Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-22 · Administracinė byla Nr. I-6077-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-22
Bylos Nr.
I-6077-426/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6077-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00712-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Artūras Jocius prašo teismo (b. l. 1-2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba): 1) 5 000 eurų žalos atlyginimą; 2) bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad nuo 2014-10-10 iki 2015-12-14 jis daug kartų buvo konvojuojamas (etapuojamas) iš/į Kėdainių policijos komisariatą, Kauno tardymo izoliatorių, Šiaulių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Konvojavimas vyko perpildytais automobiliais, su kietomis sėdėjimo vietomis, kartais stovint, susispaudus. Automobiliuose kiti nuteistieji rūkė, o Tarnybos pareigūnai retai kada atkreipdavo į tai dėmesį. Transporto priemonėse nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos, ventiliacijos. Oro temperatūra automobiliuose būdavo arba labai aukšta, arba labai žema. Vieną kartą automobilyje vanduo varvėjo nuo stogo ant grindų ir pavirsdavo į ledą. Automobiliuose trūkdavo oro. Kartais tekdavo važiuoti tamsoje, nes Tarnybos pareigūnai tokiu būdu tausodavo automobilių akumuliatorius, kad šie neišsikrautų. Visa tai neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą: jam sukdavosi galva, pykindavo, jis kelis kartus vėmė, vieną kartą vos neprarado sąmonės. Pareiškėjo manymu, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Visa tai turėjo įtakos pareiškėjo psichinei sveikatai, nes jis nuolat patirdavo emocinius, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, psichinius sukrėtimus, kančias, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Pareiškėjas šiuos atsakovės atstovo veiksmus vertina kaip kankinimą. Todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Žalos, patirtos dėl kankinimų, atlyginimą numato tiek tarptautinės teisės normos, tiek nacionaliniai teisės aktai. Pareiškėjo manymu, kadangi Lietuva nuolat pažeidinėja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, priteisiant neturtinę žalą, būtų neteisinga vadovautis tais pačiais koeficientais, nurodytais Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje, taip pat ir žemu minimalios mėnesinės algos Lietuvoje dydžiu, kuris yra diskriminacinis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 9-12) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Tarnyba suimtuosius (nuteistuosius) konvojuoja specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialioje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai (po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo)). Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus, techninės apžiūros ataskaitas. Visam specialiosios paskirties transportui yra atlikti dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai ir patikrinimų metu nenustatyta, kad automobilių kamerose būtų netinkama aplinka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Konvojavimo taisyklės) nenumato saugos diržų įrengimo kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Konvojuojant pareiškėją, pasak atsakovės, nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Pagal Konvojavimo taisyklių 127.7 p., konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą. Konvojaus pareigūnai kontroliuoja ir fiksuoja režimo pažeidimus. Dėl Tarnybos pareigūnų netinkamo elgesio atsakovės atstovas pažymi, kad pagal Konvojaus taisyklių 137 p., jis galėjo teikti skundus konvojaus viršininkui, apie tai padarant įrašus. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė minėto teisės akto reikalavimus. Civilinei atsakomybei kilti, konvojuojamasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių, konvojuojant pareiškėją, Tarnyboje nebuvo užfiksuota. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Šiuo atveju nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo transportuojamas vien tik VW Crafter markės automobiliais, kurie yra viensėdžiai, t. y. turintys individualias sėdimas vietas ir individualias vietas daiktams pervežti. Todėl neįmanoma, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų vežamas perpildytais automobiliais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl A. J. teisės į neturtinės žalos, kurią jis kildina iš Tarnybos veiksmų konvojuojant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų (toliau – Viešojo saugumo tarnybos nuostatai) 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai, vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą, buvo sureguliuotas Konvojavimo taisyklėse.

