Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 11 mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) areštu 20 parų;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 19 d. apie 18.46 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 279,93 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – septynias pakuotes skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“;

1.2. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 26 d. apie 8 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės bendros 166,32 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – aštuonias pakuotes skustuvo galvučių „Gillette Fusion“;

1.3. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 8 d. apie 17.18 val. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 189 Eur vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – kryžminių linijų lazerį „DW088CG ŽAL“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš nuteistojo M. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei savo kaltės dėl šių veikų neginčija. Jis nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatyta iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobto turto verte bei jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Visų pirma, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jo pagrobtos vienos skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“ pakuotės kaina yra maždaug 21 Eur, todėl 7 tokių pakuočių kaina – 147 Eur. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta M. T. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobto turto – septynių pakuočių skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“, verte, t. y. 279,93 Eur.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016). Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. T. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 279,93 Eur vertės turtą, t. y. septynias pakuotes skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“. Šių daiktų vertę pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, liudytojų J. O. ir M. P. nurodytomis, vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ M. T. pavogė septynias pakuotes skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“, kuriose buvo ne po 4 vienetus galvučių, bet po 8 vienetus galvučių. Dėl to tokios skutimosi peiliukų pakuotės su 8 vienetais galvučių kaina yra dvigubai didesnė, negu skutimosi peiliukų pakuotės su 4 vienetais galvučių, t. y. 39,99 Eur, o ne maždaug 21 Eur (kaip nurodoma apeliaciniame skunde). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, šiuo atveju prekės buvo pavogtos iš prekybos salės, todėl šių prekių vertė buvo nurodyta „lentynos“ kaina, t. y. 39,99 Eur už vieną skutimosi peiliukų pakuotę su 8 vienetais galvučių. Kadangi M. T. pagrobė iš viso 7 vienetus tokių skutimosi peiliukų pakuočių, tai jo pagrobto turto vertė sudaro 279,93 Eur sumą. Tai atitinka minėtą kasacinio teismo praktiką, kad pagrobtų prekių vertė nustatoma remiantis šių prekių rinkos verte vagystės padarymo metu – šiuo atveju prekės kaina, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu viešai buvo nurodyta prie prekės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. T. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtų septynių pakuočių skutimosi peiliukų „Gillette Fusion“ vertė yra 279,93 Eur, t. y. viršija 5 MGL.

9. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Todėl pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas šią M. T. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai, įvertinęs neigiamai jį charakterizuojančius bylos duomenis, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurio terminą nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo.

10. Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, numatanti, kad šiame skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą (už baudžiamąjį nusižengimą) numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, nuteistasis M. T. pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kurio 279,93 Eur vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai šiuo metu lemia šios jo veikos priskyrimą ne prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Naujai įsigaliojęs įstatymas švelnina M. T. teisinę padėtį.

11. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Dėl to, kaip minėta, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo vien tuo pagrindu, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimti ir įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

12. Tokiu būdu, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą M. T. veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 178 straipsnio 5 dalį. Kitoms M. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paties nuteistojo teisinei padėčiai nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję minėti baudžiamojo įstatymo pakeitimai reikšmės neturi.

13. Perkvalifikavus M. T. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės jam skyrimo klausimas. Ši M. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Veika baigta, tyčinė. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šią veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bylos duomenimis, M. T. visas tris nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas daugybę kartų teistas, dauguma atvejų – už analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui, praėjus tik 6 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Nuteistasis niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai rodo, kad M. T. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad M. T. savo elgesio kritiškai nevertina, jam iki šiol taikytos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, artimą jo vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas M. T. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Šiuo atveju jam taip pat taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos.

14. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. T. sudaro 146,67 Eur, kurias prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

16. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Byla nėra didelės apimties (4 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 14 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis turi įsiskolinimų, taip pat jis turės atlyginti ir šioje byloje iš jo priteistą turtinę žalą. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba M. T. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 ir 3 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą.

M. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 25 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, jam paskirtomis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirti subendrintą bausmę – areštą 45 paroms.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki arešto 30 parų.

Pripažinti, kad M. T. šią arešto bausmę jau atliko ir iš bausmės atlikimo vietos jį paleisti.

Kitoje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį palikti galioti.

Neišieškoti iš nuteistojo M. T. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynybos apeliacinės instancijos teisme.