Utenos apylinkės teismo nutartis

2022-01-19 · Byla Nr. M1-61-477/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
M1-61-477/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41953-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Nukentėjusysis
Z. L.
Advokatai
Juozas Bučinskas
Baudžiamoji byla Nr. M1-61-477/2022Proceso Nr.1-01-1-41953-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.3; 2.10.9; 2.10.11
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,nukentėjusiajai Z. L.,S. V. atstovei pagal įstatymą V. V.,S. V. gynėjui advokatui Juozui Bučinskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neturinčiam išsilavinimo, turinčiam 35 proc. neįgalumą, neteistam, 2021-12-05 surašytas negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolas, kuriame konstatuojama, kad įtariamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu asmens – S. V. psichikos būklė neleidžia su juo atlikti proceso veiksmų ir jam dalyvauti atliekamuose proceso veiksmuose, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d., 22.00 val., iki 2021 m. vasario 2 d., 6.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, pro langą įsibrovė į Z. L. priklausančios fermos ūkinio pastato sandėliuką, iš kurio slapta pagrobė 25 litrų talpą, kurioje buvo 24 litrai aukšto slėgio hidraulinio tepalo, 72 Eur vertės (vieno litro kaina 3 Eur), 25 litrų talpą, kurioje buvo 27 litrai dyzelinio kuro (kuris buvo dažytas), 13,81 Eur vertės (vieno litro kaina 0,5116 Eur centų), degtinės butelį „Moskovskaya“, 0,5 litrų talpos, 6 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai Z. L. padarė turtinę 91,81 Eur žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Z. L. parodė, kad pagal pėdsakus, kartu su darbuotojais nustatė, kad tepalą dyzelinį kurą ir degtinės butelį iš jos ūkinio pastato, pagrobė S. V., jo tėvas V. V. ir R. D.. Po šio įvykio, S. V. buvo atvykęs pas nuken-

Tėjusiąją, savo kaltę pripažino ir atsiprašė nukentėjusios. Posėdžio metu, nukentėjusioji atsisakė ieškinio S. V. atžvilgiu.

S. V. įstatyminė atstovė V. V. parodė, kad sūnus nuo gimimo turi psichikos negalią, nuolat yra stebimas medikų. Atstovė su prokuroro pareiškimu sutiko.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Š., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato tyrėja palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdama šioje byloje tyrimo veiksmus, liudytoja nustatė, kad tepalą dyzelinį kurą ir degtinės butelį iš nukentėjusios ūkinio pastato pagrobė S. V., jo tėvas V. V. ir R. D..