Apibendrinant Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose ir Konvojavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad Tarnyba specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Iš atsakovės atstovės pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad 2015-03-02–2015-03-03 pareiškėjo A. J. konvojavimas buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16), 2015-04-01–2015-04-02 konvojavimas buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-20), 2015-04-09– 2015-04-10 konvojavimas buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24), 2015-06-11 konvojavimas buvo vykdomas viena transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27), 2015-06-18 konvojavimas buvo vykdomas viena transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30), 2015-06-29–2015-06-30 – buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34), 2015-09-09–2015-09-10 – dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-38), 2015-10-01–2015-10-02 konvojavimas buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-42), 2015-10-07–2015-10-08 buvo vykdomas viena transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-46), 2015-10-26 buvo konvojuotas viena transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-49), 2015-11-05 konvojavimas buvo vykdomas viena transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52), 2015-12-03–2015-12-04 – dviem transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-56).

Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad specialiojoje transporto priemonėje privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad visi minėti automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas pareiškėjas (t. y. automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atitiko techninius reikalavimus (b. l. 68, 73, 76, 79, 82, 85, 88, 91, 94, 97), dirbtinės apšvietos reikalavimus (b. l. 57, 69, 98-99,103-104), ventiliacijos efektyvumo reikalavimus (b. l. 63, 70, 100-102, 105-106). Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl oro trūkumo, netinkamos temperatūros, šildymo ir ventiliacijos sistemų neefektyvumo, tamsos automobiliuose bei vandens varvėjimo nuo stogo ant grindų.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl vežimo perpildytais automobiliais, važiavimo stovint bei susispaudus.

Pagal Vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių. Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių (b. l. 13-16, 17-20, 21-24, 25-27, 28-30, 31-34, 35-38, 39-42, 43-46, 47-49, 50-52, 53-56) ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus (60, 66, 72, 75, 78, 81, 84, 87, 90, 93, 96) specialiais automobiliais vežamų suimtųjų/nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Tarnybai konvojuojant pareiškėją specialiaisiais automobiliais maksimalus vienu metu konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo viršytas.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl saugos diržų ir kietų sėdimų vietų.

Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo teismas pažymi, kad šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Tai, kad kai kuriose specialiosiose transporto priemonėse sėdimos vietos pagamintos iš plastiko, kaip skunde nurodo pareiškėjas, taip pat nelaikytina pažeidimu tiek remiantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis, kurios nekonkretizuoja, iš kokios medžiagos turi būti pagamintos sėdimos vietos, tiek LVAT praktika (žr. pvz., 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl rūkymo automobiliuose, teismas remiasi Konvojavimo taisyklėmis: 127.7 punktu, pagal kurį konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo; 130 punktu, pagal kurį dėl režimo pažeidimų, kuriuos padaro konvojuojamieji konvojavimo metu, planinio, neplaninio ir ypatingojo konvojų pareigūnai surašo aktą dviem egzemplioriais; 131 punktu, pagal kurį teisminio, planinio ir sutiktinio konvojų viršininkai apie konvojuojamųjų padarytus režimo pažeidimus informuoja teismo posėdžio pirmininką ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vadovybę (budėtoją).

Nustatyta, kad 2015-06-29 konvojavimo žiniaraštyje (b. l. 32) nurodyta, kad buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl režimo pažeidimo Panevėžio areštinėje. Iš šios aplinkybės ir nurodytų teisės aktų nuostatų teismas sprendžia, kad Tarnybos pareigūnai, vykdydami pareiškėjo konvojavimą, laikėsi teisės aktų nuostatų, įpareigojančių kontroliuoti ir fiksuoti režimo pažeidimus.

Be to, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojama, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Pareiškėjas nenurodė, kad dėl pareigūnų elgesio, neužtikrinant režimo kontrolės, ar pažeidžiant konvojavimo reikalavimus, pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais (prašymais) teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime (b. l. 9-12) Tarnyba patvirtino, kad tokių duomenų taip pat neturi.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad atlikus specialaus transporto patikrą, pastabų nenurodyta, nuteistųjų skundų dėl konvojavimo sąlygų ar sveikatos sutrikimų neužfiksuota.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia, Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 000 eurų žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti padariniai, t. y. žala, atsirado dėl Tarnybos veiksmų.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Netenkinti A. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Rūta Miliuvienė