Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1767-798/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-03
Bylos Nr.: 2A-1767-798/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-10102-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Rudzinskas
Atsakovas: K. A., G. S., V. P.

Kategorijos

27.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1767-798/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-10102-2012-5Procesinio sprendimo kategorija:27.3.2.8;121.14;121.8;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios 181-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 181-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovams K. A., G. S., V. P. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 181-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau tekste – GNSB), ieškiniu prašė teismo priteisti iš K. A. – 984, 06 Lt skolos, 480, 37 Lt delspinigių; iš G. S. – 1 007, 82 Lt skolos, 504, 88 Lt delspinigių; iš V. P. – 904, 54 Lt skolos, 383, 35 Lt delspinigių; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 181-oji GNSB, įregistruota Vilniaus miesto mero 1994 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. 149V, veikia siekdama Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo (toliau – DGNSĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikslo. Fabijoniškių g. namų Nr.6, 8, 10, Vilniuje, gyvenamųjų namų savininkai bendrojo naudojimo objektus bendru sutarimu nusprendė valdyti įsteigę bendriją. Bendrijos funkcijoms atlikti ieškovas kaip juridinis asmuo samdo primininką ir buhalterę, taip pat, bendrija yra sudariusi sutartis su AB Lesto, su bankais dėl įmokų surinkimo, su Informacinio verslo paslaugų įmone, dėl įmokų paskirstymo, o patirtos išlaidos paskirstomos proporcingai daugiabučio gyvenamųjų namų patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovams, proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai. 2011 m. rugpjūčio 24 d. atsakovai informavo ieškovą apie sprendimą išstoti iš bendrijos. Tačiau, butų ir kitų patalpų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, negali būti nušalinami nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Atsakovai nepaisydami 2012 m. birželio 12 d. raginimo, ieškinio pateikimo dienai nepadengė bendrijai susidariusio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Atsakovams tinkamai bei laiku neįvykdžius savo prievolių, bendrijos narių visuotiniame susirinkime bendru sutarimu patvirtinti delspinigiai.

Atsiliepimas

Atsakovai K. A., G. S., V. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovų butai turi atskirą įėjimą, bei savo kiemą, t. y. pagal savo struktūrą ir kitas savybes šie butai gali būti visiškai savarankiški, autonomiški pastatai. Pažymėjo, kad GNSB buvo įsteigta tikslu pabaigti statybos darbus, tačiau pasibaigus statybos darbams bendrija nebuvo įsteigta. Anot atsakovų, visi remonto darbai vykdomi butų savininkų asmeninėmis lėšomis. Be to, atsakovai jau seniai yra įsivedę dujinį šildymą, tokiu būdu yra visiškai atsijungę nuo bendrijos šildymo sistemos, taip pat yra sudarę individualias sutartis vandens, elektros tinklais bei komunalinių atliekų tvarkymo bendrove, taigi iš esmės atsakovai jokiomis bendrijos teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Atsakovai teigia, kad kaip bendraturčiai jie vykdo savo prievoles mokėti mokesčius, t. y. moka už bendrą apšvietimą, tuo tarpu, 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymo pagrindu iš bendrijos jie išstojo ir jai jokių prievolių neturi. Atsakovų nuomone, jiems nesant bendrijos nariais, jie neprivalo mokėti jokių mokesčių susijusių su naryste bendrijoje, o be bendrai naudojamo įvažiavimo bei vartų, nėra jokių kitų patalpų, kurios būtų naudojamos bendroms reikmėms. Atsakovų nuomone, ieškovo reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli, kuris pagal formuojamą teismų praktiką turėtų būti nedidesnis nei 0,02 proc. Ieškovo reikalaujamas įsiskolinimas negali būti laikomas būtinomis ir protingomis bendrojo naudojimo patalpoms bei įrenginiams tenkančiomis sąnaudomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovo 181-osios GNSB naudai iš atsakovo K. A. priteista 984, 06 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo G. S. priteista 1 007, 82 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo V. P. priteista 904, 54 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Iš atsakovų K. A., G. S., V. P., valstybės naudai priteista 114,00 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų lygiomis dalimis, t.y. po 38,00 Lt.

