Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą (Nr. A2.6.-426-144/2015), kuriuo O. K. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi O. K. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą.

2016 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas O. K. prašymas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – specialios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Nurodė, kad sumokėjo paskirtą baudą, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, dirba jūreiviu ir jam grįžus iš darbo reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nuo nuobaudos atimti teisę vairuoti transporto priemonę paskyrimo praėjo daugiau nei pusė laiko, teisės atėmimo laikotarpiu O. K. nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 68-71), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 63). Nepaisant to, teismas pažymi, kad formalus įstatyminių reikalavimų įvykdymas, vienareikšmiai ir besąlygiškai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų.

O. K. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo veiksmai, vairavimo maniera sukėlė kito automobilio autoįvykį, dėl to kiti asmenys patyrė žalą, pats iš įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad jis ankščiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, teismo nuomone, O. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo gyvenimo būdo ir atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos apibūdina O. K. kaip vairuotojo asmenybę. Prašyme O. K. nurodė, kad dirba jūreiviu, todėl darytina išvada, kad jo darbinėms funkcijoms atlikti vairuotojo pažymėjimas nebūtinas. Tačiau iš pateikto prašymo matyti, kad O. K. nenurodė jokių priežasčių, kurioms esant teismas turėtų svarstyti prašymo pagrįstumą. O. K. prašyme tiesiog nurodė, kad grįžus iš jūros jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kas rodo, kad išimtinių aplinkybių ir nėra. Tai, kad O. K. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

O. K. skunde nurodyti argumentai yra nepakankami išvadai, kad tai yra tokios aplinkybės, kurioms esant O. K. išimtinai būtų galima sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas,

nutaria:

O. K. (O. K.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.