau atvežus V. K., jis padavė V. K. lapą popieriaus, kur jis (V. K.) irgi parašė kaip viskas buvo.

2010-01-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Biržų rajone, Širvenos sen., (duomenys neskelbtini) kaime nuo 13 val. 10 min. iki 15 val. 15 min. buvo atlikta įvykio vietos ir S. Š. lavono apžiūra. Iš jų matyti, kad įvykio vieta yra Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) S. Š. gyvenamajame name. Ant kelio 7,8 m atstumu nuo namo ir 2,3 m atstumu nuo gatvės sankirtos su vedančiu į namą keliuku yra matomos sniege raudonos spalvos smulkios dėmės, panašios į kraują. Atskirų dėmių skersmuo iki 5 mm. Šalia betoninių laiptų lauke ant sniego yra rausvos spalvos dėmių – purslų žymės. Namo durys praviros, laužimo pėdsakų neaptikta. Įėjus į namą patenkama į koridorių, kuriame yra į rūsį vedantys laiptai ir durys į virtuvę. Virtuvėje rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“. Apžiūrėtas miegamasis kambarys. Jo langas yra šiaurinėje sienoje. Užuolaidos užtrauktos. Miegamojo dydis apie 10 kv. m. Ant spintos matosi raudonų purslų pėdsakai. Prie vakarinės sienos stovi dvigulė lova. Lovos kairėje pusėje arčiau spintos guli sustingęs vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, apklotas baltos spalvos antklode. Lavono galva ant pagalvės, truputį pakreipta į kairę, rankos sudėtos ant krūtinės, kojos ištiestos ir sukryžiuotos. Galvoje matyti kirstinės žaizdos. Lavonas buvo su rūbais, sportiniais bateliais. Virš lavono, ant sienos, stebimos smulkios, rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tarp spintos ir lovos yra 80 cm atstumas. Dešinė lovos pusė beveik pristumta prie šiaurinės sienos, kurioje yra langas, tarp lovos ir šios sienos yra 10 cm atstumas. ( t.1, b.l. 22 - 37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2010-05-28 išvados Nr.MK 46/10(01) matyti, kad tirti pateiktos S. Š. kaktos žaizdos yra muštinės. Išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog kaktos kairės pusės žaizda Nr.3, padaryta buku, ribotu paviršiumi, o dešinio antakio žaizda Nr. 4, padaryta buka briauna. Žaizdose neužsifiksavo požymių, nurodančių konkrečias traumavusių paviršių savybes (dydį, formą, reljefą), todėl žalojusio įrankio identifikacija negalima. (t.1, b. l. 125-131).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2010-06-21 išvados Nr. M 7/10(05) matyti, kad 2010-01-05 atlikus lavono tyrimą nustatyta, jog S. Š. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio penkiomis muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio srityje bei dešinio skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldriniais įspaustiniais kaktikaulio dešinės pusės lūžiais, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. S. Š. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš tris paras iki lavono tyrimo 2010-01-05 11.00 val., tai nurodo lavoniniai reiškiniai. S. Š. kraujyje rasta 2,82 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. S. Š. lavone nustatyti šie sužalojimai: penkios muštinės žaizdos kaktoje, dešinio antakio srityje bei dešinio skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruvos kaktos minkštuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymas, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldriniai įspaustiniai kaktikaulio dešinės pusės lūžiai, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiai, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais aplinkybėse nurodytu laiku. S. Š. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos. S. Š. lavone nustatyti sužalojimai padaryti prieš mirtį vienu metu, greitai vieni po kitų. Pomirtinių sužalojimų lavone nerasta. Sužalojimų, kuriuos nukentėjusysis galėjo pasidaryti savo ranka, nerasta. Sužalojimų rankose, kurie galėtų gautis kovos ar savigynos metu, nerasta. Po padarytų sužalojimų S. Š. atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, pvz., judėti, gintis, šaukti, negalėjo. Po sužalojimų padarymo S. Š. mirė tuoj pat, nes buvo sutraiškyta galvos smegenų kaktinių skilčių medžiaga. Sužalojimai S. Š. padaryti penkių smūgių pasekoje, tai nurodo muštinių žaizdų veide kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai S. Š. galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek vienu, tiek keliais įrankiais, nes žaizdose neužsifiksavo požymių, nurodančių į konkrečias traumavusių paviršių savybes. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius stipria jėga, nes įvyko skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai. Sužalojimai S. Š. padaryti greitai vienas po kito ir nustatyti jų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai S. Š. galėjo būti padaryti suduodant smūgius įrankiais, paimtais kratos metu iš V. K.. Kuriuo konkrečiai įrankiu padaryti mirtini sužalojimai identifikuoti negalima, nes žaizdose neužsifiksavo požymių, nurodančių į konkrečias traumavusių paviršių savybes. Muštinės žaizdos galvoje padarytos buku, ribotą paviršių ir buką briauną turinčiu įrankiu ar įrankiais. (t.1, b. l. 52-54).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo ekspertas G. Serbenta patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad Š. sužalojimai galėjo būti padaryti jam gulint, nes yra masyvūs smūgiai į kaktos sritį su kaulų įspaudimu į kaukolę. Žmogui esant gulimoje padėtyje, o smūgiavusiam asmeniui stovint šalia lovos, padaryti tokius sužalojimus ir jų pasekmes pilnai įmanoma. Gulint žmogui ir užpuolikui stovint šalia, galimi ir horizontalūs, ir vertikalūs, ir įstriži smūgiai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. paaiškino įvykio aplinkybes, parodė kur ir kokiu būdu panaudojo smurtą S. Š. atžvilgiu. (t.3, b.l. 42-43, 44-47) Šie parodymai iš esmės atitinka liudytojo M. B. parodymus bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė, kad 2010-01-01 apie 23 val. metaliniu vamzdžiu du- tris kartus sudavė į galvą lovoje gulėjusiam ir miegojusiam S. Š..