Teismas nurodė, kad ieškovas pranešimais atsakovams siūlė padengti susidariusį įsiskolinimą. 2010 m. spalio 14 d. GNSB visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta už pavėluotus mokėjimus skaičiuoti delspinigius 0,25 proc., dydžio už kiekvieną dieną nuo kito mėnesio pirmos dienos, ir 0,5 proc., dydžio nuo kito mėnesio 11 dienos. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butai esantys Fabijoniškių g. Nr. 10, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu atsakovams ir ieškovui priskirtos atitinkamos žemės sklypo dalys pirkimo – pardavimo ir nuomos sutarčių pagrindu. Atsakovai pateikė duomenis, kad būsto remontui yra paėmę kreditus iš banko. Atsakovai yra sudarę individualias gamtinių dujų pirkimo – pardavimo, elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo sutartis, komunalinių atliekų tvarkymo sutartis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų butai yra kotedžo tipo, bendrai naudojami objektai yra elektra valdomas įvažiavimo užkardas, iš valstybės nuomojamas žemės sklypas.

Teismo vertinimu, ieškovas prašė priteisti bendrijos administravimo išlaidos, t. y. darbo užmokestį pirmininkui bei buhalteriui, banko mokestį už įmokų administravimą, mokestį už bendros elektros sunaudojimą, 10,00 Lt rinkliavos į kaupiamąjį fondą, AB IVPĮ patiriamas išlaidas. Posėdyje dalyvavęs atsakovas G. S. neginčijo prievolės mokėti mokesčių už suvartotą bendrą elektrą, banko mokesčius, su kitomis išlaidomis nesutiko, teigdamas, jog jie yra nepagrįsti. Teismas tokius atsakovo argumentus laikė nepagrįstais atsižvelgiant į bendraturčių pareigą proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai apmokėti su administravimu susijusias išlaidas, nepaisant to, jog atsakovai nėra bendrijos nariai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo K. A. 984, 06 Lt skolos, iš atsakovo G. S. 1 007, 82 Lt skolos, V. P. 904, 54 Lt skolos, už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog būtent nurodytu laikotarpiu susidaręs įsiskolinimas yra padengtas, todėl atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes ieškovo naudai iš atsakovų buvo priteistos reikalaujamos sumos (CK 4.76, 6.38 straipsniai). Teismo vertinimu, delspinigiai yra netesybų forma, todėl gali būti skaičiuojami tik įstatyme ar sutartyje numatytais atvejais. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-840-823/2011) suponuoja išvadą, kad tuo atveju kai asmuo nedalyvavo visuotiniame narių susirinkime, bei nepasirašė protokolo, negali būti laikoma, jog susitarimas dėl netesybų atitinka CK 6.72 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nustatyti delspinigiai atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką laikytini aiškiai per dideliais. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas nustatydamas turtinio pobūdžio sankcijas netinkamai prievolę vykdantiems asmenims, turi vadovautis CK 1.5, 6.73, 6.258 straipsniuose įtvirtintais principais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovų buvo atmestas. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais iš atsakovų ieškovo naudai buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis (CK 4.75 str. 1 d., 4.82 str. 1 d., 4.85 str. 1 d., 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas bankrutuojanti 181-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamojo teismo sprendimo dalį dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo K. A. 480,37 Lt delspinigių, iš atsakovo G. S. 504,88 Lt delspinigių, iš atsakovo V. P. 383,35 Lt delspinigių ieškovo 181-osios Gyvenamųjų namų bendrijos naudai, atmetimo ir priimti naują sprendimą ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamo teismo sprendimo dalį teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles numatytas CPK 185 straipsnyje. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl tariamo atsakovų nedalyvavimo apelianto bendrijos visuotiniame narių susirinkime, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl delspinigių instituto taikymo, šios bendrijos narių, savalaikiai nevykdančių prievolės mokėti atitinkamus mokesčius bendrijai atžvilgiu. Teismui buvo pateiktas 2010-10-14 apelianto bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašas iš kurio matyti, kad minėtame susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys, tame tarpe įgaliojimai balsuoti atsakovų vardu buvo suteikti bendrijos nariui A. N.. Už nutarimą ,,pritarti pirmininko ir buhalterės siūlomai delspinigių skaičiavimo tvarkai. Delspinigius pradėti skaičiuoti nuo 2010-11-01 (<...