- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 1-312-543/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.1Laikinas sulaikymas (BPK 44 str. 1-4 d., 140 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 16 MGL (2 000 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs;
2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. spalio 28 d. dekretu laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs;
3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs;
4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. G. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18 val. 45 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), automobilyje „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, sėdint automobilyje, be jokios priežasties prikibo prie vairuotojo sėdynėje sėdinčio S. S., kuriam tyčia sudavė ne mažiau du kartus rankos kumščiu į veido sritį ir tokiais veiksmais dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko kraštų lūžimo ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų tilto (protezo) lūžimo, kliniškai nustatyto lengvo komocinio sindromo, S. S. nežymiai sutrikdė sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, jog įvykio dienos vakarą, tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 30 d. jis šventė su draugais ir taip atsitiko, kad kažkuris draugas išvažiavo iš pirties daug anksčiau, apsirengęs jo džinsais, kuriuose buvo pinigų. Po kurio laiko jis pats sugalvojo, kad reikia važiuoti į namus. Draugas jį pavežė iki miesto ir paleido prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Jis jautėsi kaltas prieš savo sutuoktinę, įsėdo į taksi ir pavažiavo kelis metrus nupirkti jai gėlių, kadangi tame kioske yra daug kartų pirkęs gėles ir pažinojo tą pardavėją. Kadangi buvo ne su savo džinsais ir pakankamai neblaivus, todėl nesusigaudė su kokiomis kelnėmis apsiavęs, tik suprato, kad neturi pinigų. Gėlininkė matė, kad jis yra gerokai padauginęs alkoholio ir nedavė jam gėlių į skolą. Vėliau pats su ja kalbėjo ir ši paaiškino, kad jų nepardavė, nes galvojo, kad jis to neprisimins ir sakys, kad neėmė jokių gėlių. Kai jis grįžo į taksi, vairuotojas pamatė, kad jis neturi gėlių ir suprato, kad kažkas yra ne taip. Paklausė, ar jis turi pinigų. Jam atsakius, kad neturi pinigų, taksi vairuotojas atsisakė jį vežti. Jis vis bandė įkalbėti vairuotoją, kad šiam duos savo kortelę ir tikrai rytoj atiduos pinigus, nes pats nenorėjo būti kažkieno kito auka. Taksi vairuotojas labai negražiai pasielgė, nes iškoliojo jį necenzūriniais žodžiais, griebėsi už dujų balionėlio ir purškė, todėl šiam sudavė vieną smūgį ir išlipo iš automobilio. Išlipęs, pavaikščiojo, o tada taksi vairuotojas dar labiau koliojosi, todėl antrą kartą trenkė jam delnu, kad nekalbėtų negražiai visokiais žodžiais. Paskui jis išėjo ir policijos pareigūnai jį sulaikė netoli baro (duomenys neskelbtini), nuvežė į policijos komisariatą ir ryte apklausė. Jis pats suvokė, ką padarė ir labai gailėjosi. Visa tai vyksta, kai nusiperka alkoholio iš Lietuvos parduotuvių, nes kai parsiveža alkoholio iš užsienio parduotuvių, tai tokių dalykų nebūna. Po šio įvykio suprato, kad geriausia iš viso nevartoti alkoholio ir jau daugiau kaip du metus nevartoja alkoholio. Kai kitos dienos rytą jį paleido policijos pareigūnai, jis gavo taksi vairuotojo telefono numerį, su juo bendravo telefonu, atsiprašė, su juo bendravo. Iš pradžių taksi vairuotojas bandė jį apgauti sakydamas, kad jam buvo išmušti keturi dantys ir užsiprašė 6 300 Eur, paskaičiavęs už tuos keturis dantis. Kadangi jam tokia pinigų suma buvo per didelė, o jo sutuoktinė dirba pas odontologus, todėl jam pasiūlė sutvarkyti visus dantis, kurie buvo sužaloti, ir sumokėti kompensaciją – apie 1 000 – 1 500 Eur. Taksi vairuotojas kategoriškai atsisakinėjo, vis sakė, kad „susitiksime rytoj“. Kai paskambino kitą dieną sutartu laiku, taksi vairuotojas pasakė, kad nenori susitikti, nori 10 000 Eur ir savo dantų nesitvarkys kitur, nes turi savo gydytojus. Taksi vairuotojas jo vengė, nors jis daug kartų atsiprašinėjo, bet suprato, kad tai yra žmogus, norintis tik pinigų ir neieškantis jokio kito kompromiso. Taksi vairuotojui jis sudavė į veido sritį, kai šis tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje. Pamena, kad pirmą kartą sudavė kumščiu, o