- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1286-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „ČELTA“ 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė prašė atnaujinti procesą dėl to, kad neteisingas dokumentas (vertinimo ataskaita) pripažintas teisingu ir nenustatytas suklydimas. Ieškovė nurodė prašymą atnaujinti procesą teikianti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jau yra teikusi teismui, o nurodytos aplinkybės teismų buvo įvertintos. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad ieškovė jau daugiau nei 20 kartų šiais metais ir 60 kartų 2020 metais kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Visi minėti prašymai Vilniaus apygardos teismo buvo netenkinti, palikti nenagrinėtais, juos buvo atsisakyta priimti arba dėl nepašalintų trūkumų jie buvo grąžinti padavusiam asmeniui.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šiuo atveju ieškovės prašymo motyvai vėlgi nėra nauji, tik papildomi, nekeičiantys anksčiau pareikštų prašymų dėl proceso atnaujinimo esmės. Tai, kad ieškovė prašyme dėl proceso atnaujinimo naudoja kiek kitokias žodines konstrukcijas nei ankstesniuose prašymuose, nekeičia prašymo vertinimo kaip paduodamo pakartotinai, nes esminę reikšmę turi nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys.
7. Nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą yra tapatus jau išnagrinėtiems ieškovės prašymams, teismas atsisakė priimti pakartotinį prašymą atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pateiktas prašymas buvo nesuprastas, reikalo esmė – pateiktas prašymas turto vertinimo ataskaitos teisingumo pagrindu, tačiau suprasta, kad teiktas prašymas turto vertinimo ataskaitos teisėtumo pagrindu.
8.2. Pateiktas išsamus prašymas, kuris paremtas argumentais, dėl kažkokių nežinomų priežasčių net nebuvo skaitytas, tai akivaizdu iš tokios lakoniškos nutarties, kurioje nepasisakyta dėl pateikto prašymo pagrindo.
8.3. Teismo prašyta žodžiu nagrinėti dėl prašymo priėmimo, tačiau dėl to iš viso nepasisakyta.
8.4. Kažkoks suinteresuotumas ir yra tikroji priežastis, kodėl nenustatomas turto vertinimo ataskaitos atitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, laikoma teisinga, kai atsakymas galimas tik vienintelis – teisinga ar neteisinga, kokia yra įstatymo leidėjo nuostata.
2. 2021 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teisme gautas papildomas ieškovės dokumentas, pavadintas „Informacija“, kuriame pasisakoma dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Šioje byloje atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja teisinis pagrindas priimti nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir –CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
4. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui yra draudžiama keisti (papildyti) šį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismui ieškovės papildomai pateiktą dokumentą, kuriuo pildomi atskirojo skundo argumentai, atsisakoma priimti ir šis dokumentas apeliacinės instancijos teismo neanalizuojamas.
5. Proceso atnaujinimo teisinis institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Kaip minėta, ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, kad jai paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su turto vertinimo ataskaitos neteisingumu.
6. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas remiantis tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu.
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiomis nutartimis – 2017 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017, 2018 m. gegužės 18 d. civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. civilinėje byloje Nr. A2-4255-864/2018 – netenkino ieškovės UAB „ČELTA“ prašymų dėl proceso atnaujinimo, grindžiamų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu) bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu).
8. Šiame kontekste akcentuotina, kad 2008 m. sausio 23 d. turto vertinimo ataskaitos teisėtumas buvo civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010 nagrinėjimo dalykas. Byla Nr. 2-372-622/2010 išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetus apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad ieškovės nurodytos 2008 m. sausio 23 d. turto vertinimo ataskaitos teisėtumas negalėjo būti ir nebuvo aplinkybė, analizuota teismų svarstant ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo kitoje vėliau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šios nutarties 14 punkte įvardyta, kad ieškovės nurodytos esą naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su turto vertinimu, jau buvo įvertintos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, kuriose padaryta išvada, kad šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą.
9. Be to, atskirajame skunde pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka. CPK nėra numatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apskritai, net ir priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, toks prašymas įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo priėmimo klausimą sprendė rašytinio proceso tvarka.
10. Tapačiomis aplinkybėmis grindžiamas prašymas nebegali būti teisme svarstomas ir nagrinėjamas iš naujo, todėl tokį prašymą gavęs teismas privalo atsisakyti jį priimti nenagrinėdamas šio prašymo iš esmės (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 374 straipsnis). Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį ieškovės prašymą atnaujinti procesą, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.