Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, baigęs šešias klases, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas penkis kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2020 m. birželio 5 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmę atliko 2021 m. liepos 16 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista keturis kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, lygtinai paleista iš pataisos įstaigos neatlikusi 3 metų 10 mėnesių ir 13 dienų (2021 m. spalio 1 d. įtraukta į probuojamųjų asmens duomenų registrą),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. ir Z. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad jis rado vairuotojo pažymėjimą Vilniuje, Pelesos g. 37, prie parduotuvės „Maxima“. Jis ketino nuvežti dokumentą į policijos komisariatą, bet tuo metu negalėjo. Vėliau sugedo jo automobilis, transporto priemonė buvo servise, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl negalėjo vairuoti. Atsiminė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, todėl manė, kad išsinuomos automobilį. Paprašė Z. Č., kad išsinuomotų automobilį, nes vairuotojo pažymėjimas buvo merginos. Išsinuomojus transporto priemonę, juos netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė policijos pareigūnai. Įvykis galėjo būti tuo metu, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jo santykiai su Z. Č. draugiški, pažįsta ją apie metus laiko. Matė, kad vairuotojo pažymėjime nurodytas svetimo žmogaus vardas ir pavardė. Su Z. Č. susisiekė telefonu, paprašė padėti išsinuomoti automobilį. Kaltinamoji iš pradžių nesutiko, bet jis pasakė, kad nepadarys jokios žalos, todėl ji sutiko padėti. Automobilis buvo išsinuomotas netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuomos įmonėje. Jie kartu nuėjo į įmonę, kur buvo pasirašyta sutartis. Z. Č. pasirašė nuomos sutartį, ji parašė informaciją iš vairuotojo pažymėjimo, kurį perdavė kaltinamasis. V. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl negalėjo išsinuomoti automobilio. Z. Č. taip pat neturi tokios teisės. Buvo išnuomotas automobilis Audi A3, reikėjo sumokėti apie 150 ar 200 Eur užstatą. Neigiamai vertina savo veiksmus. Jis žinojo, kad negalima naudotis automobiliu be teisės vairuoti transporto priemones. Automobilį išsinuomojo vienai ar dviem dienoms. Oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamoji Z. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad bylai reikšmingą dieną V. S. paprašė išnuomoti jam automobilį. Ji iš pradžių nenorėjo to daryti, kaltinamasis pasakė, kad nieko jai už tai nebus, todėl ji padėjo V. S.. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur nuomoja automobilis, priėjo vyras, V. S. davė jai vairuotojo pažymėjimą, kad sudarytų sutartį. Ji sutiko, parašė sutartyje duomenis iš vairuotojo pažymėjimo, kuriame buvo merginos vardas ir pavardė. V. S. vairavo išnuomotą transporto priemonę. Z. Č. paprašė, kad nuvežtų ją į ligoninę, nes jai pasidarė bloga. Kaltinamasis norėjo tai apdaryti, bet juos sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gyveno iš pašalpos ir vaikų pinigų. Neigiamai vertina savo veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra MB ,,A“ vadovas, įmonė užsiima automobilių nuoma ir yra patalpinusi nuomojamų automobilių sąrašą (duomenys neskelbtini) portale. 2023 m. sausio 8 d. apie 15.24 val. paskambino vyras, norintis išsinuomoti automobilį Audi A3. Susitarė susitikti 2023 m. sausio 8 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Jam atvykus automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku į nurodytą vietą, laukė vyras ir moteris. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad vyras apie 30 m., panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį, apie 170 cm, ūgio, vilkėjo juodą ilgą striukę, su juo buvo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį primenanti moteris apie 30 m., apie 165 cm, vilkėjo sijoną arba suknelę. Su juo bendravo abu lietuvių kalba, moteris kiek sunkiau. Jam padavus sutartį, moteris ištraukė vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo pildyti automobilio nuomos sutartį. Ją pasirašė moteris įrašydama savo ranka: ,,N. B. (parašas)“ ir kitoje sutarties pusėje savo ranka įrašė tekstą grafose: ,,adresas; vardas, pavardė; asmens kodas; telefono numeris“. Jis nusifotografavo užpildytą nuomos sutartį su pateiktu vairuotojo pažymėjimu. Vyras už automobilio nuomą padavė grynaisiais 40 Eur, o moteris 20 Eur, taip pat vyras dar padavė 200 Eur užstatą už automobilį, automobilis išnuomotas iki 2023 m. sausio 11 d. Pažvelgęs į pateiktą vairuotojo pažymėjimą suabejojo, kad tai tikrai ta pati moteris. Jai pasakė, kad asmuo, stovintis prieš ją ir pažymėjime skiriasi, pažymėjime matyti jaunesnė mergina. Moteris atsakė, kad tai nuotrauka daryta seniau. Jam nekilo klausimų. Visą sutarties pasirašymo procedūrą stebėjo su moterimi buvęs vyras, kuris paklausė, ar nuomotą automobilį gali vairuoti kiti asmenys, jis atsakė, kad ne. Sutartyje buvo išnuomotas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutarties pasirašymo jis matė, kaip minėti asmenys nuėjo link parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinių įėjimo durų ir jis nuvažiavo. Apie 17.30 val. grįžęs namo, peržiūrėjo turimą jam pateikto vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, kurioje buvo nurodyta: vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas N. B. gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Pamatė, kad vairuotojo pažymėjime moteris gim. (duomenys neskelbtini) m., o atvykusi buvo senesnė, nieko nelaukęs nutarė per socialinį tinklą ,,Facebook“ susirasti N. B., radęs ją, parašė žinutę ir paklausė, ar ji nuomojosi automobilį, N. B. atsakė, kad ne, ir yra praradusi savo vairuotojo pažymėjimą. Jis tuomet apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Automobilyje Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdiegtas GPS sekiklis, jis galėjo matyti tikslią automobilio buvimo vietą. Automobilis buvo Vilniuje, Didlaukio g. 80; Vilniuje, Savanorių pr. 119A; Kaune, Uosio g., prekybos centre ,,Maxima“, ir Kaune, Užnerio g., šalia ,,Lidl“ parduotuvės, vėliau grįžo į Vilnių neturėdamas jokių sustojimų iki jo akivaizdoje juos sustabdė policijos pareigūnai. Po policijos pareigūnų atliktų veiksmų automobilis grąžintas, materialinės žalos nepatyrė (1 t., b. l. 45).

Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vairuotojo pažymėjimas N. B. vardu rastas ir esantis policijos įstaigoje priklauso jai, jį pametė 2023 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) g. Taksi automobiliu važiavo iki (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų išsigryninti pinigų, nes banko kortele su taksi vairuotoju nebuvo galimybės atsiskaityti. Atsiskaičiusi su taksi vairuotoju, nutarė, kad iki namų jau eis pėstute, tačiau pasisiūlė kitas vyras pavežti. Nė vieno taksi vairuotojo nepažinojo. Taksi automobilyje laikė ant sėdinės arčiau savęs telefoną, o jame telefono dėkle buvo jos vairuotojo pažymėjimas. Matyt, tuomet pametė vairuotojo pažymėjimą ir po kelių dienų per VĮ „Regitra“ puslapį paskelbė apie prarastą dokumentą. 2023 m. sausio 8 d. į savo paskyroje esantį „Messenger“ gavo pranešimą, kad reikia patvirtinimo dėl išnuomoto automobilio Audi A3. Parašė, kad nieko nesinuomojo, pranešimas buvo iš įmonės MB „A“. Šiuo metu yra jau gavusi naują vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 49–50).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2023 m. sausio 8 d. 19.37 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. Ž. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jis išnuomojo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar susisiekė su asmeniu, kurio dokumentas buvo pateiktas, per socialinius tinklus ir jis pasakė, kad jokio automobilio nesinuomojo. Minėjo, kad jis yra pametęs savo dokumentus ir galimai kažkas jais pasinaudojo. Susisiekus su išnuomotu automobilio vairuotoju, pranešėjas paprašė jį grąžinti. Vairuotojas dabar važiuoja nuo Elektrėnų link Vilniaus, susitiks nurodytoje vietoje už 30 min. (1 t., b. l. 4–8).

2023 m. sausio 1 d. N. B. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. 5 val. (duomenys neskelbtini), atvykusi į „(duomenys neskelbtini)“ klubą, pajuto, kad neturi telefono, kurį buvo įsidėjusi į rankinuką. Dėl to patyrė 1300 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 10–11).