antrą kartą nepamena, bet lyg tai delnu. Neneigia, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo padaryti tokius sužalojimus. Po šio įvykio jis pats buvo nuvykęs prie to gėlių kiosko įsitikinti, ar tikrai viskas taip buvo, nes viską prisiminė miglotai. Šį konfliktą matė viena iš gėlių pardavėjų, kurios vardo ir pavardės jis nežino. Ta moteris jam patvirtino, kad įvyko konfliktas, bet ji nematė, kaip viskas įvyko, nes turėjo klientų. Savo poelgį vertina kategoriškai, įtakos tokiam jo elgesiui turėjo alkoholio kiekis, nes blaivus nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu jis yra nedirbantis, turi žymių finansinių įsipareigojimų. Užsienyje irgi buvo teistas už kontrabandą. Lietuvoje paskutinį kartą teistas 2015 metais. Ateityje planuoja ūkininkauti. Po šio nusikaltimo buvo išvykęs į užsienį, kur buvo nuteistas ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį jau atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo R. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) ir savo automobiliu teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. 2020 m. rugsėjo 30 d. konfliktas tarp jo ir keleivio, kurio anksčiau nėra matęs, įvyko apie 18 val. 45 min. Viskas prasidėjo tuomet, kai tas vyras atėjo iš gėlių kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), be gėlių, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir pats pasakė, kad jam nedavė gėlių, nes neturi pinigų. Tai išgirdęs, jis pasakė tam vyrui „jeigu neturi pinigų, lipk, nevešiu ir aš“. Tas vyras pradėjo klausinėti, ar jo nežino, kad čia visi jam į skolą duoda ir panašiai. Net neklausė to vyro, o tiesiog liepė jam išlipti, bet šis pradėjo keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė vieną kartą jam į dešinį skruostikaulį ir dėl to iš karto pajautė stiprų fizinį skausmą, pasakė jam „o dabar tai prisidirbai“. Jis iš karto pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, kol jis kalbėjo telefonu, tas vyras ramiai sėdėjo ir tik prašė nekviesti policijos. Baigus kalbėti telefonu, tas vyras išlipo iš automobilio, truputį pavaikščiojęs vėl atsisėdo į automobilį ir prašė pavežti, tačiau jis atsisakė tai daryti, pasakė, kad atvyks policija ir jie turi viską išsiaiškinti. Tada tas vyras vėl bandė išlipti iš automobilio, bet jis liepė sėdėti automobilyje ir niekur neiti, bet vyras vėl pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais bei sudavė jam dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį – į burną. Smūgis buvo labai stiprus, kadangi jis prarado sąmonę ir negali pasakyti, kiek laiko buvo ją praradęs, tačiau mano, kad neilgai. Atgavęs sąmonę, pajautė, kad jo burna pilna kraujo ir dar kažko, išspjovęs, pamatė, kad jam išmušė dantis. Nepamena, ar jam atgavus sąmonę, tas vyras dar sėdėjo automobilyje, ar jau buvo išlipęs. Tuomet jis antrą kartą paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašė paskubinti policiją, kadangi jam trenkė antrą kartą, o operatorė paklausė, ar nereikia greitosios medicinos pagalbos, o jis sutiko, kad atsiųstų ir medikus. Tuo metu atvažiavo jo kolega paimti mobilaus telefono, jis jau buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jam svaigo galva, todėl iš karto vėl atsisėdo į automobilį. Kolega paklausė, ar jis viską išsikvietė ir netrukus pasakė, kad jau mato atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl šis važiuoja toliau dirbti. Jis neprisimena, ar tuo metu dar buvo jo keleivis įvykio vietoje, ar šis jau buvo pasišalinęs. Prisimena tai, kad gėlių pardavėjos dar jo paklausė, ar reikia iškviesti pagalbą, tačiau jis nurodė, kad tai jau padarė. Pamena, jog jam sudavė du smūgius į veido sritį, smūgių galėjo būti ir daugiau, tačiau jis buvo praradęs sąmonę ir jų nepamena. Jį patį išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai nuvyko ieškoti įtariamojo. Nori pasakyti, kad šio įvykio metu jam buvo išmušti keli dantų implantai, po įvykio jis kreipėsi į dantų kliniką, kurioje sudarytas detalus gydymo planas, kurį prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nesitaikys su įtariamuoju, nes turi jam pretenzijų. Šiuo metu tęsia gydymą (duomenys neskelbtini) pas šeimos gydytoją. Šį įvykį matė ir daugiau žmonių. Civilinį ieškinį jis pateiks ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 40 – 44, 49 – 52).
