- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-654-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kreditorius
- K. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-654-544/2019
2019 m. lapkričio 28 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7668-837/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) D. B. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai K. Č., antstolei V. Ž., dėl antstolės V. Ž. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi į antstolę, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui ir butui, priteisti iš antstolės 1000 Eur. Nurodė, kad jis vykdo teismo sprendimą, bankiniais pavedimais perveda išlaikymui skirtas lėšas į dukters P. B. sąskaitą, šiuo metu skola sudaro 2800 Eur ir ji mažinama. Todėl antstolė be pagrindo pradėjo vykdomąją bylą ir, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalį, areštavo žemės sklypą, butą, kurių vertė (vien buto vertė apie 30 000 Eur) iš esmės didesnė, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Antstolė V. Ž. 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-677 pareiškėjo skundo netenkino, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis pateikė teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes jis: nenurodė ir neįrodė nei vieno CPK 629, 631 straipsniuose numatyto pagrindo vykdomajai bylai nutraukti; nepateikė įrodymų, kad jis pinigines lėšas veda vykdomajame rašte nurodytai išieškotojai K. Č., kuriai priteista skola; areštas nekilnojamam turtui įregistruotas 2017 m. lapkričio 24 d., todėl praleisti skundo padavimo terminai; nepateikti įrodymai apie realią areštuoto turto vertę, o išieškojimas iš žemės sklypo vertės bus apsunkintas, nes turtui taikyta hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad antstolės V. Ž. kontoroje pareiškėjo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0113/17/01905/01, Nr. 0113/17/01907/01. Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus sudarant 2017 m. lapkričio 24 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/01905/01, nuo kurių atlikimo yra praėję daugiau kaip pusantrų metų ir kuriam apskųsti yra suėjęs naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas.
5. Teismas vadovavosi CPK 512 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais ir sprendė, kad pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų pateikė praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą skundui pateikti ir šis terminas negali būti atnaujinamas. Pripažino, kad skundas dėl antstolio veiksmų, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl jį teismas atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
6. Pareiškėjas D. B. atskiruoju skundu nurodo savo nesutikimo su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi argumentus, prašo išspręsti klausimą iš esmės – vykdomąją bylą nutraukti, panaikinti areštą butui ir žemės sklypui, pripažinti mokėtus alimentus dukrai galiojančiais, išieškoti iš antstolės ir išieškotojos 1000 Eur nuostolių. Su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, banko išrašą apie vykdytus dukrai, antstolei mokėjimus, 2017 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimus.
7. Nurodo, kad antstolė be pagrindo ir apgaulingai pradėjo vykdomąją bylą ir uždėjo areštą jam priklausančiam žemės sklypui ir butui. Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2017 m. lapkričio 25 d. atliko bankinius mokėjimus į dukters sąskaitą, todėl kelti vykdomosios bylos ir išduoti vykdomąjį raštą nebuvo prasmės. Sužinojęs apie pradėtą vykdomąją bylą, nuvyko į antstolės kontorą, parodė banko išrašą, po ko antstolė patikino, jog panaikins areštą banko sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui, nutrauks vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė ir taip jį apgavo. Apie šias aplinkybes sužinojo tik praėjus terminui pateikti skundą.