2023 m. sausio 2 d. N. B. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 1 d. 4–10 val. (duomenys neskelbtini), važiavo taksi sausio 1 d. ryte ir grįžusi namo pajuto, kad nebeturi telefono „Iphone 12 pro max“, žalias tamsiai dėklas, į dėklą buvo įdėtos vairuotojo teisės N. B. (1 t., b. l. 14–19).

2023 m. sausio 8 d. tyrėjo G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 8 d. apie 20.03 val., patruliuodamas kartu su vyresniąja tyrėja L. K., pastebėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiuojantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 20.05 val. sustabdė adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir paprašė vairuotojo pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo. Nustačius ir patikrinus prie automobilio vairo sėdėjusį asmenį per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad vairuotojas yra V. S., kuris praeityje yra ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį. V. S. atrodė sutrikęs ir pasimetęs, todėl buvo nuspręsta patikrinti ir vairuotojo blaivumą. Patikrinus alkotesteriu, pirmu pūtimu 20.09 val. nustatytos 0.00 promilių. Automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą buvo atiduotas transporto priemonės savininkui R. Ž. (1 t., b. l. 20).

2023 m. sausio 8 d. – 2023 m. sausio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–22, 25–28).

2023 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)i“ automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į apžiūrimą automobilių stovėjimo aikštelę galimas tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini), pusės. Apžiūrint įvykio vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje matomas įrengtas arkos formos tunelis, kurio viduje matomi sustatyti metaliniai vežimėliai. Šalia arkos, dešinėje pusėje, matomas stovintis lengvasis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, šalia, per vieną tuščią automobilio stovėjimo vietą, dešinėje nuo automobilio Toyota stovi sniegu padengtas juodos spalvos lengvasis automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai stovi priekine dalimi į parduotuvę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, už ankščiau išvardytų automobilių, kitų transporto priemonių nėra. Įvykio vieta buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas papildomas apšvietimas. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nebuvo aptikta ir niekas nebuvo paimta. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės prieigose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos, tačiau nėra nukreiptos į įvykio vietą ir įvykio vietos prieigos nefilmuoja (1 t., b. l. 23–24, 29–31).

2023 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė esanti šalia ,,(duomenys neskelbtini)“ plovyklos, adresu (duomenys neskelbtini). Konkrečiai apžiūrima automobilio stovėjimo vieta naudojant ,,Google Maps“ koordinates: (duomenys neskelbtini). Automobilio stovėjimo vietoje matomas sniegas ir dvi popierinės pakuotės. Viena pakuotė juodos spalvos su raudonais fragmentais ,,CT TEK“ Power bank, kuri apžiūrėta, paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Kita pakuotė su baltos metalo spalva, žalios spalvos fragmentais ,,4 IN 1 micro usb pd type – c cabel“ . Pakuotės viduje rasta juodos spalvos pakuotė su geltonos spalvos fragmentais, ,,CT TEK micro 2.4 A Quick Charge and Synce cabel“, rastas instrukcija, ,,cirkle K“ maisto įpakavimas, ,,Lidl’’ parduotuvės atsiskaitymo čekis, šie daiktai paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Minėtoje pakuotėje rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas N. B. gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Daugiau objektų reikšmingų tyrimui neaptikta. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 32–37).

2023 m. sausio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. Ž. pateikė A4 formato lapą nuomos sutarties ir 2 vnt. skaitmenines nuotraukas nuomos sutarties su vairuotojo pažymėjimu (1 t., b. l. 38–39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007; 2K-263/2010).

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. ir Z. Č., veikdami bendrininkų grupe, anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, Z. Č. automobilio nuomos sutartyje įrašius N. B. vardą, pavardę iš vairuotojo pažymėjimo, kurį jai perdavė V. S., ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį – ir tokiu dokumentu pasinaudojo.

Kaltinamasis V. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad paprašė, kad Z. Č. išsinuomotų automobilį, nes jis turėjo rastą merginos vairuotojo pažymėjimą. Z. Č. pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį, ji parašė informaciją iš vairuotojo pažymėjimo, kurį perdavė kaltinamasis. Tokių aplinkybių neneigė ir kaltinamoji Z. Č., kuri nurodė analogiškas aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo netikėti pirmiau paminėtų kaltinamųjų iš esmės tarpusavyje sutampančiais teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, be to, juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. Ž. ir N. B. vieni kitus papildantys parodymai, policijos įvykių registro išraše užfiksuotas pranešimas, taip pat 2023 m. sausio 1, 2 d. N. B. pareiškimuose nurodytos aplinkybės, iš dalies 2023 m. sausio 8 d. tyrėjo G. A. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, 2023 m. sausio 8 d. – 2023 m. sausio 9 d. daiktų apžiūros protokole, 2023 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose ir 2023 m. sausio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės.