Liudytoja R. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Bedirbant, pamatė, kad apie 18 val. 45 min. prie gėlių kiosko sustojo juodos spalvos taksi automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio ženklų neįsidėmėjo, tačiau ant to automobilio šono buvo užrašas (duomenys neskelbtini). Iš priekinės keleivio sėdynės išlipo apie 40 metų amžiaus vyras, kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo, su tatuiruote ant rankos, žilstelėjusiais plaukais. Tas vyras nuėjo pas jos kolegę pirkti gėlių. Matė, kad tas vyras norėjo pirkti puokštę rožių, tačiau pardavėja jų nepardavė, kadangi šis neturėjo pinigų. Susinervinęs, tas vyras nuėjo atgal į taksi automobilį. Kaip suprato, tarp jo ir taksi vairuotojo įvyko konfliktas, tikriausiai pastarasis atsisakė nuvežti tą vyrą į jo nurodytą vietą. Ji aiškiai matė, kaip sėdėdamas automobilyje tas vyras kumščiu sudavė taksi vairuotojui vieną smūgį į veido sritį, o tada išlipo iš automobilio, pradėjo aplinkui jį vaikščioti, grįžęs į automobilį, atsisėdo vėl į keleivio vietą ir dar kelis kartus kumščiu sudavė vairuotojui į veido sritį. Tada jis dar kartą išlipo iš taksi automobilio ir pasišalino iš įvykio vietos, link Vidzgirio mikrorajono. Pamačiusi, kad tas vyras muša taksi vairuotoją, ji išsigando. Po to, kai minėtas vyras pasišalino, ji nuėjo prie taksi vairuotojo, paklausė, kaip jis jaučiasi, matė, kad šio veidas buvo visas kruvinas, todėl iš karto pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei policiją, tačiau vairuotojas jai pasakė, kad pats jau išsikvietė pagalbą. Paklausė, ar jam dar reikia kokios nors pagalbos, tačiau taksi vairuotojas nurodė, kad jam nereikia daugiau jokios pagalbos. Ji turi vaizdo įrašą, kuriame matosi taksi vairuotoją užpuolęs vyras, tačiau paties konflikto, kuomet tas vyras sumušė taksi vairuotoją, ji nenufilmavo, kadangi viskas įvyko labai greitai, o pati buvo šoke, išsigandusi, todėl net nespėjo susivokti, kad reikia pradėti filmuoti. Šis įvykis ją labai sukrėtė. Po įvykio praėjus kelioms dienoms buvo atvykęs minėtas vyras, kuris klausė, ar tai jis tikrai sumušė taksi vairuotoją. Ji iš karto pasakė tam vyrui, kad tai jis sumušė taksi vairuotoją be jokios priežasties, niekas su juo nekonfliktavo. Įvykio metu taip pat buvo atvykęs dar vienas taksi vairuotojas, tačiau jis nematė konflikto, nes kai atvyko, tai viskas jau buvo pasibaigę. Atvykusiems policijos pareigūnams ji apibūdino įtariamąjį, o šie jai iš karto parodė fotonuotrauką ir paklausė, ar tai tas asmuo. Ji patvirtino, kad tai būtent tas vyras, kuris sumušė taksi vairuotoją. Tas vyras pradėjo mušti taksi vairuotoją be jokios priežasties, piktybiškai jį mušė net kelis kartus, vieną kartą sudavė kumščiu, tada išlipęs pavaikščiojo ir įsėdęs į automobilį, dar kelis kartus sudavė jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais tas vyras demonstravo nepagarbą visiems aplinkiniams žmonėms. Vaizdo įrašo prie apklausos protokolo neprideda, kadangi jame nėra nufilmuotos muštynės (1 t., b. l. 134 – 137).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi taksi automobilio vairuotojas S. S. pranešdamas apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18 val. 45 min. viešoje vietoje – Alytuje, prie (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, vienas iš klientų, galimai iš chuliganiškų paskatų sudavė jam smūgius ranka į veido sritį. Nukentėjusysis iš įvykio vietos buvo išvežtas į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių, jo sužalojimai tikslinami. Netrukus buvo sulaikytas įtariamasis ir nustatyta, kad tai R. G., kuris buvo uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 29 – 32).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. 18 val. 54 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad prieš 10 minučių Alytuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė nepažįstamas asmuo. Iš papildomos informacijos prie šio pranešimo matyti, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 33 – 36).