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė, kad pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Jis gyvena kartu su tėvu V. V., mama, kurios vardo nežino, ir R. D.. 2021 m. vasario mėn., tiksliai datos negali pasakyti, jie visi buvo namuose. Vakare, V. V. su R. D. jau buvo pagėrę degtinės ir V. V. pasiūlė jam ir R. D. nueiti į Z. L., kuri yra ūkininkė, fermą ir iš ūkiniame pastate esančio sandėliuko pasiimti butelius, kuriuos bus galima priduoti. V. V. anksčiau yra dirbęs pas Z. L. fermoje, todėl žinojo, kad ten yra kraunami tušti buteliai. Jis su R. D. sutiko nueiti į fermą ir paimti tuos depozito butelius. Mama negirdėjo ką siūlė tėvas. Apie 18.00 val., jau buvo tamsu, jis, V. V. ir R. D. nuėjo į Z. L. fermą. Ferma matosi nuo jų namų, atstumo pasakyti negali. Jie atėjo prie fermos, prie ūkinio pastato, kur yra sandėliukas, bet jo durys buvo užrakintos spyna. V. V. ir R. D. stovėjo ir nieko nesakė. Tada jis patarė jiems, kad galima išimti sandėliuko langelį ir taip patekti į vidų, jie pritarė. Priėjęs prie ūkinio pastato langelio, negali pasakyti iš kurios pusės jis buvo, rankomis atlenkė du vinis ir išėmė langą su rėmu, pastatė jį į šoną. Langelis buvo neaukštai, todėl nereikėjo ant nieko užsilipti, kad galėtų jį pasiekti. Jis pirmas įlipo į sandėliuką, paskui jį įlipo R. D., V. V. nelipo, liko laukti lauke. Kodėl V. V. laukė lauke, ar stebėjo, kad niekas neitų, nežino. Sandėliuke jis ieškojo tuščių butelių, švietėsi mobiliuoju telefonu. Matė, kad viduje buvo vienas maišas su buteliais, dar buteliai buvo sukrauti dėžėje. R. D. pamatė ar užkliuvo už kanistrų su dyzeliniu kuru, kurie buvo padėti ant žemės, pasakė, kad tuščių butelių jie neims, geriau paims dyzelinį kurą kanistruose. Jis sakė R. D. neimti dyzelinio kuro, kad geriau imti butelius, bet R. D. dar kartą pasakė, kad geriau imti dyzelinį kurą, kad parduoti kitą dieną. R. D. paėmė du pilnus kanistrus, kurie buvo dideli. Vienas buvo raudonos, o kitas baltos spalvų. Eidamas link langelio jis pamatė ant žemės butelį degtinės, 0,5 litro talpos, ir jį pasiėmė. R. D. pasakė jam jį paimti. Kiek prisimena, pirmas prie langelio priėjo R. D. ir vieną po kito išmetė pro langą į lauką abu kanistrus ir išlipo. Jis išlipo paskui, megztinio kišenėje turėjo paimtą degtinės butelį. Išlipęs matė atokiau stovintį V. V.. R. D. pasakė V. V., kad paėmė du kanistrus dyzelinio kuro, bet šis atsakė jam padėti atgal, geriau paimti butelius. R. D. pasakė, kad kurą bus galima parduoti ir V. V. sutiko. Pusė kelio abu kanistrus su dyzeliniu kuru nešė jis, o kitą pusę nešė R. D., V. V. nenešė, bet matė, kad jie paėmė iš sandėliuko du kanistrus su dyzeliniu kuru. Grįžę namo, kanistrus padėjo netoli malkinės. Tada jis su R. D. grįžo į fermą sutvarkyti lango sandėliuke, kad Z. L. nieko nesupratų. Jis įdėjo langelį, užlenkė vinis, o