Iš 2010-01-02 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje – Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), metu V. K. pateikė už malkų prie ūkinio pastato buvusius metalinį strypą su pastorinimu ir metalinį strypą lenktu galu. Iš namo antrojo aukšto kambario paimti V. K. priklausantys žieminiai batai ir drabužiai. (t.1, b.l. 78-79).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2010-01-03 Biržų rajono policijos komisariate buvo apžiūrėti šie daiktai: apie 64 cm ilgio vamzdis, kurio koto ilgis apie 55 cm, prie jo galo privirintas storesnis - apie 9,3 cm ilgio ir 7 cm diametro vamzdis, ant jo galo matyti dėmė, panaši į kraują, bei kitas metalinis strypas lenktu galu, kurio ilgis apie 67,3 cm. Minėti vamzdis pastorintu galu ir strypas buvo papildomai apžiūrėti bei kriminalistinių tyrimų biuro specialistės J. Š. pasverti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad metalinis vamzdis su gale privirintu pastorinimu sveria 5,222 kg, o metalinis strypas lenktu galu - 2,508 kg.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2010-04-12 išvados Nr. Nr.S48/10(01) matyti, kad ant metalinio vamzdžio pastorintu galu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas S. Š. DNR profilis su 99,999999999 proc. tikimybe. (t.1, b.l. 119-121).

Iš 2010-01-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. (nužudytojo S. Š. sesuo) pateikė iš įvykio vietos paimtas lovatiesę, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (t.1, b. l. 74 -76). Šie daiktai buvo apžiūrėti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Iš 2010-01-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) buvo paimti du telefonai Nokia( b. l. 38-41).

Iš 2010-01-02 asmens kratos protokolų matyti, kad iš V. K. paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „LG“ (t.1, b.l. 86), iš M. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (t.1, b. l. 59).