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu R. D. Apie 18 val. 54 min. jie gavo pranešimą apie tai, kad prieš 10 minučių Alytuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė nepažįstamas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, jie rado pranešėją S. S., kuris paaiškino, kad prieš 10-15 minučių jį sumušė vyras, kuris trenkė mažiausiai du kartus į veido sritį. Bendraujant su nukentėjusiu, prie jų priėjo moteris – R. F., kuri paaiškino, kad matė, kaip vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, pilkos spalvos kelnėmis, bei jam ant rankos ir kaklo matėsi tatuiruotės. Tas vyras pasišalino kažkur link pastatų (duomenys neskelbtini) gatve, mažėjančia tvarka. Taip pat R. F. parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti minėtas vyras, besišalinantis iš įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo ir daugiau kitų pašalinių asmenų, kurie matė šį įvykį. Iš ten buvusių liudytojų vienas iš jų nurodė, kad tai gali būti G., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jiems buvo žinoma, kad tuo adresu gyvena R. G., kuris yra gerai žinomas policijai. Liudytojams nurodžius, kur pasišalino minėtas vyras, jis su kolega sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo ieškoti to vyro. Apie 20.00 val. patruliuodami Alytuje, (duomenys neskelbtini) pastebėjo einantį vyrą, kuris atitiko nurodytus požymius. Privažiavus arčiau, jų įtarimai pasitvirtino, nes tai buvo tas pats vyras iš (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio įvykio. Išlipus iš tarnybinio automobilio, kolega paklausė, ar tas vyras yra R. G., kuris atsakė „ne“, tačiau jie atpažino asmenį, kad tai būtent jis, todėl davė komandą „prie automobilio, rankas už nugaros“ ir panaudojo specialiąją priemonę – antrankius bei jį sulaikė. Vedant į tarnybinį automobilį ir jį pasodinant, asmeniui paaiškino, kad jis yra sulaikomas už fizinio skausmo sukėlimą kitam asmeniui. Atvykus į policijos komisariatą, R. G. pradėjo reikšti jiems pretenzijas dėl jo sulaikymo. Liepiant R. G. pasitikrinti blaivumą, šis kategoriškai atsisakė tai padaryti ir teigė, kad nepūs į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnui R. D. įspėjus, kad jeigu asmuo atsisakys pasitikrinti blaivumą, tai bus traktuojama kaip policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, R. G. į tai nereagavo ir toliau teigė, kad nepūs. Dar kartą pareikalavus pasitikrinti blaivumą, R. G. atsisakė vykdyti šį nurodymą, todėl jam paaiškino, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Prieš uždarant R. G. į laikino sulaikymo kamerą, šis pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, vadindamas policijos pareigūną R. D. „mento gabalu, žąsinu“ bei demonstravo necenzūrinį gestą – vidurinį pirštą bei, nusimovęs kelnes, demonstravo savo lytinį organą (1 t., b. l. 37 – 39).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole S. S. pareiškė apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18 val. 45 min. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini), sėdintį taksi automobilyje jį sumušė nepažįstamas vyras ir dėl to jis patyrė galvos traumą, jam buvo išmušti priekiniai dantys. Prašė šį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiojo S. S. apklausa (1 t., b. l. 40 – 44).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. spalio 1 d. nuo 0 val. 15 min. iki 0 val. 35 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas kelio dešinėje pusėje ant asfaltuotos dangos, prie pėsčiųjų šaligatvio stovintis juodos spalvos automobilis „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis nuo pastato dešinės sienos stovi 11 metrų atstumu. Automobilio dešinėje pusėje yra betoninių plytelių takelis, šalia yra žalia veja, pėsčiųjų šaligatvis ir kioskai. Automobilis stovi dešinėje pusėje, prie metalinio apšvietimo stulpo. Atidarius automobilio priekines dureles, matomos odinės juodos spalvos sėdynės, kairėje pusėje prie priekinės panelės yra pritvirtinta racija. Automobilio priekinėje panelėje yra pritvirtintas monitorius. Tarp automobilio priekinių sėdynių yra daiktadėžė. Įvykio vietoje pėdsakų ir kitų objektų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 61 – 67).