Kaltinamųjų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, jog suklastojo tikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį – ir pasinaudojo žinomai suklastotu tikru dokumentu, ir norėjo taip veikti, t. y. V. S. ir Z. Č., veikdami bendrininkų grupe, veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, Z. Č. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad ji įrašė į automobilio nuomos sutartį svetimo žmogaus duomenis. Kiekvienas vidutinio išprusimo žmogus suvokia, kad kito asmens duomenų įrašymas dokumente yra melagingų (tikrovę neatitinkančių) duomenų nurodymas ir to daryti negalima. Akivaizdu, kad Z. Č. turėjo galimybę įrašyti į automobilio nuomos sutartį savo duomenis, tačiau ji nedarė to. Be to, remiantis liudytojo R. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamoji bandė įtikinti liudytoją, kad vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje esanti moteris yra būtent ji. Visa tai neleidžia abejoti, kad Z. Č. sąmoningai siekė, kad R. Ž. patikėtų, kad automobilio nuomos sutartyje nurodyti duomenys yra tikri.

Todėl pripažintina, kad kaltinamieji V. S. ir Z. Č. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. S. gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika turi mažareikšmiškumo požymių. Teismas nesutinka su tokia gynybos pozicija.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

Visų pirma pasakytina, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtinta formaliąja sudėtimi, t. y. pripažįstant asmenį kaltu, nėra būtina nustatyti, kad dėl padarytos veikos atsirado nusikalstamų padarinių. Asmeniui padarius vieną iš alternatyvių veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, nusikalstama veika laikoma baigta. Kita vertus, negalima pripažinti, kad kaltinamųjų nusikalstama veika yra mažareikšmė. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad V. S. bylai reikšmingu laiku neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, vadinasi, apskritai neturėjo teisės naudotis automobiliu. V. S., disponuodamas rastu kito asmens vairuotojo pažymėjimu, įtikino Z. Č., kad ji pasirašytų automobilio nuomos sutartį, nes kaltinamasis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, asmeniškai negalėjo sudaryti transporto priemonės sutarties. Z. Č. nurodžius melagingus duomenis aptariamoje sutartyje, V. S. įgijo realią galimybę disponuoti išsinuomotu automobiliu. Taigi suklastojus dokumentą, buvo padaryta žala normaliems teisiniams (nuomos) santykiams. Akivaizdu, kad liudytojas R. Ž., žinodamas tikrąją padėtį, nebūtų išnuomojęs automobilio. Be to, be suklastotos automobilio nuomos sutarties, kaltinamiesiems nebūtų pavykę išsinuomoti transporto priemonės. Taigi aptariamo dokumento suklastojimas buvo reikšminga aplinkybė siekiant neteisėto tikslo, kitaip sakant, šio dokumento suklastojimas negali būti laikomas formaliu. Vien ta aplinkybė, kad automobilio nuomos sutartis nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio dokumento suklastojimas yra mažareikšmis. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina ir tai, kad automobilį siekta išsinuomoti kelioms dienoms. Toks laikas nėra laikytinas kaip itin mažas, juolab V. S., kuris vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apskritai negali būti laikomas vairuotoju teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (nepaisant to, kaip pats kaltinamasis mano apie savo vairavimo įgūdžius). Pastebėtina, kad, remiantis liudytojo R. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, aptariamu automobiliu buvo naudojamasi pakankamai intensyviai, t. y. transporto priemone buvo važinėjama ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Tai, kad V. S. sumokėjo reikalaujamą pinigų sumą ir užstatą už automobilį, buvo viena iš sąlygų, leidusių išsinuomoti transporto priemonę (akivaizdu, kad, nesumokėjus pinigų, automobilis nebūtų išnuomotas), kartu papildomai įtikinant liudytoją R. Ž. leisti naudotis automobiliu. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą pagrobti ar neteisėtai užvaldyti automobilį, taip pat nemažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Jei būtų nustatyta tokia aplinkybė, kaltinamieji papildomai atsakytų pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas R. Ž. kreipėsi į policiją dėl padarytos nusikalstamos veikos, o V. S. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nustatytos kaltinamųjų padarytos nusikaltimo aplinkybės neleidžia teigti, kad jų padarytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu. Todėl kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. S. ir Z. Č. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – V. S. ir Z. Č. padarė baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu valdymo tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jie padarė šią nusikalstamą veiką būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso penkis kartus, paskutinį iš jų – 2021 m. (2 t., b. l. 88–101). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 103–114). Byloje nėra duomenų, kad V. S. apskritai oficialiai dirbo per savo gyvenimą (1 t., b. l. 166). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus V. S. arešto bausmę, kurios dydis mažesnis už šios bausmės vidurkį – 48 parų areštas (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vadinasi, vidurkis – 52,5 paros arešto). Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti V. S. baudą už padarytą nusikaltimą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau niekada nėra oficialiai dirbęs, jo pragyvenimo šaltinis nėra aiškus. Be to, V. S. ne kartą baustas baudomis už padarytus administracinius nusižengimus, tačiau nenustatyta, kad kaltinamasis yra sumokėjęs paskirtas baudas. Akivaizdu, kad baudos paskyrimas V. S. būtų formali bausmė, nes abejotina, ar jis įvykdytų ją. Šiame kontekste pasakytina, kad kaltinamajam ankstesnės griežtesnės bausmės, nei bauda, už padarytas nusikalstamas veikas nepadarė jokios teigiamos įtakos ir jis vėl nusikalto. Taigi ir šiuo aspektu skirti švelniausią bausmės rūšį, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kaltinamajam nėra tikslinga. Prokurorės baigiamojoje kalboje siūlyta bausmės rūšis teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad V. S. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmę. Pirma, kaltinamasis turi neišnykusį ir įstatymų nustatytą tvarka nepanaikintą teistumą už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis), už kurį buvo paskirta arešto bausmė (atliko bausmę 2021 m. liepos 16 d). Vadinasi, kaltinamasis negali būti laikomas pirmą kartą nuteistas arešto bausme šioje byloje BK 75 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, kaip minėta, V. S. ne kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), jis iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų. Kaip minėta, jis nedirba. Teismas nenustatė V. S. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. Č. anksčiau teista keturis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (2 t., b. l. 81–87). Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 102), nedirba (1 t., b. l. 187). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. Č. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus Z. Č. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri artima minimaliai.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu Z. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nes jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi panaikinus lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ji pasiųsta atlikti likusią 3 metų 10 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad nuosprendžio paskelbimo metu Z. Č. liko atlikti 3 metų 7 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi Z. Č. panaikinus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prie neatliktos 3 metų 7 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (3 mėnesius), ir Z. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų 10 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Z. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju Z. Č. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamoji nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Z. Č. anksčiau ne kartą teista. Atsižvelgdamas į Z. Č. asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji yra gana pavojinga visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad Z. Č. turi nepilnamečių vaikų.

V. Kiti klausimai

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 86–89). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Z. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 138–141). Kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jai kardomosios priemonės taikymas nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, ji naikintina.

V. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 8 d. 20.55 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 13.54 val. (viena diena) (1 t., b. l. 90–93, 94–96). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis V. S. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Z. Č. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. sausio 8 d. 21.10 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 14.33 val. (viena diena) (1 t., b. l. 142–145, 147–148). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis Z. Č. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. B. vardu, su nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“;

2) suklastotą nuomos sutartį palikti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 206,67 Eur už Z. Č. gynusios teisme advokatės T. Benetės darbo užmokestį (2 t., b. l. 75–79). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nemoka pakankamai gerai valstybinės kalbos, be to, ji atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, nustatyta, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sudėtinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 48 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

V. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti V. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 8 d. 20.55 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 13.54 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Z. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. Č. paskirti bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi Z. Č. panaikinus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prie neatliktos 3 metų 7 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (3 mėnesius), ir Z. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 3 d.

Z. Č. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti Z. Č. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 8 d. 21.10 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 14.33 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. B. vardu, su nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“;

2) suklastotą nuomos sutartį palikti prie bylos medžiagos.

Iš Z. Č. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 29 d. pažymą Nr. APD-2023-11470.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) V. S. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (Z. Č. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.