Iš telefoninių skambučių išklotinių bei tarnybinio pranešimo matyti, kad į M. B. mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-01 buvo skambinta 14 kartų iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė S. Š. pravarde „S.“. Pirmas skambutis iš S. Š. priimtas 12 val.59 min., paskutinis – 17 val. 29 min. Iš M. B. telefono pirmas skambutis S. Š. rinktas 15 val.42 min., paskutinis - 20 val. 26 min. Iš viso iš M. B. telefono S. Š. skambinta 13 kartų. Iš V. K. telefono „LG“ 2010-01-01 22 val.10 min. rinktas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė S. Š.. Iš M. B. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad M. B. 2010-01-01 nuo 20 val. 36 min. iki 23val.05min. susirašinėjo SMS žinutėmis su V. C., kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso gauta ir išsiųsta SMS žinučių 55 vnt., žinutės buvo siunčiamos kas 1-2 minutes. Tarp 22 val.28 min. ir 22 val.41 min. yra tarpas kai SMS žinutės nesiųstos. 22 val. 28 min. ir 22 val.41 min. yra gautos SMS žinutės iš V. C.. M. B. į šias žinutes atsakė 22 val.44 min. (t.1, b.l. 62-73,87-92, 100-111,112).

Iš 2010-01-04 daiktų pateikimo protokolų matyti, kad M. K. ir V. K. pateikė sportinius batelius, pirštines (t.1, b.l.83), striukę, kelnes (t.1, b. l. 84).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2010-04-12 išvados Nr. Nr.S48/10(01) matyti, kad ant dešiniojo V. K. žieminio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus ne mažiau dviejų vyriškos lyties asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį DNR profilį ir jis nepriklauso S. Š., V. K., M. B.. DNR priemaiša dėl per mažo kiekio netinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovose nuo spintos durelių, nuo durų, nuo kelio, ant metalinio strypo, kairiojo V. K. žieminio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Konkrečiai pasakyti kam priklauso, negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant V. K. marškinėlių, sportinių batų žmogaus kraujo nerasta. Ant V. K. striukės, sportinių kelnių, džemperio, pirštinių, M. B. odinės striukės, sportinio džemperio, sportinių kelnių, kepurės dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta.(t.1, b.l. 119-121).

Iš Panevėžio apskrities VPK KTB specialisto 2010-02-10 išvados Nr.50-5-IS1-248 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr.1, rastas 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu dėl S. Š. nužudymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., asmens identifikavimui tinkamas ir yra paliktas ne įtariamųjų V. K. ir M. B., ne nukentėjusiojo S. Š., o kito asmens. Rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr.2 ir Nr.3, asmens identifikavimui netinkami. ( t.1, b. l. 135-140)

Iš Panevėžio apskrities VPK KTB specialisto 2010-04-29 išvados Nr.50-5-IS1-645 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr.1, rastas 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu dėl S. Š. nužudymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., yra paliktas J. M. dešinės rankos didžiuoju pirštu. (t.1, b. l. 143-144).

Kaltinamojo V. K. kaltė grindžiama visuma tarpusavyje susijusių įrodymų, tame tarpe ir jo paties paaiškinimu teisme, t.y. jog jam 2010-01-01 apie 23 val. kartu su M. B. įėjus į S. Š. namus, jis (V. K.) gulinčiam lovoje S. Š. geležiniu vamzdžiu pastorintu galu sudavė smūgį į galvos sritį, nurodydamas, kad galėjo suduoti ir kelis smūgius, tačiau dėl girtumo to negali aiškiai prisiminti. Iš M. B. parodymų matyti, kad įėjus į kambarį, kuriame miegojo S. Š., V. K. jam pasakė, kad S. Š. reikia užduoti ir užsimojo rankoje turėtu geležiniu vamzdžiu, o jis (M. B.) tuo metu išbėgęs iš kambario, girdėjo smūgio ar kelių smūgių garsus. V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra nurodęs, kad kartu buvęs M. B. būtų kuo nors sudavęs S. Š. į galvą. Nėra pagrindo netikėti liudytojo K. P. parodymais, dėl M. B. nuoširdaus prisipažinimo parašymo aplinkybių, nes jo nurodytos aplinkybės sutampa su M. B. parodymais ir iš dalies su V. K. paaiškinimais.