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 863/2020 (06) nurodyta, jog S. S. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko kraštų lūžimas ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų tilto (protezo) lūžimas bei kliniškai nustatytas lengvas komocinis sindromas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 84 – 85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1029/2020 (06) nurodyta, jog, įvertinus papildomai pateiktų S. S. medicinos dokumentų duomenis, sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, pateikta specialisto išvados Nr. G 863/2020 (06) akte, nekeistina (1 t., b. l. 90 – 91).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-103-689/2019 ir kt.). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilyje „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, sėdint automobilyje, be jokios priežasties prikibo prie vairuotojo sėdynėje sėdinčio S. S., kuriam tyčia sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į veido sritį ir tokiais veiksmais dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko kraštų lūžimo ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų tilto (protezo) lūžimo, kliniškai nustatyto lengvo komocinio sindromo, S. S. nežymiai sutrikdė sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be paties kaltinamojo R. G. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę visiškai patvirtina pirmiau aptarti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvados bei proceso veiksmų atlikimo protokolai. Nagrinėjamu atveju padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių. Pabrėžtina ir tai, jog veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikoma, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-122/2008, 2K-7-404/2014 ir kt.).
Sprendžiant klausimą, ar kaltinamojo R. G. atlikti nusikalstami smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, būtina pažymėti tai, jog šiuo atveju viešoje vietoje – taksi automobilyje kaltinamajam R. G. pradėjus smurtauti nukentėjusiojo S. S. atžvilgiu, liudytoja byloje apklausta R. F. negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, ji stipriai išsigando matomo smurto proveržio, pasimetė ir buvo šokiruota. Tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas viešajai tvarkai. Kaltinamojo R. G. panaudotu fiziniu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. S. sveikata ir kartu pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį. Taigi kaltinamojo R. G. įvykdyta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. G. padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. G. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas keturis kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (2 t., b. l. 53 – 67, 68 – 77; BK 97 straipsnio 6 dalis). Praeityje kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 81 – 91, 92). Kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir turintis nepilnametį išlaikytinį (2 t., b. l. 51 – 52, 78 – 79, 80). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 95). Šioje byloje kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis R. G. praeityje jau ne kartą buvo teistas už visiškai analogiškas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. G. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo R. G. planuojamą vykdyti darbinę veiklą, jo turimą nepilnametį išlaikytinį, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį R. G. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis R. G. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog kaltinamasis R. G. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 14 val. 40 min. (1 t., b. l. 143 – 144, 151 – 152). Šis laikas įskaitomas į R. G. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153 – 155). Ši R. G. paskirta kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. G. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 14 val. 40 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. G. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.