Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities VPK viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. surašytas dėl to, kad jis, būdamas baustas už LR ATPK 129 str., 2013-03-26 apie 18.10 val., Marijampolės sav., Baraginės kaime, Pavasario g., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas 2,38 promilės girtumas). Taip pat J. K. policijos pareigūnams nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais, J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl apeliantui inkriminuotų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei turto konfiskavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 30 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas administracinė nuobaudos paskyrimo už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą klausimą, pritaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikė J. K. transporto priemonės konfiskavimo. Apylinkės teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis iš savininkės J.A. K. buvo paimtas be jos sutikimo ir ji negalėjo žinoti, kad jis bus panaudotas administracinio teisės pažeidimo darymui, todėl ji nėra atsakingas už jos nuosavybės panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Jau minėta, kad švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos paskyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas tam tikrų, išskirtinių aplinkybių konstatavimas, kurios leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog tik pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai, teisingumo ir proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad ATPK 30¹ str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konfiskavimo klausimas, privalo būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatas, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė yra pažeidėjo J. K. sutuoktinės A. K. motina, kuri gyvena kitoje valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad J. A. K., palikusi jai priklausantį automobilį kitiems asmenims naudotis ir išvykusį kitą šalį ilgesniam laikui, teigia nežinojusi, kad jos dukters sutuoktinis J. K. naudosis jai priklausančiu automobiliu neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairuos ją neblaivus, nepatvirtina, jog ji ėmėsi atitinkamų priemonių jai priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Laikinas automobilio naudotojas buvo A. K., kuri gyvena santuokoje su pažeidėju, todėl darytina išvada, kad abu sutuoktiniai naudojo šį automobilį. Pažymėtina ir tai, kad J. K. sistemingai darė grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką buvo baustas administracine tvarka: 2003 m. jis baustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, 2006 m. jis ir vėl buvo baustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, tačiau per šį laikotarpį vairavo automobilį, be kita ko ir būdamas neblaivus, už ką jam paskirtos nuobaudos, apie ką turėjo žinoti ir A. K..

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Janina – A. K. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą pakeisti.

J. K. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – transporto priemonės Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.