8. Paaiškino, kad jis priteistą išlaikymą pervedinėjo į dukters P. sąskaitą jos motinos K. Č. žodiniu prašymu, jokių nesąžiningų veiksmų nesiėmė, vykdė teismo sprendimą, todėl nebuvo pagrindo pradėti vykdomąją bylą. Apie žemės sklypui uždėtą areštą sužinojo, kai su sklypo pirkėju nuvyko į VĮ Registrų centrą. Areštuoto buto vertė (26500 Eur) viršija skolos dydį (4137,99 Eur), todėl nebuvo jokio pagrindo areštuoti ir žemės sklypą. Antstolis negali areštuoti turto daugiau nei reikia skolai išieškoti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja K. Č. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas teismo sprendimą yra įvykdęs nedidele apimtimi, į išieškotojos sąskaitą nuo sprendimo įsiteisėjimo (2017m. lapkričio 10 d.) iš antstolės gauti 2 pavedimai 200 Eur. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma yra 5729,36 Eur. Kadangi nežino apie skolininko gaunamas pajamas, mano, jog tikslinga palikti nekilnojamojo turto areštus galioti iki įsiskolinimo padengimo. Nors pareiškėjas nereguliariai siunčia dukrai pingines lėšas, tačiau juos gauna dukra. Šias lėšas išieškotoja ir dukra laiko tėvo savanoriškai teikiamu išlaikymu pilnamečiui vaikui, kol jis mokosi ar studijuoja iki sueis 24 metai. Pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nurodytus terminus, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Kadangi ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti tiek antstoliui, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
13. Byloje nustatyta, kad apeliantas ginčija antstolės veiksmus, nesutinka, kad esant pagrindui buvo pradėta vykdomoji byla ir jo nekilnojamajam turtui taikytas areštas. Pažymėtina, kad antstolės V. Ž. kontoroje pareiškėjo atžvilgiu antstolės 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymais priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0113/17/01905/01, Nr. 0113/17/01907/01. Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus sudarant 2017 m. lapkričio 24 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/01905/01. Bylos duomenys rodo, kad tiek nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti, tiek nuo Turto arešto akto surašymo yra praėję daugiau kaip pusantrų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pripažįsta, jog jam buvo žinomos aplinkybės dėl vykdomųjų bylų pradėjimo, antstolės atliekamų vykdymo veiksmų ir taikytų areštų. Jis procesiniuose dokumentuose nurodo, kad po to, kai parodė pinigų pervedimo kvitus, antstolė žadėjo taikytus apribojimus panaikinti, bei pateikia antstolės siųstus procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai nurodomos išieškotinos sumos, išieškotojos duomenys, taikytos priverstinės vykdymo priemonės. Apeliantas neginčija fakto, kad pilnai nėra padengęs išlaikymo įsiskolinimo, nenurodo CPK 629 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl vykdomųjų bylų nutraukimo.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas. Suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso kodekso CPK XXXI skyriaus normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
16. Tačiau, nors bylą išnagrinėjus skundžiama nutartis paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas D. B. procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl neteisingai nustatyto jo įsiskolinimo pagal vykdomąjį raštą dydžio, vertina, kad tiek vykdomąją bylą Nr. 0113/17/01905/1 vykdanti antstolė, tiek vykdomosios bylos šalys turėtų atkreipti dėmesį į priimto vykdyti vykdomojo rašto Nr. e2-4609-223/2017 rezoliucinę dalį, kuri pažodžiui atitinka Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-4609-223/2017 rezoliucinę dalį: „priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukters P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) nuo 2017 metų balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės -2017 metų birželio 17 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 4451,29 Eur ( keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 29 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014m. balandžio 26 d. iki 2017 metų balandžio 26 d.”. Šiame įsiteisėjusiame, todėl visiems privalomame teismo sprendime (CPK 18 straipsnis), be kita ko, yra konstatuota, kad, kadangi P. B. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė ir įgijo visišką veiksnumą, ieškovės K. Č. uzufrukto teisė yra pasibaigusi ir išlaikymas uzufrukto teise nepavestinas tvarkyti ieškovei ( CK 4.150 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl vykdant vykdomąją bylą Nr. 0113/17/01905/1 būtina vertinti, ar skolininkas, mokėdamas išlaikymą į sąskaitą P. B., kuri pati vykdomajame rašte ir teismo sprendime nurodyta išlaikymo gavėja, tinkamai vykdo sprendimą, ar nėra sumažėjęs išlaikymo skolos dydis ir ar tikrai tebėra pagrindas taikyti tokios apimties priverstines vykdymo priemones (nekilnojamojo turto areštą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeista.