Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, vertėjaujant Svetlanai Agofonovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. K., jo atstovui advokatui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas O. K. (O. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. būtina nustatyti asmenį, padariusį tą pažeidimą, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010-06-18 nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -1202/2012). Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Veikai pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija padaręs šį teisės pažeidimą. Byloje esančiais 2015-01-16, 2015-01-17 tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2015-01-16 į policiją kreipėsi A. L. pranešdamas, kad 2015-01-12, laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val. jo stovintį automobilį P. V., valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitas automobilis, kuris pasak nukentėjusiojo, iš eismo įvykio pasišalino. A. L., neprisistatęs liudytojas, nurodė, kad jo automobilį sugadino vairuotojas, kuris vairavo automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad galimai iš eismo įvykio pasišalino automobilio T. A. Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas O. K.. Jam išsiųstas šaukimas atvykti į kelių policijos biurą eismo įvykio aplinkybėms išaiškinti. 2015-01-17, į policiją atvykęs O. K., paaiškino, kad 2015-01-12, apie 11.20 val., esant slidžiai kelio dangai, posūkyje atsitrenkė į stovintį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į pastarąjį automobilį, suveikė apsaugos signalizacija. Palaukęs įvykio vietoje apie pusę valandos, bei nesulaukęs nukentėjusiojo, paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, manydamas, kad su juo susisieks sugadinto automobilio savininkas ir jie užpildys įvykio deklaracijas, bei neparnešęs policijai apie įvykį, nuvažiavo (b. l. 4, 5). Byloje esančiomis foto lentelėmis, bei papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti A. L. automobilio - P. V., valst Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės durys bei užpakalinės kairės pusės sparnas (b. l. 14-15). Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė tyrimui jo paties po eismo įvykio daryta foto nuotrauka, kurioje taip pat užfiksuoti automobilio P. V., valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 17). Taip pat byloje esančiomis foto lentelėmis užfiksuoti ir automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16). VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas O. K. (b. l. 19). Iš byloje esančio 2015-01-17 O. K. rašytinio paaiškinimo policijai matyti, kad 2015-01-12, 11.20 val., O. K. sukant į kairę, t.y. į Nidos g. 54, į Darželio g. 1, Klaipėdoje, esant slidžiai kelio dangai, atsitrenkė į automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. laukė automobilio savininko apie pusę valandos, tačiau jo nesulaukęs, paliko lapelį su savo kontaktiniais duomenimis, kad savininkas su juo susisiektų dėl įvykio deklaracijos užpildymo, todėl policijai apie eismo įvykį nepranešė. Dėl teisės pažeidimo prisipažįsta kaltas, dėl jo padarymo gailisi (b. l. 11). Iš byloje esančio 2015-01-16 A. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jo automobilis P. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie Nidos g. 54, Klaipėdoje, nuo 2014-12-08 iki 2015-01-15, kadangi jis automobiliu retai naudojasi. Gretimame name gyvenanti kaimynė, kuri nenorėjo atskleisti savo tapatybės, jam nurodė, kad 2015-01-12, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 14.00, į jo automobilį P. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis T. A., juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje, buvo sugadintas jo automobilio galinis sparnas, ir kairės pusės durelės, kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, manydamas, kad jo niekas nematė (b. l. 12). Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir abu automobiliai buvo apgadinti. Automobilių pažeidimai užfiksuoti pateiktose byloje foto lentelėse, bei papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma (b. l. 14-17). Faktą, kad automobiliai buvo apgadinti pripažįsta ir pats O. K.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp automobilių P. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidūrimo kontaktas bei pateiktose foto lentelėse matomi automobilių sugadinimai susidarė šių automobilių susidūrimo kontakto metu. Darytina išvada, jog šiais savo veiksmais O. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu O. K. prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d.. O. K. teigė nepripažįstąs kaltės dėl jam inkriminuojamo (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Pagal minėto straipsnio nuostatas atsakomybė iškyla tik esant tyčiai, tačiau O. K. teigimu, jis neturėjo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, po įvykio jis apie pusę valandos laukė automobilio savininko, užpildė eismo įvykio deklaraciją, paliko lapelį su savo kontaktiniais duomenimis, tikėdamasis, kad automobilio savininkas susisieks su juo dėl deklaracijų pildymo. O. K. mano, kad, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad buvo pasišalinta iš eismo įvykio ne tyčia, į policiją pastarasis nesikreipė dėl sumišimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors O. K. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiojo rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jam apie jo sugadintą automobilį pranešė gretimame name gyvenusi kaimynė, mačiusi eismo įvykį, ir spėjusi užsirašyti kaltininko vairuojamo automobilio valstybinį numerį. Iš foto lentelių matyti, kad abiems transporto priemonėms padaryti apgadinimai yra akivaizdūs. Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos nukentėjusiojo automobilio užpakalinės kairės pusės durys bei užpakalinės kairės pusės sparnas. Be to, ir pats O. K. patvirtino, kad po eismo įvykio, neradęs nukentėjusiojo, nesikreipė į policijos pareigūnus dėl apgadinto automobilio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad O. K. padarė (duomenys neskelbtini) str. l d. numatytą pažeidimą. Iš foto lentelių matyti, kad automobilio sugadinimas padarytas kitam automobiliui buvo akivaizdus, to neneigia ir pats O. K., todėl teismo vertinimu, O. K., nesulaukęs nukentėjusiojo, neabejotinai privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, ir pranešti apie autoįvykį policijos pareigūnams, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi, O. K. būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, nepasišalinti iš įvykio vietos, padėti jį išsiaiškinti. O. K. elgesys iškart po eismo įvykio – lapelio su kontaktiniais duomenimis palikimas, jo sumišimas dėl susidariusios situacijos nepateisina ir neeliminuoja jo kaltės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Be kita ko, O. K. ilgas vairavimo stažas leidžia manyti, kad jam yra gerai žinomos Kelių eismo taisyklės ir jis tikrai suvokė, kad sugadinus transporto priemonę, ir nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje apie pusę valandos, kaip teigia pats pažeidėjas, būtina kviesti policijos pareigūnus. Pažeidėjo argumentai, kad jis iškart po įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad nėra jo kaltės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, juolab, kad eismo įvykio deklaraciją pažeidėjas galėjo užpildyti ir kitu, nei jo nurodytu laiku.

Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl konstatuotina, kad pažeidėjas šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

O. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nors anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo baustumas yra išnykęs, paskirtos baudos sumokėtos, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, administracinėmis nuobaudomis siekiamus tikslus, taip pat į jo padarytus teisės pažeidimus, O. K. už kiekvieną padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos minimalios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, numatytos administracinės nuobaudos.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (ATPK 33 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo aveju ginčai dėl žalos iš kalto dėl eismo įvykio asmens atlyginimo gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str.1 d. 1 p., 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

O. K. (O. K.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

O. K. (O. K.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti administracinę nuobaudą –868 Eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, O. K. (O. K.) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.