- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-565-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01113-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Eglė Gruodienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- V. S., ir Z
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė – 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
V. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį ją nuspręsta panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytas V. S. taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 8 d. 20.55 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 13.54 val. (viena diena), viena taikyto laikino sulaikymo diena prilyginta vienai arešto parai.
Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu nuteista ir Z. Č., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. S. ir Z. Č. nuteisti už tai, kad 2023 m. sausio 8 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“, veikdami bendrininkų grupe, V. S. perdavus Z. Č. rastą N. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. Č. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje įrašius N. B. vardą, pavardę ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį – ir pasinaudojo žinomai suklastotu tikru dokumentu. Šie V. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti ir V. S. paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, artimą sankcijoje numatytam jos minimaliam dydžiui, kadangi šiuo skundžiamu nuosprendžiu yra neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas.
2.1. Nurodoma, jog V. S. pilnai pripažino savo kaltę, todėl skunde nėra iš esmės analizuojami ar ginčijami duomenys, kuriuos apylinkės teismas pripažino įrodymais. Tačiau apeliaciniame skunde išreiškiama apelianto ir jo gynėjo pozicija dėl apylinkės teismo padarytų išvadų neteisingai paskiriant bausmę.
2.2. Pažymėta, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimą – suklastojo tikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį ir tokiu dokumentu pasinaudojo. Apeliantas pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, padarytas nusikaltimas jokių pasekmių niekam nesukėlė. Atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
2.3. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę nuteistajam, savo sprendimą motyvavo tuo, kad V. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų. Pažymėta, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog V. S. apskritai oficialiai dirbo per savo gyvenimą, tačiau, apelianto ir jo gynėjo advokato nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta.
2.4. Skunde nurodoma, kad V. S. pajamas pragyvenimui užsidirba pirkdamas ir parduodamas lengvuosius automobilius, taip pat dirbdamas kitus padienius darbus. Nors jis dirba neoficialiai, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi pajamų ir nesumokėtų teismo paskirtos baudos, jeigu tokia būtų paskirta. Teismas nuosprendyje nedetalizavo, kiek baudų yra paskirta nuteistajam, kiek jų jis yra sumokėjęs, kiek jų yra išieškoję antstoliai. Tiesiog konstatavo, kad jis nemoka baudų ir yra gana pavojingas visuomenės narys. Atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 47 straipsnyje numatyti baudų dydžiai už nesunkų nusikaltimą (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur) yra visiškai neproporcingi šalies pragyvenimo lygiui ir daugumos piliečių gaunamam atlyginimui, todėl valstybė negali tikėtis, kad paskyrus labai didelę baudą, nuteistasis bus pajėgus ją iš karto sumokėti. Teigiama, kad tai viena iš priežasčių, kodėl iki šiol V. S. nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų.
2.5. Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, gynėjas advokatas mano, kad V. S. turi būti paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, artima jos minimaliam dydžiui, ir neabejotinai ją V. S. sumokės ir tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, V. S. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį.
5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
6. Nagrinėjamoje byloje V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su Z. Č., t. y. V. S. perdavus Z. Č. rastą N. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir Z. Č. automobilio nuomos sutartyje įrašius N. B. vardą, pavardę ir pasirašius, suklastojo tikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį – ir pasinaudojo žinomai suklastotu tikru dokumentu. Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. S. paskyrė 48 parų arešto bausmę, kurios terminą nustatė artimą sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 32 parų arešto bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą, t. y. V. S. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. S. paskirta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatyta arešto bausmė atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio apylinkės teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu) bei nuteistojo asmenybę, o būtent, kad nuteistasis praeityje buvo teistas 5 kartus (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo (toliau – ir ANR) matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (sistemingai buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus, taip pat už tai, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), jam skirtų nuobaudų nemoka ir tai, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumą. V. S. yra išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be kita ko, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės dydį ir rūšį, pagrįstai atsižvelgė ir į pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi V. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
9. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nedetalizavo, kiek baudų yra paskirta V. S., kiek jų jis yra sumokėjęs, kiek jų yra išieškoję antstoliai, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog pastarasis baudų nemoka ir yra gana pavojingas visuomenės narys, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka ir nemoka jam paskirtų baudų. T. y., iš ANR išrašo matyti, jog 2023 m. liepos 28 d. nutarimu nuteistasis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur bauda; 2023 m. liepos 20 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį – 950 Eur bauda; 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur bauda; 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5, 6 dalis – 1 500 Eur bauda (t. 2, b. l. 103-114), tačiau jokių duomenų apie paskirtų baudų (ar bent jau jų dalies) sumokėjimą byloje nėra. Todėl teigti, kad teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius duomenis dėl nuteistajam administracine tvarka paskirtų bausmių, nėra pagrindo, o ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis pajamas pragyvenimui užsidirba pirkdamas ir parduodamas lengvuosius automobilius, taip pat dirbdamas kitus padienius darbus ir tai, jog jis dirba neoficialiai, nereiškia, kad jis neturi pajamų ir nesumokėtų teismo paskirtos baudos, jei tokia būtų paskirta. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikti jokie šią nuteistojo gynėjo versiją patvirtinantys duomenys ir kelia pagrįstų abejonių dėl galimybių sumokėti baudą, ypač turint omenyje tai, jog nė viena iš paskirtų administracinių nuobaudų taip ir nebuvo sumokėta, nors tvirtinama, kad turima kitų pajamų. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis per visą savo gyvenimą oficialiai nėra dirbęs, tai patvirtinta baudžiamojoje byloje esantis „Sodros“ išrašas, kuriame nėra duomenų apie V. S. draudėjus (t. 1, b. l. 166). Be kita ko, kitų duomenų, apie V. S. oficialų pajamų šaltinį, byloje taip pat nėra. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl nelegalių pajamų turėjimo neatsveria ir nepaneigia nuteistajam parinktos arešto bausmės pagrįstumo ir nesudaro pagrindo lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, artimą sankcijoje numatytam jos minimaliam dydžiui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, švelnesnės bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nesiekia paskirtos bausmės vidurkio.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padaryto nusikaltimo pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.