>)“ balsavo 19 bendrijos narių, 2 iš jų susilaikė. Todėl apelianto teigimu galima daryti išvadą, jog nutarimas buvo priimtas beveik vienbalsiai, jis laikomas teisėtu, nes atitinka apelianto įstatų 6.6 punkto reikalavimus. Šis nutarimas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, jokie prieštaravimai pareikšti nebuvo ir nagrinėjant ieškinį apylinkės teisme. Kadangi įgaliojimai balsuoti už atsakovus buvo suteikti A. N., apeliantas mano, kad atsakovų valia buvo išreikšta aiškiai, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, todėl sukūrė teises ir pareigas atstovaujamiesiems (CK 2.132 str. 1 d., 2.133 str. 1 d.). Minėtame susirinkime dalyvavusių asmenų valia buvo išreikšta rašytine forma, todėl apeliantas mano, jog bendrijos narių sandoris dėl netesybų formos ir jų dydžio atitina CK 6.72 straipsnio nuostatas ir jose įtvirtina rašytinės formos reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliantas teigia, jog teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje patiektą rašytinį įrodymą – 2010-10-14 apelianto bendrijos narių susirinkimo protokolą. Apelianto teigimu, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino tos faktinės aplinkybės, kad atsakovai sumokėdami tam tikrą dalį delspinigių, pripažino 2010-10-14 apelianto visuotinio susirinkimo priimto nutarimo dėl delspinigių dydžio ir tvarkos nustatymo teisėtumą ir šio nutarimo galiojimą šių asmenų atžvilgiu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad K. A. buvo pateikti apelianto 2010 m. lapkričio ir 2010 m. gruodžio mėnesių pranešimai, kuriuose jam nurodoma sumokėti 0,28 Lt delspinigių. Minėta suma buvo sumokėta. G. S. apeliantas buvo pateikęs 2010 m. gruodžio ir 2011 metų sausio mėnesio pranešimus iš kurių matyti, kad G. S. buvo skolingas 9,84 Lt delspinigių. Ši suma buvo sumokėta. Apelianto manymu, minėtos aplinkybės liudija, kad K. A. ir G. S. savo konkliudentinių veiksmų pagrindu išreiškė valią ne tik dėl 2010-10-14 visuotiniame susirinkime priimto nutarimo dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo, tačiau šį nutarimą gera valia įgyvendino. Todėl mano, kad skundžiamoje dalyje priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad priimant skundžiamą sprendimo dalį buvo pažeistos CPK 270 straipsnio nuostatos, nes teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodyti jokie argumentai kuriais remiantis teismas atmetė apelianto byloje pateiktus įrodymus – 2010-10-14 apelianto bendrijos visuotinio susirinkimo protokolą bei mokestinius pranešimus dėl atsakovų įsiskolinimo už ieškovo procesiniuose dokumentuose detalizuotus mokestinius laikotarpius, sudarančius pagrindą išvados dėl atsakovų pareigos mokėti delspinigius apeliantui teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi priimta civilinėje byloje numeris 2A-840-823/2011, nes minėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinėje byloje keliamas ginčas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovo reikalaujamą mokesčių daugiabučio namo savininkų bendrijai sumą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl skundžiamoje dalyje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.). Skundžiama teismo sprendimo dalis dėl delspinigių už pavėluotas įmokas susijusias su bendro turto administravimu, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje tenkintinas žemiau nurodomų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybės ir jų iš naujo nekartoja. Faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai bus analizuojamos ir vertinamos apeliacinio skundo kontekste.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovų priteisti delspinigius už praleistą prievolės vykdymą, laiku nesumokėjus įmokų susijusių su bendro turto valdymu. Pirmos instancijos teismo vertinimu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o atsakovai nedalyvavę GNSB visuotiniame susirinkime nebalsavo už delspinigių dydžio nustatytą, todėl šios prievolės jiems neatsirado (CK 1.5 str., 6.73 str., 6.258 str.).

Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus – 2010-10-14 apelianto bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą (CPK 178 str., 183 str., 185 str.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kaip matyti iš byloje pateikto 2010-10-14 apelianto bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl priemonių vidaus skolininkų drausminimui turinio, šiame susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys, atsakovai K. A., G. S., R. P. (atsakovo V. P. žmona), įgaliojimus balsuoti jų vardu suteikė A. N. (b.l. 23-24, T1). Todėl priešingai, nei sprendė pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovai minėtame apelianto visuotiniame susirinkime buvo atstovaujami ir per atstovą dalyvavo balsavime dėl visuotiniame susirinkime priimto sprendimo dėl delspinigių skaičiavimo ir jų dydžio nustatymo. Jokie prieštaravimai dėl A. N. suteiktų įgaliojimų pareikšti nebuvo, todėl laikytina, kad jis tinkamai įgyvendino atstovaujamųjų valią ir sudarė rašytinį susitarimą su apeliantu dėl delspinigių mokėjimo vėluojant mokėti įmokas susijusias su bendro turto administravimu (CK 6.72 str.). Taigi, A. N. balsavusiam minėtame GNSB visuotiniame susirinkime buvo suteikti įgaliojimai pareikšti atstovaujamųjų K. A., G. S. ir V. P. valią ir sukūrė jiems iš atstovavimo kylančias teises ir pareigas, šiuo atveju, pareigą mokėti delspinigius už pradelstus mokėjimus GNSB (CK 3.132 str. 1 d., 2.133 str. 1 d. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 str. 3 d.).

Susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys, 19 narių pasisakė ,,už“ delspinigių nustatymą vėluojantiems mokėti priklausančias įmokas ir tikslines rinkliavas (bendrijos nuostatų 4.3.2 p.), ,,susilaikė“ 2 asmenys, šis apelianto bendrijos sprendimas ginčytas nebuvo. Remiantis bendrijos įstatų 6.6 punktu (b.l. 17), visuotinis apelianto DSNB susirinkimas laikytinas teisėtu ir jo priimti sprendimai yra privalomi visiems bendrijos nariams (LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, jog atsakovai, sumokėdami tam tikrą dalį delspinigių, pripažino 2010-10-14 181 GNSB narių visuotinio susirinkimo priimto nutarimo dėl delspinigių dydžio ir tvarkos nustatymo teisėtumą ir gera valia jį įgyvendino, bei apylinkės teismas neatsižvelgė į CK 2.136 str. 2 d. nuostatą, jog paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį daro galiojantį nuo jo sudarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo išvadą, jog apelianto GNSB visuotinio susirinkimo metu nustatytas delspinigių dydis yra per didelis, laiko nepagrįsta (CPK 183 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2A-840-823/2011, nes bylų ratio decidenti nesutampa. Teismo nurodytoje byloje iš viso nebuvo sprendžiamas atsakovo atstovavimo fakto klausimas, o šioje byloje, kaip jau anksčiau minėta, atsakovų atstovavimo faktas buvo aiškiai išreikštas, todėl apelianto DSNB visuotinime susirinkime priimtas sprendimas sukėlė atsakovams teisines pasekmes.

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant ieškovui 181 bankrutuojančiai GNSB iš atsakovų K. A. – 480,37 Lt, G. S. - 504,88 Lt ir V. P. – 383,35 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas išlaidas susijusias su bendro turto administravimu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Apeliacinės instancijos teismas patenkinęs ieškovo apeliacinį skundą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina likusi dalis 256,70 Lt (800,00 - 543,30) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme, t.y. po 85,56 Lt. Kadangi ieškovas pagal DNSBĮ 23 str. 3 d., CPK 83 str. 1 d. 14 p. nuostatas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsniu iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina likusi dalis 41,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 72,00 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, t.y. po 38,00 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo bankrutuojančios 181-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos reikalavimas (j.a.k. 125112385) priteisti iš atsakovų K. A. 480,37 Lt, G. S. – 504,88 Lt ir V. P. – 383,35 Lt delspinigių už vėlavimą mokėti įmokas susijusias su bendro turto administravimu.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai 181-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai (j.a.k. 125112385) iš atsakovų K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje - 480,37 Lt, G. S. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – 504,88 Lt ir V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 383,35 Lt delspinigių už vėlavimą mokėti įmokas susijusias su bendro turto administravimu ir iš kiekvieno po 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybės naudai 113,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą lygiomis dalimis, t.y. po 38,00 Lt.

Teisėjas Antanas Rudzinskas