Surinktų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad V. K. prieš S. Š. smurtą vartojo 2010-01-01 ir jis mirė iš karto po suduotų smūgių, t.y. 2010-01-01 apie 23 val. S. Š. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio penkiomis muštinėmis žaizdomis kaktoje, dešinio antakio srityje bei dešinio skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldriniais įspaustiniais kaktikaulio dešinės pusės lūžiais, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. S. Š. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos tuoj pat, nes buvo sutraiškyta galvos smegenų kaktinių skilčių medžiaga. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais vienu metu, greitai vieni po kitų. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą, būtent smūgiai į galvą lėmė S. Š. mirtį. Kaltinamasis V. K. pripažino metaliniu vamzdžiu su pastorintu galu, sveriančiu viso daugiau nei 5 kg. sudavęs S. Š. į galvos sritį vieną ar kelis smūgius. V. K. nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė matęs, jog S. Š. būtų smūgiavęs ir M. B. bei nenurodė ir to, kad M. B. būtų jam paliepęs tai daryti. Todėl darytina išvada, kad S. Š. į galvą 5 smūgius sudavė V. K.. Visiškai tikėtina, kad jis tikslaus smūgių skaičiaus įvardyti negali dėl apsvaigimo alkoholiu. Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant V. K. turėto metalinio vamzdžio rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas S. Š. DNR profilis su 99,999999999 proc. tikimybe. Todėl visiškai įrodyta, kad kaltinamojo V. K. veika buvo būtinoji padarinių ( S. Š. mirties) kilimo sąlyga, taigi tarp kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nėra nustatyta, kad V. K. turėjo tikslą nužudyti S. Š., siekti jo mirties. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad neblaivus V. K., smūgiuodamas labai sunkiu, ilgu kotu ir pastorinimą gale turinčiu metaliniu vamzdžiu lovoje gulinčiam, miegančiam ir dėl to negalinčiam apsiginti S. Š. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (galvą), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia. (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-174/2007, 2K-481/2006 ir kt.). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, p. 13). Nagrinėjamu atveju S. Š. buvo sunkaus girtumo būklės (kraujyje rasta 2,82 promilės etilo alkoholio), jis smūgių į galvą metu gulėjo lovoje ir, kaip nurodė kaltinamasis V. K. bei liudytojas M. B. - miegojo. Tą aplinkybę, kad S. Š. buvo rastas gulintis lovoje, apsiklojęs anklode, susidėjęs ant krūtinės rankas, ištiestomis, viena ant kitos sudėtomis (sukryžiuotomis) kojomis patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudytojai R. M., J. D., T. B., A. M., V. J.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virš S. Š. lavono, gulinčio lovoje ant nugaros su kirstine žaizda kaktoje, galvos - ant sienos stebimos smulkios, rausvos spalvos dėmės panašios į kraują, ant spintos, kuri nuo lovos yra 80 cm atstumu - raudonų purslų pėdsakai, per S. Š. patalynę nubėgęs kraujas. Ant mirusiojo S. Š. kūno nebuvo nustatyta jokių pasipriešinimo požymių, nes nerasta sužalojimų rankose, kurie galėtų gautis kovos ar savigynos metu. Iš eksperto išvados matyti, kad po padarytų sužalojimų S. Š. nebegalėjo atlikti kokių nors savarankiškų veiksmų, pvz. judėti, gintis, šaukti. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad po suduotų smūgių jo padėtis lovoje išliko tokia pati, kokia buvo prieš suduodant smūgius ir paneigia bet kokią tikimybę, jog smūgiai į galvą S. Š. buvo suduoti sėdint ar stovint. Todėl darytina išvada, kad S. Š., būdamas gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir miegodamas, negalėjo savarankiškai gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto, kaip ir po pavartoto prieš jį smurto negalėjo niekaip pakeisti savo kūno padėties. S. Š. bejėgišką būklę V. K. matė, akivaizdžiai suprato ir, tuo pasinaudodamas prieš jį pavartojo fizinį smurtą, sukėlusį mirtį, taip jį nužudydamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistas teismo ekspertas G. Serbenta papildomai paaiškino, kad smūgiavusiam asmeniui stovint šalia lovos visiškai įmanoma padaryti nustatytus sužalojimus lovoje gulinčiam žmogui, t.y. abiem esant nurodytoje padėtyje, buvo galima suduoti ir horizontalius, ir vertikalius, ir įstrižus smūgius, ką jis ir nurodė savo išvadoje.

Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, nes ši aplinkybė rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti aptarti įrodymai, t.y. kaltinamojo V. K. paaiškinimai, jo parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų R. M., J. D., R. K., V. C., V. M., M. B., K. P., E. M., A. B., T. B., A. M., V. J. parodymai, 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2010-06-21 išvada Nr. M 7/10(05), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2010-05-28 išvada Nr.MK 46/10(01), eksperto G. Serbentos, teisme patvirtinusio savo išvadą pateikti papildomi paaiškinimai, 2010-01-02 kratos protokolas, 2010-01-02 asmens kratos protokolas, 2010-01-05 daiktų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2010-04-12 išvada Nr. Nr.S48/10(01), telefoninių skambučių išklotinės bei tarnybinis pranešimas (t.1, b.l. 62-73,87-92, 100-111,112), 2010-01-04 daiktų apžiūros protokolas, patvirtina, kad kaltinamasis V. K., veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti tokie padariniai, kaip mirtis, nors jų ir nenorėdamas, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. su daugiau nei 5 kg sveriančiu metaliniu vamzdžiu, pastorintu galu, smogdamas lovoje gulinčiam, miegančiam S. Š. į gyvybiškai svarbią vietą – galvos kaktinę dalį, kas matyti iš nustatytų muštinių žaizdų kaktoje, dešinio antakio srityje bei dešinio skruosto viršutinėje dalyje, nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t.y. tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p.

V. K. alkotesteriu buvo patikrintas 2010-01-02 18 val. 35 min. ir nustatyta, kad jis tuo metu buvo blaivus ( t. 3, b.l. 23 ). V. K. blaivumas buvo patikrintas praėjus apie 20 val. nuo nusikalstamos veikos. Iš liudytojų M. B., V. K., I. K., V. C. parodymų teisme, bei paties kaltinamojo V. K. paaiškinimų, duotų teisme matyti, kad 2010-01-01 vakare jis su M. B. ir V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, po ko iš karto nuėjo į S. Š. namus. Esant šioms aplinkybėms, nustatytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis visą laiką pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip, kaip jis jas atsiminė, t.y. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis V. K., įvykdė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, kurio pasekmės neatitaisomos, nes tuo buvo atimta žmogaus gyvybė ir tai didina šios nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, dėl nemotyvuoto pykčio protrūkio prieš asmenį, su kuriuo anksčiau beveik nebendravo. Atsižvelgiama, kad V. K. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas (t.3, b.l. 127). Iš 2010-01-26 ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-5 matyti, kad nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikaltimo ir dabartiniu metu V. K. neturėjo psichikos sutrikimų (t. 3, b.l.135-136). Iš to paties akto turinio matyti, kad V. K. pripažino mažai ką prisimenantis, nes buvęs labai girtas, su draugu ėjęs pas S. Š. pasikalbėti dėl to, kad S. Š. grasino M. B. bei buvo skolingas jam pinigų. Šios aplinkybės iš esmės ir buvo nustatytos teisminio bylos nagrinėjimo metu. V. K. Biržų raj. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas kaip gyvenantis šeimoje, kuri kelia daug triukšmo, nėra darbštus, neturi nuolatinio darbo, dažnai be tikslo išvykstantis iš namų. Nustatyta viena V. K. atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal 129 str. 2 d. 2 p. tikslinga skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės - nužudytojo S. Š. duktė I. Š. ir jo motina E. Š. pareiškė civilinį ieškinį bei pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo I. Š. prašoma priteisti 100000 Lt neturtinę žalą, E. Š. prašoma priteisti 6090,93 Lt turtinę ir100000 Lt neturtinę žalą.

Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos ir dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė sumažinti ir priteisti teismo nuožiūra.

Įrodyta, kad V. K. įvykdytu nusikaltimu nukentėjusiajai E. Š. buvo padaryta 6090,93 Lt turtinė žala, t.y. 4294,93 Lt žala už laidojimo paslaugas bei kitas laidojimo išlaidas bei 1796 kapo tvarkymo išlaidos. E. Š. už smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę žalą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34.)7R-2902 nuspręsta avansu kompensuoti ir išmokėta 520 Lt kompensacija, ši suma neįtraukta į prašomą priteisti žalą. 6090,93 Lt turtinė žala pagrįsta įrodymais, reali, V. K. sutinka ją atlyginti, todėl priteistina (LR CK 6.283str. 1 d., 2 d.).

I. Š. buvo išmokėta 5980 Lt kompensacija už padarytą turtinę žalą, kaip dalis S. Š. likusio įsiskolinimo dukters I. Š., gim. 1987-08-17, išlaikymui.

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimą teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, t.y. nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasekmės vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Asmens gyvybė yra pati svarbiausia, nesunkiai pažeidžiama, ir neatkuriama vertybė, todėl turi būti itin saugoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties, nepakanka vien formalaus giminystės fakto konstatavimo. Be to, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007). Jeigu šie santykiai nėra artimi, atsitiktinio pobūdžio, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės - jo dukros I. Š. santykiai buvo daugiau formalaus pobūdžio. Pati nukentėjusioji pripažino, kad maždaug nuo 6 - 7 metų amžiaus, t.y. po tėvų ištuokos su tėvu kartu negyveno, pasveikindavo vienas kitą švenčių progomis, per gimtadienius, pastaruoju metu pas tėvą nesilankydavo, jis neteikė jai priteisto išlaikymo. Iš nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės parodymų matyti, kad jos santykiai su tėvu S. Š. nebuvo labai artimi, nepasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu. Tarp nukentėjusiosios ir S. Š. nebuvo susiklostę šilti tarpusavio socialiniai – dvasiniai – moraliniai ryšiai. Tai reiškia, kad nukentėjusiąją ir S. Š. iš esmės siejo daugiau formalus giminystės faktas, t.y. biologinė tėvystė. Nepaisant to, akivaizdu, kad I. Š. dėl V. K. nusikalstamos veikos neteko jai gyvenime svarbaus žmogaus ir neginčytinai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, prarado tarpusavio ryšių bei santykių atnaujinimo perspektyvą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau įvertinus nukentėjusiosios ir S. Š. santykių pobūdį, prašoma priteisti neturtinės žalos suma ženkliai mažintina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Š. su savo sūnumi S. Š. palaikė glaudžius ryšius, jie netoliese gyveno, sūnus nuolat lankydavosi pas motiną, padėdavo jai namų ūkyje. Nors S. Š. su sugyventine gyveno atskirai, jo ryšiai su motina nebuvo nutrūkę. Atsižvelgtina, kad ir iš šios bylos aplinkybių matyti, kad pas S. Š. motiną E. Š. per Naujųjų metų šventes buvo palikti mažamečiai sugyventinės vaikai, ji rūpinosi jais, dėl to nuolat bendravo su S. Š.. Nukentėjusioji E. Š. rūpinosi sūnaus S. Š. laidojimu. Iš pateiktos gydytojų pažymos matyti, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra diagnozuoti širdies susirgimai, hipertenzinė liga. Dėl šių susirgimų paūmėjimų ji negalėjo toliau dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Visa tai rodo, kad sūnaus S. Š. smurtinė mirtis, E. Š. suteikė ypač didelius dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Šią dvasinę skriaudą tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Apie tai, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas (res­ti­tu­tio in in­teg­rum) objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa apimtimi, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma, kiek įma­no­ma teisin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą (dvasi­nius iš­gy­ve­ni­mus, fi­zi­nius pra­ra­di­mus) (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010, 2K-551/2010). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Todėl ir šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų, į jo turtinę padėtį, laikantis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinių ieškovių, bet ir į atsakovo interesus, nes abejoms šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas. V. K. nedirba, nėra duomenų, kad jis turėtų turto, tačiau atsižvelgtina, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms per tam tikrą laiką atlyginti priteistinas protingo dydžio kompensacijas. Nusikalstama veika pažeidus nematerialias vertybes, t.y. pasikėsinus į asmens gyvybę, sužalojus sveikatą, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Šioje byloje kaltinamasis buvo pakankamai nuoširdus ir gana tinkamai įvertino savo nusikalstamą veiką.