R. D. švietė jam telefonu. Po to jie grįžo namo. Namuose R. D. su V. V. gėrė degtinę. Nežino ar R. D. sakė V. V., kad degtinę jie pavogė iš sandėliuko. Mamai apie vagystę nieko nesakė, nes jiems grįžus ji jau miegojo. Kitą rytą girdėjo kaip R. D. kažkam skambinėjo nuo ryto ir siūlė pirkti dyzelinį kurą. Apie 10.00 val. į kiemą atvažiavo kažkoks automobilis ir R. D. pardavė vyrui, kurio jis nepažįsta, abu kanistrus su dyzeliniu kuru. R. D. V. V. pasakė, kad kurą pardavė už 20 Eur. Dar R. D. sakė, kad vyras už kurą padavė jam ne visus pinigus, kad atiduos vėliau. Už parduotą kurą R. D. jam davė gal kelis eurus, kuriuos jis išleido parduotuvėje. R. D. su V. V. pirko degtinės. Labai gailisi dėl to, kad kartu su R. D. ir V. V. padarė šią vagystę. Norėtų susitarti su Z. L. dėl žalos atlyginimo, galėtų atidirbti pas ją prie ūkio darbų (2 t., b. l. 137-138).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo Z. L. parodė, kad ūkininkauja (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 1 d., apie 22.00 val., išvyko iš tvartų (iš jos ūkio) namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 2 d., apie 6.00 val., atvykusi į fermas pamatė, kad ūkiniame pastate išlaužtas sandėliuko patalpos langas ir pavogta: 25 litrų talpa, kurioje buvo 24 litrai aukšto slėgio hidraulinio tepalo, kurio vertė 72 Eur (vieno litro kaina 3 Eur); 25 litrų talpa, kurioje buvo 27 litrai dyzelinio kuro (kuras dažytas), kurio vertė 13,81 Eur be PVM (vieno litro kaina 0,5116 Eur be PVM); degtinė „Moskovskaya“, 0,5 litro, kurios vertė 6 Eur. Bendrai jai padaryta 91,81 Eur turtinė žala. Negali pasakyti kokios spalvos buvo talpos, galėjo būti mėlynos, baltos arba raudonos, nes tokias talpas (kanistrus) jie naudoja fermoje, jas galėtų atpažinti, taip pat galėtų atpažinti butelį degtinės. Į 25 litrų plastikinius bakelius, kurie buvo pavogti su dyzeliniu kuru ir aukšto slėgio hidraulinio tepalo, galėdavo tilpti daugiau skysčio, t. y. į 25 litrų plastikinį bakelį galima buvo įpilti 27 litrus dyzelinio kuro. Pavogtos dvi talpos yra bevertės. Dokumentų įrodančių aukšto slėgio hidraulinio tepalo įsigijimą, šiuo metu nebeturi, todėl pateikti negali. Su fermos darbuotojais įtarė, kad vagystę padarė kaimo gyventojas R. D., kuris ne vieną kartą praeidavo pro fermas. Taip pat, po vagystės, V. V. žmona buvo parduotuvėje ir pirko degtinę, kas sukėlė įtarimą. 2021 m. vasario 3 d. ji su ūkio darbuotojais pasikvietė R. D. ir S. V., klausinėjo jų kur jie padėjo vogtą kurą. Iš pradžių jie nenorėjo nieko sakyti, bet po to prisipažino, kad tai jie iš fermos pavogė kurą ir pardavė asmenis, vadinamiems „(duomenys neskelbtini)“. Vagiant kurą kartu su jais dalyvavo ir V. V., kuris stovėjo prie keliuko. Įtariamieji jai žalos neatlygino. Daiktų apžiūros metu ji atpažino vieną 25 litrų talpos plastikinę talpą kaip savo, tačiau atsisakė ją paimti, nes joje buvę 15 litrų skysčio buvo sumaišyti, t. y. dyzelinis kuras buvo sumaišytas su aukšto slėgio hidrauliniu tepalu ir nebėra tinkami naudojimui. Pati talpa ištepta dėmėmis, be užsukimo dangtelio, todėl jos jai nebereikia. (1 t., b. l. 59-60, 67-68, 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Š. