Kauno apylinkės teismo nutartis

administracinio teisės pažeidimo nutarimą surašiusios institucijos Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorei N. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R. skundą dėl Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno marių regioninio parko direkcijos nutarimu G. R., už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 76 straipsnio 7 dalyje padarymą buvo paskirta 115 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas J. S. paaiškino, kad protokolas ir nutarimas yra surašyti neteisėtai. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad protokole tvirtinama, kad G. R. paklojo kanalizacijos ir leidaus vamzdynus neleistinoje teritorijoje. Jo atstovaujamoji 2014-08-21 nusipirko žemės sklypą su visais jame esančiais tinklais. Kai buvo svarstoma dėl pažeidimo padarymo, visi įrodymai buvo pateikti, dokumentuose aiškiai parašyta, kad S. K. žinojo apie minėtus tinklus anksčiau, nei G. R. įsigijo žemės sklypą. Asmuo gali būti nubaustas, jeigu yra įrodyta jo kaltė. Direkcija nurodė, kad jei pareiškėja įsigijo žemės sklypą, tai yra atsakinga už šalia sklypo esančio Kamšos draustinio teritoriją, už galimai drenažo ir lietaus paklojimo darbus. Direkcija nepateikė jokių duomenų, kad G. R. padarė pažeidimą. Įrodymai, kad ji neklojo vamzdynų yra: 2014-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis; žemės sklypo nuosavybės teise dokumentuose yra nurodyta, kad žemės sklypo nuosavybės teisė dokumentuose yra nurodyta, kad žemės sklypas yra nupirktas su drenažo įrenginiais. Įrašas galioja nuo 2009-01-15. Pateiktoje toponuotraukoje kuri yra daryta 2013 m. vasario mėnesį, matyti, kad jau yra drenažo linijos. Internetinės svetainės pateiktas Kamšos namų išrašas parodo, kad kanalizacijos tinklai yra nuvesti, o jų išvedimas yra šlaituose. G. R. nevykdė jokių darbų po žemės sklypo įsigijimo ir tuo labiau už jo ribų. Dėl tų pačių vamzdžių protokolai ir nutarimai yra surašyti dar dviems žmonėms. Nutarime yra aiškiai parašyta, kad yra įkasti vamzdžiai, tačiau nėra kalbos apie reljefo keitimą. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė N. E. parodė, kad iš topografinės nuotraukos matyti, kad R. pirko žemės sklypą su buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklais. 2015 m. vykdant patikrinimus, buvo patikrintas draustinis iš šioje vietoje buvo fiksuojami išleidimo vamzdžiai esantys prie sklypų. Siekiant nustatyti pažeidimo faktą, buvo pasamdyta įmonė UAB „Geometra“. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo gauta ataskaita. Buvo gautas atsakymas apie pažeidimo plotus. Iš toponuotraukos matyti, kad pareiškėja pirko žemę be lietaus nuotekų tinklų. Pagal minėtos įmonės duomenis, bei atestuotų matininkų įrodymus, matyti, kad vamzdžiai atsirado po pirkimo, t.y. po 2013 m., nes iki 2013 m. tų vamzdžių nebuvo. Išvedus vamzdį į šlaitą ir atlikus žemės kasybos darbus buvo pakeista reljefo forma. Pareiškėjos pateiktoje topografinėje nuotraukoje matyti senasis drenažas, tuo tarpu direkcijai teritorija paskirta tik nuo 2014 m. Vamzdis išeina iš pareiškėjos sklypo, žmogus pirkdamas sklypą įgyja visą atsakomybę su visomis prievolėmis ir nuo atsakomybės jo neatleidžia. Visa lietaus kanalizacija yra išleidžiama į valstybinę žemę šiame kvartale. Vamzdžiai prasideda nuo kvartalo centro, kur nėra saugoma teritorija. Kvartalas yra nesaugomoje teritorijoje, o vamzdžiai išeina į draustinio griovas. Šiuo metu vyksta STT tyrimas, dėl 14 pastatytų namų. Išvadoje parašyta, kad teritorijos vystytojai centralizuotai turi surinkti lietaus vandenį ir netranšėjiniu būdu leisti po žeme per draustinį į Marvelės lietaus kolektorių. Visi teritorijos vystytojai to nepadarė. Jie teikė skirtingą medžiagą atsakingoms institucijoms. Pažeidimas turi būti pašalintas, jokių žemės darbų negalima daryti, vertybė yra šlaitai. Projekte lietaus kanalizacijos nėra, jie nederino projektų. Kamšos namai nėra pardavėjai, pareiškėja nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini), G. R. neįrodė kitaip, todėl jos atžvilgiu buvo surašytas protokolas.

Liudytojas S. K. parodė, kad surašant protokolą buvo įsivėlusi techninė klaida dėl protokolo ir nutarimo datos. Patikrinimo metu buvo akivaizdžiai matyti, kad vamzdžiai eina nuo namo, kuriame gyvena G. R.. Įvertinus tai, kad pagal pateiktą toponuotrauką ir ankstesnėje toponuotraukoje nebuvo pažymėtų vamzdžių, jų nuvedimo krypties. Pagal jų topografinį planą vamzdžiai jau buvo pakloti. Įvertinus protingumo kriterijus, niekas daugiau prieš valdomą žemės sklypą esantį draustinio teritorijoje neatvestų vamzdžių. Tyrimo metu buvo apklausta tik G. R., R. M. apklaustas nebuvo. Imant šlaito briaunos kraštą ir sutapatinus su „Geometra“ darytomis nuotraukomis matyti, kad išėjimo vamzdžiai yra kitose vietose. Kaip matyti, šlaitas yra dirbtinai supiltas, statant namą sklypo forma yra pakeista ir neturėdami įrodymų direkcija nieko nesiėmė. Pareiškėjos advokato teigimas, kad buvo pažeidimai 2015 m. ir kur jie pridėjo šitą aktą tikrai ne kartą buvo eita pagal ribas. Problema su paribiais yra ne tik šios vienos pareiškėjos bėda. Tai masinis reiškinys. Aplinkos apsaugos ministerija sprendė ką daryti kol buvo prieita prie išvados, kad reljefai keičiami ties kiekvienu konkrečiu sklypu. Pati pareiškėja pateikė medžiagą, kurioje matyti, kad drenažas eina visai kitaip. Vamzdžiai patys nepasiklojo. Jei statybos metu buvo pastumdytas reljefas, tai vamzdžiai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjai pritaikytas straipsnis – reljefo žalojimas ir tai įrodo jų pačių pateikti dokumentai. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis).

Iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 esančios medžiagos matyti, kad G. R. kaltė grindžiama vieninteliu dokumentu – UAB „Geometra“ 2016 m. rugsėjo mėnesio topografine nuotrauka, kurioje matyti, kad už G. R. priklausančio sklypo ribų yra du vamzdžiai – 150 mm ir 100 mm diametro, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta jog įkasti 150 mm ir 200 mm, taip pat nenustatyta, kokie tai vamzdžiai. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog savavališkai įkasti galimai drenažiniai ar lietaus vandens surinkimo sistemos vamzdyno išleidimo vamzdžiai.

Pirkimo- pardavimo sutartimi (b. l. 24-31) nustatyta, kad 2014 08 21 R. M. įmonė pardavė T. P. R. 7/34, G. P. 73/357 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žymose nurodyta, kad žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančio melioracijos sistemos bei įrenginiai. Įregistravimo pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 2008-12-17, Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2009-01-15. Pagal R. M. užsakymą 2013 m. vasario mėnesį UAB „Liturta GEO“ sudarė topografinę nuotrauką kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Parengto namo statybos projektui pritarė komisijos nariai. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Geometra“ (b. l. 34-35). Jokie ribojimai dėl šalia esančio Kamšos draustinio neaptarti ir nežymėti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). (2015 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-715-319/2015).

Nagrinėjamoje byloje G. R. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 7 dalyje padarymo, tačiau Kauno marių regioninio parko direkcija nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų visas byloje esančias abejones. Pažymėtina ir tai, jog įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad G. R. Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje savavališkai įkasė galimai drenažinius ar lietaus vandens surinkimo sistemos vamzdyno išleidimo vamzdžius. Byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina ir tai, kad vyriausiųjų specialistų, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, vaidmuo turi būti itin aktyvus, siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris ginčija kaltę, todėl pažeidimą fiksuojantys pareigūnai turi imtis visų priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad G. R. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto S. K. 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSTTAM-KMRPDN-79122707-16 G. R. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje skundą padavęs asmuo G. R. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos nenumato, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos jo atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnis išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka. Tačiau nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. T-2005-113, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008), todėl G. R. reikalavimas priteisti, jo manymu, patirtas išlaidas, nagrinėtinas administracinės teisenos tvarka administraciniame teisme, šiuo atveju Kauno apygardos administraciniame teisme.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, G. R. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paliktinas nenagrinėtas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-598-174/2015, 2015 m. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-3-579/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto S. K. 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSTTAM-KMRPDN-79122707-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. R. atžvilgiu nutraukti.

G. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. Nr. 15, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno marių regioninio parko direkcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.