Neturtinės žalos dalis (po 3900 Lt ) I. Š. ir E. Š. buvo atlyginta iš valstybės tam skiriamų lėšų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai priėmus sprendimą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. I. Š. buvo išmokėta 5980 Lt kompensacija už padarytą turtinę žalą, kaip dalis S. Š. likusio įsiskolinimo dukters I. Š., gim. 1987-08-17, išlaikymui ( bendra įsiskolinimo suma nurodyta 10926,54 Lt), bei 520 Lt kompensacija E. Š. už padarytą turtinę žalą.

Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms, atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas dalinai ir iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai I. Š. priteistina 10000 Lt neturtinė žala, o nukentėjusiajai E. Š. - 70000 Lt neturtinė žala (LR CK 6.283str. 1 d., 6.250 str.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) buvę paimti S. Š. du telefonai Nokia, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai E. Š., patalynė, paimta iš įvykio vietos, S. Š. drabužiai, metalinis vamzdis ir metalinis strypas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Iš V. K. paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „LG“, V. K. rūbai ir avalynė nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. K..

Kardomoji priemonė - suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2010-01-02 iki 2010-12-29 imtinai.

Nukentėjusios E. Š. įgaliotasis atstovas L. Z. pateikė teismui 2010-01-21 ir 2010-07-28 pinigų priėmimo kvitus Nr. 500145 ir 567863, viso 2000 Lt sumai ir šią pinigų sumą prašė nukentėjusiajai priteisti kaip proceso išlaidas iš kaltinamojo, kurią ji buvo sumokėjusi advokato padėjėjui už atstovavimą Panevėžio apygardos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl iš V. K. priteistina prašoma suma.

Iš kaltinamojo išieškotina 156 Lt proceso išlaidų, kadangi ši suma buvo išmokėta nukentėjusioms I. Š. ir E. Š. atlyginti kelionės į teismą išlaidas (BPK 103,105 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.;

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir nuteisti dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-12-30.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2010-01-02 iki 2010-12-29 imtinai.

I. Š. ir E. Š. civilinius ieškinius tenkinti dalinai. Priteisti iš nuteistojo V. K. I. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius 10000 Lt neturtinę žalą, o E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) km, Biržų raj. 6090,93 Lt turtinę ir 70000 Lt neturtinę žalą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) paimtus S. Š. du telefonus Nokia, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusioms I. Š. ir E. Š., o iš įvykio vietos paimtą patalynę, S. Š. drabužius, metalinį vamzdį ir metalinį strypą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Iš V. K. paimtus du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir „LG“, V. K. rūbus ir avalynę nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti V. K..

Priteisti iš V. K. E. Š. 2000 Lt, sumokėtus už advokato padėjėjo L. Z. atstovavimo paslaugas.

Priteisti iš V. K. 156 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.