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąją tyrėja. Dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. G., apie 00.00 val. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nakties metu iš fermos pastato pavogtas dyzelinis kuras. Atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su fermoje dirbusiais asmenimis, kurie paaiškino, kad vagystės fakto niekas nematė. Tiek fermoje dirbę asmenys, tiek fermos savininkė Z. L. įtarė, kad vagystę galėjo įvykdyti R. D. ir V.. Buvo pabendrauta su šiais asmenimis, kurie įtariami kuro bei alyvos vagyste. R. D. paaiškino, kad su S. V. ir jo tėvu V. V. 2021 m. vasario 1 d., naktį, atėjo į Z. L. priklausančias fermas. S. V. per langą įsibrovė į ūkinio pastato vidų ir iš jo, per langą, padavę dvi talpas (kanistrus), kuriuose buvo dyzelinis kuras ir alyva. Vagystės metu V. V. stovėjo kiek toliau ir stebėjo aplinką. Pavogtą kurą R. D. pardavė A. M.. S. V. ir V. V. davė analogiškus paaiškinimus R. D.. S. V. paaiškino, kad jis nemoka nei skaityti, nei rašyti, turi neįgalumą, jį visur atstovauja jo motina V. V.. A. M. nurodė, kad iš R. D. jis nusipirko apie 70 litrų dyzelinio kuro, bet pasirodė vienoje talpoje buvo alyva, kurią jis supylė į automobilį, nes galvojo jog tai dyzelinis kuras (1 t., b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. vasario 2 d., apie 10.00 val., jam paskambinęs R. D. siūlė pirkti 70 litrų dyzelinio kuro. Jis sutiko, pasakė, kad už kurą sumokės 20 Eur. Tada jis nuvyko pas V. V., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Kieme jo laukęs R. D. padavė jam du kanistrus, po 25 litrus, į vieną kanistrą telpa 27 litrai kuro, su dyzeliniu kuru, o jis padavė R. D. pinigus. Kanistrai buvo pilni. Daugiau kieme nieko nebuvo. Vienas kanistras buvo pilkos, o kitas mėlynos spalvos. R. D. nesakė iš kur gavo kurą, o jis jo neklausė. Jis nežinojo apie tai, kad kuras yra vogtas, manė, kad R. D. dirba pas ūkininkus ir šie už darbą galėjo su juo atsiskaityti dyzeliniu kuru. Pasiėmęs kurą jis išvažiavo. Kurą jis supylė į savo automobilį. Po kurio laiko paaiškėjo, kad viename kanistre buvo alyva ir dėl to automobilis sugedo. 2021 m. vasario 2 d., apie 12.00 val., vieną tuščią kanistrą jis paskolino pažįstamam A.. A. pažadėjo grąžinti talpą 2021 m. vasario 4 d., vakare. Iš automobilio bako jam pavyko išpilti apie 35 litrus tepalo ir kuro mišinio, kurios dalį jis supylė į R. D. jam duotą talpą ir kitą dalį į savo talpą, nes likusią dalį jis sunaudojo važinėdamas (1 t., b. l. 90, 95-96).

Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 1 d. kartu su V. V., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. V. V. žmona V. V. ir sūnus S. V. kartu su jais alkoholio nevartojo. Vakare, galėjo būti apie 23.30 val., V. V. pasiūlė nueiti iki Z. L. fermų ir iš ūkiniame pastate esančio sandėliuko pasiimti tuščią tarą. V. V. anksčiau yra dirbęs Z. L. fermoje, todėl žinojo, kad ten yra kraunami tušti buteliai. Tiek jis, tiek V. V. buvo gerokai išgėrę, S. V. buvo blaivus. S. V. turi negalią, nemoka rašyti ir skaityti. Neprisimena jis ar V. V. pasiūlė S. V. eiti kartu ir jis ėjo savo noru. Ferma nuo V. V. namų yra kokių 300 metrų atstumu. Eidamas į fermą jis nežinojo ar ūkinio pastato sandėliukas užrakintas ar ne, jokių įrankių su savimi jie nesinešė. Jie trise užėjo į vidų pro nerakintas fermos duris, nuėjo prie ūkinio pastato, kurio durys buvo užrakintos pakabinama durų spyna. Pamačius spyną, V. V. pasakė eiti namo, nes į vidų nepateks, bet S. V. pasakė, kad galima išimti langelį ir patekti į sandėliuką, jie pritarė. Priėjęs prie sandėliuko langelio S. V. atlenkė tikriausiai vinis ir išėmė nedidelį langelį, padėjo jį į šoną. Paskui S. V. sakė, kad rankomis atlenkė du vinis ir langas išsiėmė. S. V. į vidų pro langą įlindo pirmas, paskui jis. Langelis buvo neaukštai. V. V. stovėjo lauke prie langelio ir laukė, stebėjo, kad niekas neitų, kitų atveju jis būtų juos pašaukęs. Sandėliuke jis su S. V. ieškojo tuščių butelių, matė, kad jie buvo sudėti maišuose, bet tada pamatė ant grindų sudėtus kanistrus su dyzeliniu kuru ir pasakė S. V., kad ims ne tuščius butelius, o dyzelinį kurą. S. V. sakė, kad geriau imti tuščius butelius, bet jis įkalbėjo jį geriau imti dyzelinį kurą ir kitą dieną parduoti, S. V. sutiko. Jis paėmė du pilnus, 25 litrų talpos, kanistrus, galvojo, kad juose yra dyzelinis kuras. Grįžtant prie langelio, S. V. ant staliuko pamatė pilną degtinės butelį, lyg ir „Moskovskaya“, kurį pasiėmė su savimi. Būnant sandėliuke, S. V. švietėsi telefonu, o jis neturėjo kuo pasišviesti. S. V. iš sandėliuko išlipo pirmas. Tada jis padavė S. V. pro langą kanistrus ir išlipo pats. V. V. laukė jų lauke, kokių 15 metrų atstumu nuo ūkinio pastato, jis žinojo ir suprato, kad jie eina vogti. S. V. įdėjo langelį atgal ir jie nuėjo prie V. V., kuris paklausė kodėl jie nepaėmė taros. Jis atsakė V. V., kad pardavę dyzelinį kurą gaus daugiau pinigų. V. V. matė šiuos kanistrus. Einant iki namų, kanistrus nešė S. V., o jis nešė butelį degtinės. Atėjus namo, S. V. kanistrus padėjo į daržinę. Namuose jis su V. V. išgėrė butelį degtinės, kurį paėmė iš sandėliuko. 2021 m. vasario 2 d., apie 10.00 val., pasitarę su V. V., nusprendė parduoti dyzelinį kurą, todėl jis paskambino pažįstamam A. M. ir pasiūlė pirkti 50 litrų dyzelinio kuro, šis sutiko. Neužilgo A. M. vienas atvažiavo į V. V. kiemą ir jis iš daržinės atnešė jam du kanistrus su dyzeliniu kuru. Vienas kanistras buvo baltos, o kitas raudonos spalvos. Jis galvojo, kad abejuose kanistruose buvo dyzelinis kuras. A. M. už dyzelinį kurą padavė jam 20 Eur, dar liko skoloje 20 Eur, sakė atiduos vėliau. Jis nesakė A. M. iš kur šie kanistrai su dyzeliniu kuru, o jis ir neklausė. Tuo metu S. V. buvo kieme, netoli jo. Po kiek laiko jam paskambino A. M. ir pasakė, kad viename kanistre buvo ne dyzelinis kuras, o tepalas, tuo pokalbis ir baigėsi. A. M. nesakė, kad buvo supylęs tepalą į savo automobilį. Pinigus, gautus pardavus dyzelinį kurą, jis su V. V. išleido savo reikmėms. Norėtų atidirbti pas Z. L. ūkyje ir tokiu būdu atlyginti žalą (2 t., b. l. 13-15, 25).

Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 1 d., nuo ryto, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su R. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvę žmona V. V. ir sūnus S. V. alkoholio nevartojo. Vakare jis su R. D. pradėjo kalbėti, kad (duomenys neskelbtini) kaime Z. L. fermoje įrengtame ūkiniame pastate esančiame sandėliuke yra sudėta tuščia tara, todėl būtų gerai nueiti ir ją paimti, kad galima būtų priduoti ir nusipirkti alkoholio. Tiek jis, tiek R. D. yra dirbę Z. L. fermoje, todėl jiems buvo žinoma, kad fermos ūkiniame pastate esančiame sandėliuke ir pačioje fermoje yra laikoma tuščia tara. Šį pokalbį girdėjo virtuvėje buvęs S. V.. Sumanymas kilo tikriausiai todėl, kad jis su R. D. buvo neblaivūs. Jie nekalbėjo apie tai, kad iš sandėliuko galima pavogti ir dyzelinį kurą. V. V. apie šį sumanymą nieko nežinojo, ji negirdėjo jų pokalbio. Greičiausiai po 23.00 val. jis kartu su R. D. ir S. V. nuėjo iki Z. L. fermos, kuri matosi nuo namų, ji yra kokių 500 metrų atstumu. Jokių įrankių su savimi jie nesinešė. Atėjus į fermą, ji buvo nerakinta, užėjo į ūkinį pastatą, kuris buvo nerakintas, bet ten tuščių butelių nerado. Sandėliukas buvo užrakintas pakabinama spyna, rakto jie nerado. Tada jis su R. D. apsisuko ir išėjo iš fermos, buvo nuėję kokių 50 metrų, o S. V. buvo kažkur dingęs. Tada jie išgirdo šaukiant S. V.: „Tėvai, aš žinau pro kur įeiti“. Jis su R. D. grįžo prie fermos, nuėjo prie ūkinio pastato, ties ta vieta kur įrengtas sandėliukas, pamatė, kad S. V. buvo išėmęs sandėliuko langą ir padėjęs jį ant žemės. S. V. pasakė, kad reikia lysti į vidų. Jis pasakė, kad reikia paimti butelius ir eiti namo. S. V. ir R. D. įlindo į sandėliuką pro langą, o jis stovėjo kokių 10 metrų atstumu nuo sandėliuko, laukė kol jie išlys su buteliais, tačiau stovėjo ten ne tam, kad stebėtų ar niekas neina, nes teritorijos niekas nesaugo ir naktimis ten niekas nevaikšto. Po kiek laiko pamatė, kad kažkuris iš jų, greičiausiai R. D., išmetė pro langą į lauką du kanistrus. Jis sušuko jiems grąžinti kanistrus atgal ir paimti tik butelius, sakė neprisideda prie jų. Kaip tik tada jis pamatė atvažiuojančio automobilio šviesas, kažkas važiavo į fermos pusę, išsigando ir pradėjo eiti link namų. Neprisimena ar ką nors sakė S. V. ir R. D., bet gal jie pamatė. Nematė kaip S. V. ir R. D. išlipo pro sandėliuko langą ir nešė kanistrus. Jis nepritarė, kad jie paimtų kanistrus su dyzeliniu kuru. Kad kanistrai yra su dyzeliniu kuru jis suprato, nes anksčiau kai buvo dirbęs pas Z. L. žinojo, jog juose laikomas dyzelinis kuras ir tepalas. Jis pirmas nuėjo namo, nematė kaip R. D. ir S. V. nešė kanistrus ir kur juos padėjo. Netrukus namo grįžę S. V. ir R. D. kažką sakė, kad atnešė namo du kanistrus, kuriuos paslėpė kažkur prie namų, tačiau jis pasakė jiems, kad nesikiš ir jam tų kanistrų su dyzeliniu kuru nereikia, jo tikslas buvo paimti tik tuščią tarą. Gal po 00.00 val. ar tai S. V., ar tai R. D. ištraukė pilną butelį degtinės, jos pavadinimo neprisimena, S. V. pasakė, kad rado degtinės butelį sandėliuke. Jie su R. D. išgėrė degtinę. Tarp jų nebuvo jokios kalbos kur jie dės kanistruose esantį dyzelinį kurą. Jis pasakė jiems nešti kanistrus atgal arba dėti kur nori. Išgėrę degtinę jie nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte, R. D. pasakė, kad jie turi alkoholinių gėrimų, sakė, kad iš Z. L. fermoje esančio sandėliuko atsinešė dyzelinio kuro. Jis atsakė R. D., kad jis ne prie ko, kad tai R. D. ir S. V. dyzelinis kuras. R. D. sakė, kad parduos dyzelinį kurą ir turės pinigų alkoholiui, S. V. paprašė nupirkti jam energetinio gėrimo. Tada jis vėl nuėjo miegoti, kažką per miglą prisimena, kad R. D. kažkam skambino, siūlė pirkti du kanistrus dyzelinio kuro. Atsibudęs matė, kad virtuvėje ant stalo stovėjo litras degtinės. R. D. pasakė, kad abu kanistrus pardavė S., gavo 20 Eur. Tada jie visi gėrė degtinę. Jo tikslas buvo pavogti tuščią tarą, o ne du kanistrus dyzelinio kuro (2 t., b. l. 41-43, 50).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. M. pateikė dvi plastikines talpas, kuriose yra apie 35 litrus dyzelinio kuro ir tepalo mišinio (1 t., b. l. 99).

Žemesnės instancijos teismas

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. M. pateikė vieną tuščią plastikinę talpą (1 t., b. l. 102-104).

Apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos dvi plastikinės talpos, kuriose yra apie 35 litrus dyzelinio kuro ir tepalo mišinio, ir viena tuščia plastikinė talpa. Viena plastikinė talpa yra 25 litrų talpos, raudonos spalvos, viršutinėje dalyje turi rankeną. Vienoje rankenos pusėje yra vieta, kuri skirta pilti skystį, ji uždengta plastikiniu maišeliu, kuris apvyniotas juodos spalvos izoliacine juostele. Talpa vietomis iš visų pusių ištepta juodos spalvos dėmėmis. Talpoje yra 15 litrų skysčio – dyzelinio kuro ir tepalo mišinio. Skystis turi aštrų dyzelinio kuro ir tepalo kvapą. Kita plastikinė talpa yra raudonos spalvos, 20 litrų talpos. Talpos viršutinėje dalyje yra juodos spalvos užsukamas dangtelis ir rankena. Viršutinėje dalyje talpa ištepta juodomis dėmėmis. Talpoje yra 20 litrų skysčio - dyzelinio kuro ir tepalo mišinio. Skystis turi aštrų dyzelinio kuro ir tepalo kvapą. Trečia plastikinė talpa yra gelsvos spalvos, tuščia, 25 litrų talpos. Talpa ištepta rudos ir juodos spalvos dėmėmis, apibraižyta, viršutinėje dalyje turi žalios spalvos užsukamą dangtelį, ant kurio yra užrašas „MAUSER“. Apžiūroje dalyvavusi nukentėjusioji Z. L. pareiškė, kad iš pateiktų trijų plastikinių talpų, ji atpažino raudonos spalvos 25 litrų talpą, kuri buvo iš jos pavogta. Talpą ji atpažino iš išvaizdos, nes analogiškų talpų pas ją yra ir daugiau. Jos talpa buvo su dangteliu, o ši apklijuota izoliacine juosta. Ji atsisako paimti talpą su 15 litrų skysčio, kadangi mišinys netinkamas naudojimui. Kitos dvi talpos yra ne jos (1 t., b. l. 105-111).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matoma vieno aukšto iš plytų sumūryta gyvulių ferma. Kairėje fermos pusėje, žiūrint nuo įvažiavimo pusės, matomi du stačiakampio formos langai. Kairėje pusėje esantis langas sudarytas iš aštuonių stiklinių blokelių. Dešinėje pusėje esantis stačiakampio formos langas sudarytas iš stiklo ir medinio lango rėmo. Dešinėje ir kairėje lango, kuris yra su mediniu rėmu, pusėje matomi įkalti ir užlenkti viniai, kurie fiksuoja langą. Pažiūrėjus pro šį langą matoma sandėliuko patalpą, kurioje yra stalas, suspausto oro kompresorius ir kiti smulkūs ūkyje naudojami daiktai. Išėjus iš sandėliuko, kairėje pusėje matomos netvarkingai sukrautos įvairių spalvų (šviesios, raudonos, mėlynos) plastikinės talpos ir kiti smulkūs ūkyje naudojami daiktai. Ant raudonų ir mėlynų plastikinių talpų matomi gamintojų informaciniai lapeliai. Vizualiai apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų bylai reikšmingų daiktų nerasta (1 t., b. l. 47-48, 50-55).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. liepos 13 d. – rugpjūčio 6 d. ekspertizės akte Nr. 88TPK-65/2021 nurodyta, kad S. V. praeityje ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Nusikaltimo padarymo metu S. V. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į S. V. psichinio vystymosi ypatumus, jis tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. V. serga vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. S. V. reikalingos priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas ambulatorinis priverstinis gydymas pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 108-109).

Ekspertas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko, nurodė, kad S. V. serga vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. S. V. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog S. V. tyčia pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į Z. L. priklausančios fermos ūkinio pastato sandėliuką, tokiu būdu padarydamas Z. L. 91,81 Eur turtinę žalą.

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiojo parodymais duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais pateiktais rašytiniais įrodymais: liudytojų B. Š. ir A. M. parodymais (1 t., b. l. 84-85, 90, 95-96), asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą R. D. ir V. V. parodymais (2 t., b. l. 13-15, 25, 41-43, 50), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (1 t., b. l. 99, 102-104), apžiūros protokolu (1 t., b. l. 105-111), įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 47-48, 50-55).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertas nustatė, kad S. V. praeityje ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu, su reikšmingu elgesio sutrikimu reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. S. V. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. V. serga aukščiau minėtu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su S. V. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. S. V. būtinas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas – ambulatorinis priverstinis gydymas pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 108-109).

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog S. V. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-65/2021 išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į S. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis priverstinis gydymas pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinis ieškinio

Nukentėjusioji Z. L. pateikė 91,81 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 78).

Teismas konstatuoja, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje nustatyta, kad S. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, daro išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl to S. V.byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajai realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį kitoje baudžiamoje byloje, kuri iškelta R. D. ir V. V. atžvilgiu, taip pat ir civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016).

Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu, atsisakė civilinio ieškinio, S. V. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad S. V., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti S. V. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nukentėjusiosios Z. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas